- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-02-04
- Bylos Nr.
- A2.6.-40-876/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-40-3-00007-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Pažeidėjas
- R. L.
- Advokatai
- Mindaugas Skruibis
- Kategorijos
- 2.7.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Vaidai Kriaučiūnaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam R. L., jo atstovui advokatui Mindaugui Skruibiui, išnagrinėjo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neteisto, administracine tvarka bausto, dirbančio, gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. L. 2016 m. sausio 4 d. 19 val. 40 min. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę – automobilį „F. G.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai alkotesteriu nustatytas (2,07 promilės) vidutinis girtumo laipsnis. R. L. tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą numatyta ATPK 126 str. 4 d.
R. L. teismo posėdžio metu neprisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir nurodė, kad pas V. D. išgėrė ir jam žmona paskambino, kad reikia mergaitei mišinuko. Jis buvo girtesnis nei V. D., todėl V. D. sėdo už vairo ir važiavo į Gelgaudiškį. Pareigūnai teigė, kad jie nebuvo išlipę iš automobilio, tačiau nurodė, kad buvo išlipę, kai pareigūnai priėjo. Pareigūnė I. K. puolė iškart į vidų raktelių žiūrėti. Tvirtino, kad nevairavo, išsisukinėjo. Žinojo, kad V. D. vartojo alkoholį, tačiau nežinojo, kad šis neturi vairuotojo pažymėjimo. Nežino, kodėl davė automobilį vairuoti neblaiviam asmeniui. V. D. atrodė, kad jis blaivesnis. Priėjus policijos pareigūnams jis buvo lauke prie galinių automobilio durelių. Nurodė, kad aikštelė yra kažkiek apšviesta, buvo tamsus paros metas. Jis neprisipažino, kad vairavo, o ką V. D. sakė nežino. Nurodė, kad automobilyje raktelių nebuvo, buvo pas jį kišenėje.
L. V. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo pas jį, išgėrė. Paskui jautėsi ne toks girtas ir sėdo už vairo. Važiavo pas R. į namus. Sustojo prie parduotuvės, išlipo ir priėjo policija. Patikslino, kad pas jį išgėrė šampano ir baltos degtinės, t. y. jis ir R.. Už vairo sėdo jis ir važiavo abu į Gelgaudiškį. Nurodė, kad jautėsi blaivesnis už R., manė, kad gali vairuoti, jautėsi normaliai. Nurodė, kad nelabai tiki, jog išgėrus šampano ir baltos degtinės tiek gali įpūsti. Patikslino, kad važiavo su R. automobiliu, kuris yra baltos spalvos. Važiavo iš jo namų į Gelgaudiškį pas R. į namus. Jie stovėjo aikštelėje, stovėjo prie automobilio ir priėjo pareigūnai. Nurodė, kad stovėjo prie vaistinės, buvo išlipę. Nuo to momento, kai išlipo ir priėjo policijos pareigūnai, praėjo 5-10 minučių. Policijos pareigūnams sakė, kad išvis nevažiavo, nes tuo metu bandė išsisukti, kad nevairavo. Nurodė, kad pripažįsta, jog su automobiliu važiavo. Policijos pareigūnai juos apklausė, surašė parodymus, kurių įskaityti nėjo, tačiau vis tiek pasirašė, kad sutinka. Nurodė, kad neįskaitė rašto, nors jis paaiškinime pasirašė, sutiko kas ten parašyta, tačiau dabar jau nesutinka. Paaiškino, kad tada pasirašė, nes norėjo, kad kuo greičiau jį paleistų. Kas paaiškinime parašyta, tai ten yra pusė nesąmonė. Jis vieną sakė, o pareigūnai užrašė kitaip. Teisybė yra, kad gėrė ir kad iš jo namų išvažiavo. Patvirtino, kad tuo metu iš dalies melavo, nors jis buvo įspėtas dėl