- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-06-13
- Bylos Nr.
- 1-847-953/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29257-2023-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Martynas Galvičius
- Kaltinamasis
- N. O.
- Nukentėjusysis
- K. J., D. K.
- Kategorijos
teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
N. O., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, deklaruota ir faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, teistas:
1) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-10-24 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 1 metams;
2) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-08-28 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, galutine subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 2 metams;
3) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-10-12 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, galutine subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams;
4) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-11-20 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, galutine subendrinta 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams;
5) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021-01-07 nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2021-04-28 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams;
6) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023-06-06 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 2 metų 3 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-02-07 nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, šiuo metu atlieka bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. O. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą K. J., o būtent: 2023-08-03 apie 17.00 val., Šiaulių miesto (duomenys neskelbtini) parke, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu suduodamas ne mažiau kaip 10 smūgių nukentėjusiajam K. J. į galvos ir veido sritis, sukėlė nukentėjusiajam K. J. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - kraujosruvas kairės akies obuolio odenoje ir kairės akies vokuose.
Be to, N. O. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent 2023-12-26 apie 21.10 val., (duomenys neskelbtini), iš automobilio „Dodge Grand Carava“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvirai, matant nukentėjusiajam D. K., pagrobė svetimą nukentėjusiajam D. K. priklausantį turtą: vyrišką rankinę, 50 eurų vertės, su joje buvusia vyriška pinigine, 20 eurų vertės, piniginėje buvusius materialine verte nevertinamus dokumentus: asmens tapatybės kortelę, vairuotojo pažymėjimą, pensininko pažymėjimą, AB „Šiaulių Bankas“ mokėjimo kortelę, išduotus D. K. vardu, įvairias nuolaidų korteles, 5 eurus grynaisiais pinigais, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam D. K. 75 eurų turtinę žalą.
Kaltinamasis N. O. teisme kaltu prisipažino ir parodė, kad įvykis su K. J. įvyko 2023-08-03 vakare (duomenys neskelbtini) parke, prie (duomenys neskelbtini). Prieš viską bulvare buvo susitikęs su draugu A. ir nusprendė nueiti į (duomenys neskelbtini) parką. Ten nuėjus, A. pamatė P., norėjo su juo pasikalbėti dėl merginos, tai pasikvietė tą P. (t. y. J.), o jis nuėjo kartu su jais, bet negalvojo, kad jie gali susimušti. A. kalbėjosi su P., paskui pamatė, kad pokalbis „užsivedė“, tai atsistojo tarp jų ir pasakė, jog greičiau išsiaiškintų ir išeitų. T. K. pradėjo jį užsipulti, aiškinti, sakė „neaiškink tu man, (keiksmažodis)“, tai tada pasijautė įžeistas ir, spontaniškai pasielgęs, jam sudavė. Gali būti, kad sudavė ne mažiau 10 kartų, nors smūgių neskaičiavo. Dėl pasakyto necenzūrinio žodžio jo atžvilgiu, liko pažemintas draugo akivaizdoje, todėl nukentėjusiajam sudavė 2 kartus į veidą, o kitus smūgius sudavė labiau į šonus. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti dėl jo veiksmų. Labai spontaniškai, neapgalvotai ir durnai pasielgė nepilnamečio atžvilgiu, supranta, jog jis morališkai labai išsigando. Gailisi, kad K. teko patirti moralinį ir fizinį skausmą dėl jo kaltės. Civilinis ieškinys dėl neturtinės 5000 eurų sumos yra absurdiškas, nors nukentėjusysis ir patyrė fizinį smurtą, bet jis taip pat turėjo pagalvoti, ką sako, nors gal jis irgi spontaniškai pasakė tokius žodžius, tačiau ir jo kiekvienas žmogus negali žeminti. Sutinka atlyginti teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį, bet nukentėjusiojo ieškinio 5000 eurų suma yra absurdiška. Įvykio metu buvo blaivas. Nukentėjusiojo atsiprašė dar prieš sulaikymą, praėjus maždaug savaitei po įvykio. Iš viso jo atsiprašė du kartus: vieną kartą atsiprašė netoli namų, kur K. mokosi, bet jis sakė, kad nieko nebegali pakeisti, nes tėvai parašė pareiškimą, ir dabar atsiprašė jo mamos. Iki įvykio nukentėjusiojo nepažinojo, o draugas tikriausiai jį pažinojo, jeigu norėjo pasikalbėti ir nesutarė dėl panelės. Be to, tik nuėjus į parką ir A. pamačius P. – taip A. vadina K. J. - jis iš karto pasakė, jog nori su juo pasikalbėti. Jis A. pasakė, kad nesidaužytų, nes tas K. dar vaikas. Jis nenorėjo mušti nukentėjusiojo, bet viskas įvyko spontaniškai, kai jis jį „(keiksmažodis)“ pavadino, tai pagalvojo, jog kažkoks vaikas, „snarglius“ jį žemina draugo akivaizdoje, ir jam „užvirė kraujas“, todėl spontaniškai jam sudavė, bet viską padarė neapgalvojęs. Nori atsiprašyti nukentėjusiojo mamos, kad teko patirti moralinę žalą ir fizinį smurtą dėl jo neapgalvotų veiksmų, tikisi, jog viskas gerai baigsis ir daugiau taip nebebus. K. J. civilinį ieškinį kaip ir pripažįsta, tik nepripažįsta 5000 eurų sumos, nes nosies jam nesulaužė, o padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tai padarytą žalą vertintų 300 eurų sumai. Nežinojo, kad nukentėjusysis turi problemų su sveikata, jis jo nepažinojo, įvykio metu jį matė gal antrą kartą, o jeigu būtų žinojęs apie jo sveikatos problemas, tai būtų apgalvojęs savo veiksmus. Sutinka su teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu dėl 205,05 eurų turtinės žalos. Įvykis dėl D. K. įvyko 2023-12-26 tamsiu paros metu (duomenys neskelbtini) gatvėje. Buvo išsikvietęs Bolt‘o taksi nuvažiuoti iki (duomenys neskelbtini) gatvės ir važiuodamas pamatė, jog automobilyje prie „rankinio“ yra padėta „tašė“. Nežino, kaip jam šovė tokia mintis, bet susimokėjo už važiavimą Bolt‘u ir, išlipdamas iš mašinos, paėmė tą „tašę“ bei pabėgo. Iš „tašės“ paėmė piniginę, o pačią „tašę“ išmetė. Piniginėje buvo 5 eurai, taip pat gali būti, kad joje buvo įvairios kortelės, pažymėjimai. Iš piniginės pasiėmęs 5 eurus, pačią piniginę pametė po mašina. Piniginę iškraustė paėjęs toliau nuo įvykio vietos. Iš pradžių Bolt vairuotojas nesuprato, kad paėmė jo „tašę“, o kai buvo paėjęs ar nubėgęs toliau, tai pamatė, kad jis, išlipęs iš mašinos, pradėjo eiti link jo, bet jis nuėjo ar nubėgo toliau.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja advokatė ir prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis BPK 291 straipsniu teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius nusikalstamas veikas, kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.
Dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo (BK 140 straipsnio 1 dalis)
Įtariamojo N. O. parodymais, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Gali paaiškinti, kad dienos jis neprisimena, bet galėjo būti įtarime nurodyta data ir laiku, t. y. 2023-08-03 apie 17 val. jis susitiko su draugu A. S., su juo ėjo pasivaikščioti į miesto (duomenys neskelbtini) parką, abu buvo blaivūs. Atėjo į estradą, užlipo ant scenos, ten buvo daug paauglių, du buvo jam pažįstami iš matymo, tai M. ir N., jų nei pavardžių, nei kokių nors kontaktų nežino, jie tik šiaip matyti, dar buvo A. M., buvo ir tas K., jį iš viso matė pirmą kartą. A. pamatęs tą K. J. pasakė, kad nori su juo pasikalbėti dėl merginos, ir jį pasikvietė. Jis pagalvojo, kad, jei jie tarpusavyje aiškinsis dėl merginos, tai tarp jų gali įvykti muštynės, todėl jis, su K. J. ir A. S. nuėjo atskirai nuo tų kitų paauglių prie krepšinio aikštelės, kad kiti nematytų ir nesikištų, ten buvo trise. Apie kokį nors smurtavimą su A. S. iš viso nekalbėjo. A. S. pradėjo aiškintis su K. J., jis atsistojo į tarpą tarp jų ir jų pokalbiui įsiplieskus, jis pasakė, kad jie ramintųsi, greičiau išsiaiškintų ir skirstosi. Tada K. J. atsisukęs į jį pasakė „tu, (keiksmažodis), čia neaiškink man“, jis labai susinervino, nes jis taip sakydamas jį pažemino, todėl nesusivaldė ir staigiai jam trenkė kelis smūgius, kiek prisimena, visus pataikė į galvos sritį, kiek smūgių sudavė neskaičiavo, jam atrodo, kad mažiau negu dešimt, bet buvo labai susinervinęs, tai gal iš inercijos ir sudavė 10. Jį atitraukė lyg tai A. S., K. J. pats vienas nuėjo į šalį. Supranta, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir pasielgė negerai, todėl jis K. J. per „Snapchat“ programėlę parašė, kad atsiprašo, jis jam pasakė, kad jo tėvai neatleis. Jis nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, dar kartą atsiprašys ir K. J. ir jo tėvų. Smūgius sudavė tik rankomis. Supranta, kad muštynių metu jis vaikinui pavarde „P.“ galėjo padaryti sužalojimus, nurodytus pranešime apie įtarimą. Kas jį atitraukė nuo to vaikino tiksliai dabar jau pasakyti negali, bet gal ir A. S.. Paaiškina, kad „P.“ nuo jo smūgių nugriuvęs nebuvo, jei tiksliai pamena, jis kažkaip buvo atsirėmęs į suoliuką. Paskui „P.“ tiesiog nuėjo į šalį. Tų muštynių metu buvo jis, A. S. ir tas „P.“ daugiau nieko nebuvo. Ligonių kasai sutinka atlyginti išlaidas dėl nukentėjusiojo gydymo. Nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą atlygins, jei teismas ją priteis, nes mano, kad ji bus mažesnė, nei nurodyta civiliniame ieškinyje. Dėl jam pateikto pranešimo apie įtarimą, dėl abiejų nusikaltimų, jis prisipažįsta visiškai. Dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi (t. 3, b. l. 62-65, 68-71, 88-91).
Nukentėjusiojo K. J. parodymais, kad su A. M. grįžo iš stovyklos. Iki susitikimo su mama buvo daug laiko, sugalvojo nueiti į parką. Su A. M. nuėjo prie scenos. Tada A. S. pasakė, čia tas pats. N. O. jį pasikvietė pasikalbėti. Paėjo toliau. N. O. klausė, kiek turi pinigų. Patikrino piniginę, gal paėmė du eurus. Tada numetė jo piniginę ant žemės. Jis pasiėmė piniginę ir su N. O. kalbėdami apėjo ratą, jo klausinėjo, ką jis kalbėjo, tai yra, ką prikalbėjo apie A. S.. Bet jis N. O. pasakė, kad kažkoks Matas apie A. S. kalbėjo, ne jis. Kai apėjo ratą, daugiau asmenų pribėgo prie jo. Tada N. O. jam sudavė į šoną, į veidą ir paskui kiti pradėjo mušti. Paskui jis pasiėmė telefoną, apsimetė kad kalba su kažkuo. Matyt jie pagalvojo, kad kviečia pagalbą, ar ką kitą, ir pribėgę prie jo vėl trenkė. Paskui jau mama jam pasakojo, kad jį susitiko už Ginkūnų. Ligoninėje viską prisiminė, sužinojo vardus ir pavardes. Kada tai įvyko jis neprisimena. Tai įvyko Šiaulių (duomenys neskelbtini) parke, paėjus už scenos, ten yra keliukas į kairę, tiesiai ir į dešinę, pasuko į kairę prie suoliukų ir N. jam ten trenkė. Visas konfliktas prasidėjo, kai N. O. jį pasikvietė pasikalbėti. Su N. O. ėjo tik dviese ir kalbėjosi. Dviese su N. O. apėjo ratą. N. O. jo klausinėjo, ką prisikalbėjo. Paskui su N. O., kaip sakė, nuėjo prie suoliukų. Prie jų tada atėjo R. S. ir A. S. Tada jam N. O. trenkė į šoną. Po N. O. smūgio jį mušti pradėjo ir R. S. ir A. S. O paskui, kai jau pasiėmė telefoną, tikėdamasis kad jie pamatę, jog su kažkuo kalba, jo nebemuš, prie jo pribėgo N. O. ir pats vienas pradėjo jį mušti. Paskui sakė, kad jau kiti laikė N. O., kad jo neužmuštų. Kas sakė, kad N. O. pats vienas jį mušė, dabar nepamena, kas jam sakė, kažkas mieste. Paskui dar buvo, jog jis buvo prie „(duomenys neskelbtini)“ ir ten stovėjo trys vaikinai, kurie kalbėjosi tarpusavyje. Jis suprato, kad jie kalba apie jį, nes vienas paklausė „ką jis padarė?“, o kitas pasakė kad jis „apsirašiauė“ ir pavaizdavo, kaip jį parke N. O. „išjungė“. Tarp jo ir N. O. jokio konflikto nebuvo ir, kai nuėjo prie suoliukų, šis jam nieko nesakęs trenkė į šoną. Jam trenkė į šitą akį (pirštu parodo kairę akį). Nuo suduoto smūgio nežino, ar buvo nugriuvęs, bet mano, kad nugriuvo. Jis nuo pirmo N. O. suduoto smūgio mano, jog prarado sąmonę, nes paskui jau prisimena, kad stovi ir laikosi sau už akies, nes jam labai skaudėjo. Jis galvoja, jog A. S. liepė N. O. jį sumušti, nes, kiek žino „iš kalbų“, A. S. pavydėjo, jog jis bendravo su viena mergina. Jis prisimena, jog jis stovi, ir R. S., ir A. S. jam suduoda smūgius, bet negali tiksliai įvardinti, kur jie jam sudavė, nes jam skaudėjo šoną, bet nebuvo mėlynių, bet gal jam tą šoną skaudėjo ir dėl to, jog buvo nugriuvęs, tiksliai pasakyti dėl šono negali. Jam smūgius tiek N. O., tiek R. S. ir A. S. sudavė kumščiais. Prisimena, kad dar N. O. ant pirštų turėjo žiedus, ir jam iš tos rankos sudavė pirmą smūgį į kairę akį ir dar buvo tatuiruotė ant rankos. Kiek smūgių sudavė A. S. ir R. S., neatsimena, bet tikrai ne vieną. Ar dar be tų trijų asmenų kas nors jį mušė, pasakyti negali, jis pagrinde juos tris įsidėmėjo. Kai N. O. puolė antrą kartą, jis pasiėmė telefoną, prisidėjo prie ausies ir tada matė, kaip N. O. atbėga pats vienas link jo ir trenkė jam iš nugaros, tačiau jis neprisimena, kur jam N. O. trenkė, bet po to, kai matė prie jo atbėgantį N. O., jis nieko neprisimena, tai yra neprisimena, kaip išėjo namo, kaip nuėjo už (duomenys neskelbtini), kaip jį mama pasiėmė ir kaip jis grįžo namo. Paskui jam žmonės rašė žinutes į „Messenger“, bet jis nuėjo miegoti. N. O. rašė ir jo klausė, kas jam atsitiko, kas buvo. Rašė, kad nuoširdžiai atsiprašo, kad įvykio metu „apsivartojęs“ ar neblaivus ir kad įsijautė. Rašė klausdamas, ar gali draugiškai viską išsiaiškinti. Rašė, kad jis gynė, bet jis gerai prisimena, kad būtent N. O. jam pirmas sudavė smūgį į kairę akį, po ko jis buvo praradęs sąmonę. Dar nori papasakoti, jog, kiek dar vėliau sužinojo, tai yra „Šiauliai kalbėjo“, kad A. S. ir R. S. nusipirko kastetų, dėl N. O. nežino, bet dėl A. S. tai šimtas procentų. Po visko jis jautėsi gerai, bet dabar jaučia baimę ir nerimą, nesaugumą eidamas į miestą, nes nenorėtų juos sutikti, kad nebūtų blogiau, dėl parašyto pareiškimo (t. 1, b. l. 55-59).
