Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.1.3; 1.2.23.2.2.2; 2.1.2.11; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.6 (S)

2022 m. liepos 5 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio, Justo Namavičiaus ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Tomo Uldukio apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. išteisintas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 7 straipsnio 12 punkte, BK 260 straipsnio 3 dalyje ir BK 199 straipsnio 4 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymo, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias veikas.

Šiuo nuosprendžiu už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą buvo nuteisti ir R. A. (R. A.) bei K. K. (K. K.), tačiau šioje dalyje nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. V. A. buvo kaltinamas padaręs BK 7 straipsnio 12 punkte ir 260 straipsnio 3 dalyje bei BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, t. y. jog veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta, neteisėtai laikė labai didelį narkotinės medžiagos – karfentanilio kiekį, kurį kontrabandos būdu atgabeno į Lietuvos Respubliką, o būtent: asmeniui, kurio atžvilgiu byla išskirta, 2020 m. liepos 3 d. Rygoje, Latvijos Respublikoje, iš UAB „E“ nusipirkus automobilį „Mercedes Benz A160“, valst. Nr. „(duomenys neskelbtini)“, (Latvijos Respublikos valstybiniai numeriai), skirtą neteisėtam narkotinių medžiagų laikymui ir jų gabenimui kontrabanda į Lietuvos Respubliką, paliko jį Rygoje, tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir ne vėliau kaip 2020 m. liepos 6 d. minėtame automobilyje paslėpė 1 972,60 g miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis – 0,853 g narkotinės medžiagos – karfentanilio kiekis, kuriuos neteisėtai laikė jame tol, kol pagal bendrą nusikalstamą sumanymą ir suderintą planą, jis – V. A., veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta, 2020 m. liepos 5 d. paskambino ir susitarė dėl susitikimo su transportavimo paslaugas teikiančiu P. Č. (P. Č.) bei tą pačią dieną apie 18.49 val. susitiko su pastaruoju prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini),“, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur jis (V. A.), dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu byla išskirta, susitarė dėl tariamai nevažiuojančio automobilio „Mercedes Benz A160“ transportavimo 2020 m. liepos 6 d. iš Rygos, Latvijos Respublikoje, į Vilnių bei aptarė transportavimo sąlygas, po ko jis – V. A. sumokėjo 100 Eur dydžio avansą. 2020 m. liepos 6 d. apie 11 val. jis (V. A.) su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta, veikdami pagal išankstinį nusikalstamą susitarimą, iš Vilniaus automobiliu „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) registracijos numeriai), atvyko į Rygą, kur iš anksto sutartoje vietoje susitiko su transportavimo paslaugas teikiančiu P. Č. ir šį palydėjo iki Rygoje, tyrimo nenustatytoje vietoje palikto automobilio „Mercedes Benz A160“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo neteisėtai laikomas labai didelis narkotinės medžiagos – karfentanilio kiekis, kur asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta, dalyvaujant V. A., minėtą automobilį su narkotinėmis medžiagomis neteisėtam jų gabenimui į Lietuvos Respubliką pakrovė į užsakytą autovežį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu V. A., veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta, nuo minėtos tiksliai tyrimo nenustatytos vietos Rygoje, lydėdami šį krovinį saugiu atstumu atskirai automobiliu „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno per Latvijos Respublikos teritoriją, kur nepateikiant muitinės kontrolei, tokiu būdu jos išvengiant, pergabeno minėtą labai didelį narkotinės medžiagos – karfentanilio kiekį per Latvijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją per valstybių sieną (per (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės punktą, esantį (duomenys neskelbtini)), po ko, minėtą labai didelį narkotinės medžiagos – karfentanilio kiekį neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikos teritorija, toliau užtikrindami saugų jos neteisėtą gabenimą vykstant saugiu atstumu. 2020 m. liepos 6 d. apie 17 val. autovežiui atgabenus automobilį „Mercedes Benz A160“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su jame paslėptu labai dideliu 0,853 g narkotinės medžiagos – karfentanilio kiekiu, į Vilnių, (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios automobilių stovėjimo aikštelės, neteisėtai laikė šią narkotinę medžiagą minėtoje vietoje, minėtame automobilyje kaip slėptuvę narkotinėms medžiagoms iki 2020 m. liepos 30 d.

2. Skundžiamu nuosprendžiu dėl šių veikų padarymo V. A. išteisintas. Teismas konstatavo, jog byloje neįrodyta, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis kontrabandos būdu buvo gabenama narkotinė medžiaga karfentanilis bei tai, kad V. A. žinojo apie šią automobilyje buvusią medžiagą ir ją laikė. Nuosprendyje nurodyta, kad teismui kyla per daug abejonių dėl V. A. pateikto kaltinimo pagrįstumo, kurių pašalinti nėra galimybės, todėl taikytinas in dubio pro reo (lot. visi neaiškumai aiškinami kaltininko naudai) principas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nuosprendį dalyje dėl V. A. išteisinimo pagal BK 7 straipsnio 12 punktą ir 260 straipsnio 3 dalį bei BK 199 straipsnio 4 dalį ir prašo priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį – V. A. pripažinti kaltu padarius inkriminuotus nusikaltimus. Prokuroras prašo pagal BK 7 straipsnio 12 punktą ir 260 straipsnio 3 dalį V. A. nubausti 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausme, o pagal BK 199 straipsnio 4 dalį – 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, prokuroras prašo minėtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę V. A. nustatyti 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimą, į bausmės laiką įskaitant pastarojo laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką. Kitą nuosprendžio dalį prašoma palikti galioti nepakeistą.

3.1. Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išteisindamas V. A. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, neįvykdė pareigos išsamiai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, palyginti turimus įrodymus tarpusavyje, susiejant juos į logišką, vientisą grandinę ir padaryti faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Anot prokuroro, spręsdamas dėl V. A. inkriminuotų nusikalstamų veikų subjektyviųjų požymių jo veiksmuose nebuvimo, teismas be pagrindo sureikšmino nenuoseklius ir prieštaringus kaltinamojo parodymus ir jų neanalizavo kitų šioje byloje ištirtų įrodymų visumoje. Apelianto įsitikinimu, byloje esantys įrodymai paneigia V. A. parodymus, kuriais jis siekia sumenkinti savo vaidmenį dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.

