Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-12-29 · Civilinė byla Nr. 2A-952-611/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-29
Bylos Nr.
2A-952-611/2011
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-10516-2009-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski
Ieškovas
Vilniaus miesto savivaldybės
Atsakovas
V. A.
Trečiasis asmuo
SĮ „Vilniaus miesto būstas“
Kategorijos
  • 2.1.5.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-952-611/2011
(S)
Teisminio proceso Nr. 2-02-3-10516-2009-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.7.;50.11.2.; 121.14.; 121.18.; 121.21
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. gruodžio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Romualdos Janovičienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui V. A., trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“, dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė ieškiniu prašė nutraukti Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), 2001-02-20 nuomos sutartį, sudarytą tarp UAB „Lazdynų būstas“ ir V. A.; iškeldinti atsakovą V. A. su jam priklausančiu turtu iš buto, priklausančio Vilniaus miesto savivaldybei, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nurodė, kad V. A. mirė 2008-05-12. Po jo mirties buto nuomos sutartis neperrašyta. Atsakovas, mirusio V. A. sūnus, vengia vykdyti savo prievolę mokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius, todėl nuomos sutartis turi būti nutraukta, o atsakovas iškeldintas iš nuomojamos patalpos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2010 m. spalio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Butas 2001-02-20 sutartimi buvo neterminuotai išnuomotas V. A., kuris 2008-05-12 mirė ir nuo to laiko bute gyvena vienas mirusio nuomininko sūnus V. A.. Atsakovas nereguliariai mokėdavo numos mokestį ir mokesčius už komunalines paslaugas, dėl ko buvo susidaręs įsiskolinimas. Teismas padarė išvadą, kad mirusio nuomininko sūnui V. A. atsirado pareiga mokėti už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas. Teismas nustatė, kad atsakovas nuompinigių nemokėjo ir buvo įsiskolinęs už komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2009-05-31. Įsiskolinimas už komunalines paslaugas sudarė: SĮ „Vilniaus miesto būstas“ – 1118,89 Lt, UAB „Vilniaus energija“ – 3807,76 Lt, UAB „Lazdynų būstas“ – 1704,80 Lt, AB „Rytų skirstomieji tinklai“ – 328,68 Lt. Nuomininkas buvo įspėtas dėl skolų apmokėjimo ir nuomos sutarties pasirašymo, tačiau nesikreipė dėl nuomos sutarties pasirašymo ir dėl skolos padengimo. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Socialinių reikalų komitetas 2009 m. birželio 9 d. pritarė nuomos sutarties su atsakovu nutraukimui ir iškeldinimui iš buto, esančio Architektų g. 40-31, Vilniuje, su visu jam priklausančiu turtu nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

Teismas, sistemiškai aiškindamas LR CK 6.611 straipsnio ir Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 11 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatas padarė išvadą, kad socialinio būsto nuomos sutartis gali būti nutraukiama, o nuomininkas ir jo šeimos nariai gali būti iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos tais atvejais, kai jie negyvena socialiniame būste ir socialinio būsto nuomininko turtas ar pajamos viršija dydžius, nustatytus pagal įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygas. Todėl norint nutraukti socialinio būsto nuomos sutartį ir iškeldinti iš jo nuomininką ir jo šeimos narius tuo pagrindu, kad nuomininkas nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, būtina nustatyti, ar toks pažeidimas yra esminis, kokios yra tokio pažeidimo konkrečios aplinkybės ir priežastys.

Teismas nustatė, kad atsakovas, teisme iškėlus bylą dėl jo iškeldinimo, laikotarpiu nuo 2009-12-30 iki 2010-04-30 sumokėjo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2387,22 Lt skolą, 2010-01-31 pilnai padengė visą skolą už šilumos energiją, ir toliau pagal galimybes mokėdavo už šilumos energiją, skola 2010-04-30 sudarė tik 168 Lt. Atsakovas nuo 2008-12-18 darbo neturi, atsakovui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, ir tai patvirtina, kad atsakovo materialinė padėtis yra sunki. Atsižvelgdamas į labai sunkią atsakovo materialinę padėti, į tai, jog nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų įsigijęs nuosavą būstą, teismas konstatavo, jog nepagerėjus atsakovo materialinei padėčiai, jam ir toliau turi būti teikiama valstybės parama būstui išnuomoti, todėl nuomos sutartis negali būti nutraukta, jis negali būti iškeldintas iš gyvenamosios patalpos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Atsakovas skolas sumokėjo tik ieškovui kreipusis į teismą. Tokia situacija leidžia manyti, kad atsakovas ir toliau vengs tinkamai vykdyti prievoles. Tai pažeidžia sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus šalių sutartiniuose teisiniuose santykiuose. Akivaizdu, kad buvo įstatyme numatytas pagrindas iškeldinti atsakovą iš gyvenamųjų patalpų.

2. Atsakovas, nevykdydamas sutartinius įsipareigojimus laiku mokėti mokesčius už nuomą bei komunalines paslaugas, iš esmės pažeidė sutartį, todėl ieškovas kaip nuomotojas turi teisę nutraukti sutartį.

3. Teismas nepasisakė dėl nuomos sutarties perrašymo mirus pagrindiniam buto nuomininkui.

4. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio norma atsakovo atžvilgiu neturėtų būti taikoma, kadangi paties atsakovo veiksmai lėmė, kad ieškovas pagrįstai pateikė ieškinį dėl iškeldinimo, tačiau neribojo jo teisės į socialinį būstą.

5. Atsakovas yra darbingo amžiaus žmogus, todėl taikyti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus šioje byloje nebuvo teisinio pagrindo.

