- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-19
- Bylos Nr.
- I-4262-968/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04738-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Halina Zaikauskaitė
- Atsakovas
- Visuomenės informavimo etikos asociacijos
- Trečiasis asmuo
- S. D.
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos „Tauragės žinios“
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Halinos Zaikauskaitės,
dalyvaujant atsakovės Visuomenės informavimo etikos asociacijos atstovui Viktorui Popandopulai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Tauragės žinios“ skundą atsakovei Visuomenės informavimo etikos asociacijai (trečiasis suinteresuotas asmuo S. D.) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja VšĮ „Tauragės žinios“ pateikė teismui skundą (b. l. 1–8), kuriuo prašo panaikinti Visuomenės informavimo etikos komisijos (toliau – Komisija) 2015-08-31 sprendimo Nr. EKS-10/15 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimus D. Ž. publikacijoje „Savivaldybės darbuotoja sirgo ar atostogavo?“ („Tauragės žinios“, 2015-06-19, Nr. 24/285)“ (toliau – Sprendimas Nr. EKS-10/15) dalį, kuria nuspręsta, kad D. Ž. publikacijoje „Savivaldybės darbuotoja sirgo ar atostogavo?“ (toliau – Publikacija) buvo pažeistas Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso (toliau – Etikos kodeksas) 16 straipsnis.
2. Skunde nurodoma, kad Publikacijoje nebuvo siekiama pažeminti ar suteršti S. D. garbės ar orumo, joje tik buvo pateikta žurnalistės surinkta informacija apie S. D. veiklą nedarbingumo laikotarpiu. Kilus abejonėms dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo pagrįstumo ar dėl asmens elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimo, darbdavys turi teisę kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau –VSDFV) teritorinį skyrių dėl asmens medicininių dokumentų patikrinimo atitinkamoje sveikatos priežiūros įstaigoje. Gavus arba paviešinus atitinkamą informaciją, asmens sveikatos priežiūros įstaigoje turėtų būti atliekamas asmens medicininių dokumentų patikrinimas, todėl tokios informacijos viešinimas yra viešas interesas užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama ir pažeidžiama nedarbingumo pažymėjimų išdavimo tvarka. Sprendime Nr. EKS-10/15 Komisija pažeidimą konstatavo dėl to, kad publikacijoje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad S. D. piktnaudžiavo nedarbingumu ar tarnyba, tačiau sprendimo nemotyvavo, t. y. nenurodė, kokius įrodymus pareiškėja turėjo paskelbti Publikacijoje. Redakcija turėjo informacijos, kad S. D. netikėtai susirgo pasikeitus Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriui, kuris siekė pradėti jos atleidimo procedūrą. Taigi šiuo atveju Publikacijoje aprašyta galimai neteisėta viešo asmens veikla, t. y. ligos imitavimas, nepagrįstas ir neteisėtas nedarbingumo pažymėjimo išdavimas, tačiau žurnalistas nėra gydytojas ar teisėsaugos pareigūnas, todėl negali patikrinti, ar nedarbingumo pažymėjimą turtintis asmuo iš tiesų serga ar simuliuoja liga. Pareiškėjai kelia abejonių tai, ar Komisija yra įgaliota institucija nustatyti, kada visuomenės informavimo priemonės pateikta informacija ir įrodymai yra pakankami. Konstatuodama, kad pareiškėja pažeidė Etikos kodekso 16 straipsnį, Komisija apribojo informacijos laisvę. Etikos kodekso 16 straipsnis nedraudžia skleisti informacijos, kuri tik tenkina smalsumą ir nereikalauja, kad publikacijoje būtų pateikiamas kaltinimas bei jį patvirtinantys įrodymai. Priimdama skundžiamą sprendimą, Komisija nesivadovavo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau –LVAT) praktika.