3.2. Prokuroro įsitikinimu, V. A. nepagrįstai teigė, jog iki automobilio „Mercedes Benz A160“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įgijimo ir jo atgabenimo iš Rygos į Vilnių, jis nepažinojo A. M. (A. M.) ir nebendravo su juo dėl automobilio parvežimo. Iš 2021 m. sausio 6 d. telekomunikacinių įvykių išklotinių apžiūros protokolo matyti, kad pirmas A. M. ir V. A. tarpusavio kontaktas buvo užfiksuotas dar 2020 m. balandžio 1 d. 14.12 val., kai A. M. skambino V. A., o antrasis jų pokalbis vyko 2020 m. gegužės 24 d. 18.44 val. (abu minėti pokalbiai truko apie 10 minučių). Pasak prokuroro, būtent po pastarojo pokalbio, A. M. telefono numeris buvo įrašytas V. A. telefono adresų knygoje. Be to, prokuroras pabrėžia, kad nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. spalio 17 d. buvo užfiksuota net šimtas dvidešimt A. M. ir V. A. telefoninių sujungimų, o tų pačių metų liepos-rugpjūčio mėnesiais A. M. gana dažnai rašydavo žinutes V. A., prašydamas paskambinti. Teismas konstatavo, kad V. A. apie tris mėnesius iki inkriminuojamų nusikalstamų veikų galimo padarymo ir maždaug tiek pat laiko po to, gana intensyviai bendravo su A. M., kuris pagal kaltinimą buvo pagrindinis narkotinės medžiagos kontrabandos iniciatorius ir organizatorius. Visgi teismas tinkamai neįvertino ir neanalizavo tokio bendravimo aplinkybių, jo intensyvumo ir turinio. Pasak prokuroro, tariamai sugedęs automobilis, kurį reikėjo pervežti į Lietuvą, buvo nupirktas tik 2020 m. liepos 3 d., t. y. tik kelios dienos iki jo gabenimo, todėl V. A. versija apie tariamą A. M. kreipimąsi į jį dėl pagalbos surandant vairuotoją, kai toks automobilis dar net nebuvo nupirktas, yra visiškai nelogiška. Taip pat skunde nurodoma, kad teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, kad V. A. su A. M. kontaktavo tiek prieš pat jų išvyką į Rygą, tiek jau pargabenus automobilį į Vilnių, t. y. kad minėtų asmenų bendravimas, priešingai nei teigė išteisintasis, po automobilio atgabenimo į Lietuvą 2020 m. liepos 6 d. ir toliau tęsėsi. Anot prokuroro, nors dalis šių asmenų bendravimo turinio buvo ištrinta, minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pastarieji ėmėsi konspiracinių priemonių, tačiau teismas jų bendravimo nelaikė konspiraciniu. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas tinkamai neįvertino ir minėtų asmenų telefoninio susirašinėjimo turinio jau po liepos 6 d. Anot prokuroro, minėtų asmenų susirašinėjimas laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 6 d. iki 2020 m. spalio 7 d. patvirtina glaudžius, konspiratyvius, neatsitiktinius ryšius tarp V. A. ir A. M. bei leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad V. A., po nusikalstamos veikos įvykdymo, banko pavedimu atsiskaitė už narkotines medžiagas su A. M. nurodytu asmeniu, o vėliau šie asmenys, sužinoję apie R. A. ir K. K. sulaikymą kartu su rastomis jų narkotinėmis medžiagomis, savo tarpusavio bendravimą nutraukė.

3.3. Prokuroras taip pat nurodo, kad V. A. nebuvo kaltinamas neteisėtai įgijęs labai didelį narkotinės medžiagos – karfentanilio kiekį, nes tokios aplinkybės tyrimo metu nebuvo nustatytos. Tačiau byloje, priešingai nei nurodė teismas, pakanka įrodymų išvadai, kad V. A. buvo žinoma apie automobilyje „Mercedes Benz A160“ neteisėtai laikomą labai didelį karfentanilio kiekį, jo gabenimą Latvijos Respublikos teritorijoje bei jo kontrabandą į Lietuvos Respubliką. Anot prokuroro, V. A. parodymai apie nežinojimą, jog minėtame automobilyje buvo gabenami narkotikai, negali būti laikomi patikimais ir nuosekliais. Pasak prokuroro, A. M. galėjo pats susirasti automobilį pargabenti galintį autovežį ir tokias paslaugas teikiantį vairuotoją (jis gerai mokėjo naudotis internetu, V. A. siuntė pavedimo duomenis, nuotraukas, trynė jų tarpusavio susirašinėjimą ir pan.), todėl V. A. pagalba A. M. nebuvo reikalinga, juolab, kad abu jie su vairuotoju P. Č. kalbėjo rusiškai, o tarpusavyje kita (duomenys neskelbtini) kalba. V. A. versija, jog jis tik padėjo A. M. suorganizuoti automobilio atgabenimą, kelia abejonių ir dėl to, kad gabentas automobilis buvo užkeltas ant autovežio ir A. M. nereikėjo dar vieno vairuotojo. Prokuroro įsitikinimu, teismo išvada, kad V. A. galėjo A. M. tiesiog palaikyti kompaniją, be kita ko, už tai negaudamas jokio atlygio, yra nelogiška. Be to, jei V. A. nebuvo jam inkriminuotų veikų bendrininkas, visiškai nesuprantama, kodėl A. M. ir V. A. vyko į Rygą ir nelaukė pargabenamo automobilio Vilniuje. Prokuroro teigimu, byloje paneigti ir V. A. parodymai, kad automobilis „Mercedes Benz A160“, kuriame buvo rastos narkotinės medžiagos, turėjo defektą, kad jo pargabenimui reikėjo specialios transporto priemonės. Liudytoja I. B. nurodė, kad 2020 m. liepos 3 d. A. M. parduotas „Mercedes Benz A160“, buvo techniškai tvarkingas, važiuojantis ir iš aikštelės išvažiavo savo eiga. Liudytojas P. Č. taip pat nurodė, kad minėtas automobilis neturėjo jokių pavaros gedimo defektų ir pats A. M., šalia esant V. A., užvažiavo ant jo autovežio, t. y. nebuvo užtemptas. Pasak P. Č., V. A. girdėjo, kaip A. M. atsisakė jam (P. Č.) perduoti automobilio raktus, nurodydamas, kad jame yra kažkas svarbaus ir brangaus. Taigi V. A. versija, kad minėtas automobilis turėjo techninių gedimų ir buvo užtemptas, kad jis nedalyvavo pokalbyje, kai A. M. nurodė P. Č., kad automobilyje yra kažkas svarbaus ir brangaus, yra paneigti objektyviais bylos duomenimis.