6. Teismas visiškai netyrė aplinkybių, ar atsakovui pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymą galėjo būti suteiktas socialinis būstas. Kadangi atsakovas nesikreipė į savivaldybę dėl nuomos sutarties perrašymo ir nepateikė būtinų dokumentų, kad atsakovui turi būti teikiama valstybės parama būstui išnuomoti.

7. Ginčijamas teismo sprendimas formuoja ydingą praktiką, kuria sudaromos visos galimybės socialinio būsto nuomininkams piktnaudžiauti savo teisėmis ir nesąžiningai naudotis valstybės teikiama socialine parama, o kartu paneigiama socialinio būsto paskirtis ir formuojama socialinė politika, kurios tikslas padėti mažas pajamas turintiems asmenims lengvatine tvarka išsinuomoti būstą.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodo, kad palaiko ieškovo nuomonę ir sutinka su pateiktu skundu.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. A. prašo skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiomis aplinkybėmis:

1. Priežastys, jog atsakovas nuo 2008-12-18 yra bedarbis, kad atsakovas su ieškovu visiškai atsiskaitė, yra pakankamos nenutraukti socialinio būsto nuomos sutarties.

2. Nuomos sutarties tęstinumą patvirtina šalių konkliudentiniai veiksmai toliau vykdyti tarpusavio įsipareigojimus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (LR CPK 329 str.).

Byloje yra kilęs tarp šalių ginčas, ar teismas pagrįstai nusprendė netenkinti ieškovo reikalavimo nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovą iš buto, priklausančio ieškovui. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nuomos sutartis buvo sudaryta su atsakovo tėvu, kuris yra miręs, pagrįstai nepatenkino ieškovo reikalavimo nutraukti nuomos sutartį su mirusiu asmeniu ir nurodė, kad pilnateisiai šeimos nariai vienodai su nuomininku atsako pagal prievoles, kylančias iš sutarties. Nors nuomos sutartis po atsakovo tėvo mirties nebuvo pakeista, tačiau atsakovas ginčo patalpose gyvena nuomininko teisėmis remiantis 2001-02-20 gyvenamosios nuomos sutartimi ir nuomos santykiai tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė šios sutarties pagrindu. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad teismas nepasisakė dėl nuomos sutarties perrašymo mirus pagrindiniam buto nuomininkui, kadangi tokio reikalavimo ieškinyje ieškovas nekėlė.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų laiku mokėti mokesčių už nuomą bei komunalines paslaugas, ieškovas kaip nuomotojas įgijo teisę nutraukti nuomos sutartį. Pagal LR CK 6.611 straipsnį gyvenamosios patalpos nuomininkui nuolat nemokant buto nuompinigių ar mokesčių už komunalines paslaugas ar kitais minėtoje normoje numatytais atvejais, nuomos sutartis gali būti nutraukta, tačiau pabrėžtina, kad tai nereiškia pareigos nutraukti nuomos sutartį. Tokiu atveju būtina atsižvelgti į konkrečios bylos konkrečias aplinkybes, į nuomininko padėtį ir priežastis, dėl kurių netinkamai vykdoma nuomos sutartis, į suteikto gyvenamosios patalpos statusą ir kt. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas yra vienintelė teisingumą vykdanti institucija, todėl būtent jam yra suteikta teisė aiškinti bei taikyti įstatymus ir tai teismas turi daryti ne tiesmukai, o atsižvelgdamas į jų tikslą, prasmę, o taip pat, visais atvejais, aiškindamas bei taikydamas įstatymus, teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (LR CK 1.5 str. 4 d.). Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad atsakovas nuomos mokesčio bei mokesčių už komunalines paslaugas pilnai neapmokėdavo dėl susiklosčiusios itin sudėtingos jo finansinės padėties, o ne dėl savo aplaidumo, nerūpestingumo ar nesąžiningumo, yra pagrindas daryti išvadą, jog gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas bei atsakovo iškeldinimas pažeistų aukščiau teisėjų kolegijos minėtus principus. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino tas aplinkybes, kad atsakovas, būdamas bedarbis, dėjo pastangas sumažinti įsiskolinimą – atsakovas padengė 2387,22 Lt skolą SĮ „Vilniaus miesto būstas“, visiškai atsiskaitė už šilumos energiją, taip pat atsiskaitė su UAB „Lazdynų būstas“. Nors atsakovas įsiskolinimus padengė tik pareiškus ieškinį teisme, tai nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas ir toliau netinkamai vykdys savo įsipareigojimus.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovas atsakovui nuomoja socialinį būstą. Taigi, teikdama būstą savivaldybė vykdo vieną iš jai priskirtų socialinės paramos funkciją. Atsakovo sunki turtinė padėtis, bedarbystė sąlygoja socialinės paramos poreikį. Faktas, kad atsakovas yra darbingo amžiaus žmogus, neatima galimybės esant kitoms aplinkybėms gauti socialinę paramą. Įrodymų byloje apie tai, kad atsakovas yra asocialus ar veda asocialų gyvenimo būdą nėra, taigi jis yra socialiai remtinas asmuo. Todėl ieškovas, įgyvendinantis įstatymu jam priskirtą socialinės paramos funkciją, neturėtų savo teisės nutraukti nuomos sutartį įgyvendinti tokiu būdu, kad socialinės paramos reikalingų asmenų padėtis būtų dar pabloginama. Šiuo atveju gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas bei atsakovo iškeldinimas prieštarautų protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principams (LR CK 1.5 str.). Ieškovo apeliacinio skundo argumentas, kad teismo sprendimu paneigiama socialinio būsto paskirtis, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi atsakovas taip pat yra socialinės paramos reikalingas asmuo.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ištyrė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti (LR CPK 320 str.), todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėRomualda JanovičienėAndžej Maciejevski