Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-12-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-710-168-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2009-09-18Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2009-12-22Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-22
Bylos Nr.
1A-710-168-2009
Teisminio proceso Nr.
1-53-1-00538-2008-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ričardas Gilys, Nijolė Sušinskienė (pran.), Tomas Zdanavičius
Nuteistasis
S. T.
Nukentėjusysis
R. A.
Civilinis ieškovas
R. A.
Advokatai
Virgilijus Vaitekūnas
Baudž. byla Nr. 1A-710-168/2009
Teisminio proceso Nr.1-53-1-00538-2008-6Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.4.6.;2.4.6.3.4.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISBaudž.byla Nr.1A-00265-145-2006-592009 m. gruodžio 22 d. Procesinio sprendimo kategorijaPanevėžys1.2.14.5.3;2.4.8.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Nijolės Sušinskienės, teisėjų Tomo Zdanavičiaus ir Ričardo Gilio, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui, nuteistajam S. T., jo gynėjoms advokatėms Rimai Keblienei, Vidai Leonovienei, nukentėjusiojo R. A. atstovui advokatui Virgilijui Vaitekūnui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio ieškovo R. A. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio, kuriuo S. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 281 str. 1 d. ir jam paskirta 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda, ją sumokant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. R. A. ir A. V. civiliniai ieškiniai atmesti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. T. nuteistas už tai, kad 2008-12-06 apie 17.35 val., Anykščių r., Troškūnų mstl., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį VOLVO GH 12, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį A. T. agroservisui (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, tokio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio mėn. 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 133, 134 p. reikalavimus, dėl padarytų pažeidimų nespėjo sustabdyti savo vairuojamo automobilio, atsitrenkė į jo važiuojamojoje kelio dalyje stovėjusį automobilį (duomenys neskelbtini) AVANT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) po to išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su iš priekio atvažiuojančiu automobiliu RENAULT ESPACE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamu pil. R. A., ko pasėkoje nesunkiai sutrikdyta automobilio RENAULT ESPACE vairuotojo R. A. sveikata, kuriam padarytas krūtinės kairės pusės minkštųjų audinių sumušimas, muštinė žaizda kairėje blauzdoje, kairio blauzdikaulio sąnarinis lūžis, nežymiai sutrikdyta keleivės J. A. sveikata, kuriai padarytas krūtinkaulio srities minkštųjų audinių sumušimas, nežymiai sutrikdyta keleivės G. A. sveikata, kuriai padaryta muštinė žaizda kaktoje, nežymiai sutrikdyta keleivio A. V. sveikata, kuriam padarytas kairės alkūnės ir kairės blauzdos minkštųjų audinių sumušimas, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas.

Civilinis ieškovas R. A. skundžia Anykščių rajono apylinkės teismo 2009-09-18 nuosprendį ir prašo jį dalyje dėl jo civilinio ieškinio atmetimo panaikinti ir pripažinti jo teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nurodo, kad nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio išsprendimo yra nepagrįsta ir neteisėta. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nebuvo pateikta dokumentų, pateisinančių jo prašomą priteisti turtinę žalą ir, kad jis nežadėjo tokių dokumentų pateikti vėliau. Be to, teismas nepagrįstai sumažino jo turėtas advokato pagalbos išlaidas. Nurodo, kad byloje esančio civilinio ieškinio tekstą paruošė tyrėja. Ieškinyje ieškovu nurodytas jis, atsakovu A. V., o ieškinį pasirašė A. V., todėl ieškinį atmetus, visiškai tapo neaišku kieno ieškinys ir kieno atžvilgiu pareikštas buvo atmestas. Mano, kad teismas privalėjo įpareigoti jį patikslinti pareikštą ieškinį. Teismas civiliniu atsakovu patraukė AAS „G. B.“, tačiau civilinio ieškinio patikslinimo klausimo neišsprendė. Nurodo, kad visi duomenys apie jo ligą buvo pateikti ir yra byloje, todėl prašymas priteisti prarastas pajamas buvo pagrįstas byloje surinktais įrodymais. Teigia, kad dėl eismo įvykio buvo nedarbingas ir nuo 2008 m. gruodžio 10 d. iki 2009 m. gegužės 29 d. gavo tik ligos pašalpą, kurios dydis tesudarė 80 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Nurodo, kad byloje trūko tik duomenų apie jo gautos ligos pašalpos dydį, o šios papildomos medžiagos nebuvo galima gauti neatidėjus bylos nagrinėjimo. Draudimo kompanija sumokėjo tik 80 proc. automobilio vertės, todėl teismo prašė priteisti skirtumą, tarp išmokėtos ir visos automobilio vertės. Teigia, jog visi duomenys apie jo gautą sumą ir automobilio vertę buvo byloje, tačiau teismas šio klausimo neišsprendė. Dėl ne visų byloje surinktų duomenų, pagrindžiančių jo turėtos žalos dydį, prašė teismo pripažinti jo teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, to paties prašė ir prokuroras, tačiau į šiuos prašymus nebuvo atsižvelgta. Nurodo, kad civilinis atsakovas AAS „G. B.“ prašė ieškinį draudimo bendrovės atžvilgiu palikti nenagrinėtą, nes jam nebuvo pateikta pretenzija dėl prašomos priteisti turtinės žalos, tačiau šio prašymo teismas taip pat netenkino.

