- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-21
- Bylos Nr.
- e2-1612-925/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25393-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jorūnė Pukinskienė
- Trečiasis asmuo
- AB „Lietuvos draudimas“, UAB „Servico“
- Ieškovas
- ERGO Insurance SE, Lietuvoje
- Atsakovas
- M. V., S. V.
- Advokatai
- Jolanta Špakauskaitė, Giedrė Kaziliūnaitė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per Zoom platformą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovams M. V. ir S. V. dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka, tretieji asmenys AB „Lietuvos draudimas“, UAB „Servico“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikianti per ERGO Insurance SE filialą (toliau – ir ieškovė), pareikštu ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovų M. V. ir S. V. solidariai 1067,00 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ieškovė nurodė, kad ieškovė su V. Š. sudarė draudimo sutartį Nr. 710-301-56399, kuria remiantis buvo apdraustas draudėjo turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė minėtos draudimo sutarties pagrindu atlygino draudėjui 1067,00 Eur dydžio žalą, kurią draudėjas patyrė dėl 2021-01-09 įvykusio vandens pratekėjimo iš atsakovams nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Šiame bute trūko kriauklės žarnelė, todėl buvo apgadintas draudėjo butas. Atsakovams priklausantis butas yra virš ieškovo draudėjui priklausančio buto, todėl ieškovas, įgyvendindamas subrogacijos teisę, išmokėtą nuostolių sumą solidariai reikalauja priteisti iš atsakovų.
Atsiliepimas
Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, laiko, kad ieškinys nepagrįstas. Atsakovai nurodė, kad 2021 m. sausio mėn. jiems priklausančiame bute kriauklės žarnelė nebuvo trūkusi, nebuvo jokio vandens pratekėjimo iš atsakovų buto į V. Š. butą, V. Š. buto galimo užpylimo šaltinis nebuvo atsakovams priklausančiame bute. Pažymėjo, kad byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių draudėjo butui padarytos žalos faktą bei dydį. Ieškovas savo reikalavimą iš esmės grindžia tuo, kad atsakovams priklausantis butas yra virš ieškovo draudėjo buto, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo priteisti ieškovo naudai iš atsakovų ieškinyje nurodomą sumą. Atsakovai pažymėjo, jog jie jokių neteisėtų veiksmų – tokių kaip negebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims ar pan. – neatliko. Nėra pagrindo manyti, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovų butas, nes ši aplinkybė buvo ne kartą tikrinama ir nepasitvirtino. Atsakovų teigimu, byloje nėra įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog ieškovo nurodoma žala išmokant draudimo išmoką yra priežastiniu ryšiu susijusi su atsakovų neteisėtais veiksmais. Be to, atsakovai nurodė, kad yra sudarę būsto draudimo sutartį su AB „Lietuvos draudimas“, t. y. yra apdraudę tiek turtą, tiek ir civilinę atsakomybę, todėl žalą, padarytą trečiajam asmeniui dėl atsakovų valdomo turto eksploatavimo, turėtų atlyginti būtent AB „Lietuvos draudimas“.
Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad nors ieškovas teigia, kad atsakovai yra atsakingi dėl žalos, kurią patyrė buto adresu (duomenys neskelbtini), savininkai, tačiau nepateikia absoliučiai jokių tokį faktą patvirtinančių įrodymų. Trečiasis asmuo atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovo pateiktame pranešime apie įvykį nukentėjusio buto savininkas informuoja ieškovą, kad „įvykio kaltininkas nėra aiškus, logiškumo principu, tai galėtų būti viršuje esantis kaimynas (to pačio namo butas (duomenys neskelbtini)) arba pastato valdytojas – UAB „Servico““. Tačiau ieškovas nepateikia jokių duomenų, kad šias aplinkybes būtų tyręs ar aiškinęsis tikrąjį žalos atsiradimo šaltinį. Trečiojo asmens teigimu, susiklosčius tokiai situacijai – nesant įrodymų dėl užpylimo šaltinio ir AB „Lietuvos draudimas“ draudėjams nepripažįstant kaltės – draudimo išmokos mokėjimui nėra jokio pagrindo.