atsakomybės. Nurodė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi. Vairavo, nes jautėsi ne toks girtas. Nežino, kodėl vairuoja neturėdamas teisės. G. D. yra jo mama. Tuo metu ji buvo namuose, miegojo. Mamos parodymuose nurodyta, kad automobilį vairavo R., tačiau to ji nematė. Pareigūnai tik po jų pagavimo nuvažiavo pas jo mamą. Dėl policijos pareigūnų paaiškinimų, kad vairuotojo vietoje sėdėjo R. L., tai nežino kodėl taip nurodyta, nes jie lauke jau buvo išlipę. Tuo metu melavo, kad išvis nė vienas nevairavo, nes bandė išsisukti, todėl tokius parodymus davė. Policijos pareigūnai nusprendė, kad vairavo R. L.. Taip pat nurodė, kad įvykio metu jau buvo tamsu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti V. D. duoti parodymai, kuriuose nurodoma, kad 2016 m. sausio 4 d. apie 19 val. jis kartu su R. L., su jam priklausančiu automobiliu „F. G.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini), t. y. iš jo motinos namų nuvyko į Gelgaudiškio miestelyje esančią maisto prekių parduotuvę „Aibė“, esančią Taikos gatvėje. Nurodė, kad automobilį vairavo R. L.. Jiems sustojus prie parduotuvės, esančios aikštelėje, apie 19 val. 10 min., maždaug už vienos minutės prie jų priėjo policijos pareigūnai, kurie paprašė R. L. pateikti dokumentus. Jis tuo metu sėdėjo automobilyje priekinėje keleivio sėdynėje, o R. L. sėdėjo vairuotojo vietoje, nes jis atvažiavo automobiliu. Nurodė, kad minėtą dieną jis su R. L. alkoholio nevartojo ir nežino ar R. L. vartojo. Nurodė, kad jis prieš tai su kitu draugu, buvo išgėrę 250 g. naminės degtinės. Nurodė, kad jam buvo nustatytas 1,53 promilės girtumas. Taip pat patvirtino, kad jie su automobiliu atvyko dviese ir daugiau nieko automobilyje nebuvo (b. l. 9).
Liudytoja I. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirbo kartu su R. B. G.. Gavo iš budėtojo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) važiuoja galimai neblaivus R. L.. Jie buvo (duomenys neskelbtini) ir pamatė atvažiuojantį automobilį nuo pakalnės. Iš Šakių pusės atvažiavęs automobilis, įsuko į „Aibės“ parduotuvę. Privažiavus arčiau pamatė, kad tai automobilis, apie kurį gavo iškvietimą. Įsuko paskui tą automobilį į aikštelę, tada automobilis išjungė šviesas, variklį. Ji priėjo, paprašė dokumentų. R. L. pateikė savo dokumentus, matėsi akivaizdžiai, kad yra neblaivus. R. L. teigė, kad automobilio nevairavo, jį buvo palikęs iš vakaro aikštelėje, o tik dabar atėjo į parduotuvę. Akivaizdžiai matėsi, kad automobiliu buvo važiuota, langai buvo atitirpę. Tuo metu buvo šalta. Palietus variklio dangtį buvo jaučiama, kad šiltas. Nurodė, kad jų alkotesteris buvo tuo metu išsikrovęs, todėl paskambinę paprašė pagalbos iš kito ekipažo, kuris atvažiavo ir nustatė girtumą. Nurodė, kad jie automobilį pastebėjo įsukant į aikštelę. Tuo metu jie buvo prie pat. Kadangi dar kitas automobilis įsukinėjo į aikštelę, tai jiems sutrukdė įsukti greičiau. Nuo automobilio buvo gal 50 metrų atstumu. Kol priėjo prie automobilio, apie vieną minutę užtruko. Kai priėjo prie automobilio, asmenys sėdėjo automobilyje. R. L. sėdėjo už vairo, o D. šalia. Jie klausė, kas vairavo automobilį. R. L. teigė, kad įsėdo pasėdėti, nes iš vakaro automobilį buvo palikęs. Nurodė, kad buvo į parduotuvę nuėję paklausti ar aikštelė filmuojama. Pardavėja tiksliai nežinojo, bes sakė, kad tikriausiai ta aikštelė