- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-13
- Bylos Nr.
- e2S-28-775/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14465-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Pareiškėjas
- B. V., A. V.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų B. V. ir A. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-22750-920/2021 pagal pareiškėjų B. V. ir A. V. patikslintą prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kuria pareiškėjams nustatytas terminas patikslinto prašymo bei patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių trūkumams pašalinti.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai B. V. ir A. V. 2021 m. rugsėjo 14 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kurį 2021 m. spalio 4 d. patikslinę, prašė teismo nutraukti jų santuoką bendru sutikimu ir patvirtinti patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nurodė, jog turi kreditorių ir jiems yra pranešta apie teismui pateiktą prašymą dėl santuokos nutraukimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 4 d. nutartimi pareiškėjų patikslintą prašymą priėmė, bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2021 m. spalio 26 d. 9.00 val.
Atsiliepimas
3. Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gelvora“ 2021 m. spalio 7 d. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjų patikslintą prašymą, kuriame prašė teismo įsiskolinimą kreditorei UAB „Gelvora“ laikyti solidaria A. V. ir B. V. prievole. Nurodė, kad nesutinka su pareiškėjų patikslintame prašyme nurodytos jų prievolės UAB „Gelvora“ pasidalinimu.
4. Pareiškėjai B. V. ir A. V. 2021 m. spalio 11 d. pateikė teismui atsiliepimą į kreditorės UAB „Gelvora“ atsiliepimą, kuriame prašė teismo bylą išnagrinėti iš esmės bei patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kreditorei išaiškinti, kad ji turi pareikšti savarankišką reikalavimą dėl prievolės pripažinimo solidaria. Nurodė, kad kreditorė reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu įgijo reikalavimo teisę į A. V. skolą. Pradinis kreditorius nereikalavo solidarios atsakomybės. Be to, kreditorė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo ir nereikalavo priteisti skolos solidariai, todėl reikalavimas dabar vieno skolininko priteistą skolą perkelti solidariai abiems, nesuprantamas.
5. Kreditorė UAB „Gelvora“ 2021 m. spalio 20 d. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjų patikslintą prašymą, kuriame nurodė, kad laikosi savo pozicijos, jog prievolė turi būti pripažinta solidaria, kadangi 2016 m. liepos 26 d. A. V. ir pradinės kreditorės UAB „SB Lizingas“ sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašyta po santuokos (duomenys neskelbtini) sudarymo, užtikrino, kad ji yra sudaroma šeimos poreikiams tenkinti, neprieštarauja jo šeimos interesams bei yra sudaryta sutinkant sutuoktiniui (sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 18.1 ir 18.5.3 punktai).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2021 m. spalio 21 d. nutartimi pareiškėjams B. V. ir A. V. nustatė terminą patikslinto prašymo bei patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių trūkumams pašalinti, išaiškino, kad nustatytu terminu nepašalinus trūkumų, pareiškimas ir sutartis bus laikomi nepaduotais ir grąžinti juos padavusiems asmenims, 2021 m. spalio 26 d. 9.00 val. teismo posėdį atšaukė.
7. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjų ir kreditorės atsiliepimus, juose pateikiamus argumentas, nustatė, jog kreditorė prieštarauja dėl patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2 punkto, vadovaujantis sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygomis. Teismas sprendė, kad pareiškėjų pateikta patikslinta sutartis pažeidžia kreditorės UAB „Gelvora“ interesus. Teismas pažymėjo, kad pagal formuojamą teismų praktiką, nutraukiant santuoką neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka su prievolės pakeitimu. Todėl nurodė, kad pareiškėjai turi pateikti į bylą kreditoriaus / kreditorių sutikimą dėl prievolės padalijimo ir / ar modifikavimo arba susitarimą su esamu kreditoriumi ir vykdymo klausimą pareiškime išdėstyti taip, kad jis nepažeistų kreditoriaus teisėtų interesų. Teismas pažymėjo, kad kreditoriai byloje turi būti įtraukiami dalyvauti suinteresuotais asmenimis, nes pareiškimas yra susijęs su jų teisėmis ir pareigomis. Teismas sprendė, kad pareiškėjų pateiktas patikslintas prašymas bei sutartis turi trūkumų, dėl kurių negali būti priimti nagrinėjimui, ir nustatė terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėjai B. V. ir A. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartį ir bylą nagrinėti iš esmės, skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :
1.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta ir neteisėta, kadangi priimta tinkamai neįvertinus byloje pateiktų dokumentų ir bylos aplinkybių, neatsižvelgiant į teisės normas ir teismų suformuluotą praktiką.