Šioje byloje nukentėjusiomis dar buvo pripažintos J. A. ir G. A., tačiau jos civilinio ieškinio nereiškė, o nukentėjusysis – civilinis ieškovas A. V. teismo nuosprendžio, kuriuo taip pat buvo atmestas jo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, neskundė.

Prokuroras ir nukentėjusiojo R. A. atstovas advokatas Virgilijus Vaitekūnas teismo posėdyje prašo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėja advokatė V. Leonovienė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuosprendis dalyje dėl R. A. civilinio ieškinio keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (LR BPK 328 str. 4 p.).

Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Iš nukentėjusiojo – civilinio ieškovo R. A. apeliacinio skundo turinio matyti, kad skundžiamas teismo nuosprendis jo dalyje dėl civilinio ieškinio išsprendimo bei sumažintų atstovavimo išlaidų.

Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo vaikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo pareiškiamas, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žalos ir kai įtariamojo (kaltinamojo) veikoje yra konkretaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiai. Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2000 m. gruodžio 13 d. ir 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimai). Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų – civilinio ieškinio įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimas (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys įrodinėjamas pagal BPK taisykles, bet žalos atlyginimo klausimams, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, išspręsti taikomos ir baudžiamojo proceso normoms neprieštaraujančios civilinio proceso normos, Civilinis kodeksas, kiti teisės aktai.

Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis – civilinis ieškovas R. A. dėl jam nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo atsakovui S. T. pareiškė ieškinį 15600 Lt sumai (T. 1, b. l. 25). Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliami specialūs (imperatyvūs) reikalavimai civilinio ieškinio pareiškimo turiniui. Tačiau teisė į žalos atlyginimą realiai gali būti įgyvendinama tik tuo atveju, kai ieškinio turinys informatyvus, proceso dalyviams suprantamas, jame išsamiai nurodytos aplinkybės ir įrodymai, kuriais grindžiamas materialinis reikalavimas. Reikalingos informacijos apie padarytą žalą nepateikimas apsunkina ieškinio išsprendimą. Kaip matyti iš R. A. pareikšto civilinio ieškinio turinio, jame nurodytas tik materialinis reikalavimas 15600 Lt sumai, visai nedetalizuojant, kas šią sumą sudaro. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. A. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytoju tiksliau nurodė iš ko susideda minėta ieškinio suma, tačiau pirmosios instancijos teismas šių duomenų netyrė ir nevertino. Todėl konstatuotina, kad išvardintos aplinkybės apsunkino civilinio ieškinio sprendimą. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis R. A. prašė patenkinti civiliniame ieškinyje nurodyto dydžio ieškinį, paaiškindamas, kad dalis civilinio ieškinio yra susijusi su negautomis pajamomis nors tuo metu negautas pajamas pagrindžiančių duomenų nepateikė (T. 2, b. l. 16), prašė pripažinti teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl jo dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. Teismas atmetė nukentėjusiojo R. A. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo motyvuodamas tuo, jog ieškinys yra visiškai nepagrįstas, nes tiek nukentėjusysis, tiek ir jo atstovas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismo posėdžio metu prie ieškinio nepateikė jokių dokumentų, pateisinančių jo prašomą priteisti turtinę žalą ir tokių dokumentų nežadėjo pateikti vėliau.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius duomenis sutinka su dalimi apeliaciniame skunde dėstomų argumentų ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė R. A. civilinio ieškinio klausimą.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad turtinė žala yra ne tik asmens turto netekimas, sužalojimas, turėtos išlaidos, bet ir negautos pajamos. Negautos pajamos yra tos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jei nebūtų įvykdyti nusikalstami veiksmai. 2000 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 14 straipsnyje nurodyta, kad „Ligos pašalpa, kurią moka darbdavys 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, negali būti mažesnė negu 80 procentų ir ne didesnė kaip 100 procentų pašalpos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto Vyriausybės nustatyta tvarka. Ligos pašalpa, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, lygi 85 procentams pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio. Ši pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už nedarbingumo atsiradimo mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį.“, o 2009 m. balandžio 28 d. Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 9,10,14, 21¹, 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-237 3 straipsnyje nurodyta, kad „Ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų nuo trečiosios iki septintosios (įskaitytinai) laikinojo nedarbingumo dienos mokama 40 procentų, o nuo aštuntosios laikinojo nedarbingumo dienos – 80 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio“. Tai yra darbuotojo ligos metu (kaip yra nagrinėjamos bylos atveju), darbovietė neprivalo mokėti viso jo iki ligos (nedarbingumo) gauto darbo užmokesčio ir būtent neišmokėtas darbo užmokestis sudaro negautas pajamas. Nagrinėjamoje byloje vienas civilinio ieškovo R. A. reiškiamų reikalavimų buvo priteisti jam negautą darbo užmokesčio dalį dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ir dėl to atsiradusio nedarbingumo. Iš byloje esančių medicininių dokumentų - nedarbingumo pažymėjimų matyti, kad R. A. nuo 2008-12-08 iki 2009-05-29 buvo nedarbingas (T. 1, b. l. 184-186, 189- 191), todėl galima pagrįstai manyti, kad nedarbingumo laikotarpiu jis negavo nuo 15 iki 20 procentų galimų gauti pajamų. Byloje nėra jokių įrodymų, kad negautos pajamos R. A. būtų buvę atlygintos. Iš 2009-08-20 AAS „G. B.“ draudimo bendrovės pažymos matyti, kad draudimo bendrovė R. A. yra atlyginusi už transporto išlaidas - 68 Lt ir gydymo išlaidas – 61,77 Lt, taip pat atlygino Valstybinei ligonių kasai už R. A. gydymo išlaidas - 553,30 Lt (T. 1, b.l. 192). Apelianto atstovas apeliacinės instancijos teismui papildomai pateikė 2009-08-31 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pažymą apie R. A. 2008-12-01 – 2009-06-30 laikotarpiu gautas išmokas, UAB (duomenys neskelbtini) 2009-09-11 pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, taip pat Lietuvos draudimo transporto priemonių draudimo liudijimo kopiją, patvirtinančią automobilio vertę – 4725 Lt. Iš aptartų įrodymų matyti, kad nukentėjusiojo – civilinio ieškovo R. A. ieškinys dėl negautų pajamų yra pagrįstas, tačiau civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti negalima negavus papildomos medžiagos. Tai buvo galima konstatuoti ir pirmosios instancijos teisme. Kol kas byloje nėra duomenų, ar nukentėjusiajam visų ar dalies negautų pajamų nėra atlyginusi draudimo bendrovė.