3.4. Pasak prokuroro, kiti nagrinėjamoje byloje ištirti įrodymai – 2020 m. gruodžio 28 d. apžiūros protokole užfiksuotos P. Č., A. M. ir V. A. naudojamų telefono numerių išklotinės, 2021 m. kovo 17 d. telekomunikacinių įvykių išklotinių apžiūros protokole esantys duomenys, iš dalies paties V. A. ir liudytojo P. Č. parodymai patvirtina, kad V. A., būdamas A. M. bendrininku, siekdamas saugaus narkotinės medžiagos atgabenimo iš Rygos į Vilnių, net keletą kartų skambino automobilį gabenančiam P. Č., domėdamasis kur jis yra, kada atvyks į Vilnių. Prokuroro įsitikinimu, ši aplinkybė leidžia daryti ir išvadą, kad A. M. su V. A., automobiliu „Audi A8“ vykdami paskui P. Č. su transportuojamu automobiliu, iš esmės jį lydėjo, tokiu būdu užtikrindami ne tik P. Č. kontrolę, bet ir saugų narkotinės medžiagos gabenimą į Lietuvą.

3.5. Teismo išvada, kad byloje nepakanka duomenų, kurie pagrįstų, jog kaltinime nurodytos narkotinės medžiagos buvo automobilio „Mercedes Benz A160“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinėje dar Rygoje ir tokiu būdu keliavo iki Vilniaus, buvo padaryta neįvertinus aplinkybės, kad šio automobilio vertė siekė vos 1 010 Eur, o jo gabenimo trukmė, atsižvelgiant į atstumą tarp Rygos iki Vilniaus, buvo trumpa. Prokuroro įsitikinimu, A. M. ir V. A. suinteresuotumas gabenamu „labai brangiu“ kroviniu, įvertinus mažą automobilio vertę, buvo pernelyg didelis, o tai leidžia konstatuoti, kad šiame automobilyje narkotinės medžiagos buvo laikomos dar Rygoje. Turėdamas omenyje ir aplinkybę, kad narkotikai automobilyje buvo paslėpti vaikiškame maiste – milteliuose ir gamykliniu būdu uždarytose pakuotėse, prokuroras tvirtina, kad šios medžiagos buvo atgabentos būtent iš Latvijos, o vėliau realizuotos Lietuvoje.

3.6. Prokuroras nesutinka ir su teismo išvada, kad byloje nesant duomenų, jog V. A. gavo atlygį iš A. M. ir, kad jis pasakė P. Č., jog automobiliu bus gabenamos narkotinės medžiagos, nėra galimybės konstatuoti V. A. bendrininkavimo su A. M.. Prokuroro įsitikinimu, P. Č. nežinojo apie daromą nusikalstamą veiką, todėl negalima teigti, jog jo turėjo būti prašoma gabenti narkotines medžiagas. Be to, A. M. su V. A. visą laiką bendravo naudodami konspiraciją, trynė tarpusavio susirašinėjimą, o tarpusavyje bendraudami prie P. Č. jie kalbėjo ne rusų, o (duomenys neskelbtini) kalba, kad pastarasis jų nesuprastų. Antra, neatmestina galimybė, kad V. A. dalyvavimas darant nusikalstamą veiką galėjo būti ir neatlygintinis. Visgi, apeliantas pažymi, kad būtent V. A. padavė P. Č. 100 Eur dydžio avansą ir 100 Eur sumą atgabenus automobilį į Vilnių.

3.7. Visa tai rodo, kad nors V. A. neigė visas esmines inkriminuotų nusikaltimų aplinkybes, byloje yra pakankamai įrodymų apie jo išankstinį susitarimą su A. M. dėl automobilyje esančių narkotinių medžiagų laikymo ir atgabenimo į Lietuvą, jo tiesioginį dalyvavimą A. M. pakraunant techniškai tvarkingą automobilį su bagažinėje esančiomis narkotinėmis medžiagomis į autovežį, jo dalyvavimą bendraujant su P. Č., kontroliuojant gabenamą krovinį, bei piniginį atsiskaitymą su P. Č.. Šie V. A. veiksmai bei kitos anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad jis veikė kartu su A. M. bei suvokė, kad kartu su juo darys nusikalstamas veikas bei tai atliks siekdami bendro tikslo.

3.8. Apelianto manymu, V. A. už inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą turėtų būti paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurios būtų mažesnės nei sankcijoje numatytas bausmių vidurkis. Tokios bausmės skirtinos atsižvelgiant į vieną V. A. atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veikimas bendrininkų grupe), taip pat į jo padarytų veikų pavojingumą ir sunkumą (tiesiogine tyčia padaryti du sunkūs nusikaltimai, veikiant dvejose valstybėse), į itin pavojingos narkotinės medžiagos – karfentanilio kiekį, kuris 47,38 kartus viršijo labai didelio kiekio ribą, ir ankstesnius jo teistumus, taip pat ir analogišką teistumą už narkotinių medžiagų kontrabandą.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje išteisintasis V. A. ir jo gynėjas prašė atmesti prokuroro apeliacinį skundą. Prokuroras prašė tenkinti jo paduotą apeliacinį skundą.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

5. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, pirmosios instancijos teismo išvadas ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, betarpiškai ir nuodugniai ištyrė bei įvertino byloje surinktus įrodymus, įvertino juos tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, o išteisinamajame nuosprendyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 3 dalyje, pateikė išsamiai motyvuotą bylos faktinių aplinkybių įvertinimą bei visiškai pagrįstai konstatavo, kad byloje surinktų duomenų nepakanka V. A. kaltei dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų pagrįsti.

6. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje byloje kaltinamas neįrodė, jog išteisintasis V. A. dalyvavo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti ir šių medžiagų kontrabanda. Teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kurios lėmė V. A. išteisinimą – jog byloje nėra pakankamai įrodymų, kad iš Rygos į Vilnių apskritai buvo gabenamos narkotinės medžiagos ir, tuo atveju, jei narkotinės medžiagos vis tik buvo gabenamos, kad V. A. žinojo apie tai, jog narkotinės medžiagos yra automobilyje „Mercedes Benz A160“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei suvokė darantis nusikalstamas veikas (t. 9, b. l. 161; nuosprendžio 24 l.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į prokuroro apeliacinio skundo argumentus, įvertino visus byloje esančius, o taip pat ir apeliacinio proceso metu prokuroro pateiktus duomenis, tačiau, taip pat kaip ir pirmosios instancijos teismas, konstatuoja, jog šie duomenys kaltinimo V. A. nepatvirtina. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš byloje esančių duomenų tegalima daryti prielaidas, kurios jokiu būdu nėra pakankamos apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

7. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013).

8. Vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, esminis įrodymų vertinimui keliamas reikalavimas yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas suponuoja reikalavimą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams indukuoti į šį procesą visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai išnaudojant baudžiamojo proceso numatytas priemones joms gauti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-677/2015).