Trečiasis asmuo UAB „Servico“ pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad UAB „Servico“ apie įvykusį buto, adresu (duomenys neskelbtini), apliejimą (toliau – ir įvykis) nebuvo informuotas nei gyventojų, nei ieškovo ar atsakovų, nei įvykio metu, nei iškart po įvykio. UAB „Servico“ nei iš vieno administruojamo pastato gyventojo nesulaukė nusiskundimų dėl pastato vamzdynų avarijos, trūkimų ir (ar) dėl sudrėkusių sienų ar lubų. Pabrėžė, kad UAB „Servico“ savo kaip administratoriaus pareigas vykdo tinkamai ir savalaikiai bei nėra pastebėjęs ar nustatęs pastato bendro naudojimo vamzdyno trūkumų ir (ar) avarinės būklės. Apie kokius nors pastato bendro naudojimo vamzdynų trūkumus nepranešta ir iš pastato bendrasavininkių – gyventojų. Pažymėjo, kad UAB „Servico“ neturi duomenų nei apie tai, kad pastato bendro naudojimo vamzdynai, inžineriniai įrenginiai ar bendro naudojimo objektai yra avarinės būklės, remontuotini ar su trūkumais, nei apie buto užliejimo įvykį ir jo aplinkybes. Dėl ieškinio tenkinimo trečiasis asmuo prašo spręsti teismo nuožiūra, taip pat prašo priteisti trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas patikslino, kad ieškinyje nurodyta aplinkybė, kad atsakovams priklausančiame bute trūko kriauklės žarnelė, todėl buvo apgadintas draudėjo butas, yra techninė klaida, tiksli ieškovo draudėjo buto užpylimo priežastis nėra nustatyta, tačiau atsakomybė už padarytą žalą kyla atsakovams, iš kuriems priklausančio buto tekėjo vanduo ir kurie neužtikrino savo turto naudojimo tokiu būdu, kad apačioje esančiam butui nebūtų padaryta žalos. Ieškovo atstovas ieškinį palaikė, prašė remtis byloje apklausto liudytojo T. N. V. parodymais, rašytine bylos medžiaga ir ieškinį patenkinti.
Teismo posėdžio metu atsakovų atstovė prašė ieškinį, kaip nepagrįstą ir neįrodytą, atmesti.
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ atstovė prašė ieškinį atmesti, nes ieškovė neįrodė pagrindų atsakovų civilinei atsakomybei atsirasti.
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Servico“ atstovė dėl ieškinio pagrįstumo prašė spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. sausio 9 d. buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas ieškovo (ERGO gyventojų turto ir asmens civilinės atsakomybės draudimo liudijimas Nr. 710-301-56399, draudėjas V. Š., naudos gavėjas N. T. V.). Ieškovo į bylą pateiktas N. T. V. kreipimasis į ieškovą dėl šio įvykio, užregistruotame N. T. V. pranešime draudikui nurodoma: 2021-01-09 ryte, apie 11 val., virtuvėje pastebėjau vandens padarytą žalą sienai ir luboms; įvykio kaltininkas nėra aiškus, logiškumo principu tai galėtų būti viršuje esantis kaimynas (to pačio namo butas (duomenys neskelbtini)) arba pastato valdytojas – UAB „Servico“. Butui dėl apliejimo padaryta žala yra užfiksuota draudikui pateiktose fotonuotraukose. Ieškovas, remdamasis turto žalos įvertinimo skaičiuote, įvertino padarytą žalą 1067 Eur suma ir nusprendė išmokėti naudos gavėjui pagal sudarytą draudimo sutartį 1067 Eur dydžio draudimo išmoką, kuri išmokėta 2021-01-14. Virš buto (duomenys neskelbtini), yra atsakovams M. V. ir S. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis butas (duomenys neskelbtini). Ieškovo teigimu, būtent iš šio atsakovams priklausančio buto vanduo pateko į ieškovo apdraustą butą (duomenys neskelbtini).
CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, jog žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.1015 straipsnio 1 dalis nustato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nagrinėjant bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vandens užliejimo, atlyginimo atsakovo veiksmai yra laikomi neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Ieškovas neprivalo įrodyti, dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto. Ieškovas privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014). Atsakovai byloje neginčijo, kad jų butas yra virš buto, esančio (duomenys neskelbtini).
2022-01-13 vykusio teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad ieškovės atstovai į įvykio vietą nuvykę apžiūrėti nebuvo, žalą nustatė pagal draudėjo pateiktas fotonuotraukas. Taip pat nurodė, kad draudikas užklausų pastato administratoriui UAB „Servico“ dėl šio įvykio neteikė, draudikui nėra žinoma, ar pastato administratoriaus atstovai vyko į draudėjo butą.