filmuojama. V. D. sakė, kad atvažiavęs R. L. jį pasiėmė ir į parduotuvę kartu važiavo. Tačiau teigė, kad negėrė kartu. Paklausus iš kur jie važiavo, tai V. D. nurodė, kad iš jo namų. Jiems su kolega kilo įtarimų, kad galimai pas jį galėjo girtauti. Po to, jie nuvažiavo į V. D. namus ir apklausė jo mamą. Ten matė, kad virtuvėje stovėjo alkoholio butelių, o V. D. mama nurodė, kad atvažiavo vienas R. L., juodu kartu gėrė ir kartu išvažiavo. G. D. nematė, kas vairavo išvažiuojant, bet jie iškart atvažiavus į aikštelę ir priėjus matė, kad R. L. sėdėjo už vairo. V. D. neigė, kad gėrė kartu ir nežinojo, kad jis yra girtas, o vairavo R. L.. Kiek atsimena, tai teigė, kad atvažiavo ir jį pasiėmė R. L., jie atvažiavo į parduotuvę kažko pirkti. Nurodė, kad jos akivaizdoje R. B. rašė paaiškinimą, bet ne visada buvo šalia, nes buvo išėjusi pas pardavėjas paklausti dėl vaizdo įrašų. R. B. perskaitė ir padavė V. D. pačiam skaityti. Patikslino, kad kas vairavo atvykdamas G. D. matė, o kuris išvykstant sėdo už vairo, tai nematė.
L. R. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2016 m. sausio 4 d. apie 19 val. dirbant su I. K., (duomenys neskelbtini) buvo gautas pranešimas, kad nuo (duomenys neskelbtini) link Gelgaudiškio m. turėtų važiuoti sidabrinės spalvos automobilis „F. G.“, kurį vairuoja R. L. ir vairuotojas yra galimai neblaivus. Nurodė, kad išvyko į įvykį ir važiuojant Taikos g. pastebėjo, kad „F. G.“ automobilis įsuka aikštelę prie parduotuvės. Nurodė, kad jie iš paskos įsukinėjo. Prieš juos į aikštelę įsukinėjo dar vienas automobilis, tačiau jiems vaizdo neužstojo. Įsukus į aikštelę minėtas automobilis jau buvo sustojęs, šviesas tuo metu užgesino. Kolegė priėjo prie vairuotojo, o jis pastatęs automobilį taip pat priėjo. Nustatė, kad vairuotojas yra R. L.. Šalia dar vienas vaikinas sėdėjo. Paklausus ar vairavo, sakė: „Jūs mūsų nesustabdėt“. Jiems sakė, kad neįrodys, jog jie vairavo. Jie teigė, kad nuo vakar automobilis stovėjo, bet langai buvo neapšalę, patikrino variklio dangtį – jis buvo šiltas. Atsivedė į tarnybinį automobilį nustatyti girtumą, tačiau buvo sugedęs prietaisas, todėl išsikvietė patrulius ir įformino įvykį. Nurodė, kad jiems buvo nuodyta asmens pavardė, kuris turėjo vairuoti automobilį. Kai pamatė automobilį, buvo gal 40 metrų atstumu nuo jo. Kol prie automobilio priėjo galėjo praeiti apie viena minutė laiko. Nurodė, kad visą laiką automobilis buvo jų akiratyje, negalėjo asmenys išlipti, apsikeisti vietomis. Nebuvo matyti, kad kažkas išlipo iš automobilio. Jie visą laiką automobilį matė ir durelės neatsidarė. Nurodė, kad jis paėmė paaiškinimą iš V. D.. Asmuo nurodė, kad vairavo R. L., kuris buvo prieš tai atvažiavęs į jo motinos namus. Nurodė, kad mano, jog asmuo suprato ką aiškino, jam buvo išaiškinta dėl melagingų parodymų. Nurodė, kad pats asmeniškai perkaitė, kas parašyta ir davė pačiam asmeniui persiskaityti. Patikslino, kad kai priėjo prie automobilio, R. L. sakė, kad jis nevairavo. Po to buvo įspėtas dėl melagingų parodymų davimo. Po to buvo nuvykta į V. D. motinos namus, pakalbėta su motina, kuri taip pat nurodė, kad buvo atvažiavęs R. L., jie vartojo alkoholį. Namuose buvo tuščių butelių. Patvirtino, kad paaiškinimą asmeniui perskaitė ir davė jam pačiam skaityti. Jis gal 15 min. skaitė. Pasirašė pats. Nurodė, kad aikštelė buvo pakankamai apšviesta nuo parduotuvės.