Liudytojos S. A. parodymais, kad 2023-08-03 apie 17.40 val. paskambino sūnui ir paklausė, kodėl jis neatėjo iki jos darbo. Sūnus sunkiai kalbėjo, aiškino, jog yra toli, bei nurodė, kad namo pareis pėsčiomis. Kelis kartus jo paklausė, kur yra, tačiau sūnus nurodė, jog yra netoli (duomenys neskelbtini). Su sūnumi susitiko už (duomenys neskelbtini) ir iš karto pamatė, kad sūnus sumuštas, jis buvo dezorientuotas, jam svaigo galva. Pradėjo klausinėti, kas įvyko, nes pagalvojo, kad sūnus kažko prisivartojęs. Vėliau išsiaiškino, kad sūnus buvo sumuštas. Pradėjo aiškintis aplinkybes. K. J. nurodė, kad 2023-08-03 apie 17.00 val. buvo Šiaulių miesto (duomenys neskelbtini) parke su draugais: A. M., A. (pavardės nežinojo). Būnant prie parko scenos pakylos, K. J. pasikvietė pasikalbėti asmuo vardu N. (pravardė – „O.“). K. J. atėjo prie N. O., kurio kompanijoje buvo apie 15 jaunuolių. Viskas vyko apie 100 m. už scenos. N. O. pradėjo šūkauti „ką tu (keiksmažodis)“. Tarp sūnaus ir N. O. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu, N. O. sūnui sudavė apie 10 smūgių kumščiais į veido sritį, kuriuos visus dešimties balų skausmo skalėje įvertina - 10 balais. Sūnui buvo sumušta kairė akis, dešinysis skruostikaulis, kairė akiduobė ir galimai kitos veido vietos. Sūnus nieko nedarė, atgal netrenkė. Užpuoliką neva atitraukė N. O. draugai, o sūnus, galimai su smegenų sutrenkimu, išėjo link namų. N. O. pastebėjo už (duomenys neskelbtini), kaip ir minėjo ankščiau. Kompanijoje buvo N. O. draugas - A. S., kuris galėtų tiksliai pasakyti N. O. duomenis, nes jis ir liepė N. O. sumušti jos sūnų. Kažkada N. O. buvo susipykę su K. J. (t. 1, b. l. 18).
Papildomais liudytojos S. A. parodymais, kad ji pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų ir juos visiškai tvirtina. Papildomai nori pasakyti, jog jos sūnus K. J. apklausos metu nurodė, kad jo N. O. klausė, kiek turi pinigų. Jos sūnus jam atsakė, kad neturi. Tada N. O. jo paprašė parodyti piniginę. Kiek jai sūnus sakė, jis pats padavė piniginę, nes N. O. „griežtai“ to pareikalavo. K. J. sakė, kad piniginės jam iš rankų niekas neatėmė, jis pats ją padavė. Sūnus sakė, kad pirmiausia N. patikrino ten, kur yra dedami popieriniai pinigai, o paskui tikrino kur dedamos monetos. Sūnus turėjo tris eurus. Paaiškina, jog, kai po įvykio vakare grįžo namo, ji patikrino K. J. piniginę ir joje buvo 1 euro moneta. Mano, kad vaikinai iš sūnaus piniginės paėmė 2 eurus. Dėl iš sūnaus K. J. piniginės paimtų 2 eurų ji jokių pretenzijų neturi. Taip pat dėl sūnaus sumušimo, nori paaiškinti, jog tą dieną, kai rašė pareikšimą dėl sūnaus sumušimo, tai K. J. sakė, kad jį sumušė tik N. O. Po pareiškimo parašymo su K. J. vyko į ligoninę, kur K. J. buvo paguldytas stebėjimui. Gulėdamas ligoninėje K. J. pradėjo prisiminti, kad ne tik N. O. jį mušė, bet „A.“, tai yra vienas iš brolių S., kuris tuo metu buvo kartu. Paaiškina, kad, kai sūnus buvo apklaustas jis nurodė, kad abu broliai S. jį mušė, tačiau dabar prieš atvykdama į apklausą, ji K. J. dar kartą paklausė, kas jį mušė. K. J. nurodė, kad N. O. jį mušė ir „A.“ S., kitas brolis nemušė. Sūnus paaiškino, kad kitas brolis S. buvo prie scenos, o sūnų pasikvietė pasikalbėti N. O. ir „A.“. Kai sūnaus paklausė, kodėl apklausos metu sūnus nurodė, kad abu broliai jį mušė, K. J. pasakė, kad tikriausiai ne taip nurodė apklausos metu. Paaiškina, kad po sumušimo sūnus dažnai pamiršta kai kuriuos dalykus ir maišosi. Prieš apklausą K. J. jai pasakė, kad pirmą smūgį jam sudavė į šoną, o paskui į kairę veido pusę N. O., dėl ko sūnus sakė, prarado sąmonę. Paskui jau, kai atgavo sąmonę, sūnus sakė, kad pasiėmė telefoną, tikėdamasis kad jo nebemuš ir tuo metu sakė jam sudavė į šonus. Kaip suprato iš sūnaus pasakymo, antrą kartą į šonus jam sudavė ir N. O., ir „A.“. Kiek kartų abu vaikinai sudavė sūnui į šonus, sūnus nurodyti negali, nes po smūgio į veidą, jis iš karto po įvykio kai kurių aplinkybių neprisiminė. Sūnus dabar labai dažnai maišosi pasakodamas įvykio aplinkybes ir kas, kokius veiksmus, iš tų vaikinų atliko. Sūnus tiksliai prisimena aplinkybes iki smūgio į veidą, tai yra, kad jam N. O. sudavė smūgį į šoną ir vieną smūgį į veidą. Bet paskui gulėdamas ligoninėje, mano dėl vaistų poveikio, sūnus pradėjo prisiminti, kad ir „A.“ jį mušė, bet negali tiksliai nurodyti, kur ir kiek smūgių jam jis sudavė. Net pasakodamas ar kalbėdamas ne su įvykiu susijusiais klausimais, jis maišosi ir po kiek laiko jau visai kitaip pasakoja (t. 1, b. l. 72-75).
