- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-10-31
- Bylos Nr.
- 1-257-634/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-01164-2010-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
- Nukentėjusysis
- E. D.
- Kaltinamasis
- D. A.
Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Giedrius Endriukaitis, sekretoriaujant Astai Šliužaitei, Indirai Kišmachovaitei, dalyvaujant prokurorui Virginijui Lazauskui, nukentėjusiajai E. D., kaltinamajam D. A., išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. A., gimęs (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) pradinėje mokykloje ūkvedžiu, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), Kauno r., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis D. A. 2010-11-25, apie 17 val. 09 min., vairuodamas automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas Kaune, Linkuvos g., nuo A. K. g. link Varnių g., pirma eismo juosta, ties sankryža su Panerių g., pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie kelio ženklais pažymėtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio ir nesustojo, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą iš kairės pusės įėjusią pėsčiąją E. D., kurią partrenkė ir sužalojo, tuo sukeldamas nukentėjusiajai E. D. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.
Kaltinamasis D. A. kaltu dėl pareikšto kaltinimo neprisipažino ir parodė, kad tą dieną važiavo Linkuvos gatve link Šilainių, važiavo dešine kelio puse, pravažiavo perėją ir matė, kad toje vietoje iš priekio dviem eilėm atvažiuoja mašinos ir visos suka į dešinę. Pėsčiųjų perėja yra matoma, o už pėsčiųjų perėjos - dešinė pusė jau nematoma. Jis pravažiavo pėsčiųjų perėją ir tik tada pamatė žmogaus siluetą kairėje mašinos pusėje. Tuomet iškart stabdė, pasijautė bumbtelėjimas, mašina sustojo, nukentėjusioji persivertė per stiklą ir nukrito šone mašinos už dviejų metrų, gulėjo pusė ant šaligatvio, pusė ant gatvės. Nukentėjusioji buvo patrenkta viduriu automobilio, ji gulėjo iš dešinės pusės automobilio, ties durelių viduriui. Nukentėjusioji skubėjo, bėgo, todėl taip ir atsitiko. Jos siluetą pamatė jau keletą metrų pravažiavus pėsčiųjų perėją. Kiek tiksliau buvo tų metrų už perėjos, pasakyti negali, nes jau buvo pravažiavęs pėsčiųjų perėją. Tai buvo kažkur apie 10 metrų už perėjos. Kai ją pamatė, moteris buvo jo mašinos kairėje pusėje, ji ėjo iš kairės pusės į dešinę. Toje perėjoje jokių salelių nėra, nes ten vienos krypties eismas. Jo automobilis apdraustas AAS „Gjensidige Baltic“. Matė, kad nukentėjusioji ėjo viena. Jis ją pastebėjo jau pravažiavus perėją. Ten važinėja kasdien, žino visus niuansus, greitį prieš perėją sulėtino, važiavo ne greičiau kaip 40 - 50 km/h, bet į spidometrą nežiūrėjo. Iki atvykstant policijai automobilio jis netraukė. Patraukė valstybinį numerį, nes numeris gulėjo už mašinos apie 3 - 4 metrus. Kodėl patraukė, negali pasakyti. Matė, kaip pareigūnai braižė schemą. Kitą dieną pabandė, per kiek automobilis sustoja. Kai šlapias kelias automobilis sustoja per 6 metrus, o kai sausas - per 4 - 5 metrus. Tuo metu buvo drėgnas oras, tačiau nelijo, jau buvo tamsu. Po įvykio dar buvo dvi liudytojos, buvo nukentėjusiosios sugyventinis, tai sugyventinis jam pasakė, kad nukentėjusioji ėjo šalia perėjos, sakė jai, kad ji žiopla, kam bėgo. Ant kapoto nukentėjusiosios nevežė, bumbtelėjo ir nukentėjusioji nukrito. Nukentėjusioji bėgo greitai, ji dar neprigirdi, nebuvo įvertinta ir reali situacija, nukentėjusioji dar buvo išgėrusi. Liudytojai matė, kad ji ėjo ne per pėsčiųjų perėją. Nurodė, kad po bumbtelėjimo jis niekur nevažiavo, tik mašina gal kažkiek pajudėjo. Jis niekur negalėjo pasukti, mašina niekur neriedėjo. Po bumbtelėjimo mašina gal kažkiek dar pavažiavo, iškart jis nesustojo. Ratai nečiuožia, kai yra ABS stabdymo sistema ir arčiau nukentėjusiosios neprivažiavo. Tik kelias minutes šoko ištiktas negalėjo pasikelti nuo vairo.
Nukentėjusioji E. D., parodė, kad ji ėjo su K. N., buvo parduotuvėje, ėjo Panerių gatvės dešine puse, nes jai reikėjo į bažnyčią. Ėjo su K. N. per perėją, nuo perėjos ji ėjo pusės metro atstumu, šonu ją užkabino automobilis ir ji nukrito. Ją pakėlė dvi moterys ir vyras. Su K. N. ji buvo išgėrusi stiklinę alaus. Kad atvažiuoja mašina, ji nepastebėjo. Pirmas per gatvę ėjo K. N., o paskui ji. Su klausa jai negerai beveik nuo 9 metų, ji beveik negirdi. Ligoninėje gulėjo beveik mėnesį laiko, jai buvo sužalota galva, buvo sugipsuota koja, darė operaciją. Savo ieškinį palaiko, prašo priteisti 5000 litų. Draudimas jai sumokėjo apie 700 litų, dar ir iš kaltinamojo prašo priteisti.