Liudytojas D. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad pavakarėje buvo gautas pranešimas, kad iš Pajotijų k. į Gelgaudiškio miestelį 10 min. laikotarpyje vyks neblaivus vairuotojas. Buvo nurodytas konkrečios markės automobilis, vairuotojo pavardė. Jie tuo metu buvo prie Sintautų miestelio ir gavo pranešimą, kad kiti pareigūnai sureaguos į tą įvykį. Po kiek laiko kolegos paprašė pagalbos, nes jų alkotesterio baterijos buvo išsieikvojusios. Atvyko į Gelgaudiškio miestelį prie parduotuvės „Aibė“. Aikštelėje stovėjo kolegų ekipažas, gale sėdėjo R. L., kurį pasisodino į savo transporto priemonę, nustatė girtumą. Jo kolega surašė ATP protokolą. Nurodė, kad kai nustatinėjo girtumą, asmenys nesipriešino. Jie sakė, kad nevairavo transporto priemonės. Kai jie atvyko, su antru asmeniu nebendravo. Kiek pamena, pranešimas buvo pakankamai detalus. Nurodė, kad šitas pranešimas buvo girdimas galimai visoje apskrityje, bet jis adresuotas jų šaukiniui buvo. Antras ekipažas pasakė, kad jie sureaguos. Yra galimybė, kad Gelgaudiškio miestelyje yra labai prastas ryšys, todėl gali būti, kad viso pranešimo turinio nepavyko išgirsti.
Liudytojas K. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo iškvietimas, jog galimai važiuoja girtas asmuo. Kolegos sureagavo į įvykį. Juos išsikvietė surašyti protokolą, nes buvo susistabdę transporto priemonę. Atvykus įsisodino vairuotoją, kuris vairavo transporto priemonę ir buvo surašomas protokolas. Nurodė, kad jis bendravo su vairuotoju, jis kaltę neigė, su niekuo nesutiko.
Teismo posėdžio metu buvo pagarsintas byloje esantis G. D. rašytinis paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad 2016 m. sausio 4 d. apie pavakarę, atvyko pas jos sūnų V. D. R. (pavardės nežino). Nurodė, kad R. su jos sūnumi, jos namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį. Kiek ji matė, jie gėrė alų. Po to jie išvažiavo automobiliu sidabrinės spalvos, tačiau kur išvažiavo – ji nežino. Nurodė, kad su šiuo automobiliu R. pas juos ir buvo atvažiavęs. Vairavo R., nes jis buvo atvykęs vienas. Nurodė, kad jie išvyko maždaug nuo 18 val. 30 min. iki 19 val. tame tarpe, tačiau tikslaus laiko negali pasakyti. Patvirtino, kad R. alkoholį tikrai gėrė (b. l. 8).
