- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-05-19
- Bylos Nr.
- 2-738-494/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00106-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zeniauskaitė
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės mokesčių inspekcijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- G. G.
- Kategorijos
- 30.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. G. (G. G.) pareiškimą suinteresuotiems asmenins Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. G. nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį pagrindu prašo nustatyti jam nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į neregistruotą nekilnojamąjį daiktą – žemės ūkio technikos garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tikslu įregistruoti šį turtą ir nuosavybės teises į jį. Pareiškime nurodė, kad likviduojamos žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (kuri jau išregistruota iš Juridinių asmenų registro, toliau – ŽŪB) Likvidacinės komisijos 1999-12-14 posėdžio protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutarta parduoti pareiškėjui ŽŪB priklausantį techninį garąžą, inv. Nr. (duomenys neskelbtini), už 8750 Lt. Šią sumą jis sumokėjo pagal 1999-05-20 PVM sąskaitą–faktūrą ir nuo 1999-05-20 garažas jam faktiškai yra perduotas, juo naudojasi ir valdo iki šiol, ką gali patvirtinti liudytojai. Likvidacinė komisija 1999-12-14 posėdžio protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) ne tik nutarė parduoti garažą, bet ir įgaliojo komisijos narę R. Ž. paruošti dokumentus pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti, tačiau dėl nežinomų priežasčių notarinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. 2013-03-14 buvo parengta garažo kadastro duomenų byla. Vilniaus r. savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-05-10 įsakymu garažui suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2013-06-11 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, nes nebuvo pateikta garažo pirkimo-pardavimo sutartis. Centrinis registratorius 2013-09-01 sprendimu pareiškėjo skundą dėl VĮ Registrų centro 2013-06-11 sprendimo peržiūrėjimo atmetė. Pareiškėjas nurodo, kad nepertraukiamai, atvirai, sąžiningai valdo garažą daugiau nei keturiolika metų, prižiūri jį kaip savo ir naudoja pagal paskirtį, atliko kadastrinius matavimus, tačiau negali įregistruoti daiktinių teisių į jį, todėl priverstas kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo, t.y. fakto nustatymo, kad įgijo daiktines teises į garažą. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių Nr. 3K-3-327/2008 ir 3K-7-67/2011 išaiškinimais, mano, kad yra visos sąlygos pripažinti jam nuosavybės teisę į garažą įgyjamosios senaties pagrindu (CK 4.47 str. 11 p., 4.68-4.71 str.) (b.l. 3-7).
Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, jo interesams atstovauja atstovė advokatė T. Kočegarova, todėl byla nagrinėjama pareiškėjui nedalyvaujant (CPK 246 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Posėdžio metu pareiškėjo atstovė palaikė pareiškime išdėstytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti. Paaiškino, kad pareiškėjas pagal PVM sąskaitą-faktūrą įgijo garažą, kuris buvo įrašytas likvidacinės komisijos posėdžio protokole kaip numatytas nugriauti, bet nebuvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Liudytojai parodė, kad anksčiau ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kolūkis. Tuo metu bendrovės turtas dažnai buvo neregistruojamas bendrovės vardu. Garažas buvo užbaigtos statybos, naudojamas. Pagal kadastro bylos duomenis pastatas pastatytas 1990 m., todėl iki jo pardavimo G. G. statinys negalėjo nusidėvėti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (civilinė byla Nr. 3K-3-327/2008) nekilnojamasis turtas gali būti neįregistruotas registre, svarbu, kad jis būtų nekilnojamuoju daiktu. Kadastrinių matavimų bylos duomenys patvirtina, kad garažas yra nekilnojamasis daiktas. VĮ Registrų centro sprendimais atsisakyta įregistruoti garažą motyvuojant tuo, kad nėra dokumento, patvirtinančio nuosavybės teises į pastatą, tačiau pareiškėjas nuosavybę į daiktą įgijo pagal sandorį, turėjo būti sudaryta sutartis, bet jos šiai dienai nėra. 2013-05-10 Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu garažui, kaip nekilnojamam daiktui suteiktas adresas. Pastatas-garažas nebuvo įregistruotas jokio kito asmens vardu, pareiškėjas pastatą nusipirko ir naudoja nepertraukiamai, nuo pat įsigijimo momento. Liudytojai parodė, kad pareiškėjas nuo pat 1999 m., kai perėmė iš bendrovės garažą juo naudojasi, laiko techniką, malkas. Jokių ginčų dėl pastato nėra. Taigi egzistuoja visos sąlygos nustatyti pareiškėjui garažo valdymo faktą įgyjamosios senaties pagrindu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, nes PVM sąskaita-faktūra neįrodo, jog 8750 Lt sumą G. G. sumokėjo būtent už šį garažą. Be to, pastatas gali būti nuosavybės teisės objektu jeigu jis pastatytas teisėtai, laikantis jos procesą reglamentuojančių aktų reikalavimų. Jeigu dėl statybos darbų buvo pastatytas nekilnojamasis daiktas, kaip nekilnojamojo turto kadastro objektas, tai nuosavybės teisė į jį negali būti pripažįstama įgyjamosios senaties būdu, o turi būti sprendžiama dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal Statybos įstatyme nustatytą tvarką (CK 4.69 str. 1 d., 4.47 str., 4.12 str., Statybos įstatymas, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5, 7, str. ir kiti teisės aktai (b.l. 70).