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Visuomenės informavimo etikos asociacija atsiliepime (b. l. 39–41) prašo skundą atmesti. Nurodo, kad pareiškėja buvo supažindinta su S. D. diagnoze ir jai paskirtu gydymu, tačiau Publikacijoje nepateikė VSDFV atstovų ar kitų ekspertų vertinimo, kad S. D. galimai simuliavo ligą ir (ar) pažeidė jai paskirtą gydymo režimą. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjai buvo žinoma apie tai, kad S. D. jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Nepaisant to, pareiškėja be S. D. sutikimo paskelbė informaciją apie jos nedarbingumą, gydymą, jos fotonuotrauką, kitą jos neviešoje „Facebook“ paskyroje patalpintą privataus pobūdžio informaciją, t. y. informaciją apie jos privatų gyvenimą. Tokios informacijos paskelbimas nebuvo pateisinamas nei galimo teisės aktų pažeidimo atskleidimo prasme, nei atskleidė kokias nors visuotinę reikšmę turinčias privataus gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes, o tik tenkino skaitytojų smalsumą.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas, remdamasis atsiliepime išdėstytais motyvais, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo S. D. atsiliepime (b. l. 68) su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Teismo posėdyje ji palaikė savo atsiliepime išdėstytą poziciją.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas.
5. Byloje ginčas kilo dėl Komisijos Sprendimo Nr. EKS-10/15 teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Nustatyta, kad Sprendimą Nr. EKS-10/15 Komisija priėmė išnagrinėjusi S. D. skundą (b. l. 56–57) dėl leidinyje „Tauragės žinios“ 2015-06-19 išspausdintoje Publikacijoje (b. l. 65) pateiktos informacijos apie tai, kad Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus referentė S. D., turėdama nedarbingumo lapelį, važinėjo dviračiu (redakcijos gautais duomenimis S. D. į socialinį tinklą „Facebook“ įkėlė informaciją apie tai, kad numynė 19 kilometrų distanciją), nors toks elgesys nesuderinamas su gydymo ir elgesio nedarbingumo laikotarpiu taisyklėmis, kuriose, be kita ko, nustatyta, kad laikino nedarbingumo laikotarpiu draudžiama keliauti, elgtis taip, kad tai galėtų užtęsti nedarbingumo trukmę. Skundžiamame sprendime Komisija konstatavo, kad Publikacijoje nebuvo viešo intereso skelbti privataus pobūdžio informaciją apie S. D., nes nebuvo nepateikti įrodymai, kad ji piktnaudžiavo nedarbingumu ir (ar) tarnyba, todėl nusprendė, kad tokios informacijos paskelbimas tik tenkino smalsumą ir tokiais veiksmais buvo pažeistas Etikos kodekso 16 straipsnis (jame nustatyta, kad, pateikdamas informaciją žurnalistas ir viešosios informacijos rengėjas privalo informaciją, kurios paskelbimą iš tikrųjų pateisina visuomenės (viešasis) interesas, atskirti nuo informacijos, kuri tik tenkina smalsumą).
7. Pažymėtina, kad Komisija Sprendime Nr. EKS-10/15 konstatavusi, jog pareiškėja pažeidė Etikos kodekso 16 straipsnį, iš esmės apribojo pareiškėjos laisvę skelbti informaciją, nes teiginys, jog Publikacijoje buvo pažeisti tam tikri profesinės etikos reikalavimai savaime suponuoja išvadą, jog tokia Publikacija neturėjo būti išspausdinta arba tos turinys turėjo būti kitoks.