Susipažinęs su byloje esančia medžiaga teismas konstatuoja, kad R. L. įvykdė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai policijos pareigūnai I. K., R. B., D. M., K. R. nurodė nuoseklias ir nekeliančias abejonių jų teisingumo įvykio aplinkybes. Pareigūnai I. K. ir R. B., kurie priėjo prie sustojusio automobilio, nurodė, kad jie gavę informaciją apie galimai girto asmens vairuojamą automobilį ir pastebėję požymius atitinkantį automobilį, šį automobilį visą laiką matė savo akiratyje. Tai yra matė, kaip automobilis įvažiavo į parduotuvės aikštelę, matė, kaip automobilis sustojo, iš jo niekas neišlipo iki kol pareigūnė priėjo prie automobilio. Nuo to momento, kai jie pamatė automobilį, iki kol priėjo prie jo praėjo labai trumpas laiko tarpas, tad niekas neturėjo galimybės persėsti ir išlipti iš automobilio. Pareigūnei priėjus prie automobilio keleivio pusėje sėdėjo R. L., ir nors šis teigė nevairavęs automobilio, tačiau nekilo abejonių, jog šis asmuo atvažiavo. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojas V. D. duodamas savo pirminius paaiškinimus, kur nurodė, jog automobilį vairavo R. L.. Tuo metu, kai priėjo policijos pareigūnai, jis sėdėjo automobilyje priekinėje keleivio sėdynėje, o R. L. sėdėjo vairuotojo vietoje. Taip pat nurodė, kad nuo jų sustojimo iki tol, kol priėjo policijos pareigūnai, praėjo apie viena minutė laiko. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareigūnų duoti parodymai yra objektyvūs ir teismas neturi pagrindo jais abejoti.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad V. D. teismo posėdžio metu iš esmės pakeitė savo parodymus, nurodydamas, kad R. L. automobilį vairavo ne administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. L., o jis, nors pats buvo išgėręs ir neturi vairuotojo pažymėjimo, taip pat nurodė, kad tuo metu, kai atvažiavo policijos pareigūnai, jie su R. L. buvo išlipę iš automobilio ir stovėjo aikštelėje. Tokius įvykio parodymus teismo posėdžio metu pateikė ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. L.. Tačiau šios nurodytos aplinkybės neatitinka nei pačio V. D. duotų pirminių parodymų, nei liudytojų parodymų, kurie buvo įvykio metu. Taigi, teismas atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, laikė, kad V. D. posėdžio metu duoti parodymai yra neteisingi ir neatitinkantys byloje nustatytų aplinkybių. Šie parodymai duoti praėjus tam tikram laiko tarpui po įvykio, jau po įvykio bendravus ne tik su atsakomybėn traukiamu asmeniu, tačiau ir advokatu (tai nurodė pats asmuo teismo posėdžio metu), kas leidžia pagrįstai manyti, kad asmens parodymai yra įtakoti aplinkinių veiksnių ir nėra tikslūs. Tuo tarpu jo duoti pirminiai paaiškinimai yra pateikti iš karto po įvykio, neįtakoti kitų asmenų, tad laikytina, kad jie yra tikslesni ir teisingiau parodantys tos dienos įvykius.
V. D. duotuose pirminiuose parodymuose raštu nurodyta aplinkybė, kad jis minėtą dieną su R. L. alkoholio nevartojo ir nežino ar jį vartojo R. L.. Tokius V. D. parodymus teismas vertina, kaip neatitinkančius tikrovės, kadangi tiek asmens blaivumo testai, kuriais nustatytas asmenų girtumas, tiek pačio V. D. ir R. L. duoti parodymai teismo posėdžio metu, kad jie įvykio dieną kartu gėrė pas V. D. namuose, tiek liudytojos G. D. paaiškinimas raštu, jog pas juos namuose V. D. ir R. L. vartojo alkoholį bei liudytojų I. K. ir R. B. parodymai, kad nuvykus pas V. D. į namus buvo rasta tuščių ir nugertų alkoholio butelių, patvirtina tą faktą, kad R. L. ir V. D. įvykio dieną kartu vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau aplinkybė su kuo asmuo girtavo, neturi įrodomosios reikšmės nustatytam vairavimo būnant neblaiviu faktui.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojas R. B. įvykio metu įspėjo V. D. dėl melagingų parodymų davimo bei surašęs jo paaiškinimą V. D. garsiai jį perskaitė ir leido jam pačiam su paaiškinimu susipažinti ir pasirašyti. Tokius pat parodymus pateikė ir nurodytas aplinkybes mačiusi liudytoja I. K.. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad V. D. paaiškinimą perskaitė ir jį pasirašė, nurodydamas, kad surašyta teisingai, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad nežino ant ko pasirašė, paaiškinimo neskaitė ir nurodytos aplinkybės paaiškinime yra neteisingos. Tokį argumentą grindžia tuo, kad tuo metu norėjo jog jį griečiau paleistų policijos pareigūnai, todėl su viskuo sutiko ir pasirašė. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas pagrįstai mano, kad V. D. išsakytas argumentas yra bandymas suklaidinti teismą bei teismo posėdžio metu duoti parodymai yra galimai melagingi.