Posėdžio metu Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas paaiškino, kad nesutinka su pareiškimu atsiliepime nurodytais argumentais ir mano, kad nėra ir nebuvo baigta garažo įsigijimo procedūra, nebuvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, be to garažas buvo įsigytas nugriovimui. Prašė pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad mokesčių inspekcija į šį turtą nepretenduoja.
Suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 str. 1 d. daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai yra įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Kadangi garažas nėra įregistruotas, nuosavybės teisių įregistravimas būtų galimas tik įregistravus statinį įstatymų nustatyta tvarka. Be to, nepateiktas dokumentas, patvirtinantis garažo suformavimo teisėtumą, dėl to galima daryti prielaidą, jog šis objektas pastatytas nesilaikant statybos metu galiojusio teisinio reglamentavimo - neturint teisės aktų nustatyta tvarka išduoto statybos leidimo. Taipogi, likvidacinės komisijos protokole nurodyta, kad statinys skirtas nugriovimui, dėl to darytina išvada, jog tuo metu garažas buvo avarinės būklės (fiziškai pažeistas), todėl negalėjo būti naudojamas pagal paskirtį. Prašo nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant (b.l. 48-49).
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad, vadovaujantis CPK 12 str., pareiškėjas turi pareigą tiksliai ir aiškiai nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas prašymas, pateikti įrodymus, patvirtinančius prašomą nustatyti faktą. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2011, kad nuosavybės teisės įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra CK 4.47 str., 4.69 str. 3 d., 4.68 str. numatytų sąlygų visuma. Prašo nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant ir spręsti teismo nuožiūra (b.l. 51-52).
Apie pareiškimo nagrinėjimą buvo paskelbta viešai (b.l. 56). Kiti suinteresuoti asmenys dėl jų įtraukimo dalyvauti procese nesikreipė.
Liudytoja G. B. parodė, kad 1997-2001 m. ji dirbo ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ likvidacinės komisijos pirmininke. Bendrovė buvo paskelbusi, kad parduoda visą inventorių, techniką. G. G. pagal skelbimą kreipėsi dėl žemės ūkio technikos garažo įsigijimo. Bendrovės susirinkime komisija nutarė parduoti pareiškėjui garažą, buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra. Komisijos posėdžio protokolo 1.2 punkte buvo numatyta parduoti garažą nusigriovimui, nes pirkėjas norėjo nugriauti pastatą, tačiau vėliau persigalvojo, jo nenugriovė ir naudojasi iki šiol, stato automobilius. Kitų pretendentų ar ginčų dėl garažo negirdėjo. Pagal sąskaitą-faktūrą G. G. sumokėjo būtent už garažą, o ne už kitą turtą. Garažas buvo pastatytas apie 1995 metus ir įtrauktas į ŽŪB balansą, bet nebuvo įregistruotas bendrovės vardu.
Liudytojas M. B. parodė, kad pažįsta pareiškėją nuo ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ laikų. G. G. kreipėsi į bendrovę dėl jai priklausiusio pastato-garažo įsigijimo. Bendrovė garažą pardavė, kuriuo jis iki šiol naudojasi, stato automobilius, laiko malkas. Pardavimo metu garažas buvo tinkamas, įrengtas, kitų pretendentų ar ginčo dėl pastato nėra. G. G. sumokėjo bendrovei už garažą, pirkimo-pardavimo sutarties nematė.