BPK 112 straipsnio 4 dalyje nustatytas draudimas antrą kartą kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu. Civilinį ieškinį atmetus nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, civilinis ieškovas netenka teisės pareikšti tą patį ieškinį civilinio proceso tvarka, tuo pačiu realizuoti savo teisės į visišką nuostolių atlyginimą (CK 6. 251 str.). Todėl, sutinkamai su apeliacinio skundo argumentais, pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje buvusiais duomenimis, kurių nepakako, kad pagrįsti prašomo priteisti dydžio turtinę žalą negavus papildomų duomenų, turėjo pripažinti nukentėjusiojo teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, tuo labiau, kad to pirmosios instancijos teisme prašė tiek R. A. gynėjas, tiek ir prokuroras. Todėl, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad nebuvo pakankamai atsižvelgta į civilinio ieškinio pagrindą bei į tai, kad šioje byloje civilinio ieškinio dėl turtinės žalos klausimo išsprendimui reikalingi papildomi duomenys, atlikęs įrodymų tyrimą ir dalį šių duomenų gavęs, konstatuoja, kad apeliaciniame skunde pagrįstai prašoma nukentėjusiajam pripažinti teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, ieškinio dydžio klausimą perduodant spręsti civilinio proceso tvarka.

Apeliantas nesutinka su priteistinomis atstovavimo išlaidomis nurodydamas, jog jos buvo sumažintos nepagrįstai. Tačiau atsižvelgus į nuteistojo turtinę padėtį, įvertinus nukentėjusiajam suteiktų teisinių paslaugų kokybę, atsižvelgus į atstovo atlikto darbo apimtį taip pat įvertinusi pirmosios instancijos teismo argumentus šioje dalyje, kolegija daro išvadą, jog nukentėjusiajam teismo išlaidos priteistos teisingai (106 str. 2 d.).

Asižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, pripažintina civilinio ieškovo R. A. teisė į ieškinio dėl turtinės žalos priteisimo patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

nutaria:

Pakeisti 2009-09-18 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. A. ieškinys dėl 15600 Lt turtinės žalos priteisimo atmestas.

Pripažinti civiliniam ieškovui R. A. teisę į ieškinio dėl turtinės žalos priteisimo patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Likusios nuosprendžio dalies nekeisti.

Kolegijos pirmininkė Nijolė SušinskienėVytautas NorkūnasTeisėjai Tomas ZdanavičiusRičardas Gilys