Liudytojo M. T. parodymais, kad jis pažįsta N. O. Taip pat iš matymo žino ir K., jo pavardės nežino, bet jį visi vadina „P.“. 2023 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, tikslios dienos dabar jau nepamena, jis buvo Šiaulių (duomenys neskelbtini) parke, prie estrados. Jis matė, kaip prie (duomenys neskelbtini) atėjo A. M. su „P.“. Su jais abiem pasisveikino ir jie nuėjo toliau prie kitų parke buvusių asmenų. Būnant prie (duomenys neskelbtini), išgirdo, kad parke kažkas šaukia „davai pagauk“. Paskui pamatė pro šalį einantį vieną vaikiną pravarde „A.“, jo vardas lyg ir E., pavardės nežino. Jis jį pasikvietė, kad papasakotų, kas ten vyksta. Paaiškina, kad jis paeiti negalėjo, nes jam tada buvo sugipsuota koja. Tas vaikinas pravarde „A.“, pasakė, kad N. O. sumušė „P.“. Paskui netrukus, po kokių 10 minučių atėjo N. O., kuris su juo pasisveikino. N. O. dar paklausė A. M., kuris stovėjo toliau, kodėl jis negina savo draugo „P.“. A. M. pasakė, kad tai ne jo reikalas. Paskui jis iš vieno pažįstamo asmens, kuris buvo šalia pasiskolino paspirtuką ir apvažiavo parką, tikėdamasis sutikti „P.“, bet jo niekur nesimatė. Tą dieną jis parke nei A. S., nei R. S. nematė. Paaiškina, kad jis neklausė N. O., dėl ko jis sumušė „P.“ bet, kiek žino, pats „P.“ kabinėjasi prie kitų. Kaip minėjo jis pačių muštynių, kai parke buvo sumuštas „P.“, nematė. Kas dar galėjo matyti muštynes jis nežino (t. 1, b. l. 93-96).
Liudytojo A. M. parodymais, kad jis pažįsta K., jo pavardės nežino, jo pravardė „P.“. 2023 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, tikslios dienos dabar jau nepamena, jis kartu su K. J. atėjo į Šiaulių (duomenys neskelbtini) parką, prie scenos. Prie scenos buvo M. T., kurį pažįsta iš matymo, nes jie lanko tą pačią mokyklą. Tai pat ten buvo ir daugiau žmonių, bet jis jų nepažįsta, tai yra nežino nei vardų, nei pavardžių, tik iš matymo. Būnant prie scenos, kažkoks vaikinas, priėjo prie jo uždėjo jam ranką ir pasakė „ką M.?“, paskui dar kažką pasakė, dabar jau nepamena ką. Ar jis ką jam atsakė, dabar jau nepamena. Paskui tas asmuo nuo jo pasitraukė. Būnant prie scenos K. J. kažkur nuėjo, dabar jau nepamena, ar jis pats nuėjo, ar jį kas pasikvietė. Jis liko su M. T. ir dar keliais asmenimis. Matė, kad už scenos nuėjo nemažai asmenų, bet jis pats niekur nėjo. Būnant prie scenos išgirdo, kad parke kažkas pasakė „trenkė, viskas“. Po to atėjo kažkoks vaikinas, dabar jau nepamena kas ir jo paklausė, kodėl negina „P.“, tai yra K. Jis pasakė, kad tai ne jo reikalas. Netrukus jis išėjo namo, nes tuo metu dar gyveno Bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Tą vakarą daugiau K. nematė. Po kelių dienų jis sužinojo, kad K. guli ligoninėje, todėl nuvyko su juo susitikti. Nuvykus prie Moters ir vaiko klinikos, kur gulėjo K., jis išėjo į lauką. Kai K. atėjo matė, kad jam yra mėlynė prie kairės akies. K. jam pasakojo, kad jis pats tiksliai nežino, kas jį sumušė, kiek kartų ir kur sudavė. . jam net kelis kartus pakartojo, kad jis neprisimena, kas jį sumušė. Kai jau K. išėjo iš ligoninės ir jie su juo susitiko mokykloje, daugiau ta tema nebekalbėjo. Jis nepažįsta nei N., nei brolių S., su jais nebendrauja, tik žino, kad tokie yra, nes jo draugai yra kalbėję apie juos. Kaip minėjo, jis kartu su K. atėjo į (duomenys neskelbtini) parką, bet paskui K. kažkur nuėjo. Paskui matė, kad už scenos nuėjo ir daugiau žmonių. Kas ten vyko, jis nežino, nematė, bet kaip minėjo girdėjo, kaip kažkas pasakė „trenkė“. Jis tikrai nežino, kas sumušė K., kur jam sudavė ir kiek kartų (t. 1, b. l. 104-107).
Liudytojo A. M. papildomais parodymais, kad jis pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų ir juos visiškai tvirtina. Kaip minėjo pirmoje apklausoje, jis kartu su K., jo pavardės nežino, pravardė „P.“ atėjo į Šiaulių (duomenys neskelbtini) parką. Pirmoje apklausoje minėjo, jog kartu su juo ir K. atėjo ir A., kuris mokėsi toje pačioje mokykloje, kaip jis ir K. A pavardės nežino, pravardės neturi. Jo telefono numerio taip pat nežino. A. sutiko eidami į parką ir kartu nuėjo. Įvykio metu kai K., pravarde „P.“ buvo sumuštas, A. buvo kartu su juo scenoje. A. tikrai negalėjo matyti kas sumušė K. Kaip minėjo, jis nematė nei kas K. sumušė, nei kiek ir kur jam buvo suduoti smūgiai (t. 1, b. l. 109-110).
Liudytojos Ž. S. parodymais, kad A. S. yra jos sūnus. Jai prieš apklausą išaiškinta, kad ji gali neduoti parodymų ar neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus dėl sūnaus A. S. Apie konfliktą įvykusį parke sužinojo, kai buvo jai skambinta dėl sūnaus A. S. apklausos, ir manė, kad sūnus bus liudytojas. Šiandien, tai yra 2023-12-21, atvykus į policijos komisariatą sužinojo, kad sūnus yra įtariamas dalyvavęs muštynėse. Apie muštynes ji nieko nežinojo (t. 1, b. l. 113-115 ).
Liudytojo R. S. parodymais, kad žino, dėl ko yra čia pakviestas. 2023 m. vasarą, tikslaus mėnesio ir tikslios dienos jis nepamena, kai ėjo pro Šiaulių miesto (duomenys neskelbtini) parką. Parke prie scenos buvo nemažai žmonių. Jis su vienu draugu pasisveikino, o kitų ten buvusių asmenų neprisimena. Taip pat parke buvo ir jo brolis A. S. Jis jį matė, bet jis jo lyg ir nematė, nes jis ėjo pro šoną. Jis jokio konflikto parke nematė. Apie konfliktą parke jis išgirdo, kai jo mama kalbėjosi su broliu A. S. Jis nepažįsta K. J., pravarde „P.“, pirmą kartą tokį asmenį girdi. Jis iš matymo pažįsta N. O., jį yra matęs, su juo nebendrauja. Apie konfliktą tarp K. J., pravarde „P.“ ir N. O. jis nieko negirdėjo iki tol, kol išgirdo, kad apie tai kalbėjosi jo mama ir brolis A. S. Jis girdėjo, kaip mama broliui sakė, kad jis kviečiamas į policiją apklausai dėl muštynių. Kad tame konflikte būtų dalyvavęs ir jo brolis A. S. jis nieko nežino. Jam brolis apie tai nieko nepasakojo. Jis pats konflikte, kuris įvyko parke nedalyvavo. Kaip minėjo, kai jis atėjo į parką, matė žmones prie scenos, o už scenos ar kur toliau susibūrusių asmenų nematė (t. 1, b. l. 131-134).