2022-01-13 teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas N. T. V. parodė, kad 2021-01-09 įvykęs buto, kuriame jis gyvena ((duomenys neskelbtini)), užpylimas, nebuvo pirmas. Pirmas užliejimas įvyko 2020 m. balandžio mėnesį, tuomet jis kreipėsi į draudiką ir pastato administratorių UAB „Servico“, tačiau kaltininkas nebuvo rastas, priežastis, dėl ko įvyko užliejimas, nustatyta nebuvo. 2021-01-09 įvyko antras užliejimas; užliejimas, kaip ir pirmą kartą, buvo svetainės kambaryje, po šio užliejimo buvo daug susitikimų tiek su kaimynais, tiek su UAB „Servico“ specialistais, kurie bandė ieškoti priežasčių, dėl ko užliejimas vyksta. Liudytojas parodė, kad 2021-01-09 prasidėjęs buto apliejimas nebuvo vienos dienos apliejimas, jis tęsėsi 1-2 sav., tai buvo nuolat lėtai kapsintis vanduo. Liudytojas paaiškino, kad pirmas užliejimas (2020-04) buvo vidury svetainės, vanduo tekėjo pro lubas. Antro apliejimo (2021-01) atveju vanduo pradėjo tekėti tarp sienos ir lubų susikirtimo vietos, pagrinde vanduo tekėjo per pietinę sieną (joje buvo pagrindiniai pažeidimai dėl vandens tekėjimo), kuri ribojasi su kitu butu (išorinė buto siena). Liudytojo teigimu, vanduo galėjo tekėti tiek iš tiesiai virš jo buto esančio buto, tiek iš viršuje esančio šoninio buto. Liudytojas parodė, kad po to, kai gavo draudimo išmoką dėl 2020 m. įvykio, buto (užliejimo vietų) neremontavo, kadangi taip ir nebuvo nustatyta gedimo, dėl kurio tekėjo vanduo į jo butą, priežastis. Liudytojas nurodė, kad 2021 m. sausio mėn. jam informavus apie tekantį į jo butą vandenį ieškoti gedimo buvo atvykę UAB „Servico“ atstovai, tačiau jiems nepavyko surasti, iš kur yra tie vandens pratekėjimai. Buvo daromi kažkokie hidro testavimai/bandymai, išjungtas vanduo visam namui, tačiau jie nepadėjo išsiaiškinti, iš kur atsirado problema. Liudytojas paaiškino, kad vandens pratekėjimai jo svetainėje vyksta žiemą arba po žiemos, šią žiemą tos ankstesnių pratekėjimų zonos taip pat buvo drėgnos. Liudytojas parodė, kad 2021 m. sausio mėn. prasidėjus vandens lašėjimui į jo butą, jam teko apsilankyti tiek virš jo esančiame bute, tiek viršuje į pietų pusę esančiame bute, tačiau jokių gedimų ten nematė, jokių matomų vandens išsiliejimo šaltinių nebuvo. Liudytojas taip pat nurodė, kad virš jo esančiame bute, toje vietoje, kur vanduo tekėjo į jo butą, jokių vamzdžių ar kitų šaltinių, iš kurių bėgtų vanduo, nebuvo, taip pat nematė, kad būtų buvę sudrėkusios aukščiau esančio buto grindys ar sienos. Liudytojas parodė, kad kai 2021 m. sausio mėn. kreipėsi į draudimą, vandens tekėjimas jo bute dar nebuvo pasibaigęs.
Nors trečiasis asmuo UAB „Servico“ rašytiniuose paaiškinimuose teigė, kad jis apie buto (duomenys neskelbtini), apliejimą nebuvo informuotas nei gyventojų, nei ieškovo ar atsakovo, nei įvykio metu, nei po įvykio, tačiau tokius trečiojo asmens teiginius paneigia išsamūs liudytojo N. T. V. parodymai apie tai, kad iš karto 2021-01-09 prasidėjus vandens tekėjimui į jo butą informavo pastato administratorių UAB „Servico“, kurio atstovai lankėsi jo bute bei atliko testavimus ieškodami galimo gedimo priežasčių. Be to, jau po rašytinių paaiškinimų pateikimo UAB „Servico“ pateikė į bylą informaciją apie tai, kad vis dėlto apie vandens pratekėjimus bute (duomenys neskelbtini), UAB „Servico“ buvo informuotas - 2021-02-08 registruotas pranešimas, kurio apraše nurodyta: problema tik didėja nuo 22 d. pratekėjimai nėra pašalinti, prašo informuoti, kokių veiksmų buvo imtasi, ką žadama daryti. Teismo vertinimu, paminėto pranešimo turinys leidžia daryti išvadą, kad minėto buto ((duomenys neskelbtini)) gyventojas(-ai) dėl pratekėjimų į butą į UAB „Servico“ kreipėsi anksčiau nei 2021 m. vasario mėnesį (pranešime nurodyta 22 d., vadovaujantis logika, gali būti sausio mėnesio, kas visiškai atitinka liudytojo parodymus apie vandens tekėjimo pradžią (prasidėjo 2021-01-09) ir tęstinį pobūdį (truko apie 2 sav.)), tačiau problema nebuvo išspręsta, todėl prašoma informuoti, kokių veiksmų problemai spręsti buvo imtasi. Iš minėto pranešimo matyti, kad jau po šio pranešimo gavimo nuvykus nustatyta, kad šiuo metu butas neužpylinėjamas, prabėgimų nėra, bet toliau bus stebima situacija; papildomai patikrintos ventiliacijos šachtos, prabėgimų nenustatyta.
