- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-04
- Bylos Nr.
- 2-931/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Alė Bukavinienė, Danutė Milašienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Litamilk“, Šakių rajono Grinaičių žemės ūkio bendrovės
- Kategorijos
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Litamilk“ ir Šakių rajono Grinaičių žemės ūkio bendrovės atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarties, kuria išspręstas kreditorinių reikalavimų tvirtinimo klausimas, priimtos uždarosios akcinės bendrovės „Asotros veterinarija“ bankroto byloje Nr. B2-775-395/2008.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
UAB „Asotros veterinarija“ įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartimi iškelta bankroto byla bei nustatytas terminas kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti. Pasibaigus teismo nustatytam terminui kreditorių finansiniams reikalavimams pareikšti ir teismui 2008 m. birželio 3d. bei 2008 m. rugpjūčio 4d. nutartimis patvirtinus pagal bankrutuojančios įmonės administratoriaus UAB „Verslo administravimo centras“ pateiktus duomenis bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus, liko nepatvirtinti Grinaičių ŽŪB 52 430,33 Lt dydžio, UAB “Melkinta” 29 049,78 Lt dydžio ir UAB “Litamilk” 21 044,41 Lt dydžio reikalavimai, su kuriais bankrutuojančios įmonės administratorius nesutinka.
Administratoriaus UAB “Verslo administravimo centras” įgaliotasis asmuo A. S. nurodė, kad aukščiau nurodytų kreditorių finansiniai reikalavimai nei pagal įmonėje esančius buhalterinės atskaitomybės dokumentus, nei pagal teismui pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus nėra pagrįsti. Grinaičių ŽŪB savo 52 430,33 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą, vadovaujantis LR CK 6.109 straipsnio nuostatomis, grindžia 2008 m. kovo 18 d. bankrutuojančios įmonės kreditoriaus Bioveta a. s. pranešimu apie reikalavimo perleidimą ir pateikta teismui 2008 m. vasario 13 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, tačiau iš įmonėje jau po bankroto bylos iškėlimo gautų Čekijos firmos Bioveta a. s. dokumentų, o būtent voko ir pranešimo matyti, jog bankrutuojančiai įmonei nebuvo pateikta 2008 m. vasario 13 d. reikalavimo perleidimo sutartis, kuri pateikta kreditoriaus Bioveta a. s. kartu su finansiniu reikalavimu tik 2008 m. gegužės 25 d. Ši aplinkybė ir tai, jog aukščiau paminėtas vokas su firmos Bioveta a. s. pranešimu buvo išsiųsta iš Vilniaus 2008 m. kovo 18 d. be jokios sutarties ar paties naujojo kreditoriaus Grinaičių ŽŪB pranešimo patvirtina faktą, jog kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta vėliau, t. y. jau po bankroto bylos iškėlimo, todėl administratoriaus įgaliotas asmuo prašė Grinaičių ŽŪB 52 430,33 Lt kreditorinio reikalavimo UAB „Asotros veterinarija“ bankroto byloje netvirtinti.
Dėl UAB „Melkinta“ 29 049,78 Lt kreditorinio reikalavimo administratoriaus įgaliota atstovė nurodė, kad 2008 m. vasario 13 d. reikalavimo perleidimo sutartis tarp Čekijos Respublikos firmos Bioveta a. s. nebuvo laiku ir tinkamai pateikta UAB „Asotros veterinarija“, ši sutartis gauta bankrutuojančioje įmonėje tik 2008 m. gegužės 25 d. kreditoriaus Bioveta a. s. kartu su finansiniu reikalavimu, todėl akivaizdu, jog reikalavimo perleidimo sutartis taip pat buvo sudaryta atgaline data ir dėl šios priežasties taip pat, kaip ir Grinaičių ŽŪB atveju, bankrutuojančios bendrovės balanse nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai nebuvo apskaityta.
