Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2014-05-08 · Byla Nr. A2.6.-431-867/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-05-08
Bylos Nr.
A2.6.-431-867/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Inga Sakalauskaitė
Pažeidėjas
V.V.V.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6.-431-867/2014Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00317-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; 45.4.4; 45.4.5; 52.3 (S)
KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014m. gegužės 8d.Gargždai

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja I.Sakalauskaitė, sekretoriaujant J.Skuodienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V.V.V., jo atstovui advokatui D.Lengvinui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V.V.V., a.k.(duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)r., administracine tvarka nebaustas, pensininkas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-04-18 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr.30P-10850679-14, kuriame nurodyta, kad 2014-04-18. 11.18val. V.V.V., Klaipėdos g. 41, Gargždai, Klaipėdos r., vairuodamas transporto priemonę „AUDI 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga, nesilaikė saugaus šoninio atstumo, kliudė šalia stovėjusį automobilį „Toyota Yaris Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jį apgadino ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu nurodė, kad su protokolu sutinka ir nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad jis važiuodamas iš aikštelės atbuline eiga truputi lyg ir atsirėmė į šone stovėjusį automobilį. Jokio garso ar trenksmo jis nepajuto, tačiau išlipo ir apžiūrėjo tiek savo, tiek ir kitą automobilį. Kadangi jokių sužalojimų jis nepastebėjo, apie eismo įvykį policijai nepranešė. Paaiškino, kad jis neturėjo tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes jo automobilis buvo draustas. Nurodė, kad jis teisę vairuoti transporto priemones turi apie keturiasdešimt metų ir tai pirmas kartas kai jis padarė pažeidimą. Paaiškino, kad jis į tolį mato gerai, o iš arti nelabai gerai reikalingi akiniai. Nurodė, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga, kad galėtų savo dukrą vežioti į Kauną, nes jai kaip tik prieš dieną diagnozavo onkologinę. Niekas iš skyrus jį šeimoje teisės vairuoti neturi.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas D.Lengvinas prašė byloje atsižvelgiant į pateiktus rašytinius įrodymus, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens amžių, jo asmenines savybes ir taikyti LR ATPK 30¹str., bei paskirti švelnesnę nei įstatymas numato nuobaudą. Paaiškino, kad teisė vairuoti transporto priemones administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui yra būtina, kad pats galėtų nuvykti į medicinos įstaigas, nuvežti savo sergančią dukrą į gydymo įstaigas bei savo sutuoktinę, kuri taip pat yra garbingo amžiaus ir serganti.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui inkriminuojamos veikos buvimą įrodo: 2014-04-18 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr.30P-10850679-14 (b.l. 3-4), rašytinis V.V.V. paaiškinimas (b.l. 4), O.V.J. rašytinis paaiškinimas (b.l. 12), fotonuotraukos (b.l. 13-17, 29-30), autoavarijos vietos schema (b.l. 18), duomenys apie eismo įvykį (b.l. 19-22), VĮ Regitra duomenys (b.l. 23), V.V.V. paaiškinimai duoti teismo posėdžio metu bei vaizdo įrašas pateiktas prie bylos medžiagos ir kiti administracinėje byloje esantys įrodymai.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes pripažįstama, kad V.V.V. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-16 nutarimu Nr. 768 patvirtintų kelių eismo taisyklių 9 ir 119 punktų reikalavimus, nes jis vairuodamas transporto priemonę atbuline eiga, nesilaikė saugaus šoninio atstumo, kliudė šalia stovėjusį automobilį, jį apgadino ir pasišalino iš eismo įvykio vietos nepranešęs policijai, o eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Jo padaryta veika atitinka administracinio teisės pažeidimo numatyto LR ATPK 130str. 1d. sudėtį, nes pagal šį straipsnį administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles (toliau tekste - KET). KET 3 punktas apibrėžia, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. KET 232p. numato, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Pagal galiojančias KET taisykles, tai yra taisyklių 234 punktą privaloma apie eismo įvykį policijai pranešti ir tuo atveju jei dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra. Šiuo atveju neginčijamai nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo padaryta žala, tai yra apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas, tai yra automobilis „Toyota Yaris Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)ir nukentėjusiojo vietoje nebuvo, todėl vadovaujantis KET nuostatomis V.V.V. privalėjo pranešti nukentėjusiajam ir užpildyti deklaraciją arba kviesti policiją, tačiau to nepadarė. Tam, kad asmenį būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 130str. 1d. būtina nustatyti, kad jo veika padaroma tyčia, tai yra būtina nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Pagal teismų praktiką duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-11-2012).

Nagrinėjamu atveju V.V.V. tiek teismo posėdžio metu, tiek ir duodamas paaiškinimą policijos pareigūnams neneigė aplinkybių, kad jis apgadino kitą automobilį, taip pat pripažino, kad apie eismo įvykį niekam nepranešė, tai yra iš esmės kaltės neginčijo. Teismo posėdžio metu nurodė, kad apie eismo įvykį niekam nepranešė, nes apgadinimas buvo labai nežymus ir jis iš pradžių eismo įvykio vietoje apžiūrėjęs automobilius nepamatė, kad jie yra apgadinti, nes nebuvo pasiėmęs akinių, o jis iš arti blogai mato.

Įvertinus tai, kad nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kai vairavo automobilį turėjo teisę vairuoti transporto priemonę, byloje esantys duomenys patvirtina, eismo įvykio metu jis buvo blaivus, kaip pats nurodo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jo automobilis buvo apdraustas ir jis tiek surašant protokolą, tiek ir teismo posėdžio metu neneigė savo kaltės ir dėl padaryto pažeidimo gailis, į tai, kad iš pateikto ir teismo posėdžio metu peržiūrėto vaizdo įrašo matyti, kad po susidūrimo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo išlipo iš automobilio ir apžiūrėjo abu automobilius ir niekur neskubėdamas nuvažiavo, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens amžių, pripažintina, kad šiuo atveju jis padarė tyčinį administracinį teisės pažeidimą galimai dėl savo garbingo amžiaus ir neadekvataus eismo įvykio įvertinimo bei sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo, tai yra manė, kad nieko blogo nenutiko.

V.V.V. pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (LR ATPK 31 str. 1d. 1p.), be to jis pažeidimą padarė būdamas vyresnis nei 65 metų amžiaus, jis pažeidimą padarė būdamas 75 metų amžiaus, kas taip pat pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (LR ATPK 31str. 10p.). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad administracine tvarka yra baudžiamas pirmą kartą, eismo įvykio metu žala padaryta nedidelė, asmenys nenukentėjo.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens duotų paaiškinau nustatyta, kad V.V.V. teisę vairuoti transporto priemones turi jau apie 40 metų, kaip patvirtina pateikti duomenys iš policijos anksčiau administracine tvarka jis nėra nė karto baustas. V.V.V. yra pensininkas. Pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad jis turi problemų su kelio sąnariu, būtina operacija. Tiek Gargždų seniūnijos, tiek ir DNSB „Viltis“ pirmininko V.V.V. charakterizuojamas teigiamai. V.V.V. sutuoktinė taip pat pensininkė ir turi sveikatos problemų. Kaip patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai ir teismo posėdžio metu V.V.V. duoti paaiškinimai jis rūpinasi savo dukra G.P. ir jos vaiku, jo dukra yra išsituokusi, jai diagnozuota onkologinė liga.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką, yra ne kartą pažymėjęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su Lietuvos Respublikos ATPK 30¹str. įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (LR ATPK 20 str.).

LR ATPK 30¹str. taikymas yra specialioji norma, nustatantį išimtį iš bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių ir numatanti galimybę skirti mažesnę nei įstatymu numatytą nuobaudą. LR ATPK 31str. numatytų bei įstatyme nenumatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas, LR ATPK 30str. 2d. numatytų aplinkybių įvertinimas yra teisinė prielaida, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, nuspręsti dėl švelnesnės arba mažesnės nei numatyta sankcijoje nuobaudos skyrimo, arba jos neskyrimo.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į V.V.V. asmenybę, jo amžių, jo socialinę padėtį, į tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiais gailėjosi, į tai, kad anksčiau administracine tvarka nėra baustas, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, kad nenustatyta sunkinančių aplinkybių, į administracinėn atsakomybė traukiamo asmens elgesį teismo posėdžio metu, todėl remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais yra pagrindas taikyti LR ATPK 30¹str. ir paskirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą, nes darytina išvada, kad paskyrus tokią nuobaudą bus pasiekti LR ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 286-288 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V.V.V. dėl padaryto pažeidimo, numatyto LR ATPK 130str. 1d., pritaikius LR ATPK 30¹str., paskirti administracinę nuobaudą – 500,00Lt (penkių šimtų litų) baudą.

Informuoti V.V.V., kad paskirta bauda turi būti sumokama ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtą baudą yra būtina pateikti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai, tai yra Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurui.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą arba tiesiogiai Klaipėdos apygardos teismui.

Teisėja Inga Sakalauskaitė