8. LVAT 2012-05-04 sprendime administracinėje byloje Nr. A858-1500/2012, įvertinęs Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 10 straipsnio turinį bei jas plėtojančią Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995-04-20, 1996-12-19, 1997-02-13, 1998-03-10, 2002-10-23, 2005-09-29 nutarimuose suformuluotą oficialią konstitucinę doktriną ir Europos žmogaus teisių teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką (žr. EŽTT sprendimus Handyside prieš Jungtinę Karalystę, 1976; Observer & Guardian prieš Jungtinę Karalystę, 1991; Lingens prieš Austriją, 1986; De Haes & Gijsels prieš Belgiją, 1997; Steel ir Morris prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 68416/01), padarė išvadą, kad informacijos laisvė, kaip konstitucinė vertybė, gali būti ribojama tik įstatymuose aiškiai apibrėžtais atvejais, siekiant apsaugoti kitas konstituciškai reikšmingas vertybes, pats ribojimas turi būti pagrįstas ir proporcingas siekiamam tikslui. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste paminėtina, kad EŽTT praktikoje pripažįstama, jog žurnalistų saviraiškos laisvė gali apimti tam tikrą perdėjimą ar provokaciją bei hiperbolizavimą (žr., pvz., EŽTT 2005-02-15 sprendimą Steel ir Morris prieš Jungtinę Karalystę; pareiškimo Nr. 68416/01).
9. Šioje byloje nėra ginčo, kad Komisija turėjo kompetenciją vertinti, ar pareiškėja nepažeidė Etikos kodekso, tačiau išsiskyrė pareiškėjos ir Komisijos vertinimas, ar Publikacijoje nurodytos informacijos, kurioje minimos kai kurios S. D. privataus gyvenimo detalės, paviešinimas buvo pateisinamas visuomenės (viešuoju) interesu. Pareiškėja teigia, kad Publikacijoje nurodytos informacijos apie S. D. elgesį laikinojo nedarbingumo metu viešinimas yra viešas interesas, pasireiškiantis siekiu užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama ir pažeidžiama nedarbingumo pažymėjimų išdavimo tvarka. Komisijos nuomone, Publikacijoje buvo atskleista informacija apie pareiškėjos privatų gyvenimą, nors tokios informacijos paskelbimas nebuvo pateisinamas nei galimo teisės aktų pažeidimo atskleidimo prasme, nei atskleidė kokias nors visuotinę reikšmę turinčias privataus gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes, o tik tenkino skaitytojų smalsumą. Taigi šioje byloje būtina nustatyti, ar Sprendimu Nr. EKS-10/15 įtvirtintas informacijos laisvės ribojimas yra pagrįstas ir proporcingas jame nurodytam tokiu ribojimu siekiamam tikslui – siekiui apsaugoti S. D. privatų gyvenimą.
10. Iš bylos medžiagos matyti, kad Publikacijos išspausdinimo metu S. D. buvo viešas asmuo (dėl šios aplinkybės ginčo nėra, tai skundžiamame sprendime pripažino pati Komisija). Taip pat matyti, kad S. D. važinėjo dviračiu tuo metu, kai turėjo laikinąjį nedarbingumą (šią aplinkybę patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai, to neneigia ir pati S. D. (b. l. 52)). Vertinant šiuos faktus, reikšminga yra tai, kad ligos pašalpa mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, į kurį įmokas moka visi dirbantieji, o pareiškėja tuo metu buvo Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus referentė, taigi jai darbo užmokestis buvo mokamas iš savivaldybės biudžeto lėšų. Taip pat paminėtina, kad asmenims, pažeidusiems elgesio taisykles nedarbingumo metu, ligos pašalpa neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo Elgesio nedarbingumo metu taisyklėse (toliau – Taisyklės) įtvirtinto pažeidimo padarymo dienos (žr. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalį). Pagal Taisykles tokiais pažeidimais laikomi ir atvejai, kai laikinai nedarbingu pripažintas asmuo keliauja (-iavo), dalyvauja (-avo) kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose, elgėsi taip, kad jo veiksmai galėjo užtęsti (užtęsė) laikinojo nedarbingumo trukmę (žr. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005-06-30 įsakymo Nr. V-533/A1-189 51.6, 51.8 punktus).