A. S. parodymai, kuris ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad K. J. jokių smūgių nesudavė, nors ten tuo metu buvo. Iš matymo pažįsta K. J., jį pažinojo pavarde „P.“. Dienos jis neprisimena, bet galėjo būti 2023-08-03 apie 17 val., jis susitiko su draugu N. O.. Jie iš pradžių buvo „pietiniame“, o paskui grįžo į centrą ir ėjo pasivaikščioti į miesto (duomenys neskelbtini) parką. Jis buvo blaivus, o dėl N. O. negali pasakyti, nes nežino, ką jis veikė iki susitinkant su juo, bet alkoholio kvapo neužuodė. Atėjo į pačią estradą. Ten ant scenos buvo daug paauglių. Tų asmenų jis nepažįsta, tai yra nežino jų nei vardų, nei pavardžių. Jam ir N. O. būnant ant scenos, matė kaip atėjo „P.“ su savo draugais, kurių taip pat nepažįsta. Būnant ant scenos grupė asmenų pradėjo eiti nuo jos ir jis ėjo kartu su jais. Toje grupėje buvo ir N. O., ir tas „P.“. Kur jie visi ėjo, jis nežino, jis „nesigilino“, tai yra jis ėjo tiesiog su visais. Nuėjus toliau nuo scenos, visi buvę grupėje asmenys sustojo ratu, o N. O. atsistojo priešais „P.“, tai yra K. J.. Jis stovėjo N. O. už nugaros. Matė, kaip N. O. vieną kartą sudavė „P.“, tai yra K. J.. Kur jam sudavė, tiksliai nematė, bet kažkur į šoną. Nuo smūgio „P.“, tai yra K. J., nenugriuvo. Paskui jau visi grupėje buvę asmenys pradėjo skirti N. O. ir „P.“, tai yra K. J. Kokie asmenys juos skyrė jis nežino, tai yra negali jų įvardinti, nes nežino jų nei vardų, nei pavardžių. Jis N. O. ir „P.“ neskyrė. Jis tiesiog stovėjo, gal porą metrų nuo tos vietos, kur vyko konfliktas. Paaiškina, kad kaip minėjo jis matė tik vieną smūgį, kurį N. O. sudavė „P.“, ar daugiau N. O. dar sudavė smūgių, nematė. Jis kitų smūgių galėjo nematyti, nes, kaip ir minėjo kiti ten buvę asmenys juos skyrė. Konfliktas tarp N. O. ir „P.“ truko neilgai. Jis su N. O. nuėjo, o „P.“, tai yra K. J., nuėjo į kitą pusę. Nori pasakyti, kad to įvykio metu jo brolio R. S. nebuvo. Taip pat nori pasakyti, kad jis nežino, kas sugalvojo nueiti nuo scenos ir tikrai einant jokių kalbų nebuvo apie muštynes. Taip pat nueinant nebuvo kalbėta, kas su kuo mušis, bet jau jis negirdėjo jokių kalbų. Jis su „P.“ pasikalbėti nenorėjo, ir tikrai neprašė N. O., kad jis su juo kalbėtųsi. Kodėl N. O. sako, kad jis norėjo su „P.“, tai yra K. J. pasikalbėti, nežino. Jis su „P.“ nesikalbėjo ir nieko nesiaiškino. Dėl jam pateikto pranešimo apie įtarimą jis neprisipažįsta, nes jis „P.“, tai yra K. J. nemušė, jam jokių smūgių nesudavė. Be to jis matė, tik kaip N. O. vieną kartą sudavė „P.“, bet, ar buvo suduota daugiau smūgių, nežino, bet gal ir galėjo. Jis pats su „P.“ pasikalbėti, ar aiškintis nenorėjo ir N. O. neprašė, kad jis, ką darytų. Kodėl N. O. mušėsi su „P.“, tai yra K. J., jis nežino, nesigilino (t. 2, b. l. 6-9).
2022-08-04 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir procesinių veiksmų atlikimo protokolu, kuriuo S. A. pranešė, kad sūnų K. J. 2023-08-03 apie 17.00 val. Šiaulių miesto (duomenys neskelbtini) parke pasikvietė pasikalbėti asmuo vardu N. (pravardė – „O.“). Tarp sūnaus ir N. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu, N. sūnui sudavė apie 10 smūgių kumščiais į veido sritį. Sūnui buvo sumušta kairė akis, dešinysis skruostikaulis, kairė akiduobė ir galimai kitos veido vietos. Sūnus nieko nedarė, atgal netrenkė. Užpuoliką neva atitraukė N. draugai, o sūnus, galimai su smegenų sutrenkimu, išėjo link namų. Prideda ir N. nuotrauką iš socialinio tinklo „Facebook“ (t. 1, b. l. 17-22, 28).
2023-08-04 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašyta įvykio vietos, esančios Šiaulių (duomenys neskelbtini) parke, šalia (duomenys neskelbtini), apžiūra (t. 1, b. l. 29-31).
Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad Šiaulių AVPK Šiaulių MRPK RS patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini), dalyvaujant atstovui pagal įstatymą - S. A. atliekama jos nepilnamečio sūnaus asmens apžiūra. Apžiūrima K. J. veido sritis: po K. J. kairiąja akimi matoma apie 3 cm. ilgio kraujosruva. Už šios kraujosruvos, matoma apie cm. pločio kraujosruva, einančią link antakio. Virš kairiosios akies įžvelgiama apie 5 cm. ilgio kraujosruva. Ant dešiniojo skruostikaulio įžvelgiamas patinimas. Kaklo srityje, dešinėje pusėje, matoma apie 2 cm. ilgio ir apie 1.5 cm. pločio kraujosruva. Galimi kiti smulkūs veido sužalojimai, kuriuos tikslinga užfiksuoti Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertui. Asmens apžiūros metu fotografuota, nieko nepaimta (t. 1, b. l. 135-138 ).
Specialisto išvadoje Nr. G 1155/2023(04) nurodyta, jog K. J. padarytos kraujosruvos kairės akies obuolio odenoje ir kairės akies vokuose. K. J. nustatyti kūno sužalojimai padaryti apytikriai paros bėgyje iki 2023-08-04, 17.04 val. jį paguldant į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę. K. J. kūne nustatytiems sužalojimams padaryti reikėjo vieno smūgio buku kietu daiktu į veidą. K. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. K. J. padaryti kūno sužalojimai nėra būdingi griuviminei ar kritiminei traumai (t. 1, b. l. 154 ).
2024-01-17 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas A. S., nesurinkus pakankamai duomenų pagrindžiančių A. S. kaltę dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymo (t. 2, b. l. 14-18).
