Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. (toliau – R. M.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. spalio 7 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalyje (dvi veikos) ir jam paskirtos bausmės:

pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2 vnt. elektrinių smūginių suktuvų „MAKITA TD0101F“ vagystė) – 25 (dvidešimt penkių) parų areštas;

pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (akumuliatorinio smūginio gręžtuvo „MAKITA (duomenys neskelbtini)“ ir elektrinio smūginio gręžtuvo „MAKITA HP 1640“ vagystė) – 25 (dvidešimt penkių) parų areštas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinus iš dalies jas sudedant, R. M. paskirta subendrinta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, R. M. paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė. Arešto bausmę paskirta atlikti pataisos įstaigoje.

R. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1.1. jis 2019 m. birželio 7 d. 12.15 val., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), prekybos salėje nuo prekių lentynos pagrobė svetimą nedidelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 2 vnt. elektrinių smūginių suktuvų „MAKITA TD0101F“, bendros 169,98 eurų vertės, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 169,98 eurų turtinę žalą.

1.2. Be to, jis 2019 m. birželio 7 d. 15.34 val., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), prekybos salėje nuo prekių lentynos pagrobė svetimą nedidelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – akumuliatorinį smūginį gręžtuvą „MAKITA DTD 152Z“, 94,99 eurų vertės, elektrinį smūginį gręžtuvą „MAKITA HP 1640“, 62,99 eurų vertės, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 157,99 eurų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo R. M. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu nuteistojo skundu nėra ginčijama jo kaltė ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nagrinėjamu atveju nesutinkama tik su R. M. paskirtos bausmės dydžiu, prašant bausmę sušvelninti arba skirti viešųjų darbų bausmę.

7. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam R. M. paskirtos bausmės, visų pirma pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

8. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

9. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę R. M. atsižvelgė į tai, kad jis padarė du baigtus baudžiamuosius nusižengimus, įvertino R. M. asmenybę – praeityje ne kartą teistas (b. l. 84–98), daug kartų baustas administracine tvarka (b. l. 99–106), niekur nedirba (b. l. 107), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 108), viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre nesilanko, nesigydo (b. l. 112), atsižvelgė į vieną R. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuojamus baudžiamuosius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Visumos šių aplinkybių pagrindu už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 4 dalyje, padarymą, pirmosios instancijos teismas R. M. skyrė griežčiausią šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jo dydį nustatydamas artimesnį šios rūšies bausmės vidurkiui. Nesutikti su šiuo apylinkės teismo sprendimu ir švelninti R. M. paskirtą bausmę, skiriant mažesnę arešto trukmę arba parenkant švelnesnę BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus, priešingai nei tai teigiama nuteistojo apeliaciniu skundu, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo.

10. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad šis teistumas R. M. nėra pirmasis – praeityje už turtinio pobūdžio ir įvairaus sunkumo nusikalstamų veikų padarymą jis jau buvo teistas ne kartą. Be to, praeityje R. M. buvo skirtos tiek arešto, tiek ir laisvės atėmimo bausmės, tačiau akivaizdu, kad net ir griežčiausios bausmės paskyrimas teigiamo poveikio apeliantui neturėjo, jis ir toliau yra linkęs nusikalsti, kas kelia pagrįstų abejonių apelianto pasiryžimu keisti savo gyvenimo būdą paskyrus jam švelnesnę bausmę. Darant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotas nusikalstamas veikas R. M. padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, kas neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistosios nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad R. M. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Darant šią išvadą, tuo pačiu atmetant ir nuteistojo apeliacinį skundą, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad praeityje R. M. buvo ne tik teistas, bet ir ne kartą baustas administracine tvarka už daugybės administracinių nusižengimų, susijusių su smulkiojo svetimo turto pagrobimu vagystės būdu padarymą (b. l. 75–83, 99–106), jam skiriamų baudų nemoka, niekur oficialiai nedirba. Tai neabejotinai neigiamai charakterizuoja asmenį ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog jokių išvadų iš savo išimtinai neigiamo elgesio R. M. nedaro, pažeidinėja tiek visuomenėje priimtas elementarias elgesio normas, tiek ir įstatymus. Esant šių duomenų visumai manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti švelninant R. M. paskirtą 30 parų arešto bausmę arba pakeičiant šią bausmės rūšį švelnesne bausme – viešaisiais darbais, nėra jokio pagrindo.

11. Atmetant nuteistojo apeliacinį skundą pastebėtina ir tai, kad jis niekur nedirba, darbo ir jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu, kas, įvertinus jam inkriminuotų nusikalstamų veikų finansinės naudos gavimo motyvą, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nusikalstamų veikų darymas ir iš to gaunamos pajamos yra pagrindinis nuteistojo pragyvenimo šaltinis. Šios išvados kontekste svarbu paminėti ir tai, kad sprendžiant iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų jokių pastangų siekiant įsidarbinti R. M. nededa, jų nedėjo ir praeityje – Sodros duomenimis, R. M. nėra niekur oficialiai dirbęs (b. l. 107). Užimtumo tarnyboje buvo registruotas paskutinį kartą 2017 m. liepos 10 d., tačiau darbo paieška buvo nutraukta be teisės registruotis darbo biržoje 6 mėnesius 2017 m. lapkričio 28 d. (b. l. 108). Atsižvelgiant į visus šiuos R. M. iš esmės neigiamai charakterizuojančius duomenis, teisėjų kolegija švelninti jam skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę teisinio pagrindo neturi.

12. Įvertinus aukščiau paminėtas nuteistojo R. M. asmenybę bei jos padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, jo buvusius teistumus ir baustumus administracine tvarka, tai, kad šiuo nuosprendžiu inkriminuotus baudžiamuosius nusižengimus padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, nuteistajam paskirtą subendrintą galutinę bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra pagrindo – paskirtoji bausmė nėra per griežta, ji neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Juolab, kad apylinkės teismas, bendrindamas už baudžiamuosius nusižengimus paskirtas atskiras bausmes parinko apeliantui palankesnį bausmių bendrinimo būdą, o subendrintą galutinę bausmę dar sumažino vienu trečdaliu, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas. Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant R. M. paskirtą bausmę buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar apelianto asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti jo teisinę padėtį skiriant trumpesnę arešto bausmės trukmę arba keičiant ją švelnesne bausmės rūšimi – viešaisiais darbais, šioje byloje nenustatyta.

13. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Kauno apylinkės teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o R. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. M. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.