- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-26
- Bylos Nr.
- e2YT-10227-921/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04750-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Sujetienė
- Pareiškėjas
- L. N.
- Suinteresuotas asmuo
- P. B., V. B., R. B., N. B.
- Advokatai
- Julija Kalpokienė
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys P. B., V. B., R. B. ir N. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė jai priklausančią palikimo dalį po savo motinos R. B., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
2. Nurodė, kad pareiškėja yra palikėjos R. B. ir P. B. dukra. R. B. mirė (duomenys neskelbtini)Po R. B. mirties liko paveldimas turtas: gyvenamasis namas, tvartas, viralinė, daržinė, stoginė ir kiti inžinieriniai statiniai, priklausantys gyvenamajam namui, esantys (duomenys neskelbtini). Palikėja iš viso turėjo keturis vaikus: pareiškėją L. N., suinteresuotus asmenis V. B., N. B. ir R. B.. Po palikėjos mirties į notarą dėl palikimo priėmimo kreipėsi palikėją pergyvenęs sutuoktinis pareiškėjos tėvas P. B. ir palikėjos sūnus pareiškėjos brolis V. B.. N. B. ir R. B. į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėja po motinos mirties į notarą taip pat nesikreipė, tačiau palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti, t. y. ji su sutuoktiniu G. N. po motinos mirties ir toliau gyvena adresu (duomenys neskelbtini), rūpinasi nekilnojamuoju turtu kaip savo, jį remontuoja bei moka reikiamus mokesčius. Kitų įpėdinių, pretenduojančių į mirusios R. B. turto, nėra.
3. Suinteresuoti asmenys Neringa B. P. B., R. B. ir V. B., būdami tinkamai informuoti apie teismo posėdžio datą ir vietą, į teismo posėdį neatvyko. Prieštaravimų dėl pareiškėjos pateikto pareiškimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Pareiškimas tenkinamas visiškai.
5. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjos motina R. B., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) R. B. buvo sudariusi santuoką su P. B.. Sutuoktiniai santuokos metu įgijo nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinierinius statinius – kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 13–20, 93–95). Palikėja kartu su savo sutuoktiniu P. B. susilaukė keturių vaikų: pareiškėjos L. N., suinteresuotų asmenų V. B., N. B. ir R. B.. Paveldėjimo byla po R. B. mirties buvo pradėta Kauno rajono 3-ame notaro biure, kuri vėliau buvo perduota Kauno rajono 5-ajam notaro biurui. Į notarą dėl palikimo priėmimo 2008 m. sausio 24 d. kreipėsi P. B., o 2008 m. sausio 30 d. – V. B. (b. l. 9). 2017 m. gruodžio 7 d. Kauno rajono 5-ojo notaro biuro notarė P. B. išdavė nuosavybės teisės liudijimą į ½ dalį paveldėto nekilnojamojo turto (b. l. 13–20). Duomenų apie R. B. registruotą testamentą byloje nėra (b. l. 104). Kauno rajono 5-ojo notaro biuro notarė informavo pareiškėją, kad ji, kaip pirmos eilės įpėdinė po R. B. mirties, turi atvykti į notaro biurą ir parašyti pareiškimą apie palikimo nepriėmimą arba pateikti įrodymus, kad palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (b. l. 7). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėja su šeima ir jos tėvas P. B. po motinos ir sutuoktinės R. B. mirties liko gyventi šeimai priklausiusiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), čia deklaruota pareiškėjos gyvenamoji vieta (b. l. 8, 10–11, 28, 101). Pareiškėja, mirus jos motinai, perėmė jos asmeninius daiktus. Pareiškėja kartu su sutuoktiniu G. N. ir toliau rūpinasi palikėjai priklausiusiu nekilnojamuoju turtu, jį remontuoja, moka reikalingus mokesčius (b. l. 21–27, 29–74, 75–77, 96-97, 98, 100). Suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nepateikė.
6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
7. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėja L. N. po motinos R. B. mirties (duomenys neskelbtini). per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
8. Nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas, sukels teisines pasekmes, pareiškėja kitokia tvarka gauti jį patvirtinančių dokumentų negali (CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsnis, 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, jos dukra L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.