Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Z. R., sekretoriaujant Lijanai – Ereminaitei Krivdai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. P., jo atstovui A. V., vertėjaujant Vidai Rimkienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi G. P. (G. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2013 m. gegužės 8 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą G. P. už tai, kad jis, būdamas G. P. plastmasinių gaminių įmonės „Narek“ savininku, mokėjo darbo užmokestį, kuris nebuvo įtrauktas į įmonės buhalterinę apskaitą. Buvusi įmonės darbuotoja Y. M. raštiškame paaiškinime nurodė, kad prieš pradėdama dirbti G. P. PGĮ „Narek“ su įmonės savininku susitarė, kad ji dirbs padavėjos-barmenės pareigose ir jai už 1 mėnesį bus mokamas 900,00 Lt darbo užmokestis. Tokį darbo užmokestį ji ir gaudavo, kurį kiekvieną mėnesį (mėnesio viduryje ir pabaigoje) išmokėdavo vadovas G. P. įmonės veiklos vykdymo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Oficialiai ji buvo įdarbinta 0,5 etato, tačiau dirbo pilnu etatu. Išanalizavus G. P. PGĮ „Narek“ pateiktus dokumentus bei remiantis Y. M. raštišku paaiškinimu nustatyta, kad įmonės savininkas G. P. veiklos vykdymo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), per 2012 m. lapkričio mėn. – 2012 m. gruodžio mėn. išmokėjo 1246,99 Lt į buhalterinę apskaitą neįtraukto darbo užmokesčio. Tokiu būdu G. P. kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. P. su pažeidimu nesutiko ir parodė, kad Y. M. taip elgiasi kerštaudama, nes laiko ant jo pyktį, kadangi pradėjusi dirbti netinkamai elgėsi su klientais, vėlavo į darbą. Vieną kartą buvo atleista iš darbo, nes vogė – dingdavo pinigai iš baro, iš rūbinės. Vėliau buvo vėl priimta jos mamos prašymu, antrą kartą išėjo pati savo noru. Pareiškimo policijai nerašė, nenorėjo reputacijos merginai sugadinti. Nurodė, kad nėra mokėjęs neapskaitytų atlyginimų, visi pinigai kavinėje dedami į kasą, išmušamas kvitas ir pateikiamas klientui. Parodė, jog kavinė šiuo metu dirba nelabai pelningai, joje įdarbinti 4 asmenys, jiems mokamas minimalus daro užmokestis. Parodė, kad patikrinimo metu buvo padaryta klaida, barmenė neišmušė kvito, jis už tai sumokėjo 125 Lt baudą.

Liudytoja V. P. parodė, kad kontrolinį patikrinimą atliko balandžio 28 dieną apie 19:00 val. kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), surašė protokolą. Buvo nustatyta, jog barmenė gautus pinigus apskaitė į vieną skyrių, neišskyrė pinigų, gautų už alkoholį, ką turėjo padaryti, be to, ji dirbo ne pagal grafiką - patikrinimo metu jos darbo laikas jau buvo pasibaigęs. Buvo inventorizuoti pinigai, neatitikimų nenustatyta. Nurodė, jog vykdant patikrinimą atvyko ir vadovas. Rašydama administracinio teisės pažeidimo protokolą rėmėsi Y. M. paaiškinimu, 1246,66 Lt tai bendra neapskaityto darbo užmokesčio suma. 2013-05-08 Y. M. jau nebedirbo kavinėje.

Liudytoja Y. M. parodė, kad paskutinis išmokėjimas buvo gautas į rankas, už savaitę darbo gavo 450 Lt ir už banketus 500 Lt, už tai niekur nepasirašė. Visada pinigus gaudavo grynais, nepasirašydavo, mokėdavo du kartus per mėnesį po 450 Lt, o už likusią sumą, t.y. už 350 Lt ar 400 Lt, pasirašydavo. Bendrai gaudavo 900 Lt darbo užmokestį. Nurodė, jog ne visus pinigus dėdavo į kasą, ne visiems klientams kvitus duodavo, nes dauguma jų buvo pažįstami, taip elgtis buvo nurodę šeimininkai. Nurodė, jog pirmą kartą jos paprašė išeiti iš darbo savo noru, antrą kartą vėl paprašė, bet tada jau ir pati norėjo išeiti. Nežino, ar kas nors skundėsi jos darbu, nusiskundimus girdėjo tik iš darbdavio, tačiau jokio pykčio jam nelaiko. Dėl vagysčių pretenzijų nebuvo sulaukusi.