Liudytojas K. N. parodė, kad su nukentėjusiąją ėjo į namus, ėjo Linkuvos gatve, ėjo per perėją, jis užsilaikė, o ji ėjo pirma. Išgirdo tik smūgį ir surikimą, nuo smūgio ji net iš batų išlėkė, ant kapoto ją vežė gal 10 metrų, ir ji nukrito ant bordiūro į balą. Kai partrenkė, ji gulėjo už perėjos. Jis dar nebuvo perėjęs gatvės, automobilis atvažiavo jam iš dešinės pusės. Nukentėjusioji gulėjo ant bordiūro baloje, 10 metrų nuo automobilio. Smūgis buvo baisus, jis buvo kitoje pusėje. Tą dieną buvo truputį išgėręs alaus. Nukentėjusioji apsvaigusi nebuvo, nebuvo apsvaigęs ir jis . Nukentėjusioji ėjo per pačią perėją. Po ikiteisminio tyrimo metu pagarsintų parodymų nurodė, kad nukentėjusioji galėjo eiti šalia perėjos, žingsnis ten ar ten. Vienas jos batas buvo dar toliau už mašinos, gal už 3 - 4 metrų, pinigai buvo baloje. Atsimena vairuotoją, kuris išlipęs iš mašinos tik skambino ir viskas. Jis vairuotojui sakė, „žioply, kaip važinėji“ ir viskas, o savo sugyventinei nieko nesakė, ji buvo be sąmonės. Nukentėjusioji pirma ėjo per gatvę. Kai ją nutrenkė, tada jis perbėgo gatvę. Jis paėmė batus nuo kelio, kažkas iš balos surinko monetas, jis paėmė polietileninį maišelį. Maišelis buvo ant šaligatvio, o batas - ant kelio. Prieš juos per gatvę daugiau niekas nėjo. Tą dieną truputį krapnojo lietus, buvo balos, drėgna. Po to nukentėjusiajai jis nieko nesakė, nesakė nukentėjusiajai, kur ji bėgo, kodėl bėgo ne per pėsčiųjų perėją.
Liudytoja A. B. parodė, kad ji ėjo po darbo, paties įvykio kaip ir nematė, tik išgirdo bumbtelėjimą, atsisukusi pamatė moteriškę jau gulinčią ant žemės. Ji pati buvo nuėjusi nuo perėjos gal 80 metrų. Atsisukusi matė, kaip mašinos numeris nulėkė į gatvės vidurį, moteris jau gulėjo. Moteris gulėjo baloje, su kita moterimi jos ją pakėlė, laikė, kol atvažiuos greitoji. Moteris buvo išgėrusi, nes nuo jos sklido alkoholio kvapas. Kaltinamasis buvo išlipęs iš automobilio, siūlė nukentėjusiąją pasodinti į mašiną. Dar buvo vyras kitoje gatvės pusėje, paskui vyras priėjo. Ant gatvės buvo maišelis ir lyg dar batas buvo nukritęs, monetos baloje. Monetos buvo šalia moters, baloje, batas taip pat netoli moters, o maišelis gal truputėlį toliau į gatvę. Maišelis buvo priekyje automobilio. Viskas buvo jau už pėsčiųjų perėjos. Nuo perėjos viskas buvo gal kokių 50 metrų atstumu, bet metrais gali suklysti, tiksliai pasakyti negali. Buvo perėja, automobilis, numeris, maišelis ir ta moteriškė. Ką ji sakė ikiteisminio tyrimo metu, tai jos parodymai surašyti teisingai. Kai įvyko tas įvykis, ji viską taip ir nurodė, todėl tikriausiai taip ir buvo, nes dabar jau praėję nemažai laiko. Nurodė, kad tas vyras jau buvo perėjęs gavę, jis priėjo iš kitos pusės. Vyras buvo kitoje gatvės pusėje. Pagal eismo įvykio schemą, vyriškį ji matė iš kairės, automobilio judėjimo kryptimi. Automobilis dar truputį privažiavo prie jų. Moteriškė jau gulėjo ant žemės ir vairuotojas dar privažiavo kažkiek arčiau iki tos vietos kur gulėjo moteriškė ir sustojo. Automobilis pavažiavo kažkaip iš vidurio link krašto. Ji pirmoji pribėgo prie tos moteriškės. Priėjus niekas nieko nekalbėjo apie tą įvykį. Vyriškis tik pasakė, kad jis yra moters sugyventinis ir pasakė, kad moteris negirdi. Kai atsisuko, ji moterį pamatė jau gulinčią. Negirdėjo, kad tas vyriškis rėktų ant jos, ji moterį laikė visą laiką, ar kaltinamasis moterį laikė, neatsimena.
Liudytoja N. A. parodė, kad ji dirba spaudos kioske maždaug toje vietoje kur buvo įvykis. Buvo jau po 17 val., užsidarinėjo kioską ir laukė sustojime. Apšvietimas buvo prastas. Matė, kad ėjo žmonės per gatvę už pėsčiųjų perėjos, paskui tik trenksmas ir viskas. Matė kaip skrido moteriškė. Vyras ėjo pirmas, o paskui ėjo moteriškė. Vyras stovėjo atokiau, nieko nepadėjo, tik pinigus surinko, o visa kita jie surinko. Ta moteriškė buvo labai nešneki. Vairuotojas atnešė maišiuką ir padėjo. Automobilio numeriai buvo nukritę, juos matė apie 20 metrų atstumu, o gal ir apie 50 metrų atstumu, ten tikrai netoli, gal 50 metrų, gal tikrai mažiau. Kartu su tyrėju nustatė tą atstumą. Ji sakė, kad 20 - 30 metrų, o tyrėjas sakė - apie 50 metrų. Buvo ir maišelis nukritęs. Kur buvo maišelis nukritęs, ir pinigai ten buvo išsibarstę. Mašinos numeris buvo po automobiliu, vairuotojas pasilenkęs tą numerį ištraukė. Nebuvo girdėti jokio stabdymo garso. Ženklas buvo prie automobilio, vairuotojas pasilenkė ir paėmė tą numerį. Automobilis stovėjo už pėsčiųjų perėjos, gal kokie 5 metrai. Vairuotojas į priekį nevažiavo, matomai visai net nestabdė, nes stabdymo kelio nebuvo, garso nebuvo. Ji nieko ten nematavo, žino, kad automobilis stovėjo už pėsčiųjų perėjos, bet tikrai ne 2 metrai. Pėstieji nuo perėjos ėjo gal kokie 2 - 3 metrai, ėjo skersai gatvės. Prieš partrenkiant tą moteriškė, ji negirdėjo jokio stabdymo garso, matė kaip ta moteriškė tik „skrido“. Nukentėjusioji ėjo apie pora metrų nuo perėjos. Nurodė, kad ji ėjo su sūnumi T. A., sūnus gyvena su ja, jis matė šį įvykį, bet tyrėjai sakė, kad jos sūnaus nereikia, kad užteks liudytojų. Po smūgio nukentėjusioji skrido nuo mašinos į šoną, nukritusi atsirado kelkraštyje. Ji matė, kad nukentėjusioji ėjo netoli perėjos skersai gatvės.
Liudytojas T. A. parodė, kad buvo prie sustojimo, dairėsi į šonus, išgirdo tik duslų garsą, atsisukęs pamatė, kad už perėjos buvo tas įvykis. Paties įvykio, kada buvo partrenka moteris, nematė. Girdėjo smūgio garsą, o stabdžių garso nebuvo. Moteris gulėjo priekyje automobilio, nuo automobilio gal kokie 5 - 6 metrai. Ten buvo pėsčiųjų perėja, ant asfalto pėsčiųjų perėja buvo pažymėta, automobilis kokius 5 metrus buvo pravažiavęs perėją. Jie iškart po įvykio priėjo. Ten buvo pagyvenęs vyriškis – partrenktos moteriškės sugyventinis, taip pat buvo ir vairuotojas. Pokalbio ten kaip ir nebuvo, tik žmonės sakė, kad reikia greitosios ir policijos. Pirma atvažiavo policija, o paskui greitoji. Tas moters sugyventinis nieko nesakė, tylėjo, nelabai norėjo kartu važiuoti ir į ligoninę su ta moterimi. Ant važiuojamosios kelio dalies matė tik iškritusį maišą, automobilio valstybinio numerio nematė, gal jis buvo kažkur po automobiliu, nežino, nepamena. Su vairuotoju nekontaktavo, tai nežino. Apie batus nieko nežino, centai buvo baloje netoli šaligatvio. Už mašinos gal vienas metras ar du, centai buvo nukritę. Nukentėjusioji gulėjo toliau už centų. Pirma stovėjo automobilis, centai ir nukentėjusioji. Jis tik po smūgio atsisuko. Mama nesakė, ar nukentėjusioji ėjo per perėją, ar ne, mama gal nematė, gal užstojo automobiliai. Atsisukęs jis pamatė jau stovintį automobilį. Kažkas sakė, kad nukentėjusioji ėjo ne per perėją, bet jis pats nematė.
Specialistė S. B. parodė, kad nukentėjusiajai pirminis smūgis turėjo būti suduotas į kairės blauzdos sritį pagal aprašomą rentgenogramą. Šis aprašymas nurodo, kad pirmas smūgis buvo suduotas į kairės blauzdos sritį. Greičiausiai nukentėjusioji prieš smūgį ėjo arba stovėjo ir į automobilį buvo pasisukusi kairiu šonu. Smūgis nukentėjusiajai turėjo būti iš kairės pusės pirminio kontakto metu. Smūgis buvo blauzdos išorinėje pusėje, nes atviro kaulo lūžis buvo į vidinę pusę. Išoriškai jokių sužalojimų ant blauzdos nebuvo. Dar buvo trys žaizdos virš dešinės ausies ir buvo nustatyti galimi šonkaulių lūžiai kairėje pusėje ir dešinėje pusėje, bet pagal rentgenogramą buvo rašoma galimai nauji. Paskui, pakartojus rentgenogramą buvo tik dešinėje pusėje 9 šonkaulio lūžis. Nurodė, kad smūgis nukentėjusiajai buvo kažkur tarp išorinės ir nugarinės pusės, jokio išorinio sužalojimo nebuvo. Kiti sužalojimai galėjo būti padaryti jai užkritus ant automobilio arba nukritus ant važiuojamosios dangos. Pagal aprašomą rentgenogramą turėjo būti smūgis iš išorinės pusės, nes kaulas kitaip negalėjo dislokuoti, nebent nukentėjusioji ėjo ir iš vidinės pusės gavo į kairę pusę. Jeigu matytų pačią rentgenogramą gal ir būtų galima matyti ir pasakyti, iš kurios pusės nukentėjusioji gavo smūgį. Ji rėmėsi tik medicininiais dokumentais. Neaprašyti jokie dešinės kojos sužalojimai. Negali atsakyti, kokiu greičiu turėjo važiuoti automobilis, kad padaryti tokius sužalojimus. Pirminis kontaktas buvo į kairę koją ir visada pirmas kontaktas būna į kojas, galva sužalota dešinėje pusėje. Smūgio metu nukentėjusioji turėjo pilnai remtis į žemę kaire koja. Automobilio ji nematė, tai negali pasakyti, ar nukentėjusioji buvo užmesta ant automobilio.
Specialistas V. V. parodė, kad tyrimo metu susidūrimo vieta nebuvo nustatyta, judėjimo kryptis buvo nurodyta užduotyje. Automobilis užfiksuotas pirmoje eismo juostoje, tai galima matyti, kad prieš partrenkimą ir po partrenkimo automobilis važiavo pirma eismo juosta. Iki susidūrimo vietos įveikė 4,7 metro, kas duoda pagrindą teigti, kad vairuotojas buvo didesniu atstumu, kilus grėsmei, laiku nesustabdė. Vairuotojo veiksmai buvo pagrindinė sąlyga įvykiui atsitikti. Kategoriškai gali pasakyti, kad susidūrimas įvyko pirmoje eismo juostoje, pločio atžvilgiu tai galėjo būti ties kelio viduriu. Automobilio stiklas buvo suskaldytas, nukentėjusioji buvo užmesta ant automobilio priekinio dangčio. Jei priekinis stiklas yra suskaldytas, tai greitis gali būti 40 - 60 km/h. Nuo automobilio visi nukentėjusiosios daiktais juda į priekį. Susidūrimas yra toje vietoje kokie 5 metrai nuo rasto daikto, jei vairuotojas prieš partrenkimą nestabdė, o pradėjo stabdyti tik po partrenkimo. Greitis yra tikėtinas, nes yra suskaldytas priekinis stiklas, tokie apgadinimai automobiliui negalėjo būti padaryti važiuojant 20 km/h greičiu.
2010-11-25 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, eismo įvykio vietos planas bei fotolentelės prie jo patvirtina, kad eismo įvykio vieta - Kaune, Linkuvos gatvėje, ties sankryža su Panerių gatve, ties kelio ženklu „Pėsčiųjų perėja“. Fotolentelėse užfiksuotas bendras įvykio vietos vaizdas, „Ford Mondeo“ vairuotojo D. A. nurodyta vieta, kur parbloškė pėsčiąją, kur po parbloškimo gulėjo pėsčioji, užfiksuoti automobilio apgadinimai – skilęs priekinis stiklas, nukritęs automobilio priekinis valstybinis numeris, užfiksuota įvykio vietoje rasta 2 centų moneta (t. 1, b. l. 5 – 6, 7, 8 – 11).
2010-11-25 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, kuris patvirtina, kad atlikta transporto priemonės „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūra, kurios metu nustatyti išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai, t. y. priekinis bamperis, priekinis valstybinio numerio ženklas, lenktas variklio dangtis priekinėje dalyje per vidurį, suskaldytas automobilio priekinis stiklas per vidurį. Taip pat nurodyta, kad automobilio padangų būklė atitinka reikalavimus, stabdžių skysčių nutekėjimų nepastebėta, gedimų nenustatyta, stabdymas tolygus (t. 1, b. l. 12 – 13).
2010-11-25 pažyma apie autotransporto įvykį patvirtina, kad 2010-11-25, apie 17 val. 09 min. užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs transporto priemonei „Ford Mondeo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuojant Linkuvos gatve, nuo A. K. gatvės link Panerių gatvės, kurios vairuotojas D. A. nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, ties sankryža su Panerių gatve, parbloškė ir sužalojo iš kairės pusės pagal važiavimo kryptį ėjusią pėsčiąją E. D., kuri įvykio metu buvo sužalota ir dėl patirtų sužalojimų pristatyta į KMUK (t. 1, b. l. 14 – 15).
2010-11-25 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T - A 6430/10 (01) patvirtina, kad D. A. eismo įvykio metu buvo blaivus, kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 1, b. l. 13).
2010-11-25 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 1316, kurio išvadoje nurodyta, kad D. A. blaivus (t. 1, b. l. 20).
2010-12-14 Kauno medicinos universiteto klinikų raštas, kuris patvirtina, kad 2010-11-25, 17 val. 48 min. Kauno m. GMP į Kauno medicinos universiteto klinikų Skubios pagalbos skyrių atvežta E. D., kuriai diagnozuotas kairės blauzdos kaulų lūžimas, muštinė galvos žaizda, E. D. kraujyje rasta 0,36 ‰ alkoholio (t. 1, b. l. 24).
2011-02-02 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 434/11(02) E. D. konstatuota muštinės žaizdos dešinėje galvos pusėje, IX – o šonkaulio lūžis dešinėje pusėje, kairio blauzdikaulio ir kairio šeivikaulio lūžiai; sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl IX – o šonkaulio lūžio dešinėje pusėje, kairio blauzdikaulio ir kairio šeivikaulio lūžių E. D. sveikata buvo sutrikdyta daugiau kaip 10 dienų laikotarpiui, sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ir galėjo susidaryti autoįvykio metu, E. D. sužalojant kaip pėsčiąją judančio automobilio dalimis (t. 1, b. l. 27 – 28).
2011-05-11 Lietuvos Teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-318 (11) nurodyta, jog tikėtina eismo įvykio eiga buvo tokia: D. A. vairuojamas automobilis „Ford Mondeo“ važiavo Linkuvos g. pirma eismo juosta kryptimi nuo A. K. g. link Varnių g. apie 40 ÷ 45 km/h greičiu, ties sankryža su Panerių g. automobilis „Ford Mondeo“ priekinės dalies viduriu kliudė pėsčiąją E. D., judėjusią į kitą gatvės pusę, po kontakto pėsčioji užkrito ant variklio dangčio, trenkėsi į priekinį stiklą ir nuo automobilio buvo bloškiama į priekį, pagal automobilio važiavimo kryptį, automobilis sustojo padėtyje, užfiksuotoje eismo įvykio vietos plane; pėsčiosios E. D. partrenkimas kelio pločio atžvilgiu įvyko pirmoje eismo juostoje, žiūrint automobilio važiavimo kryptimi. Jeigu plane užfiksuotą „2“ centų monetą prieš eismo įvykį nešėsi pėsčioji E. D., tuomet kelio ilgio atžvilgiu pėsčiosios partrenkimas įvyko iki užfiksuotas „2“ centų monetos, žiūrint automobilio važiavimo kryptimi. Apskaičiuoti, koks buvo automobilio „Ford Mondeo“ greitis prieš pėsčiosios E. D. partrenkimą, negalima. Automobilio „Ford Mondeo“ vairuotojo D. A. nurodytas apie 40 ÷ 45 km/h važiavimo greitis prieš eismo įvykį, yra tikėtinas. Automobilio „Ford Mondeo“, važiuojančio apie 40 km/h greičiu, sustabdymo kelias buvusioje kelio eismo situacijoje yra apie 21,0 m, o važiuojant apie 45 km/h greičiu - 25,1 m. Automobilio „Ford Mondeo“ vairuotojo D. A. veiksmai, - pėsčiajai E. D. įėjus į vienpusio eismo kelio važiuojamąją dalį, į nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, iš kairės pusės pagal automobilio važiavimo kryptį, laiku nestabdė vairuojamo automobilio, dėl to įvyko eismo įvykis, - techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui (t. 1, b. l. 50 – 53);
Transporto priemonės registracijos liudijimas patvirtina, kad automobilis Ford Mondeo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso D. A., kuris turi teisę vairuoti transporto priemones, automobilis AAS „GJENSIDIGE Baltic“ Lietuvos filiale apdraustas įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (t. 1, b. l. 72);
2012-01-02 parodymų patikrinimo vietoje protokolas, eismo įvykio vietos planas ir fotolentelės prie jo, iš kurių matyti, kad atliktas parodymų patikrinimas eismo įvykio vietoje, kurio metu „Ford Mondeo“ vairuotojas D. A. parodė vietą, kurioje parbloškė pėsčiąją, nurodė vietą, kurioje pamatė per gatvę einančią pėsčiąją, parodė vietą, kur po įvykio gulėjo pėsčioji, kur po eismo įvykio sustojo automobilis, kur po eismo įvykio gulėjo automobilio priekinis valstybinis numeris (t. 1, b. l. 147 – 148, 149, 150 – 151);
2012-01-02 parodymų patikrinimo vietoje protokolas, eismo įvykio vietos planas ir fotolentelės prie jo, iš kurių matyti, kad parodymų patikrinimo vietoje, liudytoja N. A. parodė vietą, iš kurios matė įvykį, parodė vietą, kurioje automobilis parbloškė pėsčiąją, kurioje sustojo automobilis po eismo įvykio, kur po eismo įvykio gulėjo pėsčioji, kur buvo nukritęs pėsčiosios maišelis ir batas (t. 1, b. l. 152 – 153, 154, 155 – 156);
2012-01-02 parodymų patikrinimo vietoje protokolas, eismo įvykio vietos planas ir fotolentelės prie jo, iš kurių matyti, kad parodymų patikrinimo vietoje, liudytoja A. B. parodė vietą, iš kurios išgirdo duslų garsą, kuomet automobilis parbloškė pėsčiąją, parodė vietą, kur po įvykio gulėjo pėsčioji, vietą, kur po įvykio stovėjo automobilis, kur buvo nukritęs pėsčiosios batas, kur buvo pėsčiosios maišelis (t. 1, b. l. 157 – 158, 159, 160 – 161);
2012-01-02 parodymų patikrinimo vietoje protokolas, eismo įvykio vietos planas ir fotolentelės prie jo, iš kurių matyti, kad parodymų patikrinimo vietoje, liudytojas K. N. parodė vietą, iš kurios matė eismo įvykį, kur automobilis parbloškė pėsčiąją, parodė vietą, kur po įvykio gulėjo pėsčioji, vietą, kur po eismo įvykio stovėjo automobilis, kur buvo nukritęs pėsčiosios batas (t. 1, b. l. 162 – 163, 164, 165 – 166);
2012-01-02 parodymų patikrinimo vietoje protokolas, eismo įvykio vietos planas ir fotolentelės prie jo, iš kurių matyti, kad atliktas parodymų patikrinimas eismo įvykio vietoje, kurio metu nukentėjusioji E. D. parodė vietą, kokia kryptimi atėjo prie pėsčiųjų perėjos, kur nulipo nuo šaligatvio, parodė vietą, kur nukrito po automobilio parbloškimo (t. 1, b. l. 167 – 168, 169, 170);
2012-05-21 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu Nr. 11-761 (12) nustatyta, kad pėsčiosios E. D. sužalojimų padarymo eiga buvo tokia: automobilis „Ford Mondeo“ priekinės dalies viduriu kliudė vertikalioje padėtyje, kryptimi iš kairės į dešinę pagal automobilio „Ford Mondeo“ judėjimo kryptį, judėjusią pėsčiąją E. D.; automobilis priekiniu bamperiu trenkėsi į atraminę pėsčiosios kairę koją, padarydamas kairio blauzdikaulio lūžį apatiniame trečdalyje, šeivikaulio lūžį viduriniame trečdalyje; po šio smūgio pėsčioji dešiniu šonu griuvo ant variklio dangčio ir buvo padarytas IX - to šonkaulio lūžis dešinėje pusėje, o galvos dešine puse turėjo sąlytį su priekiniu stiklu, kurio metu buvo padarytos muštinės žaizdos dešinėje galvos pusėje; partrenkimo metu pėsčioji E. D. buvo vertikalioje padėtyje; tikėtina, kad pėsčioji E. D. susidūrimo metu ėjo kryptimi iš kairės į dešinę pagal automobilio „Ford Mondeo“ judėjimo kryptį; negalima apskaičiuoti (nustatyti) automobilio „Ford Mondeo“ ir pėsčiosios E. D. greičių susidūrimo metu; automobilio „Ford Mondeo“ vairuotojo D. A. nurodytas apie 40 ÷ 45 km/h važiavimo greitis yra tikėtinas (t. 2, b. l. 72 – 74);
Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma (kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų bei specialistų parodymai, eismo įvykio vietos schema, fotolentelės, specialisto išvados, parodymų patikrinimo vietoje protokolai ir kt.) leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo kaltė įrodyta, t. y. įrodyta jog D. A., pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus (artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos , vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo vairavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą` perėjoje įėjusį pėsčiąjį). Būtent šis kaltinamojo padarytas KET pažeidimas buvo pagrindinė eismo įvykio, kurio metu nesunkiai sutrikdyta E. D. sveikata, kilimo priežastis. Nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas būtent kaltinamojo veiksmais.
Nors kaltinamasis kaltės nepripažino, tačiau teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remiasi šiais įrodymais:
2012-05-21 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-761 (12) nurodyta, jog pagal patirtus nukentėjusiosios sužalojimus partrenkimo metu pėsčioji E. D. buvo vertikalioje padėtyje; susidūrimo metu ėjo (ne bėgo) kryptimi iš kairės į dešinę pagal automobilio „Ford Mondeo“ judėjimo kryptį. Automobilio „Ford Mondeo“ vairuotojo D. A. nurodytas apie 40 ÷ 45 km/h važiavimo greitis yra tikėtinas.
2011-05-11 Lietuvos Teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-318 (11) nurodyta, jog automobilio Ford Mondeo, važiuojančio paties vairuotojo D. A. nurodytu apie 40-45 km/h greičiu, sustabdymo kelias yra 21,0 - 25,1 m (t. I, b.l. 52). Teismas pabrėžia, jog kaltinamojo teiginiai, esą šis stabdymo kelias yra daug mažesnis („kai šlapias kelias automobilis sustoja per 6 metrus, o kai sausas - per 4 - 5 metrus“), yra visiškai nepagrįsti. D. A. tokias išvadas, pagrįstas savo praktiniais bandymais, pateikė neatsižvelgdamas į tai, kad automobilio stabdymo kelią sudaro ne tik atstumas nuo faktinio automobilio lėtėjimo pradžios iki visiško sustojimo, bet ir atstumas, kurį automobilis nuvažiuoja per automobilio vairuotojo reakcijos laiką (0,6 s) ir stabdžių sistemos pavaros suveikimo laiką (0,2 s). Be to, specialistas V. V. parodė, kad automobilio stiklas buvo suskaldytas, nukentėjusioji buvo užmesta ant automobilio priekinio dangčio. Jei priekinis stiklas yra suskaldytas, tai greitis gali būti 40 - 60 km/h, tokie apgadinimai automobiliui negalėjo būti padaryti važiuojant 20 km/h greičiu. Taigi pagrindo abejoti specialisto išvadoje nurodytu automobilio stabdymo keliu nėra.
Eismo įvykio vietos planas (t. I, b.l.7) patvirtina, kad po eismo įvykio automobilis sustojo 18 metrų atstumu nuo pėsčiųjų perėjos, taigi vairuotojas turėjo pradėti stabdyti dar prieš pėsčiųjų perėją. Iš eismo įvykio vietos plano (t. I, b.l.7), atsižvelgiant į tai, kad pėsčioji susidūrimo metu ėjo kryptimi iš kairės į dešinę pagal automobilio „Ford Mondeo“ judėjimo kryptį, matyti, jog susidūrimas įvyko pirmojoje eismo juostoje, taigi pėsčioji neišbėgo staiga prieš automobilį, o ėjo ir jau buvo perėjusi 4 metrų pločio antrąją eismo juostą.
Liudytojų ir nukentėjusios parodymai patvirtina, kad nukentėjusioji galėjo eiti per pėsčiųjų perėją arba nedideliu atstumu šalia jos. Tai paneigia kaltinamojo parodymus, kad jis pėsčiąją partrenkė daugiau kaip 10 metrų atstumu nuo perėjos (žr. parodymų patikrinimo vietoje protokolus, t. I, b.l. 147-171). Pėsčiųjų ėjimas per gatvę ne pažymėta perėja, o šalia jos, neatleidžia vairuotojo nuo pareigos artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2005 m. gegužės mėn. 24 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274/2005).
Kelių eismo taisyklių 37 punktas nustato, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Kaltinamasis nesilaikė šių reikalavimų, jo veiksmai (pėsčiajai E. D. įėjus į vienpusio eismo kelio važiuojamąją dalį, į nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, iš kairės pusės pagal automobilio važiavimo kryptį, laiku nestabdė vairuojamo automobilio, dėl to įvyko eismo įvykis) buvo pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui ir yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis.
Kaltinamasis veiką padarė dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo), nukentėjusiajai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Skiriant bausmę D. A. atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra neatsargus, padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi kaltininkas nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. (BK 16 str. 3 d.). Pagal įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų registrą D. A. neteistas (t. 1, b. l. 62), baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 63 – 65), VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos psichikos sveikatos centre neužregistruotas (t. 1, b. l. 67).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. sankcijoje numatytos teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo arba baudos, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. Kadangi kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, jam skirtina bauda. Įvertinus kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, bausmės dydis nustatytinas mažesnis, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d.).
Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę, baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise - nėra proporcinga ir būtina poveikio priemonė, todėl neskirtina.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusioji E. D. civiliniu ieškiniu prašo jos naudai priteisti 5000 Lt turtinę ir neturtinę žalą. Nurodė, kad teko pirkti vaistus, atitraukti šeimos narius nuo darbo, kad galėtų ją slaugyti ir globoti, avarija sukėlė dau rūpesčių ir problemų. Jai padaryta materialinė – fizinė ir moralinė žala, neatlyginta, todėl bendrai padarytą žalą įvertina 5000 Lt suma (t. 1, b. l. 69).
Turtinei žalai pagrįsti nukentėjusioji E. D. įrodymų nepateikė, neišskyrė savo reikalavimų dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas, vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą.
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą.
Teismų formuojama praktika rodo, kad nukentėjusiems, kurie eismo įvykio metu patiria nesunkų sveikatos sutrikdymą, neturtinei žalai atlyginti priteisiama nuo 2000 iki 10000 litų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-64/2009, 2K-401/2009, 2K-200/2010, 2K-215/2010, 2K-7-120/2010, 2K- 616/2010, 2K-477/2010, 2K-461/2010 ir kt.).
Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui. Žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Neabejotina, kad sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai sukėlė dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą, nepatogumus.
Neturtinė žala padaryta neatsargiais kaltininko veiksmais, esant nusikalstamam nerūpestingumui, neatsargios kaltės atveju neturtinės žalos dydis yra atitinkamai mažesnis nei esant tyčiai.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, t. y. siekiant protingos nukentėjusiosios ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros, atsižvelgiant į teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo eismo įvykio metu, į tai, kad nukentėjusioji 39 dienas buvo gydoma ligoninėje, patyrė kairės blauzdos kaulo lūžimą, galvos sumušimą, patyrė fizinį skausmą ir nepatogumus dėl sveikatos sutrikdymo, pripažintina, kad nukentėjusiosios nurodomas neturtinės žalos dydis - 5000 litų - yra visiškai pagrįstas.
Byloje nustatyta, kad D. A., vairuodamas transporto priemonę - automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko kilo eismo įvykis ir jo pasėkoje buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios E. D. sveikata. Aukščiau minėta transporto priemonė buvo apdrausta civiline atsakomybe, draudikas – AAS „GJENSIDIGE Baltic“ Lietuvos filialas. Todėl civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims: draudikui ir žalą padariusiam asmeniui. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Tuo tarpu žalą padariusio asmens pareiga atlyginti žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį su nukentėjusiuoju sieja deliktinė prievolė ir taikomas visiškas žalos atlyginimo principas (CK 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2, 3 dalys). Ši nuostata reiškia, kad jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo.
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 2 p. nurodyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2009-12-11 iki 2012-06-10 yra 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2 500 eurų dėl neturtinės žalos) ir 500 000 eurų dėl žalos turtui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo Nr. 795 ,,Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 12 p. nurodyta, kad draudimo išmoka dėl patirtos neturtinės žalos nustatoma ir išmokama Įstatyme nurodytiems nukentėjusiems tretiesiems asmenims neviršijant Įstatymo 11 str. nustatytos sumos.
Maksimali išmokos suma dėl neturtinės žalos, t. y. 2500 eurų arba 8632 litų, mokama tik gyvybės atėmimo atveju (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo Nr. 795 ,,Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 12.3 p.) Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai E. D. eismo įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo Nr. 795 ,,Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 12.4 p. nustato, kad tais atvejais, kurių nenumato šių Taisyklių 12.1 - 12.3 punktai, reguliuojantys žalos atlyginimą tais atvejais, kai nukentėjusiajam nustatomas laikinas nedarbingumas, darbingumo sumažėjimas ar neįgalumas, ar nukentėjusiojo mirties atveju, atlygintinos neturtinės žalos dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras, atsižvelgdamas į nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos žalos pasekmes, nukentėjusio trečiojo asmens patirtų sužalojimų sunkumą, dydį, kokius nepatogumus nukentėjęs trečiasis asmuo patiria dėl sužalojimų, nukentėjusio trečiojo asmens patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias savybes (amžius, profesija ir kita), žalą padariusio asmens kaltę ir padarytos žalos asmeniui dydį.
2011-06-07 išmokos aktas Nr. 05508 patvirtina, kad draudimo bendrovė „GJENSIDIGE“ nukentėjusiajai E. D. išmokėjo 780 litų neturtinei žalai atlyginti, draudimo išmoka pervesta B. Š. (t. 1, b. l. 92), draudimo išmokos apskaičiavimo išvadoje Nr. 40-108-5508 apskaičiuotas moralinės žalos dydis nuo 2010-11-25 iki 2011-01-03 už 39 dienas po 20 litų už parą, kas sudaro bendrą draudimo išmokos sumą - 780 Lt (t. 1, b. l. 89-98). Remiantis tuo, kad nukentėjusiajai neturtinė žala buvo apskaičiuota remiantis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 12.1 p. (už kiekvieną nedarbingumo dieną išmokėta po 20 litų), civilinis atsakovas prašo civilinį ieškinį jo atžvilgiu atmesti.
Teismo pareiga įvertinti, ar ši draudiko nustatyta kompensacija yra teisinga. Pažymėtina, kad Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 12.4 punktas neturtine žala laiko į Taisyklių 12.1 ir 12.2 punktų sudėtį neįeinančią neturtinę žalą, atsiradusią dėl nukentėjusio patirtų sužalojimų sunkumo, jų dydžio, nukentėjusiojo patirtų nepatogumų, fizinių bei dvasinių kančių pobūdžio ir kt. (žr. Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartį byloje Nr. 1A-547-120/2009). Remiantis tuo, įvertinus aukščiau paminėtus faktorius, lemiančius neturtinės žalos dydį, darytina išvada, kad draudikas atlygino tik dalį padarytos neturtinės žalos, neteisingai taikydamas aukščiau minėtų taisyklių nuostatas - apsiribodamas tik 12.1. punkte numatytos neturtinės žalos atlyginimu.
Toks nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo mechanizmas, kai žalos ar jos dalies atlyginimas priteisiamas ne iš pagal įstatymus už nusikalstama veika padarytą žalą privalančio atsakyti civilinio atsakovo, o iš nuteistojo, pažeistų ne tik traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens teises, bet gali neatitikti ir nukentėjusiojo interesų, jei realios galimybės išieškoti priteistą sumą iš nuteistojo yra blogesnės, nei iš už jo veiksmus materialiai atsakingo asmens. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario 3 d. nutarime konstatuota, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas yra privalomasis draudimas, kuriuo siekiama apsaugoti nukentėjusiųjų asmenų ir draudėjų turtinius ir kitus interesus. Draudikas įsipareigoja, įvykus draudžiamajam eismo įvykiui, už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti trečiajam asmeniui draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Jeigu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos nepakanka per eismo įvykį padarytai žalai, inter alia neturtinei žalai, visiškai atlyginti, faktinės žalos dydžio ir draudimo išmokos skirtumą atlygina žalą padaręs asmuo ar už jo veiksmus atsakingas kitas asmuo.
Draudimo prievolės esmė garantuoja apdraustojo atsakomybės už padarytą žalą atlyginimo užtikrinimą draudimo įmonės lėšomis. 5000 litų neturtinės žalos suma neviršija įstatymu numatytos draudimo sumos, todėl visa neatlyginta neturtinės žalos suma priteistina iš draudiko, t. y. civilinio atsakovo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. gruodžio mėn. 29 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-502/2011).
Remiantis išdėstytais argumentais, nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš civilinio atsakovo 4220 Lt neturtinės žalos atlyginimo (5000 Lt - 780 Lt).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
D. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir paskirti 20 MGL (2600 Lt) baudą.
Bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke „Swedbank“ (banko kodas 73000), įmokos kodas 6801, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pristatytas teismo raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nukentėjusiosios E. D. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš civilinio atsakovo AAS „GJENSIDIGE Baltic“, registro Nr. (duomenys neskelbtini) Brivibas iela 39, Ryga, Latvija LV-1010 (civilinio atsakovo atstovas AAS „GJENSIDIGE Baltic“Lietuvos filialas, kodas 300633222, buveinės adresas T. Š. g. 21 / Vytenio g. 12, Vilnius), 4220 Lt (keturis tūkstančius du šimtus dvidešimt litų) neturtinės žalos atlyginimo E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, naudai.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno miesto apylinkės teismą.