Dėl atvirosios vagystės (BK 178 straipsnio 2 dalis)
Įtariamojo N. O. parodymais, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Dėl vagystės gali pasakyti, kad jis neprisimena datos, laiko, kada įvykdė vagystę, bet gali būti tokia data ir laikas kaip nurodyta jam įteiktame pranešime apie įtarimą, tai yra 2023-12-26, apie 21.10 val. Jis per programėlę „Bolt“ išsikvietė taksi automobilį. Jei tiksliai pamena, taksi automobilį kvietėsi būdamas (duomenys neskelbtini) gatvėje. Atvykus taksi automobiliui, pasakė, kad jam reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvę, tikslaus namo numerio dabar jau nepamena. Jį taksi automobilio vairuotojas nuvežė į jo nurodytą vietą ir paleido prie gatvės, tai yra nevežė į daugiabučio namo kiemą. Važiuojant taksi automobiliu jis pamatė vairuotojo rankinę, kuri buvo prie rankinio stabdžio. Kai tik taksi automobilis sustojo, jis susimokėjo už vežimą ir tada staiga kilo mintis pavogti rankinę. Jis griebė rankinę ir, išlipęs iš taksi automobilio, nubėgo. Taksi automobilio vairuotojas jo nesivijo. Nubėgęs toliau, jis patikrino rankinę, joje buvo piniginė. Piniginėje buvo įvairios kortelės ir dokumentai. Jis iš piniginės paėmė tik 5 eurus monetomis. Kortelių ar dokumentų iš piniginės neėmė. Rankinę numetė į prie (duomenys neskelbtini) esančius krūmus, o piniginę numetė kitoje vietoje. Kur tiksliai numetė piniginę, pasakyti negali. Jis sutinka asmeniui, iš kurio pavogė rankinę, su joje buvusiais daiktais, atlyginti jam padarytą žalą, nors asmuo civilinio ieškinio ir nepareikš. Dėl jam pateikto pranešimo apie įtarimą, dėl abiejų nusikaltimų, jis prisipažįsta visiškai. Dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi (t. 3, b. l. 88-91).
Nukentėjusiojo D. K. parodymais, kad 2023-12-26 dirbant „Bolt“ taksi vairuotoju automobiliu Dodge Grand Caravan valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apie 20.50 val., gavo programėlės „Bolt“ pagalba užsakymą, nuvykti adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus minėtu adresu į jo automobilį įlipo apie 18 metų amžiaus jaunuolis. Jis įsėdo į priekinę keleivio sėdynę. Jaunuolis pasakė, kad nežino adreso ir parodys jam namą, kur sustoti. Jaunuolis paprašė važiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvę. V. A. gatve, jis paprašė įsukti į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, tačiau jis sustojo (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) namu, ir jam paaiškino, kad jam su savo dideliu automobiliu sunku bus vairuoti kiemais dėl iškritusio sniego. Jis pasižiūrėjęs į telefone esančią programėlę, kur buvo nurodyta, kad keleivis turi sumokėti 8,40 eurus. Minėtas jaunuolis jam pasakė, kad jam programėlė rodė 5.40 eurus ir jis daugiau pinigų neturi. Tada jis pasakė, jog tegu duoda jam tiek, kiek turi. Minėtas jaunuolis jam padavė 5 eurus ir tuo metu, kai jis juos paėmė, jis pagrobė jo vyrišką rankinę, kurią jis laikė ant automobilio grindų, prie tarp sėdynių esančios dėtuvės, ir išlipęs iš automobilio nubėgo link (duomenys neskelbtini) namo. Jis, išlipęs iš automobilio, bandė jį vytis, tačiau nubėgęs iki (duomenys neskelbtini) namo kampo, jo jau nebematė. Rankinė buvo natūralios odos, tamsiai rudos spalvos su užsegimu bei rankena. Joje buvo 2 pagrindiniai skyriai, išorinis skyrius su užtrauktuku ir du išoriniai skyriai užspaudžiami sagtimis. Jos vertė 50 eurų. Rankinėje buvo šviesiai rudos spalvos, odinė piniginė, kurios vertė 20 eurų. Piniginėje buvo jo asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, pensininko pažymėjimas, AB „Š. B.“ mokėjimo kortelė, įvairios nuolaidų kortelės, 5 eurai. Iš viso jam padaryta 75 eurų turtinė žala. Po įvykio jis susisiekė su AB „Šiaulių bankas“ ir užblokavo kortelę. „Bolt“ užsakymų programėlėje kvietusio taksi automobilį asmens telefonas nėra matomas. Programėlėje jis prisistatė Lino vardu. Jo telefono numerį galės suteikti įmonės „Bolt“ administracija. Jo automobilyje vaizdo registratorius neįrengtas. Mano, kad minėtą jaunuolį jis atpažintų (t. 2, b. l. 43-46).
Nukentėjusysis D. K. papildomai parodė, kad ryte jo žmona A. K. jam paskambino ir pasakė, kad „Facebook“ platformoje pamatė, kad yra rasti jo asmens dokumentai su pinigine. Skelbimą įdėjo G. G., su ja susisiekė jo žmona, kuriai buvo nurodyta, kur atvykti. Jis pats nuvažiavo adresu (duomenys neskelbtini), į kiemą išėjo, kaip suprato, skelbimą įdėjusi moteris, tačiau jos jokių duomenų nežino. Ji jam padavė jo pavogtą piniginę bei asmens dokumentus ir įvairias korteles. Moteris jam nurodė, kad piniginę su kortelėmis rado po automobiliu (duomenys neskelbtini), namo kieme. Tiksliai po kokiu automobiliu buvo - nenurodė. Piniginėje nebebuvo tik 5 eurų, visa kita atsirado. Rankinės šalia nebuvo. Moteris nurodė, kad tik išėjo iš laiptinės prie savo automobilio ir pamatė, kad po kitu automobiliu yra piniginė, todėl ir įdėjo į socialinę mediją, kad atsirastų savininkas (t. 2, b. l. 63-66 ).
Nukentėjusiojo D. K. papildomais parodymais, kad jis pasilieka prie savo ankstesnių parodymų ir juos visiškai tvirtina. Jei tiksliai dabar pamena, kitą dieną jo žmona A. K. jam paskambino ir pasakė, kad „Facebook“ platformoje pamatė, kad yra rasti jo asmens dokumentai su pinigine. Jo žmona susisiekė su skelbimą įdėjusia moterimi, o jis nuvyko pasiimti jam priklausančių dokumentų. Jis nuvažiavo adresu (duomenys neskelbtini), į kiemą išėjo, kaip suprato, skelbimą įdėjusi moteris, tačiau jos jokių duomenų nežino. Ji jam padavė jo pavogtą piniginę bei asmens dokumentus ir įvairias korteles. Piniginėje nebebuvo tik 5 eurų, visa kita atsirado. Rankinės šalia nebuvo. Todėl dėl atsiradusių dokumentų ir piniginės jis jokių pretenzijų neturi. Taip pat jis nereikš civilinio ieškinio ir dėl rankinės, kurią vertina 50 eurų suma. Jaunuoliui, kuris pagrobė jo rankinę su joje buvusia pinigine ir dokumentais, jis jokių pretenzijų neturi (2 t., b. l. 69-72).
