Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2019-06-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2087-1057/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-06-25
Bylos Nr.
1-2087-1057/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21276-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evelina Petraitienė
Kaltinamasis
V. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2087-1057/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21276-2019-3Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMOBAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 25 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Gedimino Juknos pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje V. G. gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui ir per bausmės laiką atlikti 120 valandų viešųjų darbų. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti elgesį keičiančioje programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (bausmę atlikęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. G. 2019 m. gegužės 21 d., apie 19 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,43 promilių girtumas), tyčia ranka sudavė sugyventinei V. P. tiksliai nenustatytą smūgių skaičių į galvos sritį, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai V. P. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais V. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu V. G. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso jo sugyventinei V. P., su kuria kartu gyvena jau apie 10 metų, vaikų neturi. 2019 m. gegužės 21 d., apie 19 val., vakare, tarp jo ir sugyventinės V. įvyko žodinis konfliktas. Konfliktas vyko kambaryje. V. pyko ant jo (V. G.), kad jis išgėręs, tačiau ji ir pati buvo išgėrusi. Jie apsižodžiavo. Kadangi buvo išgėręs, smulkiai ir tiksliai negali papasakoti, kas vyko toliau, tačiau galėjo trenkti sugyventinei į galvos sritį. Kiek kartų trenkė ir kokiu būdu, nepamena. Gal ir galėjo tokiais savo veiksmais sukelti sugyventinei fizinį skausmą. Po to sugyventinė iškvietė pareigūnus. Konflikto metu namuose buvo dviese. Labai gailisi, kad savo veiksmais sukėlė sugyventinei fizinį skausmą (b. l. 30).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. P. parodė, kad 2019 m. gegužės 21 d., apie 19 val., vieno kambario bute, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje tarp jos ir sugyventinio V. G. įvyko žodinis konfliktas. Klausė sugyventinio, kam jis geria, remontą reikia daryti. Sugyventinis buvo išgėręs, nenorėjo jos klausyti ir iškart puolė ją mušti, kelis kartus ranka trenkė jai į galvos sritį, kiek tiksliai kartų, negali pasakyti, ji užsidengė veidą rankomis, todėl net nepastebėjo kuria ranka smūgiavo. Dėl tokių sugyventinio veiksmų patyrė fizinį skausmą. Ji iškart puolė bėgti iš namų ir išsikvietė policijos pareigūnus, į butą grįžo jau sulaukusi pareigūnų. Greitosios pagalbos jai neprireikė, su užduotimi atlikti kūno tyrimą nesikreips (b. l. 18).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad nukentėjusioji V. P. paaiškino, jog 2019 m. gegužės 21 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini), bute, jos sugyventinis V. G., būdamas girtas, be jokios priežasties pradėjo prieš ją smurtauti, t. y. kelis kartus ranka sudavė jai per galvą, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Sugyventinis smurtauja ne pirmą kartą, prašė ją apsaugoti. Protokole taip pat užfiksuota, kad atvykus pareigūnams buto aplinka buvo netvarkinga, viskas išmėtyta, ant grindų mėtėsi tušti bei pilni alkoholio buteliai (b. l. 4-6).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2018 m. gegužės 21 d., apie 21.44 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), pranešėją V. P. sumušė sugyventinis, GMP nereikia, pranešėja nuo jo pabėgo (b. l. 3).

Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2019 m. gegužės 21 d., 22.38 val. V. G. buvo nustatytas 3,43 promilių neblaivumas (b. l. 47).

Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2019 m. gegužės 21 d., 23.02 val. V. P. buvo nustatytas 3,21 promilių neblaivumas (b. l. 48).

Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo šeimos nariui ar artimam giminaičiui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šeimos nario ir artimo giminaičio samprata yra įtvirtinta BK 248 straipsnyje. Pagal minėtą straipsnį artimaisiais giminaičiais yra laikomi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Įvertinus tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios parodymus matyti, kad jie nėra susituokę, tačiau gyvena kartu apie 10 metų, veda bendrą ūkį ir dėl to yra laikytini šeimos nariais.

Byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad kaltinamasis V. G. smurtavo prieš sugyventinę V. P.. Jis pats to neneigė ir pripažino, kad žodinio konflikto metu galėjo trenkti sugyventinei į galvos sritį. Šias aplinkybes patvirtino ir nukentėjusioji. Nukentėjusioji dėl kaltinamojo suduotų smūgių nurodė pajutusi fizinį skausmą. Todėl įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog kaltinamojo veiksmai buvo teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. G. tam pritarė ir sutiko su siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 49-50, 51).

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, jį padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad V. G. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – V. G. teistas už analogiškų nusikalstamų veikų tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu padarymą, teistumas nėra išnykęs (b. l. 40-42, 53-56), baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 37-39, 43), niekur nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. G. už nusikalstamos veikos padarymą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kartu nustatant ir prokuroro siūlomus įpareigojimus, kurie gali padaryti teigiamą įtaką V. G. asmenybei. Prokuroro siūlomas bausmės dydis – 1 metai laisvės apribojimo, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, V. G. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitomas laikiname sulaikyme nuo 2019 m. gegužės 21 d. 21.53 val. iki 2019 m. gegužės 23 d. 9.14 val. (b. l. 21, 22) išbūtas laikas (dvi paros), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kadangi V. G. nusikalstamą veiką padarė prieš savo šeimos narę – sugyventinę V. P. jam skiriama BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė ir jis įpareigojamas per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausyti visą smurtinį elgesį keičiančios programos kursą.

Kiti procesiniai klausimai

Proceso išlaidų ir daiktų (dokumentų), turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra, civilinis ieškinys nepareikštas.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 32) paliekama galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

pripažinti V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę bei įpareigoti jį per visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti alkoholio, dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę bei įpareigoti per visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti alkoholio, dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2019 m. gegužės 21 d. 21.53 val. iki 2019 m. gegužės 23 d. 9.14 val. išbūtą laiką (dvi paras), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausyti visą smurtinį elgesį keičiančios programos kursą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti V. G., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1. be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2. vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3. nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

4. šaukiamas atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Išaiškinti V. G., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Evelina PetraitienėNuorašas tikras: