- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-01
- Bylos Nr.
- I-113-283/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00346-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalytė Zlatkuvienė
- Pareiškėjas
- R. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. V. (toliau - ir pareiškėjas, ir R. V.) skundu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Panevėžio AVPK), priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Panevėžio AVPK Rokiškio rajono policijos komisariato areštinėje (toliau – ir Rokiškio rajono PK areštinė, ir areštinė), atlyginti. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nuo 2014 m. spalio mėn. iki 2015 metų vasario mėn. periodiškai buvo laikomas Rokiškio rajono PK areštinės kamerose netinkamomis, žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis. Pareiškėjas teigė, kad areštinės kamerų plotas neatitiko teisės aktuose nustatytos normos. Dėl kamerų ploto trūkumo tarp suimtųjų dažnai kildavo įvairaus pobūdžio konfliktai, kurie pasibaigdavo fiziniu ar psichologiniu smurtu, pareiškėjas negalėjo laisvai judėti ir buvo ribojama jo asmeninė erdvė bei privatumas. R. V. tvirtino, kad Rokiškio rajono PK areštinės kamerų būklė buvo avarinė ir antisanitarinė: nuo lubų ir sienų byrėjo tinkas ir dažai, sienos vietomis buvo drėgnos ir su pelėsio židiniais ar jo požymiais. Pareiškėjo tvirtinimu, būnant tokiose patalpose, būdavo sunkiau kvėpuoti, sudirgdavo kvėpavimo takai, ant kūno nusėsdavo dulkės, sukeldamos įvairias neigiamas reakcijas. Be to, R. V. nurodė, kad daug kur kamerose būdavo atviri elektros laidai, dėl to vieną kartą pareiškėją buvo nukrėtusi elektra; areštinės kamerose visas inventorius buvo apgadintas, sulaužytas. Tokia kamerų aplinka akivaizdžiai buvo nesaugi ir kėlė pavojų pareiškėjo sveikatai ir gyvybei. Pareiškėjas teigė, kad kamerose įrengtas dirbtinis apšvietimas buvo gana silpnas ir neryškus, o per kamerose esančius langus dienos šviesa beveik nepatekdavo Dėl tokių kamerų apšvietimo sąlygų buvo daroma žala jo akims. teigė, kad kamerose nebuvo įrengtas naktinis apšvietimas, todėl per naktinius patikrinimus pareigūnai įjungdavo dieninį apšvietimą, taip sutrukdydami pareiškėjo poilsį. Pareiškėjas nurodė, kad kamerų sanitariniuose mazguose įrengti tualetai nebuvo atskirti pakankamo aukščio pertvaromis, todėl jais tekdavo naudotis kitų kalinčių asmenų akivaizdoje. Tai pareiškėją žemino ir vertė jausti gėdą. Pareiškėjas teigė, kad areštinėje nebuvo jokių higienos priemonių, dėl to, pareiškėjo nuomone, labiau plito įvairios ligos, infekcijos, dažniau sirgdavo ir pats pareiškėjas. Kamerose veisėsi tarakonai, pareiškėjui kėlę šleikštulį bei darę žalą pareiškėjo maisto produktams. Pareiškėjo tvirtino, kad suteiktas minkštasis inventorius buvo akivaizdžiai su daugybe parazitų ir mikrobų ir kad tai blogino pareiškėjo miego kokybę. Pareiškėjas kalinimo Rokiškio rajono PK areštinėje sąlygas vertino kaip žeminusias jo orumą, sukėlusias didelius emocinius ir psichologinius sukrėtimus (1 t., b. l. 2-4).
Atsiliepimas
Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantis Panevėžio AVPK atsiliepimu prašė R. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Panevėžio AVPK nurodė, kad 2014 m. spalio 7 d. - 2015 m. vasario 9 d. laikotarpiu (toliau – ginčo laikotarpis). pareiškėjas Rokiškio rajono PK areštinės kamerose buvo laikomas vienas arba su vienu, dviem ir trimis asmenimis. Teigė, kad pareiškėjui kameros ploto tekdavo ne mažiau 5 kv. m, išskyrus kelias paras. Nurodė, kad nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas Rokiškio rajono PK areštinėje būtų patyręs fizinį smurtą. Panevėžio AVPK teigė, kad sanitarinio mazgo įrengimas Rokiškio rajono PK areštinės kamerose atitiko teisės aktų reikalavimus, ir atkreipė dėmesį, jog veikiančioms areštinėms higienos normos kitokio areštinės kamerose sanitarinio mazgo įrengimo nenumatė. Kaip nepagrįstus vertino pareiškėjo teiginius, jog nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, kadangi sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios dalies yra atskirtas sienele, be to, sanitarinį mazgą buvo galima užsidengti apsaugine užuolaida, kurios aukštis 2,50 m, o plotis – 1 m. Panevėžio AVPK nurodė, kad apšvietimo sąlygos Rokiškio rajono PK areštinės kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo tinkamos. Pažymėjo, kad Visuomenės sveikatos centras 2015 m. spalio mėnesio patikrinimo metu areštinės kameroje Nr. 12 buvo nustatęs, jog lubose ir sienose yra pelėsio pakenktų vietų, tačiau kamerose Nr. 11, 13 ir 14, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, šių pažeidimų nebuvo nustatyta. Nurodė, kad Rokiškio rajono PK areštinėje kenkėjų kontrolės programą vykdė UAB „Dezinfekcijos paslaugos“, todėl nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad areštinės kamerose buvo daug kenkėjų. Tvirtino, kad pareiškėjo argumentai, jog areštinės kamerose baldai buvo sulaužyti, visas inventorius apgadintas, yra išgalvoti ir neatitinka tikrovės. Atsakovės atstovas neneigė, kad areštinės kamerose plytelės vietomis buvo ištrupėjusios, tačiau, tai negalėjo sukelti pareiškėjui tokių gilių išgyvenimų arba jie nesiekė tokio lygio, kad neturtinę žalą būtų galima įvertinti pinigais. Atsakovės atstovas kaip nepagrįstus vertino pareiškėjo teiginius, kad areštinės kamerose buvo netinkamas minkštasis inventorius. Pažymėjo, kad nėra jokių duomenų, jog kamerose būtų buvę apipeliję čiužiniai, patalynė purvina ir pilna parazitų. Tvirtino, kad nei iš pareiškėjo, nei iš kitų asmenų skundų dėl nurodytų pažeidimų nebuvo gauta, tokių pažeidimų nenustatė ir areštinę tikrinę Visuomenės sveikatos centro darbuotojai. Panevėžio AVPK nurodė, kad minkštojo inventoriaus skalbimo paslaugos buvo teikiamos pagal paslaugų teikimo sutartį. Teigė, kad visiems areštinės kamerose laikomiems asmenims buvo išduodamos priemonės švarai palaikyti ir šių priemonių atsargų buvo pakankamai, pareiškėjas nėra teikęs skundų, kad neišduodamos švaros palaikymo priemonės. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjui atsirado apčiuopiami žalingi padariniai fizinei ar psichinei sveikatai. Pažymėjo, kad pareiškėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba, dėl neturtinės žalos atlyginimo į teismą kreipėsi praėjus 2 metams nuo ginčo laikotarpio pabaigos. Tai leidžia daryti išvadą, kad jo nurodyta patirta skriauda nėra itin didelė (1 t., b. l. 9-12).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas R. V. Rokiškio rajono PK areštinėje periodiškai buvo laikomas 2014 m. spalio 7 d. - 2015 m. vasario 9 d. laikotarpiu (1 t., b. l. 9-10, 16-17).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl neturtinės žalos, kuri kildinama iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant asmeniui tinkamų kalinimo sąlygų policijos įstaigos areštinėje, atlyginimo.
Ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatos. Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybei nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, jog valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – Suėmimo vykdymo įstatymas) 2 straipsnyje nustatyta, kad suėmimas vykdomas tardymo izoliatoriuose (kardomojo kalinimo vietose), asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali būti laikomi teritorinės policijos įstaigos areštinėje. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Ginčo laikotarpiu policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma 37:2009, galiojusi nuo 2009 m. spalio 9 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d.). Teritorinių policijos įstaigų areštinėse policijos uždarytų asmenų laikymo tvarką ir sąlygas, šių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarką reguliuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės (toliau – Veiklos taisyklės).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas aiškinimas, pagal kurį, asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvė, turi specifinį teisinį statusą, todėl jų asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013). Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu; iš valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemą tokiu būdu, kad būtų gerbiamas žmogaus orumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013). Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014), o teismas įpareigotas patikrinti laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).
Pareiškėjas R. V. kaip vieną iš neturtinę žalą sukėlusių veiksnių nurodė vienam asmeniui turinčio tekti nustatyto minimalaus kameros ploto pažeidimą.
Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymas – vienas iš pagrindinių reikalavimų, kurį valstybė privalo užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims, kadangi minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas yra esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida. Veiklos taisyklių 80 punkte nustatyta, jog vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Sprendžiant dėl nurodyto teisės akto taikymo nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, pagal kurią, skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą areštinės kameroje, turi būti vadovaujamasi Veiklos taisyklių 80 punkte įtvirtinta nuostata (2015 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2327-624/2015).
Duomenis apie konkrečius laikotarpius, kuriais pareiškėjas buvo laikomas Rokiškio rajono PK areštinėje, kameras, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, kamerų plotą ir jose buvusių bendrą asmenų skaičių, sanitarinio mazgo užimamą plotą Panevėžio AVPK pateikė atsiliepime į pareiškėjo skundą ir Panevėžio AVPK Valdymo organizavimo skyriaus vyriausiosios specialistės Z. G. 2017 m. lapkričio 23 d. tarnybiniame pranešime „Dėl R. V. laikymo areštinėje“ (1 t., b. l. 9-10, 16-17). Aplinkybių, leidžiančių pagrįstai abejoti šių duomenų teisingumu ir jais neremti daromų išvadų, teismas nenustatė. Įvertinus Panevėžio AVPK pateiktus duomenimis, daroma išvada, kad ginčo laikotarpiu R. V. Rokiškio rajono PK areštinėje 76 paras buvo laikomas kamerose Nr. 11, 13, 14, iš jų – keturias paras, pažeidžiant Veiklos taisyklių 80 punkte nustatytą vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimą, kai pareiškėjui teko 3.88 kv. m ploto.
R. V. neturtinės žalos atsiradimą kildino ir iš netinkamų laikymo sąlygų Rokiškio rajono PK areštinės kamerose. Pareiškėjo teigimu, kamerų būklė buvo avarinė ir antisanitarinė, jose buvo tamsu, sienos padengtos pelėsiu, sienų dažai nusilupę, kamerose drėgna, nebuvo tinkamų vėdinimo sąlygų, kamerose visas inventorius sulaužytas, elektros instaliacija netvarkinga.
Tinkamas laisvės atėmimo vietų apšvietimas, galimybė gauti natūralios šviesos ir oro - svarbūs teisės į sveiką ir saugią gyvenamąją aplinką įgyvendinimo aspektai. Higienos normos 37:2009 23 punktas nustatė, kad policijos areštinės kameros turi būti vėdinamos per langus (orlaides), išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Reikalavimus policijos areštinės kameros apšvietimui nustatė Higienos normos 37:2009 21 ir 22 punktai. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad policijos įstaigos pareiga yra užtikrinti tinkamas areštinės kamerų apšvietimo ir vėdinimo sąlygas.
Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo teiginių apie Rokiškio rajono PK areštinės kamerų Nr. 11, 13, 14, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, apšvietimą, remiasi Panevėžio visuomenės sveikatos centro Rokiškio skyriaus (toliau – Panevėžio VSC Rokiškio skyrius) 2015 m. spalio 5 d. patikrinimo akto Nr. HR-96 išvadomis (1 t., b. l. 13-15). Panevėžio VSC Rokiškio skyrius 2015 m. spalio 5 d. patikrinimo metu nustatė, kad kamerose Nr. 11 ir 13 kamerų langai iš išorės uždažyti dažais; visi kamerų langai dvigubi, neatidarinėjami, daugelio kamerų langų mediniai rėmai yra supuvę. Remiantis 2014 m. birželio 20 d. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių skyriaus natūralios apšvietos matavimo protokolo Nr. P-S-A-122 matavimų duomenimis, buvo konstatuota, kad natūralus apšvietimo koeficientas kamerose Nr. 11, 13, 14 buvo mažesnis nei 0,5 proc. ir siekė: areštinės kameroje Nr. 11 – 0,27 proc., Nr. 13 – 0,19 proc., kameroje Nr. 14 – 0,24 proc. ; bendras dirbtinis dieninis apšvietimas kameroje Nr. 11 siekė 15 lx, kameroje Nr. 13 - 20 lx., kameroje Nr. 14 – 17 lx., kai nustatyta norma yra 200 lx. Nurodyto patikrinimo metu dirbtinio naktinio apšvietimo pažeidimų nebuvo užfiksuota.
Teismas, remdamasis nurodytais duomenimis, kaip nepagrįstus vertina Panevėžio AVPK atsiliepime nurodytus teiginius, kad pro kamerų Nr. 13 ir Nr. 14 langus natūrali šviesa galėjo patekti, nes, kaip jau buvo nustatyta, šiose kamerose fiksuoti natūralaus apšvietimo parametrai neatitiko teisės aktais nustatytų reikalavimų. Be to, teismas sprendžia, kad atsakovės atstovo pateiktos Rokiškio rajono PK areštinės kamerų Nr. 13 ir 14 fotonuotraukos, padarytos 2017 m. balandžio 14 d. (1 t., b. l. 190), nebeatspindi ginčo laikotarpiu buvusios kamerų būklės.
Panevėžio VSC Rokiškio skyrius 2015 m. spalio 5 d. patikrinimo metu nustatė, jog beveik visose Rokiškio rajono PK areštinės kamerose langai sumontuoti taip, kad jie neatidarinėjami, kamerose nėra jokių natūralios ventiliacijos ortakių, todėl natūralios ventiliacijos visose areštinės kamerose nėra; areštinėje sumontuota neefektyvi ir pasenusi mechaninė ištraukiamoji ventiliacija, nėra jokios mechaninės pritekamosios ventiliacijos ar kondicionavimo sistemos. Panevėžio VSC Rokiškio skyrius konstatavo, kad dėl nepatenkinamos ventiliacijos areštinės kamerose per langus (orlaides) ir nepatenkinamo mechaninio patalpų vėdinimo yra pažeistas Higienos normos 37:2009 23 punktas (1 t., b. l. 14-15).
Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžiama, kad ginčo laikotarpiu Rokiškio rajono PK areštinėje R. V. buvo laikomas pažeidžiant jo subjektinę teisę į sveikatai saugias sąlygas gyvenamosiose patalpose, pareiškėjui nebuvo užtikrintos tinkamos natūralaus ir dirbtinio dieninio apšvietimo sąlygos.
Sprendžiant dėl pareiškėjo teiginių apie ant areštinės kamerų sienų buvusį pelėsį, atsižvelgiama į tai, jog Higienos normos 37:2009 48 punktas nustatė, kad visos policijos areštinių patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs, langai ir durys sandarūs; patalpose ant sienų ir lubų paviršių neturi būti pelėsių. Panevėžio VSC Rokiškio skyrius 2015 m. spalio 5 d. atlikto patikrinimo metu nustatė, kad daugelio Rokiškio PK areštinės kamerų lubose bei sienose plikomis akimis matomos pelėsio pakenktos vietos. Tačiau tokio pobūdžio pažeidimų kamerose Nr. 11, 13 ir 14, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, šio patikrinimo metu nebuvo užfiksuota. Nesant byloje kitų įrodymų, patvirtinančių pelėsio buvimą nurodytose kamerose, teismas kaip nepagrįstus byloje nustatytais duomenimis atmeta skundo teiginius apie pelėsiu padengtas kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sienas.
Teismas kaip abstrakčius ir bendro pobūdžio teiginius vertina R. V. paaiškinimus, jog areštinės kamerose buvo atvirų elektros laidų ir kad jį buvo nutrenkusi elektros srovė. Pareiškėjas nepateikė konkrečių duomenų, kuriose kamerose, kokiose konkrečiose kamerų vietose buvo netinkamai įrengta elektros instaliacija, kada jį nutrenkė elektros srovė, ir šių teiginių nepagrindė objektyviais įrodymais. Be to, teismas kaip abstrakčius ir nekonkrečius vertina R. V. paaiškinimus apie sugadintą kamerų inventorių, kadangi pareiškėjas nedetalizavo, kokie konkretūs apstatymo reikmenys buvo sugadinti, kokie pakenkimai jiems padaryti, ir jokių objektyvių įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė. Teismo vertinimu, vien abstraktaus ir apibendrinto pobūdžio pareiškėjo paaiškinimų nepakanka konstatuoti, kad buvo pažeistos jo teisės į saugias ir tinkamas laikymo policijos areštinėje sąlygas .
Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą kildino ir iš to, kad Rokiškio rajono PK areštinės kamerose būdavo tarakonų, o patalynėje – kitokių parazitų.
Higienos normos 37:2009 53 punktas numatė, kad policijos areštinėje neturi būti graužikų ir buitinių parazitų, o esant reikalui, policijos areštinių administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją). Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2 dalis nustato, kad kiekvienam suimtajam nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė. Ši nuostata buvo detalizuojama Higienos normos 37:2009 56 punkte, pagal kurį, policijos areštinėse laikomi asmenys aprūpinami minkštuoju inventoriumi (čiužiniais, pagalvėmis, antklodėmis), nustatytu švarių lovos skalbinių ir rankšluosčių kiekiu. Higienos normos 37:2009 57 punkte buvo įtvirtintas draudimas policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą (neišvalytą) minkštąjį inventorių (čiužinį, pagalvę, antklodę) ir neskalbtus lovos skalbinius bei rankšluosčius perduoti kitiems suimtiems asmenims.
Bylos duomenys patvirtina, kad Panevėžio AVPK 2014 m. lapkričio 6 d. su UAB „Profilaktinė dezinfekcija“ sudarė sutartį Nr. 50-ST2-175 dezinfekcijos, deratizacijos ir dezinsekcijos darbams atlikti (1 t., b. l. 201-203). Byloje nenustatyta, kad ginčo laikotarpiu UAB „Profilaktinė dezinfekcija“ sutartimi prisiimtus įsipareigojimus būtų vykdžiusi netinkamai ar jų apskritai nevykdžiusi. Vertinant pareiškėjo teiginių apie minkštojo inventoriaus užterštumą buitiniais parazitais pagrįstumą, remiamasi atsakovės atstovo pateiktais duomenimis apie švaros palaikymo areštinėje priemones. Byloje nustatyta, kad Panevėžio AVPK 2014 m. birželio 25 d. su UAB „Clovin Baltic“ sudarė sutartį Nr. 50-ST2-105 dėl Rokiškio rajono PK areštinėje laikomų asmenų buityje naudojamų skalbinių skalbimo paslaugų, kurios apima skalbimo, dezinfekavimo, lyginimo, įpakavimo ir kitas paslaugas (1 t., b. l. 198-200). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčo laikotarpiu minėta bendrovė aukščiau nurodyta sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė (1 t., b. l. 204).
Teismas vertina, kad pareiškėjo teiginiai apie neišduotas priemones švarai kamerose palaikyti yra abstraktaus pobūdžio, kadangi jis konkrečiai nenurodė, kokios priemonės ir kada buvo nesuteiktos. Duomenų, kad dėl švaros priemonių nesuteikimo ar jų trūkumo pareiškėjas būtų kreipęsis į Rokiškio rajono PK vadovybę, byloje nenustatyta. Teismas neturi pagrindo abejoti Panevėžio AVPK pateiktais paaiškinimais, kad Rokiškio rajono PK areštinėse kamerose laikytiems asmenimis buvo išduodamos priemonės švarai palaikyti. Įvertinus tai, kas nurodyta, pareiškėjo skundo dalis dėl švaros priemonių nesuteikimo laikoma nepagrįsta.
Teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis ir įvertinęs jas patvirtinančius duomenis, daro išvadą, jog Panevėžio AVPK ginčo laikotarpiu vykdė Higienos normos 37:2009 53 ir 56 punkto reikalavimus ir R. V. užtikrino teisės normų nustatytus reikalavimus atitinkančias sąlygas.
Pareiškėjas teigė, kad neturtinę žalą patyrė ir dėl to, jog nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis kamerose įrengtu sanitariniu mazgu, kadangi jis nuo gyvenamosios patalpos buvo atskirtas nepakankamo aukščio sienele.
Iki 2015 m lapkričio 1 d. galiojusios Higienos normos 37:2009 20 punkte buvo įtvirtinti sanitarinio mazgo įrengimui keliami reikalavimai, nustatę, kad policijos areštinės kameroje turėjo būti įrengtas sanitarinis mazgas, atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara; jame turėjo būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), atskira patalpų oro šalinimo sistema.
Panevėžio AVPK Valdymo organizavimo skyriaus vyriausioji specialistė Z. G. 2017 m. lapkričio 23 d. tarnybiniame pranešime „Dėl R. V. laikymo areštinėje“ pateikė duomenis, kad Rokiškio rajono PK areštinės kamerose sanitariniai mazgai nuo gyvenamosios paskirties kamerų dalies atskirti 125 cm aukščio pertvara. Teismas sprendžia, kad toks sanitarinių mazgų įrengimas Rokiškio rajono PK areštinės kamerose iš esmės atitiko Higienos normos 37:2009 20 punkte įtvirtintus reikalavimus. Darydamas šią išvadą, teismas atsižvelgia į tai, jog Higienos norma 37:2009 nenustatė reikalavimo areštinės kamerose sanitarinius mazgus įrengti kaip atskiras patalpas.
Spręsdamas dėl R. V. skundo teiginių apie privatumo naudojantis Rokiškio rajono PK areštinės kamerose įrengtais sanitariniais mazgais neužtikrinimą, teismas atsižvelgia į tai, kad Europos žmogaus teisių teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje yra išaiškinęs, jog privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemiančių Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, kt.). EŽTT yra konstatavęs ir tai, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi asmuo vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių (2009 m. kovo 12 d. sprendimas byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15210/07).
Teismas, įvertinęs atsakovės atstovo pateiktus duomenis apie Rokiškio rajono PK areštinės kamerų sanitarinių mazgų ir užuolaidų juose įrengimą, sprendžia, kad jie nepaneigia pareiškėjo teiginių apie jo teisės į privatumą naudojantis sanitariniuose mazguose įrengtais tualetais pažeidimą.
Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma išvada, kad ginčo laikotarpiu, išskyrus 19 dienų, kai pareiškėjas Rokiškio rajono PK areštinės kamerose buvo laikomas vienas, dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo R. V., 57 paras naudodamasis Rokiškio rajono PK areštinės kamerose esančiais sanitariniais įrenginiais, galėjo patirti nepatogumų, orumo pažeminimą, t. y. jo teisės į privatumą buvo pažeistos. Tokią išvadą teismas daro, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą, pateiktą 2017 m. sausio 3 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-3362-624/2016. Šioje nutartyje apeliacinis teismas, remdamasis EŽTT praktika dėl bent minimalaus kalinamų asmenų privatumo užtikrinimo, ir atsižvelgęs į tai, jog areštinės kamerose įrengtas sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios paskirties ploto atskirtas tik 125 cm aukščio pertvara, konstatavo, kad pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu buvo pažeistas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, patikrinęs reikalavimo pagrįstumą ir pripažinę jį pagrįstu, privalo nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013; 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013 ir kt.). EŽTT yra konstatavęs, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013, 2017 m. lapkričio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1762-662-2017).
Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į ginčo laikotarpį, nustatytų pažeidimų pobūdį, jų trukmę, poveikį, bei nesant duomenų, patvirtinančių, jog byloje nustatytos netinkamos laikymo areštinėje sąlygos būtų sukėlusios žalingų padarinių pareiškėjo fizinei ir psichinei sveikatai, pakankama satisfakcija R. V. patirtai neturtinei žalai kompensuoti yra pripažinimas, kad jo teisė į tinkamas laikymo sąlygas areštinėje buvo pažeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo R. V. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad 2014 m. spalio 7 d. - 2015 m. vasario 9 d. laikotarpiu buvo pažeista R. V. teisė į tinkamas laikymo sąlygas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato areštinėje.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.