1.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi įpareigojo pareiškėjus pateikti naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuri nepažeistų kreditorės interesų, tačiau pagal formuojamą teismų praktiką prievolės kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nemodifikuojamos, todėl neaišku, kodėl teismas, gavęs papildomą kreditorės UAB „Gelvora“ atsiliepimą, nusprendė netaikyti šios praktikos ir pareiškėjo priteistą skolą modifikuoti, o įpareigojo pareiškėjus patikslinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kad ji nepažeistų kreditoriaus interesų.
Atsiliepimas
1.3. Teismas, gavęs kreditorės UAB „Gelvora“ atsiliepimą, turėjo patikrinti ar jos prieštaravimai pagrįsti ir motyvuoti, ar tikrai 2016 m. liepos 26 d. A. V. ir pradinės kreditorės UAB „SB Lizingas“ sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašyta po santuokos (duomenys neskelbtini) sudarymo, buvo sudaroma šeimos poreikiams tenkinti, neprieštarauja jo šeimos interesams bei yra sudaryta sutinkant sutuoktiniui. UAB „Gelvora“ remiasi vartojimo kredito sutartyje nurodyta išankstine nuostata, kad kredito gavėjas užtikrina, jog ši sutartis sudaryta sutuoktiniui sutinkant bei šeimos poreikių tenkinimui. Daugiau jokių argumentų bei įrodymų nepateikia, tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pasisakė, kad bankai dažniausiai nenorėdami aiškintis sutuoktinių prisiimamų prievolių prigimties ir solidarumo, nors tai yra jų, kaip specifinio verslo srities profesionalų, turinčių didelius ekonominius, finansinius, teisinius pajėgumus ir kuriems keliami didesni rūpestingumo, kruopštumo ir atidumo reikalavimai, pareiga, verčia sutuoktinius be pagrindo laiduoti vienam už kitą. Taip, siekdami geriau užsitikrinti savo interesų apsaugą, bankai sutartiniuose civiliniuose teisiniuose santykiuose sukuria priešingą efektą – sukelia sutuoktiniams abejonių dėl prisiimtos prievolės prigimties ir nepagrįstus sutuoktinių ginčus dėl jų prievolės solidarumo. Dėl to bankų praktikoje sudaromos iš anksto jų parengtos neindividualizuojant sutarties sąlygų pagal kiekvieną konkrečią civilinių teisinių santykių situaciją šabloninės ir formalios laidavimo sutartys, kurios neatspindi sutarties šalių tikrųjų ketinimų ir valios. Todėl šioje byloje turi būti taikoma atitinkama analogija. Pareiškėja B. V. ant kredito sutarties nepasirašė, sutikimo nedavė. Sąlyga, kuri buvo numatyta ir kuria dabar remiasi UAB „Gelvora“, nebuvo kaip nors derinta, o įrašyta pradinio kreditoriaus automatiškai, nesiaiškinant, kam konkrečiai skirtas kreditas. Sutuoktinė B. V. nieko nežinojo apie vyro prisiimtus įsipareigojimus bei atsiradusį įsiskolinimą, todėl kreipiantis į teismą su prašymu nutraukti santuoką bendru sutarimu (kai buvo paklaustas vyras apie kreditorius, jis užtikrino, kad jų neturi), sutartyje nebuvo nurodyti kreditoriai. Tik teismui patikrinus per LITEKO sistemą ir priėmus nutartį patikslinimui, sutuoktinė sužinojo apie vyro įsiskolinimus.