9. Įvertinusi pateiktą bylos medžiagą, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus, kruopščiai, detaliai ir nuodugniai aiškinosi bylos aplinkybes. Apeliaciniame skunde prokuroras neprašo įrodymų tirti iš naujo ir jokie nauji duomenys jame nėra nurodomi. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras nepateikė jokių naujų ir teismui nežinomų duomenų ir prašė ištirti 2020 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo kvito apžiūros protokolą, nors apeliaciniame skunde pripažino, kad apie šį kvitą teismui jau buvo žinoma ir dėl jo jis jau pasisakė (žr. t. 10, b. l. 14; nuosprendžio 26 l.); taip pat prokuroras prašė dar kartą apklausti V. A.. Taigi, nors prokuroras apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė apie tam tikrų įrodymų tyrimo veiksmų būtinybę, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie prašymai buvo pakankamai formalūs bei rodo, kad kaltinimas iš esmės neįžvelgė jokių neišnaudotų BPK numatytų priemonių išteisintojo V. A. kaltei šioje byloje pagrįsti. Apeliaciniu skundu iš esmės prašoma kitaip vertinti tuos pačius duomenis, kurie jau buvo įvertinti pirmosios instancijos teisme.

10. Tokios pozicijos kontekste apeliacinės instancijos teismas pabrėžia teismų praktikoje keliamus aukštus kokybinius reikalavimus įrodymams baudžiamajame procese, kuriais turi būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį įrodymais, kurių įrodomojo turinio patikimumas kelia abejonių. Toks draudimas yra įtvirtintas ir tarptautinėje baudžiamojoje jurisprudencijoje. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, no. judgment of 6 December 1988; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgement of 20 March 2001; Natunen v. Finland, no. 21022/04, judgement of 31 March 2009) ir nacionalinėje teismų praktikoje ne kartą yra pabrėžta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-606-697/2015).

11. Teisėjų kolegija pastebi, kad nagrinėjamoje byloje prokuroras siekė įtikinti teismą dėl V. A. kaltės iš esmės vadovaudamasis prielaidomis, kurias aiškiai bei nedviprasmiškai įvardijo pirmosios instancijos teismas. Apeliaciniame skunde minimi byloje esantys netiesioginiai duomenys, bylojantys apie V. A. veiksmus bendraujant su A. M., jo pagalbą surandant autovežį, vykimą į Rygą, teisėjų kolegijos nuomone, yra aiškiai nepakankami V. A. kaltei pagrįsti ir daryti išvadoms apie tai, kad V. A. 2020 m. liepos 3 – 6 dienomis dalyvavo gabenant narkotines medžiagas iš Rygos į Vilnių, kurios buvo surastos 2020 m. liepos 30 d., kai jomis disponavo kiti šioje byloje nuteisti asmenys, t. y. R. A. ir K. K..

12. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad V. A. 2020 m. liepos 5 d. surado autovežio vairuotoją, kuris iš Latvijos Respublikos į Vilnių turėjo pargabenti automobilį „Mercedes Benz A160“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta – A. M., 2020 m. liepos 6 d. važiavo į Rygą siekiant, kad šis automobilis būtų pakrautas į autovežį ir tokiu būdu parvežtas į Lietuvą. Byloje iš esmės neginčijama ir tai, kad būtent V. A. tarėsi su autovežio vairuotoju liudytoju P. Č. dėl automobilio „Mercedes Benz A160“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), parvežimo bei dalyvavo atsiskaitant su šiuo asmeniu; jog išteisintasis buvo įvykio vietoje, kai automobilis užvažiavo ant autovežio Latvijoje; jog išteisintasis, A. M. vairuojant kitą automobilį Lietuvos link, kelionės į Lietuvą metu teiravosi automobilį gabenančio P. Č., kur jis šiuo metu yra ir kada bus Lietuvoje. Visgi kitos esminės bylai kaltinime nurodytos aplinkybės – jog minėtame automobilyje kontrabandos būdu iš Latvijos į Lietuvą apskritai buvo gabenamos narkotinės medžiagos ir, kad V. A. žinojo apie minėtame automobilyje esančias narkotines medžiagas – nėra pagrįstos pakankamais faktiniais bylos duomenimis ir pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai pripažintos kaip neįrodytos.

13. Pažymėtina, jog šiame sprendime, siekiant jo aiškumo atskleidžiant šioje byloje išteisinto V. A. vaidmenį ir jo santykių su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta, t. y. A. M., pobūdį, pastarojo duomenys bus naudojami vertinant V. A. kaltės klausimą, tačiau pabrėžiama, kad A. M. kaltės klausimas šioje byloje nesprendžiamas ir jis nėra pripažintas kaltu padarius aptariamus nusikaltimus.

Dėl narkotinių medžiagų pakrovimo Latvijos Respublikoje ir jų gabenimo į Lietuvos Respubliką

14. Apeliaciniame skunde prokuroras nesutinka su teismo išvada, jog byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kad į automobilį „Mercedes Benz A160“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), narkotinės medžiagos buvo pakrautos jau Latvijoje ir iš čia 2020 m. liepos 6 d. kontrabandos būdu išgabentos į Lietuvą. Šią teismo išvadą prokuroras ginčija vadovaudamasis šiais pagrindiniais argumentais: minėto automobilio bagažinėje, kartu su dėžutėmis, kuriose buvo narkotikų, buvo rastas ir paimtas latviškas 2020 m. liepos 3 d. pirkimo kvitas; nepaisant to, jog minėto automobilio vertė buvo maža ir jis buvo su tariamai defektais, A. M. ir V. A. buvo suinteresuoti jo kroviniu; A. M., kartu esant ir V. A., autovežio vairuotojui liudytojui P. Č. nurodė apie automobilyje esantį „brangų daiktą“; A. M. ir V. A. nenorėjo duoti automobilio raktų P. Č.; A. M. ir V. A. kelionės metu lydėjo P. Č. kitu automobiliu, o V. A. autovežio vairuotoją kontroliavo ir telefonu.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, prokuroro skunde minimi duomenys ir aplinkybės nagrinėjamoje byloje iš tiesų leido kelti versiją, kad narkotinės medžiagos į minėtą automobilį galėjo būti pakrautos dar Latvijoje ir iš ten gabenamos į Lietuvą. Visgi prokuroro minimos aplinkybės ir argumentai nepaneigia Vilniaus apygardos teismo išvados, kad byloje negalima kategoriškai konstatuoti, jog narkotinės medžiagos į automobilio bagažinę buvo įdėtos dar Latvijoje ir taip buvo gabenamos į Lietuvą. Be to, prokuroras nutyli teismo nuosprendyje pažymėtas ir teismui abejones sukėlusias bylai svarbias aplinkybes.