Liudytojos G. G. parodymais, kad 2023-12-27 apie 12:40 val. ji atvyko prie (duomenys neskelbtini), namo aplankyti savo močiutės. Išlipusi iš savo automobilio, pastebėjo, kad už jos automobilio esančio automobilio (po juo) baloje guli daiktas, panašus į piniginę. Priėjusi įsitikino, kad tikrai piniginė, ji ją paėmė, pažiūrėjo vidų, matė, kad yra asmens dokumentai, be pinigų. Tuomet nufotografavo asmens dokumentus (užtušavusi asmens duomenis apart vardo ir pavardės) bei įkėlė į „Facebook“ grupę, jei neklysta pavadinimu „Šiauliai online“. Su ja greitai susisiekė piniginės savininko pažįstama. Maždaug po pusvalandžio atvyko piniginės savininkas ir ją pasiėmė. Savininkas su ja pasidalino, kad iš jo piniginė buvo pavogta. Apie įvykį ji nieko nežino, automobilio po kuriuo gulėjo piniginė ji neatsimena, kas ją ten paliko, ji nežino (t. 2, b. l. 87-89).
2023-12-23 daiktų apžiūros protokolu, kuriame aprašyta D. K. pateiktų daiktų apžiūra (t. 2, b. l. 104-107).
2023-12-26 pranešimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir procesinių veiksmų atlikimo protokolu, kuriuo D. K. praneša jog 2023-12-26 apie 21.10 val., ties (duomenys neskelbtini) namu, Šiauliuose, dirbant „Bolt“ taksi vairuotoju, taksi automobilyje Dodge Grand Caravan Valst. (duomenys neskelbtini) nepažįstamas jaunuolis atvirai pagrobė iš automobilio vyrišką rankinę, kurios vertė 50 eurų, kurioje buvo vyriška piniginė, kurios vertė 20 eurų, kurioje buvo jo asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, pensininko pažymėjimas, AB Šiaulių Bankas mokėjimo kortelė, įvairios nuolaidų kortelės, 5 eurai. Iš viso padaryta turtinė 75 eurų žala (t. 2, b. l. 43-44).
2023-12-26 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašyta įvykio vietos, esančios prie (duomenys neskelbtini) namo, Šiauliuose, apžiūra (t. 2, b. l. 54-56).
2023-12-27 savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodoma, kad D. K. pateikė savo piniginę ir atskirą krūvelę kortelių (t. 2, b. l. 100-103).
2024-01-11 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, užfiksuota, jog Šiaulių lopšelio - darželio „(duomenys neskelbtini)“ direktorė R. J. pateikė vaizdo įrašą (t. 2, b. l. 116-118).
2024-01-16 pranešimu iš UAB „Bolt Services“ su kelionę užsakiusio asmens duomenimis (t. 2, b. l. 128-129).
2024-01-16 pranešimu iš UAB „Bolt Services“ su asmens, kurio paskyra registruota su tel. Nr. (duomenys neskelbtini), vykimo adresais nuo 2023-11-01 iki einamos dienos (t. 2, b. l. 136-138).
2024-01-17 kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota pateikto vaido įrašo apžiūra. Apžiūrimas vienas vaizdo failas pavadinimu „Kamera1_Kameros_Kameros_20231226204813_ 20231226205500_425670“. Ekrano viršuje kairėje pusėje rodoma data ir laikas: „2023-12-26 An 20:49:00“. 20:50:19 stebima, kaip iš vaizdo įrašo kairės pusės kitoje pusėje aptvertos teritorijos, pasirodo atbėgantis jaunuolis, tačiau asmuo prabėgo labai greitai bei yra tamsus paros metas, todėl sunku išsamiai apibūdinti jo bruožus bei aprangą, tik stebima baltos spalvos galimai džemperio ar striukės detalė. Daugiau reikšmingų aplinkybių tyrimui nestebima. Viso vaizdo įrašo trukmė 00:06:45 (t. 2, b. l. 119-121 ).
2024-01-22 pranešimu iš Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus, jog telefono numeriu (duomenys neskelbtini) naudojasi priežiūroje esantis N. O., gim. (duomenys neskelbtini) m. (t. 2, b. l. 141).
Nusikalstamų veikų kvalifikavimas
Įvertinęs išdėstytus įrodymus, teismas sprendžia, kad N. O. kaltė padarius nusikaltimus be jo paties prisipažinimo įrodyta ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir teisme ištirta medžiaga: nukentėjusiųjų K. J., D. K., liudytojų S. A., M. T., A. M., Ž. S., R. S., A. S., G. G. parodymais, įvykių vietų apžiūros protokolais, daiktų apžiūrų protokolais, specialisto išvada bei kitais byloje surinktais įrodymais. N. O. suvokė, jog tyčia kumščiu suduodamas ne mažiau kaip 10 smūgių nukentėjusiajam K. J. į galvos ir veido sritis, sukėlė nukentėjusiajam K. J. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - kraujosruvas kairės akies obuolio odenoje ir kairės akies vokuose bei , atvirai, matant nukentėjusiajam D. K., pagrobė svetimą nukentėjusiajam D. K. priklausantį turtą, tuo padarydamas nukentėjusiajam D. K. 75 Eur turtinę žalą. N. O. numatė nusikalstamų veikų padarinius ir jų norėjo. Nusikalstamas veikas N. O. įvykdė sąmoningai, veikdamas tiesiogine tyčia, suprasdamas atliekamų veiksmų esmę, jų pavojingumą, todėl jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.
Bausmės skyrimas
Skirdamas bausmę kaltinamajam už nusikalstamų veikų padarymą, teismas atsižvelgia į bausmių skyrimo ypatumus, nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltinamojo kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamojo N. O. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). N. O. šias nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą už ankstesnį tyčinį nusikaltimą (BK 178 straipsnio 1 dalis), už kurį Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023-06-06 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu, tai vadovaujantis BK 27 straipsniu, laikytina nusikaltimų recidyvu, o toks asmuo pripažintinas recidyvistu. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Kaltinamasis N. O. padarė du tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 140 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), kitas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 178 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalis). Nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas 6 kartus (2 t., b. l. 38-48), eilę kartų baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 49-88).
Atsižvelgiant į tai, įvertinęs padarytų nusikaltimų pobūdį, teismas mano, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti, kaltinamajam paskyrus laisvės atėmimo bausmes, kurių dydis nustatytinas artimas sankcijos vidurkiui.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, skirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Kadangi kaltinamasis N. O. nusikalstamas veikas padarė po Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023-06-06 nuosprendžio priėmimo, todėl vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė bendrintina su minėtu nuosprendžiu paskirta bausme, prie Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023-06-06 nuosprendžiu paskirtos (2 metų 3 mėnesių 15 dienų) ir neatliktos (nuosprendžio priėmimo dienai - 2 metų 1 mėnesio 4 dienų) bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį.
Atsižvelgus į visas anksčiau paminėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad visuma duomenų, t. y. padarytų nusikaltimų pavojingumas ir kaltininko asmenybė – teistas 6 kartus, eilę baustas administracine tvarka, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, kas rodo, kad N. O. nekeičia savo elgesio, išvadų iš jam anksčiau paskirtų švelnesnių bausmių nepadarė ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, tai itin neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir rodo jo nenorą ne tik laikytis visuomenėje nustatytų elgesio normų, bet leidžia daryti išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
Dėl civilinių ieškinių ir kitų procesinių klausimų
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal CK 6.263 straipsnį asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga ją atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia BPK nuostatų (BPK 113 straipsnio 1 dalis).
Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 205,05 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 159-160). Šias išlaidas Šiaulių teritorinė ligonių kasa patyrė gydant nukentėjusįjį K. J., kuris dėl patirtų sužalojimų kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Civilinis ieškinys yra pagrįstas, kadangi minėtos išlaidos atsirado dėl kaltinamojo N. O. kaltų tyčinių veiksmų, todėl ieškinys dėl 205,05 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai ir reikalaujama turtinė žala priteistina Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai iš kaltinamojo N. O..