Be to, bankrutuojančios bendrovės administratoriaus atstovė paaiškino, kad tiek Grinaičių ŽŪB, tiek UAB „Melkinta“ yra apskaityti bankrutuojančios bendrovės finansiniuose dokumentuose ir kaip debitoriai. Kadangi teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2008 m. kovo 16 d., o iki tos dienos nei Grinaičių ŽŪB, nei UAB „Melkinta“, nei UAB „Asotros veterinarija“ nepareiškė apie priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą CK 6.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, laikytina, kad įskaitymai neįvyko, o po bankroto bylos iškėlimo nutarties įsiteisėjimo toks įskaitymas neleidžiamas pagal LR Įmonių bankroto įstatymą.
Bankrutuojančios bendrovės atstovė paaiškino, kad UAB „Litamilk“ kaip kreditoriaus finansinis reikalavimas, pateiktas teismui ir administratoriui 2008 m. birželio 17 d. tik 605, 39 Lt sumai, o dėl likusios kreditoriaus UAB „Litamilk“ finansinio reikalavimo dalies 20 439,02 Lt sumai perleistos individualiai įmonei „Santovita“, pagal 2008 m. kovo 17 d. reikalavimo perleidimo sutartį, bankrutuojanti įmonė iš viso nebuvo informuota, nes paminėta sutartis dėl 20 439,02 Lt dydžio reikalavimo perleidimo IĮ „Santovita“ BUAB „Asotros veterinarija“ iš viso nepateikė, todėl bankrutuojanti įmonė, vadovaudamasi LR CK 6.109 straipsnio 5 ir 7 dalimis, neatliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo ir bendrovės finansiniuose dokumentuose IĮ „Santovita“ apskaityta kaip debitorius 20 439,02 Lt. sumai, o UAB “Litamilk” kaip kreditorius, kurio reikalavimas yra 21 044,41 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 24 d. nutartimi Grinaičių ŽŪB prašymą dėl 52 430,33Lt dydžio kreditorinio reikalavimo patvirtinimo ir UAB „Melkinta“ prašymą dėl 29 049,78 Lt dydžio kreditorinio reikalavimo patvirtinimo UAB „Asotros veterinarija“ bankroto byloje atmetė kaip nepagrįstus. Kreditoriaus UAB „Litamilk“ prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo patenkino iš dalies, tai yra patvirtino UAB „Litamilk“ 605,39 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą UAB „Asotros veterinarija“ bankroto byloje. Nurodė, kad nei Grinaičių ŽŪB, nei UAB „Melkinta“ nesilaikė CK 6.131 straipsnio 2 dalies reikalavimų tinkamai ir laiku pranešti skolininkui apie savo reikalavimo perleidimą, nors tai turėjo būti padaryta raštu iki bankroto bylos iškėlimo ir nutarties įsiteisėjimo. Čekijos firma Bioveta a. s. apie 2008 m. vasario 13 d. sudarytas reikalavimų perleidimo sutartis Nr. 2008/02/13 su Grinaičių ŽŪB ir Nr. MEL – 08 – 02 – 13 bankrutuojančią UAB „Asotros veterinarija“ informavo tik 2008 m. kovo 18 d. pranešimu, kurį atsakovo įmonė gavo 2008 m. kovo 22 d. Šių aplinkybių teismo posėdžio metu nepaneigė ir Grinaičių ŽŪB vadovas. Tai, kad bankrutuojančiai bendrovei nebuvo pranešta apie reikalavimo perleidimo sutartis patvirtino ir įmonės vyriausioji finansininkė. Teismas taip pat nurodė, jog apie tai, kad UAB „Melkinta“ laiku ir tinkamai nepranešė apie 2008 m. vasario 13 d. reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą atsakovui be aukščiau nurodytų aplinkybių iš dalies patvirtina ir pačios UAB „Melkinta“ pateiktas 2008 m. vasario 29 d. šalių tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, kuriame 2008 m. vasario 13 d. sutartis net neminima, o iš advokatų kontoros A. P. , R. J. ir partneriai 2008 m. balandžio 17 d. pranešimo negalima daryti išvados apie reikalavimo perleidimo sutarties savalaikį sudarymą bei tinkamą pranešimą apie šį faktą atsakovui. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Asotros veterinarija“ įsiteisėjimo dienai, t. y. 2008 m. kovo 26 d. nei Grinaičių ŽŪB, nei UAB „Melkinta“, nei pati UAB „Asotros veterinarija“ nepareiškė apie priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą CK 6.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Todėl nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai Grinaičių ŽŪB liko skolinga uždarajai akcinei bendrovei „Asotros veterinarija“ 52 430,33 Lt, o UAB „Melkinta“ liko skolinga uždarajai akcinei bendrovei „Asotros veterinarija“ 29 049,78 Lt. Kadangi reikalavimų perleidimo sutartys yra niekinės (sudarytos atgaline data) ir teisinių pasekmių nesukuria, o po bankroto bylos iškėlimo jokie įskaitymai negalimi, todėl prašymus dėl Grinaičių ŽŪB ir UAB „Melkinta“ reikalavimų tvirtinimo atmetė. Teismas taip pat nusprendė, kad dalis UAB „Litamilk“ pareikšto kreditorinio reikalavimo (605,39 Lt) yra pagrįsta ir teisėta, nors tai pagrindžiantys dokumentai ir nebuvo pateikti laiku. Dėl likusios savo kreditorinio reikalavimo dalies 20 439,02 Lt sumai su bankrutuojančios įmonės debitoriumi IĮ “Santovita” yra sudariusi 2008 m. kovo 17 d. reikalavimų perleidimo sutartį, apie kurią pati IĮ „Santovita” administratoriui pranešė tik 2008 m. kovo 21 d., todėl tokiais savo veiksmais tiek UAB “Litamilk”, tiek IĮ”Santovita” pažeidė CK 6.109 straipsnio 5 ir 7 dalies nuostatas ir bankrutuojanti bendrovė pagrįstai neatliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo ir bendrovės finansiniuose dokumentuose IĮ”Santovita” yra apskaityta kaip debitorius 20 439,02 Lt sumai, o UAB „Litamilk“ kaip kreditorius, kurio reikalavimas yra 21 044,41 Lt sumai. Atsižvelgdamas į tai, teismas patvirtino UAB „Litamilk“ 605,39 Lt reikalavimą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu UAB „Litamilk“ prašo Kauno apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 24 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad:
1. Skundžiama nutartis turi būti panaikinta remiantis CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu, nes apeliantui šaukimas į 2008 m. rugsėjo 10 d. 11 val. teismo posėdį buvo įteiktas 2008 m. rugsėjo 10 d. 12 val., tai yra nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdį, apeliantas teismo posėdyje nedalyvavo, todėl tai yra absoliutus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindas.
2. Skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje teismo išvados yra prieštaringos, nes skundžiamoje nutartyje teismas prieštaringai nurodė terminą, iki kurio Grinaičių ŽŪB ir UAB „Melkinta“ ir apeliantas bei IĮ „Santovita“ turėjo teisę įstatymo nustatyta tvarka pateikti pranešimus UAB „Asotros veterinarija“ apie reikalavimo perleidimą ir vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Kalbėdamas apie Grinaičių ŽŪB ir UAB „Melkinta“ teismas nurodė, kad turėjo būti pranešta iki 2008 m. kovo 26 d., kuomet įsiteisėjo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB Asotros veterinarija“, o kalbėdamas apie apelianto ir IĮ „Santovita“ nurodė, kad pranešimas 2008 m. kovo 21 d. pažeidė CK 6.109 straipsnio 5 ir 7 dalis.