16. Teismas pabrėžia, kad inkriminuotos narkotinės medžiagos automobilyje „Mercedes Benz A160“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo rastos 2020 m. liepos 30 d., kai, vadovaujantis kaltinimu, jo ginamasis šį automobilį iš Latvijos lydėjo dar 2020 m. liepos 6 d. Gynėjas pagrįstai teigia, kad, esant tokioms aplinkybėms, minėtas automobilis net 24 dienas stovėjo aikštelėje Vilniuje, nesekamas ir nestebimas, todėl nežinoma, ar per šį laiką kas nors į jį buvo patekęs ir (ar) galėjo iš jo paimti ar į jį įdėti daiktus ar pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje išties nėra surinkta duomenų, kurie galėtų atsakyti į klausimą, ar nuo 2020 m. liepos 6 d. iki liepos 30 d., kai į šį automobilį pateko šioje byloje nuteisti ir nuosprendžio apeliacine tvarka neskundžiantys R. A. ir K. K., prie minėto automobilio buvo priėję, į jį patekę kiti asmenys, ar rasta narkotinė medžiaga automobilyje nebuvo palikta vėliau nei 2020 m. liepos 6 d., ar, net jei 2020 m. liepos 6 d. iš tiesų buvo gabentos kokios nors draudžiamos medžiagos, 2020 m. liepos 30 d. automobilyje buvo rastos būtent tos pačios, o ne kitos ar kitokio kiekio narkotinės medžiagos ir pan. Kitaip tariant, automobilis „Mercedes Benz A160“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. liepos 6 d. nebuvo nuolat stebimas ir ši tyrimo spraga neleidžia paneigti gynybos iškeltos versijos, kad narkotikai į šį automobilį galėjo patekti jau po liepos 6 d., kai jis buvo parvežtas iš Latvijos. Tokios galimybės nepaneigė ir byloje atlikti specialūs tyrimai, kurie neleido identifikuoti kokie konkretūs asmenys paliko savo DNR pėdsakus ant minėto automobilio bagažinėje rastų objektų, o jokie kiti šiuo metu dar įmanomi atlikti procesiniai veiksmai minėtų objektyviai kylančių abejonių negali išsklaidyti.

17. Tokių aplinkybių neišsklaido ir prokuroro minimos automobilio bagažinėje rasto latviško pirkimo kvito aplinkybės. Iš minėto kvito matyti, kad 2020 m. liepos 3 d. Rygoje buvo įsigytos kelnės, batai ir keletas marškinėlių. Byloje iš esmės nėra jokio ginčo dėl to, kad automobilis „Mercedes Benz A160“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), minėtu laiku buvo įgytas Latvijoje, visgi minėtame pirkimo kvite nurodytos prekės nėra niekaip susijusios su 2020 m. liepos 30 d. Vilniuje automobilyje „Mercedes Benz A160“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rastomis narkotinėmis medžiagomis. Iš 2020 m. liepos 30 d. kratos protokolo matyti, kad automobilyje „Mercedes Benz A160“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be minėto latviško čekio buvo rastos ir dvi „Nesquik“ bei „Tutelli“ firmos dėžutės (t. 1, b. l. 25–32; rūbų automobilyje nerasta), kuriose, kaip vėliau paaiškėjo, ir buvo aptikta narkotinė medžiaga – karfentanilis (t. 1, b. l. 41–44)). Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes detaliai aptarė, be kita ko, atkreipdamas dėmesį ir į tai, kad iš automobilio kratos protokolo negalima daryti išvadų, kad šis kvitas buvo rastas tame pačiame maišelyje, kuriame buvo rastos ir dėžutės su narkotinėmis medžiagomis. Taigi minėto kvito sąsajos su narkotinėmis medžiagomis yra deklaratyvios ir nepakankamos pagrįsti jų pakrovimo Latvijoje aplinkybės.

18. Prokuroro argumentai, apie tai, jog V. A. ir A. M. autovežio vairuotojui P. Č. neperdavė Latvijoje įsigyto automobilio raktelių, žinodami apie tai, kad jame buvo laikomos brangios narkotinės medžiagos, niekaip neleidžia teigti, kad minėtame automobilyje dar užvežant jį ant autovežio buvo laikomas tas pats karfentanilis, kuris buvo rastas Vilniuje po 24 dienų. Teisiamajame posėdyje liudytojas P. Č. iš tiesų nurodė, kad su V. A. buvęs jaunesnis vyras nesutiko jam atiduoti automobilio „Mercedes Benz A160“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raktelių. Visgi P. Č. nurodė ir apie tai, jog minėtas vyras jam automobilio raktelius galiausiai perdavė, o, jo teigimu, automobilis ant autovežio buvo vežamas neužrakintas (t. 8, b. l. 179–183). Taigi prokuroras, akcentuodamas A. M. ir V. A. nenorą perduoti raktelius (dėl ko išteisintasis net nesprendė), neatsižvelgė į toliau sekusius įvykius, o konkrečiai – kad automobilio rakteliai P. Č. buvo perduoti, taip automobilis buvo patikėtas autovežio vairuotojui, o, skirtingai nei apeliaciniame skunde nurodo prokuroras, A. M. ir V. A. toliau šio automobilio betarpiškai nelydėjo ir jo nestebėjo.

19. Liudytojas P. Č. teisme nurodė, kad jam paėmus automobilį, minėti vyrai nuvažiavo savo maršrutu, o jis į Vilnių nuvažiavo kitu maršrutu, vadovaudamasis „Google Maps“ navigacija; su pakrautu automobiliu važiavo vienas ir buvo sustojęs papietauti; kelionės metu niekas nebuvo priėjęs prie autovežio ir automobilio neapžiūrinėjo; jam važiuojant iš Latvijos, vyresnysis vyras, kurį liudytojas didele tikimybe atpažino kaip V. A., jam skambino gal 2-3 kartus, klausdamas kada jis bus Lietuvoje (t. 8, b. l. 179–183). Pažymėtina, jog tokius liudytojo P. Č. parodymus iš esmės patvirtina 2020 m. gruodžio 28 d. apžiūros protokole užfiksuoti duomenys apie tai, kad 2020 m. liepos 6 d. nuo 11.00 iki 17.00 val. V. A. du kartus skambino P. Č. (11:03:16 ir 16:05:14), o pastarasis du kartus V. A. (12:22:16 ir 16:10:58); byloje neužfiksuota, kad minėti asmenys minėtu laiku vienas kitam būtų rašę SMS žinutes (t. 2, b. l. 58–108; žr. laiko juostą, kurioje vizualiai užfiksuoti V. A. ir P. Č. susiskambinimai 2020 m. liepos 6 d. kelionės iš Latvijos į Lietuvą metu – t. 2, b. l. 75). Taigi aplinkybė, jog V. A. 2020 m. liepos 6 d. vykusios kelionės metu dukart skambino autovežio vairuotojui P. Č., niekaip neleidžia konstatuoti, kad išteisintasis lydėjo bei kontroliavo liudytoją ir taip užtikrino galimą ir saugų narkotinės medžiagos gabenimą.

20. Skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje teismas konstatavo, jog „netgi tuo atveju, jeigu <...> įrodymai būtų laikomi pakankamais pagrįsti narkotinių medžiagų laikymo ir gabenimo faktą, byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų ar netiesioginių įrodymų visumos, kuri leistų teismui neabejotinai spręsti, jog V. A. žinojo ir suprato, kad <...> automobiliu gabena narkotines medžiagas“ (t. 9, b. l. 163; nuosprendžio 26 l.). Taigi teismas pripažino, jog net ir konstatavus, kad narkotinė medžiaga buvo kontrabandos būdu atvežta į Lietuvą automobiliu „Mercedes Benz A160“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), byloje nepakanka duomenų konstatuoti, jog V. A. žinojo, kad automobilyje tokios medžiagos buvo.

21. Prokuroras su tokiomis teismo išvadomis nesutinka, o išteisintojo V. A. suvokimą apie gabentas narkotines medžiagas, be jau minėtų aplinkybių, grindžia ir šiais argumentais: pagalba ieškant autovežio A. M. nebuvo būtina, nes jis mokėjo naudotis technologijomis ir galėjo rusų kalba pats bendrauti su P. Č.; suradus autovežio vairuotoją ir su juo aptarus automobilio transportavimo sąlygas, nebuvo būtina patiems kartu vykti į Latviją; A. M. nereikėjo papildomo pakeleivio vykstant į Latviją, o V. A. važiavimas kartu dėl kompanijos palaikymo, negaunant jokio atlygio, logiškai nepaaiškinamas; V. A. atsiskaitinėjo su P. Č. už automobilio transportavimą; byloje surinkti įrodymai paneigia V. A. parodymus apie „Mercedes Benz A160“ gedimus, nes automobilis buvo parduotas nesugedęs ir jis pats užvažiavo ant autovežio; priešingai nei teigė V. A., byloje užfiksuoti jo ir A. M. pokalbiai liudija, kad jie vienas kitą pažinojo ir daug kartų bendravo iki vykimo į Latviją, be to, V. A. siuntė jam duomenis apie piniginį pervedimą.

22. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas visas šias aplinkybes išsamiai įvertino, motyvuotai ir detaliai aptarė bei padarė teisingas išvadas, jog jos neįrodo V. A. kaltės dėl inkriminuotų nusikaltimų.

23. Pirmosios instancijos teismas sutiko su valstybės kaltintoju dėl išteisintojo parodymų dėl jo ir A. M. pažinties, jų tarpusavio bendravo ir pan. vertinimo bei pripažino, kad jai remtis negalima, nes pastarieji neatitinka kitų byloje surinktų duomenų, tačiau vien aplinkybė, kad proceso metu išteisintojo parodymai atskirose dalyse buvo nenuoseklūs ir nepatikimi, pati savaime niekaip neįrodo byloje pareikštų kaltinimų.

24. Apygardos teismas, išanalizavęs byloje užfiksuoto išteisintojo V. A. (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir A. M. (Nr. (duomenys neskelbtini)) bendravimo telekomunikacinių ryšių tinklais turinį bei kitų telekomunikacinių įvykių duomenis (t. 1, b. l. 166–192; t. 2, b. l. 134–157), negalėjo daryti kategoriškos išvados, kad šie asmenys bendravo būtent dėl narkotinių medžiagų laikymo ir jų kontrabandos, nes, anot teismo, byloje nėra duomenų, kurie tiesiogiai ar bent jau netiesiogiai patvirtintų šias aplinkybes (žr. nuosprendžio 24–25 l.). Prokuroro teigimu, apygardos teismas tinkamai neįvertino bei neišanalizavo minėto V. A. ir A. M. bendravimo aplinkybių, jo turinio, intensyvumo, konspiracinio pobūdžio bei aplinkybės, kad šių asmenų bendravimas prasidėjo iki 2020 m. liepos 6 d. įvykių bei tęsėsi ir po jų.

25. Tokių apeliacinio skundo argumentų kontekste teisėjų kolegija sprendžia, jog būtent pirmosios instancijos teismas, o ne valstybinis kaltintojas, teisingai, vadovaudamasis baudžiamajame procese veikiančiais principais bei įrodymų vertinimo taisyklėmis, įvertino tarp V. A. ir A. M. vykusio bendravimo kontekstą ir turinį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai paneigė V. A. poziciją, kad jis su A. M. bendravo ir buvo susitikęs tik dėl automobilio pargabenimo iš Latvijos klausimu, nes jų kontaktai buvo daug platesni ir jie bendravo tiek iki 2020 m. liepos 6 d. įvykių, tiek po jų, tačiau nepaisant to, pagrįstai pripažino, kad byloje užfiksuoti V. A. ir A. M. kontaktai niekaip neleidžia daryti išvados, kad šie asmenys bendravo apie narkotines medžiagas.

26. Antai, iš prokuroro akcentuojamo V. A. ir A. M. susirašinėjimo 2020 m. liepos 5-22 d. „Viber“ programėlėje turinio matyti, kad didžioji dalis šį susirašinėjimą sudarančių žinučių buvo ištrintos, o likusiose žinutėse iš esmės matosi tik pridėtos automobilio salono ir kitų jo dalių nuotraukos (žr. t. 1, b. l. 186–190). Nors minėtų žinučių ištrynimo aplinkybė leidžia kelti prielaidą apie šių asmenų taikytus konspiratyvius bendravimo būdus, visgi tai jokiu būdu nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jie bendravo būtent apie narkotines medžiagas. Tokių išvadų nepatvirtina ir byloje nustatyti faktai apie gerokai iki aptariamų įvykių, t. y. 2020 m. balandžio 1 d. ir 2020 m. gegužės 24 d. tarp minėtų asmenų įvykusius du beveik 10 minučių trukmės pokalbius (t. 1, b. l. 183). Priešingai, bent jau atsižvelgiant į minėtų asmenų susirašinėjimo „Viber“ programėlėje turinį, lygiai taip pat galima kelti ir prielaidą, jog jie bendravo automobilių pirkimo-pardavimo klausimais (V. A. siuntė A. M. automobilio nuotraukas; liudytojas P. Č. taip pat teigė supratęs, kad V. A. ir A. M. užsiima automobilių prekyba (žr. t. 8, b. l. 182) ir pan.).