Liudytoja N. L. parodė, kad dirba G. P. įmonėje 7 metus, gauna minimalų atlyginimą 850 Lt, kuris mokamas vieną karta per mėnesį iki mėnesio 20 dienos, už tai pasirašo. Kavinėje yra ir tokių darbuotojų, kurie dirba pilnu etatu, ir tokių, kurie dirba puse etato, Y. dirbo būtent puse etato, pamena, kad ji buvo grubi, nuolat konfliktavo su šeimininke dėl elgesio su klientais, dėl aprangos. Apie darbo užmokesčio mokėjimą vokeliuose nieko nežino. Nurodė, kad tuo metu, kai dirbo Y. M., jai buvo dingę pinigai.

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina.

Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 7 punkte nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia Lietuvos Respublikos ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai. Lietuvos Respublikos ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo, o esant trunkamam teisės pažeidimui, - per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos.

Iš 2013 m. gegužės 8 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 017600 turinio matyti, kad administracinis teisės pažeidimas, dėl kurio surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas G. P. atžvilgiu, padarytas 2012 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais, protokole nenurodant tikslios pažeidimo padarymo dienos. Įvertinus tai, kad protokolas surašytas už į buhalterinę apskaitą neįtraukto darbo užmokesčio išmokėjimą, teismas konstatuoja, jog tai nebuvo trunkamas teisės pažeidimas, o konkretus veiksmas, laikomas baigtu išmokėjus darbo užmokestį, todėl administracinė nuobauda už šį pažeidimą, esant pagrindui, turi būti paskirta per 6 mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos (ATPK 35 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N146-246/2008).

Liudytoja apklausta N. L. parodė, jog darbo užmokestį gauna iki kiekvieno mėnesio 20 dienos, iš 2013-04-18 S. Z. paaiškinimo taip pat matyti, jog darbo užmokestis mokamas iki 20 mėnesio dienos (b.l. 15), šį faktą patvirtina ir 2012-05-29 darbo sutartis, sudaryta su Y. M. (b.l. 20-22).Y. M. teismo posėdyje parodė, kad neatsimenanti, kada jai buvo išmokėtas paskutinis atlyginimas. Iš to darytina išvada, jog administracinis teisės pažeidimas, dėl kurio surašytas protokolas, buvo padarytas iki 2012-12-20, o protokolas surašytas tik 2013-05-08. Protokolą surašiusi institucija, nepratęsusi bylos nagrinėjimo termino, perdavė bylą nagrinėti teisme, bei nenurodė jokių pagrįstų įstatymo reglamentuojamų pagrindų termino pratęsimui – nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturėtų nuolatinės gyvenamosios vietos, buvo ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai sirgo, ar buvo paskelbta jo paieška, taip pat susipažinus su bylos medžiaga nenustatyta, kad dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių per tiek laiko nebuvo galima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo (ATPK 35 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytas 6 mėnesių terminas suėjo 2013-06-20, todėl jo pratęsti nėra ne tik įstatyme numatytų pagrindų, bet ir galimybės, kadangi, kaip nustatyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, administracinės nuobaudos skyrimo terminas gali būti pratęsiamas, tik tada, kai jis dar nėra pasibaigęs („Administracinių teismų praktika“ Nr. 2. psl. 122-125; Nr. 7. psl. 275).

Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, kad praleidus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, administracinė nuobauda G. P. negali būti skiriama, todėl byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 7 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsniu, 250 straipsnio 7 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

administracinę bylą Nr. A2.1-2234-158/2013 G. P. (G. P.) atžvilgiu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje, nutraukti.

Nutarimas per 7 dienas nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.