1.4. Nepagrįsti kreditorės reikalavimai pažeidžia teisingumo principus bei sukelia neigiamas pasekmes pareiškėjams. Santuokos nutraukimas ir taip sukelia neigiamas emocijas sutuoktiniams. Kreditoriui reikalaujant negali būti nubaustas vienas iš sutuoktinių ir jam perkeltos neatsakingojo sutuoktinio skolos. Kreditorė, kreipdamasi į teismą dėl skolos priteisimo, skolininku nurodė tik vieną šalį, t. y. savo konkliudentiniais veiksmais patvirtino, kad skola yra asmeninė, o ne solidari. Kreditorė nepateikė argumentų, išskyrus iš anksto parengtą sutartį, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kad prievolė yra solidari (nors įrodinėjimo pareiga tenka jai). Todėl laikytina, kad kreditorė piktnaudžiauja savo teisėmis siekdama naudos, neatsižvelgdama į realiai susiklosčiusią situaciją.
9. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
12. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjams nustatytas terminas patikslinto prašymo dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu trūkumams pašalinti, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
13. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal pareiškėjų B. V. ir A. V. patikslintą prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Kreditorė UAB „Gelvora“ 2021 m. spalio 7 d. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjų patikslintą prašymą, kuriame prašė teismo įsiskolinimą kreditorei UAB „Gelvora“ laikyti solidaria A. V. ir B. V. prievole. Nurodė, kad nesutinka su pareiškėjų patikslintame prašyme nurodytos jų prievolės UAB „Gelvora“ pasidalinimu. 2021 m. spalio 11 d. pareiškėjai pareiškimu prašė teismo bylą nagrinėti iš esmės ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. 2021 m. spalio 20 d. kreditorė „Gelvora“ atsiliepime prašė prievolę laikyti solidaria. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė apeliantams terminą patikslinto prašymo bei patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių trūkumams pašalinti. Nurodė, kad pareiškėjų pateikta patikslinta sutartis pažeidžia kreditorės UAB „Gelvora“ interesus. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi apeliantai pateikė atskirąjį skundą, kurį iš esmės grindžia argumentais, kad teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, nes UAB „Gelvora“ reikalavimas turi būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantų argumentais sutinka.
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.52 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. CK 3.53 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą.
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog CK 3.53 straipsnio 4 dalies normoje nėra nustatyto baigtinio aplinkybių, dėl kurių teismas gali netvirtinti sutarties, sąrašo. Teismas tvirtina šalių sutartį, nes ja išsprendžiami sutarties šalių (sutuoktinių) klausimai dėl santuokos nutraukimo padarinių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.; CPK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o santuokos nutraukimo klausimas tokiais atvejais nagrinėjamas supaprastinta tvarka. Sutarčiai dėl santuokos nutraukimo padarinių, kaip ir bet kokiai kitai sutarčiai, taikomas sutarties uždarumo principas – jos šalys turi teisę savo valia, pasirinkimu ir apsisprendimu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Atitinkamai šalys, sudarydamos sutartį, neturi teisės susitarti dėl sutartyje nedalyvaujančių asmenų teisių (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Santuokos nutraukimo atveju, jeigu sutuoktiniai turi kreditorių, duomenys apie kreditorių turi būti pateikiami į bylą ir teismas privalo patikrinti, ar, sudarant ir patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, nebus pažeidžiamos jo teisės. Pagal CK 3.51 straipsnio 2 dalies procesinio pobūdžio nuostatą santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama esant CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms ir supaprastinto proceso tvarka. Jeigu nėra ginčo, tai taikomos CPK V dalies „Ypatingoji teisena“ XXV skyriaus bendrosios nuostatos (CPK 442–443 straipsniai) ir XXXV skyriaus 538–541 straipsnio normos. Pagal CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktą prašyme nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu turi būti nurodyti ir duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš sutuoktinių kreditorius ir nurodymas, kad pareiškėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą. Šis pranešimas yra reikalingas kreditoriaus teisėms įgyvendinti, nes jis pagal CK 3.126 straipsnį turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, padalijimo kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus. Jeigu byloje dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių pareiškimu sutuoktiniai ar vienas iš jų turi kreditorių ir dėl jam priklausančių teisių sprendžia sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių, šios sutarties nuostatos turi nepažeisti kreditoriaus interesų, ir teismas, spręsdamas dėl sutarties patvirtinimo, turi patikrinti, ar atitinkama sutarties dalis nepažeidžia kreditoriaus interesų. Teismui nutartimi tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių, jos turinys yra įtraukiamas į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių sąlygos yra išdėstomos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą ir teismų praktiką, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią ir nedalyvavusiems byloje asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2006; 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2011).