27. Panašiai teisėjų kolegija vertina ir apelianto skunde pabrėžiamą susirašinėjimą tarp V. A. ir A. M. 2020 m. rugpjūčio 6 d. (kai A. M. siuntė V. A. savo asmens dokumento kopiją, kito asmens banko kortelės, ant kurios matomas sąskaitos numeris, nuotrauką, po ko tą pačią dieną V. A. atsiuntė A. M. ekrano nuotrauką su į minėtą banko sąskaitą atliktu 399 000 rublių (apie 4 400 Eur) dydžio bankiniu pavedimu), 2020 m. rugpjūčio 14-17 dienomis (kai V. A. nurodė A. M., kad po poros dienų atsiųs pinigų, o 2020 m. rugpjūčio 17 d. A. M. atsiuntė kvito nuotrauką su įvykdyto pavedimo ataskaita) bei 2020 m. spalio 8 d. (kai abu asmenys vienas kitą informavo, jog turi rimtų problemų (t. 1, b. l. 166–192)). Atsižvelgdama į minėto susirašinėjimo turinį, teisėjų kolegija niekaip negali sutikti su prokuroro pozicija, kad šie duomenys leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad V. A. po įvykdyto nusikalstamo susitarimo, atsiskaitė už narkotines medžiagas A. M. nurodytam asmeniui banko pavedimu, o vėliau šie asmenys, sužinoję apie R. A. ir K. K. sulaikymą su narkotinėmis medžiagomis, savo tarpusavio bendravimą nutraukė.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiausia, kategoriškai negalima atmesti galimybės, kad pirmieji du V. A. ir A. M. susirašinėjimai galėjo būti susiję ir su automobilio, kurio nuotraukas V. A. 2020 m. liepos mėn. pabaigoje siuntė A. M., pardavimu ir atsiskaitymu už jį ar su visiškai kitokiais jų tarpusavio santykiais. Pirma, prokuroro akcentuojami pokalbiai yra fragmentiški (yra išlikusi tik nedidelė jų dalis), jų turinys neaiškus ir nekonkretus, todėl negalima pagrįstai teigti, kad jie yra susiję su 2020 m. liepos 30 d. automobilyje „Mercedes Benz A160“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rastomis narkotinėmis medžiagomis. Antra, 2020 m. rugpjūčio 6 d. pokalbiai vyko praėjus net mėnesiui po kaltinime nurodomo jų vykimo į Latviją laiko; o nuo nuteistųjų R. A. ir K. K. sulaikymo su narkotine medžiaga 2020 m. liepos 30 d. iki V. A. ir A. M. pokalbių apie jų turimas problemas – beveik pustrečio mėnesio. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks byloje nustatytų įvykių laiko skirtumas, turint omenyje byloje užfiksuotų V. A. ir A. M. pokalbių fragmentiškumą ir neapibrėžtumą, kelia iš esmės nepanaikinamas abejones dėl to, ar V. A. su A. M. kalbėjo būtent apie šioje byloje nagrinėjamus įvykius. Kitaip tariant, teisėjų kolegija iš esmės neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėtus asmenis siejo tam tikri finansiniai santykiai, tačiau jų pobūdis objektyviais bylos duomenimis nėra nustatytas. Trečia, aplinkybė, kad 2020 m. spalio mėnesį abu minėti asmenys vienas kitą informavo apie jų turimas dideles problemas negali būti vertinama kaip patvirtinanti, kad V. A. tokiais pokalbiais atskleidė savo prisidėjimą prie disponavimo narkotinėmis medžiagomis, net jei šių pokalbių metu įvardintos problemos ir reiškė žinojimą apie atliekamą ikiteisminį tyrimą.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, dauguma prokuroro apeliaciniame skunde nurodytų argumentų yra spėjamojo ir deklaratyvaus pobūdžio. Prokuroras kaltinimą V. A. dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis ir jų kontrabandos iš esmės grindžia keliamais klausimais ir versijomis, o ne konkrečiais bylos duomenimis. Pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje jau gana išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl prokuroro skunde minimų argumentų bei juos įvertino, tačiau, kaip matyti iš nuosprendžio, teismui visgi pritrūko objektyvių duomenų, kurie leistų pagrįsti V. A. žinojimą (suvokimą) apie automobilyje „Mercedes Benz A160“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galimai buvusius narkotikus.

30. Antai, teismas nuosprendyje konstatavo, kad „vien tos aplinkybės, kad reali pagalba pargabenant automobilį iš V. A. nebuvo reikalinga, kad automobilis buvo tvarkingas ir galėjo pats užvažiuoti ant tralo, kad V. A. važiavo kartu su A. M. ir galimai girdėjo apie automobilyje esamą brangų krovinį, lydėjo vežamą automobilį ar kelis kartus skambino liudytojui P. Č., nėra pakankamos konstatuoti V. A. suvokimą apie vežamas narkotines medžiagas. Sutiktina su prokuroru, kad šios aplinkybės gali reikšti, jog V. A. vaidmuo buvo saugoti ar suteikti pagalbą, jeigu jos reikėtų dėl kilusio pavojaus galimai gabenamoms narkotinėms medžiagoms. Kita vertus, šios aplinkybės gali reikšti ir tai, kad V. A. važiavo kartu su A. M. tik dėl kompanijos, nieko nežinodamas apie jo ketinimus. Juo labiau, kad byloje nėra duomenų, jog V. A. už tokią pagalbą buvo sumokėtas bet koks ar neįprastai didelis (kas būdinga tokiais atvejais) atlygis.“ (t. 9, b. l. 163–164, nuosprendžio 26–27 l.). Teisėjų kolegija tokią pirmosios instancijos teismo argumentaciją ir padarytas išvadas vertina kaip pagrįstas ir teisėtas bei padarytas gerbiant asmens nekaltumo prezumpciją ir iš jos kildinamą visų abejonių aiškinimo kaltinamo asmens naudai (lot. in dubio pro reo) principą.