Posėdžio metu atsakomybėn traukiamo asmens atstovas teigė, kad teismas neleisdamas susipažinti su pranešimo informacija, neištyrė byloje visų įrodymų, dėl ko galėjo būti nustatytos netikslios įvykio aplinkybės. Teismas nesutinka su tokiu vertinimu, nes pirmiausia policijos pareigūnai pranešimu gavo tik pirminę informaciją, kurią jie privalėjo patikrinti ir nustatyti, ar gauta informacija teisinga, ar ne. Šiuo atveju byloje surinkta medžiaga, pareigūnų duoti parodymai neleidžia abejoti, jog faktas apie neblaivaus asmens vairavimą pasitvirtino. Šis faktas įrodytas bylos medžiaga ir nuosekliais liudytojų parodymais, tad pranešime pateikta pirminė informacija įrodomosios vertės neturi ir vertinant byloje surinktus įrodymus šiais duomenimis teismas nesiremia.
Policijos pareigūnai patys matė, kas sėdėjo už automobilio vairo jam sustojus Gelgaudiškio mstl., prie parduotuvės „Aibė“ esančioje aikštelėje, todėl pranešimo apie įvykį metu suteikta informacija, kurios metu galimai buvo paminėta neblaivaus vairuotojo vardas ir pavardė, neturi jokios įtakos pažeidėjo nustatymui, kadangi policijos pareigūnai patys nustatė galimai pažeidimą padariusį asmenį. Policijos pareigūnai neturi jokio teisinio pagrindo ar suinteresuoto bylos baigtimi, dėl kurio galimai galėtų patraukti atsakomybėn ne teisės pažeidimą padariusį asmenį, taigi pranešimo turinys, kuriame galimai buvo paminėta asmens tapatybė, jokios įtakos ar išankstinio nusistatymo pareigūnams nesudarė. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalis arba institucija, teikianti teismui dokumentus ar medžiagas, kurių duomenys sudaro valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį, gali prašyti teismo neteikti jų susipažinti ir kopijuoti. Nutarties priėmimas pripažinti dalį byloje pateiktų dokumentų neviešais, neteikiant jų susipažinti ir kopijuoti pareiškėjams, kuri yra priimama neišnagrinėtoje byloje, yra teismo teisė. Teismas pažymi, kad tas faktas, jog šiuo metu vyksta bylos nagrinėjimo procesas, savaime nereiškia, kad bylos medžiaga ir/ar jos dalis negali būti pripažinta nevieša. Teismas pabrėžia, kad bylos medžiaga ar jos dalis gali būti pripažinta nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo slaptumą, užkertant kelią galimam asmens nesaugumui bei veikti priešingai to asmens interesams.
Vadovaujantis tuo, kad Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo tikslas yra ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens duomenis, kuriais pripažintina bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai, teismas konstatuoja, kad šioje nagrinėjamoje byloje esančio pranešimo apie įvykį dokumente nurodytas pranešėjo telefono numeris gali būti panaudotas asmens tapatybei nustatyti. Teismas mano, kad byloje dalyvaujantys asmenys, susipažinę su šia konfidencialia informacija, gali ją piktybiškai panaudoti ar bandyti pakenkti pareiškėjui pranešusiam apie teisės pažeidimą.
Atsižvelgiant į tai, Šakių rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 19 d. nutartimi nustatė, jog siekiant užtikrinti asmens duomenų konfidencialumą, būtina byloje palikti pranešimo apie įvykį dokumento kopiją, kurioje panaikinami konfidencialūs asmens duomenys, o dokumento originalą pridėti prie bylos, neleidžiant su juo susipažinti kitiems asmenims. Taip pat teismas pažymi, kad tokios informacijos konfidencialumas jokios įtakos bylos nagrinėjimui ir sprendimo priėmimui neturi.