11. Nustatytas faktines aplinkybes įvertinus nurodyto teisinio reguliavimo kontekste, darytina išvada, kad pareiškėja turėjo pagrindo Publikacijoje nurodytas aplinkybes ir jas patvirtinančią informaciją įvertinti kaip viešintiną, t. y. kaip tokią, kurios viešinimas susijęs su viešu interesu ir siekiu užtikrinti, kad viešas asmuo, kuriam darbo užmokestis mokamas iš savivaldybės biudžeto, nepiktnaudžiautų ir nepažeidinėtų nedarbingumo pažymėjimų išdavimo tvarkos.
12. Atsakovė teigia, kad pareiškėja buvo supažindinta su S. D. diagnoze ir jai paskirtu gydymu, tačiau Publikacijoje nepateikė VSDFV atstovų ar kitų ekspertų vertinimo, kad S. D. galimai simuliavo ligą ir (ar) pažeidė jai paskirtą gydymo režimą. Šie atsakovės atsiliepime pateikti argumentai nėra nurodyti Sprendime Nr. EKS-10/15. Jie nėra tiesiogiai susiję su Etikos kodekso 16 straipsnyje nustatyta elgesio taisykle. Todėl, sprendžiant dėl Sprendimo Nr. EKS-10/15 teisėtumo ir pagrįstumo, jie vertintini kritiškai. Šiame kontekste paminėtina, kad Komisija, 2015-09-02 vykusio posėdžio metu svarstydama S. D. skundą, konstatavo, jog pareiškėja išspausdindama Publikaciją nepažeidė Etikos kodekso 6 straipsnio (pagal kurį žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai turi kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais; jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos šaltinio patikimumo, skelbiamoje informacijoje tai turi būti nurodyta) ir 7 straipsnio (pagal kurį, jeigu nėra galimybės tinkamai patikrinti skelbiamos informacijos tikrumo, žurnalistas ir viešosios informacijos rengėjas gali skelbti šią informaciją tik tada, jeigu uždelsus ją paskelbti būtų padaryta žalos visuomenei ir jeigu skelbiamoje informacijoje nurodoma, kad ji nėra patikrinta) (b. l. 51–53). Vadinasi, Komisija pareiškėjai neturėjo priekaištų dėl informacijos, jos šaltinių patikimumo, faktų rinkimo.
13. Įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes ir tai, kad Taisyklės yra įtvirtintos viešai paskelbtame teisės akte, teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės teiginiu, kad pareiškėjai iš anksto buvo žinoma apie tai, jog S. D. jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Šis teiginys nėra pagrįstas konkrečiais įrodymais. Teismo nuomone, pareiškėjos Publikacijoje paskelbtos informacijos pakako, kad galima būtų pagrįstai suabejoti, ar S. D. nepažeidė Taisyklėse įtvirtinto draudimo laikinojo nedarbingumo metu keliauti, dalyvauti renginiuose, ar elgtis taip, kad jos veiksmai neužtęstų laikinojo nedarbingumo trukmės.
14. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, kad šiuo konkrečiu atveju Sprendimu Nr. EKS-10/15 įtvirtintas informacijos laisvės ribojimas nelaikytinas pagrįstu ir proporcingu jame nurodytam tokiu ribojimu siekiamam tikslui – siekiui apsaugoti S. D. privatų gyvenimą, o Komisija nepagrįstai konstatavo, kad išspausdinusi Publikaciją pareiškėja pažeidė Etikos kodekso 16 straipsnį. Todėl pareiškėjos skundas tenkintinas, Komisijos Sprendimas Nr. EKS-10/15 naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 132, 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos VšĮ „Tauragės žinios“ skundą tenkinti.
Panaikinti Visuomenės informavimo etikos komisijos 2015-08-31 sprendimą Nr. EKS-10/15 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimus D. Ž. publikacijoje „Savivaldybės darbuotoja sirgo ar atostogavo?“ („Tauragės žinios“, 2015-06-19, Nr. 24/285)“.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.