Nukentėjusiojo K. J. atstovė pagal įstatymą S. A. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 5000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 82-86). Nurodė, jog po kaltinamojo N. O. nusikalstamų veiksmų, nukentėjusysis K. J. dėl patirtų sužalojimų buvo gydomas ligoninėje, jam buvo taikomas gydymas skysčių infuzijomis, analgetikais, išrašant iš ligoninės buvo skirti analgetikai, rekomenduojama šeimos gydytojo priežiūra, gydytojo oftalmologo gydymas. Sužalojimas veido srityje buvo nenuslepiamas, keliantis didesnį diskomfortą. Be to, smurtiniai kaltininko veiksmai turėjo įtakos ir nukentėjusiojo psichinei būklei, po ko jis kreipėsi į psichologą, jam buvo paskirti vaistai.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimas – tai ne nubaudimo funkcija, o kompensacija dėl patirtų nepatogumų bei dvasinių išgyvenimų. Jos dydis turi atitikti ekonomines gyvenimo realijas ir neturi būti per didelis.
Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajam K. J. nusikaltimu buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingas nusikaltimą padaręs N. O., tačiau jo įstatyminės atstovės prašoma iš kaltinamojo priteisti 5000 Eur neturtinė žala akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, susiformavusiai teismų praktikai dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajam K. J. kaltinamojo N. O. veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas bei sukeltas fizinis skausmas dėl kraujosruvų kairės akies obuolio odenoje ir kairės akies vokuose. Nukentėjusiajam nustatytiems sužalojimams padaryti reikėjo vieno smūgio buku kietu daiktu į veidą (t. 1, b. l. 154). Po įvykio, kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo, pakartotinai atsiprašė ir teismo posėdžio metu, kaltę viso proceso metu pripažino. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nukentėjusiojo atstovės nurodyta 5000 Eur kompensacija neturtinei žalai atlyginti vis tik yra neadekvati nusikalstamos veikos padariniams, kadangi K. J. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, nors nukentėjusiajam buvo reikalingas stacionarus gydymas, byloje nėra objektyvių duomenų, kad padaryti sužalojimai reikšmingai pakenkė nukentėjusiojo sveikatai, itin neigiamai įtakojo jo gyvenimo kokybę. Kaltinamasis būdamas laisvėje vykdė individualią veiklą, tačiau šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį (kaltinamasis atlieka bausmę laisvės atėmimo įstaigoje), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, kad reali ir įrodyta yra 800 Eur dydžio neturtinė žala, kuri yra priteistina iš N. O.
Siekiant užtikrinti pateiktus nukentėjusiojo bei Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė 2024 m. balandžio 24 d. priimtais nutarimais skyrė laikiną nuosavybės teisės apribojimą į N. O. nuosavybės teise priklausantį turtą – pinigines lėšas, esančias N. O. banko sąskaitose: UAB „R. B.“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Paysera LT“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Paysera LT“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 92-95, 96-99, 100-103, 104-107, 108-111). Kadangi pareikšti civiliniai ieškiniai nėra atlyginti, N. O. skirtas laikinas nuosavybės apribojimas paliktinas iki šio nuosprendžio dalies dėl civilinių ieškinių atlyginimo įvykdymo dienos, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo K. J. įstatyminės atstovės pateiktas civilinis ieškinys sumažintas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas į pinigines lėšas – 5205,05 Eur, mažintinas iki 1005,05 Eur, leidžiant disponuoti iki 446 Eur suma.
2024-05-30 Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba Išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų K. J., kurios sudaro 549,17 Eur, priteisimo (t. 4, b. l. 33-36), 2024-05-31 Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba Išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų N. O., kurios sudaro 329,17 Eur, priteisimo (t. 4, b. l. 89-92). Pagal BPK 55 straipsnio 4 dalį, įgalioto atstovo dalyvavimas būtinas bylose dėl nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai ar dorovei, kai nuo šių veikų nukentėjo nepilnametis <...>, jeigu be įgaliotojo atstovo pagalbos nepilnamečio teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami. Be to, pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktą, gynėjo dalyvavimas būtinas tiriant ir nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo N. O. turtinę padėtį – jis yra nedirbantis, savarankiškų pajamų neturi, be to, šioje byloje nukentėjusiosios atstovo bei kaltinamojo gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, kadangi nukentėjusysis yra nepilnametis, o kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo N. O. nepriteistinos.
Proceso išlaidas byloje sudarė psichologės darbo ir patirtų 151,71 Eur išlaidų, apklausiant nepilnametį nukentėjusįjį K. J. bei nepilnametį liudytoją R. S. apmokėjimas (1 t., b. l. 173-179, 180-186). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei į tai, kad psichologo dalyvavimas nepilnamečių asmenų apklausoje užtikrinamas įstatymų (BPK 186, 188 straipsniai), nepriklausomai nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar proceso šalių valios, šios išlaidos iš N. O. nepriteistinos.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:
- Piniginė, Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas D. K. vardu, Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota D. K. vardu, AB „Šiaulių bankas“ kortelė, išduota D. K. vardu, Pensijos gavėjo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas D. K. vardu bei 13 vnt. įvairių nuolaidos kortelių, 2023-12-27 nutarimu grąžinti saugoti D. K. – paliktini neribotai D. K. nuosavybei;
- Kompaktinis diskas, saugomas prie baudžiamosios bylos 1-ojo tomo viršelio – paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, teismas
nusprendžia:
N. O. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
N. O. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, skirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir N. O. skirti subendrintą 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir N. O. paskirti 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023-06-06 nuosprendžiu paskirta bausme, prie Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023-06-06 nuosprendžiu paskirtos (2 metų 3 mėnesių 15 dienų) ir neatliktos (nuosprendžio priėmimo dienai - 2 metų 1 mėnesio 4 dienų) bausmės pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir N. O. paskirti galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. birželio 13 d.
Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą 205,05 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš N. O. 205,05 Eur (du šimtus penkis eurus 5 centus) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai. (Pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (į. k. 191351679) „Swedbank“, AB banko atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)).
Nukentėjusiojo K. J. atstovės pagal įstatymą S. A. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš N. O. 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) K. J. naudai.
Palikti galioti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2024 m. balandžio 24 d. nutarimus dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, apribojant N. O. nuosavybės teisę į pinigines lėšas (1005,05 Eur), esančias N. O. banko sąskaitose: UAB „R. B.“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Paysera LT“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Paysera LT“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) leidžiant disponuoti piniginėmis lėšomis iki 446 Eur kiekvieną mėnesį, ir laikiną nuosavybės teisės apribojimą taikyti iki civilinių ieškinių visiško atlyginimo.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:
- Piniginę, Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą D. K. vardu, Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą D. K. vardu, AB „Šiaulių bankas“ kortelę, išduotą D. K. vardu, Pensijos gavėjo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą D. K. vardu bei 13 vnt. įvairių nuolaidos kortelių, 2023-12-27 nutarimu grąžintus saugoti D. K. – palikti neribotai D. K. nuosavybei;
- Kompaktinį diską, saugomą prie baudžiamosios bylos 1-ojo tomo viršelio – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos ir procesinių išlaidų už psichologo dalyvavimą iš N. O. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.