Iš šalių paaiškinimų, liudytojo parodymų bei rašytinės bylos medžiagos matyti, kad buto (duomenys neskelbtini), užliejimo, prasidėjusio 2021-01-09, priežastis nebuvo nustatyta. Tačiau tai, kad buto užpylimo priežastis nebuvo rasta, savaime nereiškia, kad ta priežastis (šaltinis) yra atsakovų bute. Kaip minėta, vadovaujantis aktualia teismų praktika tokio pobūdžio bylose, ieškovas neprivalo įrodyti, dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, tačiau ieškovas privalo įrodyti aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kitas šaltinis.
Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje nepakanka duomenų konstatuoti ir ieškovas neįrodė, jog vandens tekėjimas į ieškovo draudėjo butą vyko būtent iš atsakovų valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių (CPK 185 straipsnis). Tokia išvada darytina įvertinus ir tai, kad vandens tekėjimas į butą (duomenys neskelbtini), buvo ne vienkartinis, bet tęstinio pobūdžio (prasidėjo 2021-01-09 ir tęsėsi apie 2 savaites), be to, liudytojas parodė, jog vandens tekėjimo metu jam teko apžiūrėti atsakovų butą, tačiau virš vandens skverbimosi į jo butą vietos atsakovų bute ir visoje virš liudytojo drėkstančio buto kambario esančioje atsakovų patalpoje liudytojas jokių gedimų ar kitų šaltinių, iš kurių būtų tekėjęs vanduo, nematė. Kaip nurodė apklaustas liudytojas, 2021-01-09 vanduo jo bute pradėjo tekėti tarp lubų ir pietinės sienos susikirtimo vietos, pagrinde buvo pažeista pietinė siena, kas taip pat nepatvirtina, jog vandens prasiskverbimo židinys buvo atsakovų valdomame bute. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovo apdrausto buto užpylimas įvyko būtent iš atsakovų valdomo buto iš byloje esančių įrodymų nėra akivaizdi ir aiški, šios aplinkybės nepatvirtina byloje apklausto liudyto N. T. V. parodymai, iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė, gavusi draudėjo pranešimą apie buto užpylimą, jokių kitų galimų buto užpylimo šaltinių netyrė, į pastato administratorių, siekdama išsiaiškinti, ar nėra bendrojo naudojimo objekto trūkumų, ar buvo tirtos draudėjo buto užpylimo aplinkybės ir kokios tokio tyrimo išvados, nesikreipė (nors draudėjo atstovas, informuodamas apie įvykį, pranešime nurodė, kad įvykio kaltininkas nėra aiškus, logiškumo principu tai galėtų būti viršuje esantis kaimynas (to pačio namo butas (duomenys neskelbtini)) arba pastato valdytojas – UAB „Servico“), kas iš esmės apsunkina įvykio aplinkybių išsiaiškinimą, kuomet nuo įvykio praėjo daugiau laiko.
Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenis, nenustatė pagrindo išvadai, kad atsakovai yra atsakingi už kilusią žalą, dėl to ieškovės ieškinys, ieškovei neįrodžius atsakovų neteisėtų veiksmų, t. y. kad gadinantis turtą poveikis (2021-01-09 prasidėjęs vandens lašėjimas) buvo iš atsakovų valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių, atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai).
Atmetus pagrindinį ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo, atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, atsakovams iš ieškovės priteistina 1415,70 Eur advokatės teisinės pagalbos išlaidų (už atsiliepimo parengimą, atstovavimą teisme) (CPK 98 str. 1 d.).
Trečiasis asmuo UAB „Servico“ byloje patyrė 315 Eur bylinėjimosi – advokato teisinės pagalbos – išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, šioje byloje nenustatyta aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu trečiojo asmens atsakomybei dėl byloje nagrinėto įvykio atsirasti, todėl trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės.
Vadovaujantis CPK 96 str. 1 d., 92 str., 88 str. 1 d. 3 p., iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 6,34 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu ir 263–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės ERGO Insurance SE, juridinio asmens kodas 10017013, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, 1415,70 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiolika eurų 70 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovams S. V., (duomenys neskelbtini), ir M. V., (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš ieškovės ERGO Insurance SE, juridinio asmens kodas 10017013, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, 315 Eur (tris šimtus penkiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui UAB „Servico“, juridinio asmens kodas 302520465.
Priteisti iš ieškovės ERGO Insurance SE, juridinio asmens kodas 10017013, Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302912288, 6,34 Eur (šešis eurus 34 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje siuntimu, Valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.