Teismas pagrįstai mano, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. L. teismo posėdžio metu duoti parodymai apie tai, kad jis nevairavo automobilio, o automobilį vairavo su juo kartu buvęs V. D., yra bandymas išvengti atsakomybės.
Įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų visumą teismas konstatuoja, kad R. L. padarytas pažeidimas yra įrodytas nuosekliais liudytojų parodymais, kurie atitinka tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokioje situacijoje, kai apie tam tikrą įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, o kurių patikimumas kelia abejonių. Tokioje situacijoje svarbu išsiaiškinti šių šaltinių patikimumą ir objektyvumą. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad policijos pareigūnai I. K. ir R. B. administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu galėtų būti šališki ar suinteresuoti jį nepagrįstai apkaltinti nebūto pažeidimo padarymu. Juolab, kad teisme jie pasirašė, jog yra įspėti dėl administracinės atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187² str. Todėl abejoti jų parodymų teisingumu bei objektyvumu teismas neturi pagrindo ir jais spręsdamas dėl R. L. administracinės atsakomybės remiasi pagrįstai. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. L. ir su juo kartu buvusio jo draugo liudytojo V. D. paaiškinimus dėl pažeidimo aplinkybių teismas vertina neigiamai atsižvelgęs į tai, kad dėl pažeidimo aplinkybių tiek R. L., tiek V. D. nebuvo nuoseklūs bei jų parodymai prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. L. kaltė įrodyta ir administracinės bylos medžiaga: tarnybiniais pranešimais dėl KET pažeidimo (b. l. 1, 2), asmens blaivumo testais (b. l. 3, 4), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 5), administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 6-7), liudytojų paaiškinimu raštu (b. l. 8, 9) ir kita administracinės bylos medžiaga.
R. L. padaryta veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. sudėtį, kadangi jis vairavo automobilį, kai nustatytas vidutinis (2,07 promilės) neblaivumo laipsnis.
Lietuvos Respublikos ATPK 30² straipsnis numato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Teismas R. L. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.
Skiriant R. L. nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį – padarytas vienas pavojingiausių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei; į pavojingumo laipsnį – nustatytas vidutinis (2,07 promilės) neblaivumo laipsnis; į pažeidėjo asmenybę – administracine tvarka net penkiolika kartų baustas už įvairių teisės pažeidimų padarymą, iš jų keturiolika pažeidimų padaryta transporto srityje, kas leidžia teigti, jog pažeidėjas linkęs daryti pakartotinius pažeidimus ir yra nuolatinis tokios priešingos teisei veiklos vykdytojas, neteistas, dirbantis, yra informacija apie paskirtų piniginių nuobaudų sumokėjimą, į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių ir už Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. padarytą teisės pažeidimą skirtina straipsnio sankcijoje numatyta piniginė bauda artima jos vidurkiui su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu – 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių terminui.
Kadangi liudytojas V. D., būdamas įspėtas dėl administracinės atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė galimai melagingus parodymus administracinėje byloje, jam iškeltina administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187² str.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286 str., 287 str., teismas
nutaria:
R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. ir nubausti 700 Eur (septynių šimtų eurų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Nutarimo dalį dėl teisės vairuoti transporto priemones R. L. atėmimo pavesti vykdyti Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono policijos komisariatui.
Nutarimui įsiteisėjus V. D., gim. (duomenys neskelbtini), iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187² str. už tai, kad būdamas įspėtas dėl administracinės atsakomybės už melagingų parodymų davimą, V. D. 2016-01-26 teismo posėdžio metu davė melagingus parodymus apie tai, kad 2016 m. sausio 4 d. 19 val. 40 min. (duomenys neskelbtini), transporto priemonę – automobilį „F. G.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo V. D.
Nutarimas per 20 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus skundą Šakių rajono apylinkės teisme.