30.1. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad byloje iš esmės negalima kategoriškai paneigti V. A. ir jo gynėjo pozicijos, kad automobilis „Mercedes Benz A160“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo defektų. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo prokuroras, liudytojai I. B. ir P. Č. kategoriškai nepatvirtino, jog minėtas automobilis įvykių metu buvo techniškai tvarkingas. Nors liudytoja I. B. teisiamajame posėdyje nurodė, kad visi jų parduodami automobiliai yra techniškai tvarkingi, ji taip pat teigė minėto automobilio nepamenanti ir jo nemačiusi bei pažymėjo, kad šį automobilį pardavęs asmuo jų įmonėje jau nebedirba (t. 8, b. l. 177–178). Liudytojas P. Č. teisiamajame posėdyje nurodė, kad vienas iš vyrų automobiliu „Mercedes Benz A160“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pats užvažiavo ant autovežio. Visgi liudytojas taip pat nurodė, kad automobilis savo eiga ant autovežio užvažiavo gal 10-20 metrų atstumą, 3-5 km/h greičiu, bei jog praktikoje pasitaiko atvejų, kai defektų turintis automobilis gali taip veikti – gali būti, kad, esant pavarų dėžės defektui, „karštoje“ mašinoje kažkas neveikia, bet „šalta“ ji dirbo, kažkiek važiavo (t. 8, b. l. 179–182). Tokių liudytojų parodymų kontekste teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo kategoriškai išvadai, kad minėtas automobilis įvykių metu buvo techniškai tvarkingas ir jog jam nebuvo būtina pervežimo paslauga.

30.2. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta – A. M. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, Lietuvoje neturintis nei deklaruotos, nei faktinės gyvenamosios vietos. V. A., nors ir gimęs (duomenys neskelbtini), yra Lietuvos Respublikos pilietis, kuris Lietuvoje turi tiek gyvenamąją vietą, tiek ir turto. Taigi, pagalba surandant autovežį Lietuvoje A. M. galėjo būti aktuali ir svarbi ir ją galėjo suteikti V. A., kuris čia gyveno ir bent iš dalies suprato lietuvių kalbą (tuo apeliacinės instancijos teismas įsitikino bylos nagrinėjimo metu). Tokių argumentų kontekste teisėjų kolegija negali kategoriškai paneigti teismo išvados, kad V. A. galėjo padėti A. M. darydamas jam paslaugą, nes tokia gyvenimiška situacija, turint omenyje silpnus A. M. ryšius su Lietuva, visiškai įmanoma.

30.3. Vertinant jau minėtus V. A. veiksmus surandant autovežio vairuotoją, pastebėtina, kad, pagal liudytojo P. Č. parodymus, tiek avansą, tiek atlygį po jo sutektų paslaugų jam sumokėjo V. A. Kita vertus, liudytojas, atsakydamas į išteisintojo klausimą, nurodė ir tai, jog minėtus pinigus V. A. galėjo perduoti po to, kai juos jam davė A. M. (žr. t. 8, b. l. 179–183). Taigi, nei autovežio suradimo aplinkybės, nei V. A. veiksmai atsiskaitant už liudytojo P. Č. suteiktas paslaugas niekaip nepaneigia išteisintojo pozicijos, kad jis tik suteikė A. M. pagalbą, padedant pargabenti automobilį iš Latvijos. Iš bylos medžiagos matyti, kad būtent A. M. buvo automobilio savininkas ir būtent jis turėjo jo raktelius. Todėl teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo vien dėl A. M. pirminio nenoro perduoti automobilio raktelius autovežio vairuotojui konstatuoti ir išteisintojo V. A. žinojimo apie automobilio „Mercedes Benz A160“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), viduje 2020 m. liepos 6 d. galimai buvusias narkotines medžiagas. Be to, vadovaujantis liudytojo P. Č. parodymais, apie brangų krovinį užsiminė A. M., o ne V. A. (t. 8, b. l. 179–182). Taigi net ir pripažinus, jog išteisintasis girdėjo A. M. žodžius P. Č. apie „brangų krovinį“, ši aplinkybė niekaip neįrodo V. A. suvokimo, kad pakraunamame automobilyje yra narkotinės medžiagos.

31. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktų duomenų visumą ir byloje kylančias abejones dėl kaltinimų V. A. pagrįstumo, pažymėjo ir tai, jog byloje nėra jokių duomenų apie kokią nors iš inkriminuotų įvykių V. A. gautą naudą. Prokuroro manymu, V. A. galėjo veikti ir neatlygintinai, visgi tai tėra prielaida, kuri vėlgi niekaip neleidžia įžvelgti aiškios, logiškos ir jokių spragų neturinčios V. A. kaltę patvirtinančių duomenų grandinės.

32. Apeliaciniame skunde kaip viena netiesiogiai V. A. kaltę pagrindžiančių aplinkybių įvardintas ir ankstesnis jo teistumas už narkotinių medžiagų kontrabandą. Pažymėtina, jog šiuo atveju turimas omenyje Rusijos Federacijos Smolensko srities teismo 2002 m. gegužės 6 d. sprendimas, kuriuo V. A. neva buvo nuteistas už kontrabandą ir neteisėtą narkotinių medžiagų gabenimą. Visgi šio teismo sprendimo baudžiamosios bylos medžiagoje nėra, be to, nėra ir duomenų, kad šis užsienio valstybės teismo priimtas sprendimas būtų BPK nustatyta tvarka pripažintas Lietuvos Respublikoje. Vienintelis duomuo, iš kurio galima spręsti apie tokį išteisintojo teistumą yra byloje esantis Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2020 m. lapkričio 23 d. raštas apie tokią galimai V. A. praeityje padarytą nusikalstamą veiką (t. 6, b. l. 132). Esant minėtoms aplinkybėms, bandymas grįsti asmens kaltę tokiais duomenimis yra nederamas ir negalimas bei reikštų aiškų tendencingumą siekiant pašalinti byloje kylančias abejones asmens praeities įvykiais, kurie šiuo atveju, netgi nėra patikimi.

33. Teisėjų kolegija, apibendrindama visas aptartas teismo išvadas pastebi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje bandė išsklaidyti visas kilusias abejones ir buvo aktyvus, visgi, nepavykus išsklaidyti kilusių abejonių dėl vieno iš trijų kaltinamųjų kaltės, išdėstė labai aiškius kaltinimo pateiktų įrodymų vertinimo ir išteisinamojo nuosprendžio priėmimo argumentus. Kaip jau minėta, apeliaciniame skunde ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu jokie nauji išteisintojo V. A. kaltės įrodymai nebuvo pateikti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas V. A. kaltę bandė įrodyti netiesioginiais įrodymais apie atskirus tarpinius faktus, kurie tarpusavyje nesijungia į nuoseklią, logišką bei chronologinę įvykių seką, be to, vadovaudamasis minėtais netiesioginiais įrodymais, darė prielaidas, kuriomis bandė užpildyti aiškias kaltinimo spragas ir tokiu būdu pagrįsti asmens kaltę. Apkaltinamasis teismo nuosprendis teisinėje valstybėje taip ir tokio pobūdžio aplinkybėmis negali būti grindžiamas, todėl prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Tomo Uldukio apeliacinį skundą atmesti.