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, jog teismas negali tvirtinti sutuoktinių kreditorių teises liečiančių ar jų interesus pažeidžiančių nuostatų, jeigu kreditorius nedalyvauja byloje (CPK 265 straipsnis). Jeigu kreditorius įstoja į bylą, nagrinėjamą pagal abiejų sutuoktinių bendrą sutikimą, su savarankiškais reikalavimais, tai pagal CPK 540 straipsnio 4 dalį byla yra sustabdoma. Tais atvejais, kai byloje sprendžiama ar pasisakoma dėl kreditoriaus teisių dėl vieno ar abiejų sutuoktinių (pvz., ar jų prievolė solidarioji ar ne, bendra ar asmeninė sutuoktinio prievolė), o kreditorius reikalavimo nėra pareiškęs, bet pareiškęs atsikirtimus, kuriais nesutinka su sutuoktinių sudarytos santuokos nutraukimo padarinių nuostatomis dėl jo teisių, yra pagrindas spręsti, kad kilo ginčas dėl teisės. Ginčo aplinkybės turi būti išnagrinėtos ir ginčas išsprendžiamas teismo sprendimu. Pagal CPK 443 straipsnio 7 dalį teismas išnagrinėja bylas ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl kreditoriaus teisės reikalauti skolos (iš abiejų ar vieno kurio sutuoktinio, dėl skolos dydžio ar jos sąlygų). Vadovaudamasis principu, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus ir veikti ex officio, (pagal pareigas) teismas ir nesant pareikšto reikalavimo, nereikalaudamas pareiškėjų sutarties pakeitimo, o nepatvirtindamas sutarties, išsprendžia kilusį ginčą ir nurodo, kokius pripažįsta teisinius pareiškėjų ir kreditoriaus santykius (pripažįsta prievolę asmenine, solidariąja, pasibaigusia ar kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2011).
17. Nagrinėjamu atveju kreditorė byloje yra pareiškusi atsikirtimus, tarp pareiškėjų ir kreditorės UAB „Gelvora“ kilo ginčas dėl teisės – dėl kreditorinio įsipareigojimo pobūdžio, t. y. dėl to, ar prievolė yra asmeninė pareiškėjo A. V. prievolė kreditorei UAB „Gelvora“, ar solidarioji abiejų sutuoktinų prievolė. Įvertinus CPK 443 straipsnio 7 dalies nuostatą bei jos taikymo išaiškinimą aukščiau nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, yra pagrindas konstatuoti, jog byloje kilo ginčas dėl teisės, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo sprendimu išspręsti tiek pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį būtinus išspręsti klausimus, tiek kilusį ginčą dėl kreditorės UAB „Gelvora“ pareikšto prieštaravimo sutarties 3.2. punkto sąlygai. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepagrįstai taikė trūkumų šalinimo institutą, nustatydamas pareiškėjams terminą sudaryti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, atitinkančią keliamus reikalavimus.
18. Nustatęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl yra pagrindas ją panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 360 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.