Liudytojas S. U. parodė, kad pareiškėją pažįsta, kartu dirba. G. G. buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime (dabar (duomenys neskelbtini) k.) turi pastatą-garažą, kurį pirko iš ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“. 2001-2002 m. jis pats irgi pirko iš šios bendrovės kiaulidę, cechą ir kitus pastatus. Su juo buvo sudaryta pirkimo- pardavimo sutartis. Tuo metu bendrovė buvo bankrutuojanti. Garažas tuo metu buvo prastos būklės, be langų, tačiau G. pastatą sutvarkė, suremontavo, prižiūri. Garažas yra didelis, jame pareiškėjas laiko malkas, traktorius. Dėl kitų pretendentų ir ginčų nežino.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ Likvidacinės komisijos posėdžio 1999-12-14 protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutarta parduoti G. G. žemės ūkio technikos garažą, kurio inv. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nusigriovimui už 8750 Lt (Protokolo 1.2) (b.l. 12-13). Pagal 1999-05-20 išrašytą PVM sąskaitą-faktūra GAB Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas įmokėjo į bendrovės kasą už garažą 8750 Lt (b.l. 11). Likvidacinės komisijos posėdžio 1999-12-14 protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) komisijos narė R. Ž. buvo įgaliota paruošti visus dokumentus turto išregistravimui ir sutvarkyti pirkimo-pardavimo sutartis parduodamų pastatų (Protokolo 2 punktas), tačiau dėl nežinomų priežasčių pardavėjas ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ iki jo likvidavimo garažo pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė, sandorio notarine tvarka neįformino. Vilniaus r. ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ 2001-05-07 buvo likviduota ir 2001-07-18 išregistruota iš įmonių registro be teisių perėmėjo, likvidacinės komisijos įgaliojimai nutraukti (b.l. 14, 16-19). Vilniaus r. savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-05-10 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl adreso suteikimo (duomenys neskelbtini)“ pastatui-garažui suteiktas adresas (duomenys neskelbtini) (b.l. 25-26). Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla patvirtina, kad 1990 m. statybos statiniui-garažui, uniklaus Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-03-14 buvo atlikti kadastriniai matavimai, registro Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 27-35). Vilniaus r. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2013-06-11 sprendimu Nr. - (duomenys neskelbtini) atsisakė įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, nes nepateikta garažo pirkimo-pardavimo sutartis (b.l.36). Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2013-09-01 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo G. G. skundą dėl VĮ Registrų centro 2013-06-11 sprendimo peržiūrėjimo atmetė, kadangi nepateikti nuosaybės teisę į pastatą patvirtinantys dokumentai (b.l. 40-41).
Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 str. 11 p.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 4.68 straipsnis nustato, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į daiktą. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka. Pagal CK 4.70 str. asmuo, įgyjantis daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti ne tik sąžiningas to daikto įgijėjas, t.y. užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, bet taip pat jis privalo išlikti sąžiningas valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų.
Byloje pateikti įrodymai, pareiškėjo, liudytojų paaiškinimai patvirtina, kad pareiškėjas G. G. 1999-05-20 sumokėjęs ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ 8750 Lt sumą įsigijo pastatą- žemės ūkio technikos garąžą ir nuo šios datos garažas jam faktiškai buvo perduotas, valdomas ir naudojamas iki šiol, tačiau pirkimo–pardavimo sandoris dėl nežinomų priežasčių nebuvo įformintas notarine tvarka pagal tuo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 255 straipsnį. Pastatas-garažas, kurį pareiškėjas įsigijo, buvo pastatytas 1990 m. ir įtrauktas į ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ balansą, inv. Nr. (duomenys neskelbtini). Nors pastatas nebuvo įregistruotas, tačiau priklausė bendrovei. Buvusį pastato savininką ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ likvidavus negalima sandorio galutinai įforminti.
Suintersuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija ir Vilniaus rajono savivaldybės administracija teigė, kad nepateikti pastato-garažo statybą ir daikto suformavimo (sukūrimo) teisėtumą pagrindžiantys įrodymai (CK 4.47 str. 4 p.), todėl statyba gali būti neteisėta. Tačiau byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad pastatas buvo pastatytas neteisėtai. Pagal CPK 178 str. pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikrtimus, turi tai teigianti šalis. Suintersuotų asmenų argumentai, kad statyba gali būti neteisėta, nesant pateiktų statybos neteisėtumą pagrindžančių įrodymų, nesudaro pagrindo teismui pripažinti, jog pastatas-garažas buvo sukurtas pažeidžiant įstatymų reikalavimus, o pareiškėjo įgytas ir pradėtas valdyti neteisėtai.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad pareiškėjas siekia įteisinti savo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą ir negali kitokiu būdu realizuoti savo teisių į turtą, konstatuotina, jog pareiškimas yra pagrįstas, nes pareiškėjas G. G. į nekilnojamąjį daiktą nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės kitokiu, CK 4.47 str. numatytu būdu, daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai, daiktai nėra registruoti kito asmens vardu, nepriklauso valstybei ar savivaldybei, visą laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo, t.y. pareiškėjui elgiantis kaip daikto savininkui ir suvokiant, kad kiti asmenys į šiuos daiktus neturi jokių teisių, daikto valdymas tęsėsi daugiau nei dešimt metų, todėl pareiškimas tenkintinas, pripažintina, kad pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į pastatą-garažą pagal įgyjamąją senatį (CK 4.23 str. 2 d., 4.47 str. 11 p., 4.68 str., 4.69 str. 3 d., 4.70 str. 1 d., 4.71 str. 1-2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265, 270, 533 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti faktą, kad G. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į pastatą- žemės ūkio technikos garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 1G1/b.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.