3. Teismas, priimdamas nutartį, nevertino apelianto turimų rašytinių įrodymų, patvirtinančių tinkamą CK 6.109 straipsnio 5 dalies ir 7 dalies nuostatų įvykdymą. Kadangi apeliantas nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdį, kurio metu buvo sprendžiamas klausimas dėl jo reikalavimo tvirtinimo, jis negalėjo teismui pateikti įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „Asotros veterinarija“ buvo tinkamai pranešta apie reikalavimo teisės perleidimo faktą. Kreditorinį reikalavimą į UAB „Asotros veterinarija“ apeliantas įgijo 2006 m. kovo 17 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi apeliantas perleido IĮ „Santovita“ kreditorinį reikalavimą 20 439,02 Lt sumai. Vadovaujantis reikalavimo perleidimo sutarties nuostatomis ir tarp apelianto ir UAB „Asotros veterinarija“ nusistovėjusia praktika, pranešimas apie reikalavimo perleidimą UAB „Asotros veterinarija“ buvo nusiųstas faksu. Apeliantas gavo iš IĮ „Santovita“ dokumentus, patvirtinančius, kad UAB „Asotros veterinarija“ 2008 m. kovo 19 d. 16.52 val. buvo išsiųstas pranešimas apie prievolės įskaitymą, reikalavimo perleidimo sutartis ir PVM sąskaitos faktūros bei 2008 m. kovo 20 d. 8.15 val. dokumentai išsiųsti registruotu paštu. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad apeliantas tinkamai įvykdė CK 6.109 straipsnio 5 ir 7 dalių reikalavimus.
Atskiruoju skundu Šakių rajono Grinaičių ŽŪB prašo Kauno apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad:
1. Grinaičių ŽŪB pranešė Kauno apygardos teismui, kad 2008 m. vasario 13 d. Grinaičių ŽŪB ir Bioveta a. s. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria Grinaičių ŽŪB įsigijo iš Bioveta a. s. 52 430,33 Lt reikalavimą UAB „Asotros veterinarija“. 2008 m. kovo 10 d. pranešimu Grinaičių ŽŪB pranešė UAB „Asotros veterinarija“, kad 2008 m. kovo 10 d. Grinaičių ŽŪB įskaitė tarpusavio priešpriešinius vienarūšius reikalavimus 52 430,33 Lt sumai. Tą pačią dieną pranešimas buvo įteiktas UAB „Asotros veterinarija“ atstovui. Kadangi priešpriešiniai reikalavimai buvo įskaityti, Grinaičių ŽŪB UAB „Asotros veterinarija“ kreditorinių reikalavimų neturi. Kauno apygardos teismas nutartimi aiškiai netinkamai nustatė ir ištyrė bylos faktines aplinkybes, netinkamai pagrindė nutartį byloje surinktų įrodymų visuma, netinkamai įvertino ir proceso dalyvių paaiškinimus. Teismo išvada, kad reikalavimų perleidimo sutartis yra niekinė yra nepagrįsta. Ši sutartis buvo sudaryta 2008 m. vasario 13 d. Byloje nėra jokių duomenų, kad ji būtų sudaryta atgaline data. Tokia teismo išvada yra grindžiama tik bankroto administratoriaus prielaida. Teismas gali pripažinti sandorį niekiniu ir taikyti jo negaliojimo padarinius tik tuomet, kai aplinkybė, kad jis yra niekinis yra akivaizdi. Teismas net nenurodė jokio CK įtvirtinto teisinio pagrindo, dėl kurio sandoris laikytinas niekiniu.
2. Teismo išvada, kad Grinaičių ŽŪB nepateikė pranešimo apie įskaitymą yra neteisėta ir nepagrįsta. Apie 52 430,33 Lt reikalavimo įskaitymą 2008 m. kovo 10 d. Grinaičių ŽŪB pranešė UAB „Asotros veterinarija“ tą pačią dieną. Šį pranešimą gavo UAB „Asotros veterinarija“ darbuotojas D. V. , jis savo ranka padarė įrašą apie pranešimo gavimą, nurodė datą. Apelianto nuomone, toks įteikimo būdas atitinka CK 6.131 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Ginčo dėl to, kad D. V. buvo UAB „Asotros veterinarija“ darbuotojas nėra, šios bendrovės direktorius patvirtino, jog per šį darbuotoją buvo atliekamos operacijos su dokumentais. Teismas nurodė, kad nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2008 m. kovo 26 d., todėl teismo išvada, kad 2008 m. kovo 10 d. pranešimo įteikimas atsakovo atstovui, o 2008 m. kovo 18 d. išsiuntimas registruotu paštu nebuvo tinkamas.
3. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad Grinaičių ŽŪB ir UAB „Asotros veterinarija“ tarpusavio priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai buvo įskaityti ir Grinaičių ŽŪB UAB „Asotros veterinarija“ atžvilgiu kreditorinių reikalavimų neturi. Remiantis Reikalavimo perleidimo sutartimi ir pranešimu apie įskaitymą įmonės neliko viena kitai skolinga, Grinaičių ŽŪB prašymo dėl jos kaip kreditoriaus įtraukimo nepareiškė, tačiau teismas nutartimi tokį prašymą atmetė. Tuo atveju, jeigu skundžiama nutartis bus palikta nepakeista, administratorius galės piktnaudžiauti ir reikšti reikalavimus Grinaičių ŽŪB dėl 52 430,33 Lt sumos priteisimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į UAB „Litamilk“ atskirąjį skundą BUAB „Asotros veterinarija“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad UAB „Litamilk“ šaukimas buvo siunčiamas Juridinių asmenų registre nurodytu adresu, be to, jis, teikdamas 2008 m. birželio 17 d. finansinį reikalavimą, žinojo apie nagrinėjamą bankroto bylą, todėl turėjo bendradarbiauti su teismu ir būti pasiruošęs šio klausimo nagrinėjimui. Pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį, pagrindas naikinti nutartį yra tuomet, kai dėl proceso pažeidimų buvo neteisingai išspręsta byla. Nagrinėjamu atveju buvo patvirtintas toks reikalavimas, kokį nurodė pats apeliantas. Kadangi iki 2008 m. kovo 26 d., kai įsiteisėjo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo, prieš atsakovą negalėjo būti panaudotas reikalavimo perleidimo faktas, nes jam nebuvo pranešta apie reikalavimo perleidimą. Atsakovo buhalterinės apskaitos registruose 2008 m. kovo 26 d. duomenimis teisingai nurodyta, jog apeliantas turi atsakovo atžvilgiu 21 044,41 Lt reikalavimą, o IĮ „Santovita“ – 20 439,02 Lt skolos. Atsakovas iki bankroto bylos iškėlimo neturėjo pagrindo atlikti įskaitymą, o po bankroto bylos iškėlimo toks įskaitymas negalimas. Apeliantas turėjo galimybę pareikšti savo reikalavimą, tačiau jis šia teise pasinaudojo pavėluotai ir iš dalies, todėl teismas patvirtino pateiktą 605,39 Lt reikalavimą.
Atsiliepimu į Grinaičių ŽŪB atskirąjį skundą BUAB „Asotros veterinarija“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad apelianto paaiškinimai, kad Grinaičių ŽŪB ir Bioveta a. s. Reikalavimo perleidimo sutartis 2008 m. kovo 18 d. buvo atsakovui išsiųsta registruotu paštu prieštarauja faktams. Minėto voko siuntėjas buvo ne Grinaičių ŽŪB, o Bioveta a. s., šiame voke buvo tik pranešimas apie reikalavimo perleidimą, tačiau jokių priedų nebuvo. Nors Grinaičių ŽŪB ir UAB „Melkinta“ nurodo, kad reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta 2008 m. vasario 13 d., ji nėra minima UAB „Melkinta“ tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte. Teismas, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, atsižvelgęs į tai, kad UAB „Melkinta“ neginčija, jog reikalavimo perleidimo sutartis nebuvo sudaryta 2008 m. vasario 13 d. bei įvertinęs bylos aplinkybes, pagrįstai nusprendė, kad reikalavimo perleidimo sutartis nebuvo sudaryta 2008 m. vasario 13 d. Teismas pagrįstai pripažino reikalavimo perleidimo sutartį tariamu sandoriu, kuris yra niekinis ir negalioja. Apeliantas galėtų įskaityti reikalavimus, jeigu jis įgytų reikalavimo teisę atsakovo atžvilgiu. Apelianto paaiškinimai dėl tinkamo įteikimo atsakovo darbuotojui neįteisina reikalavimo perleidimo sutarties turinio. Apelianto teiginys dėl 2008 m. kovo 10 d. atlikto įskaitymo prieštarauja įstatymui ir yra atmestinas. Neatlikus priešpriešinių piniginių reikalavimų įskaitymo, apeliantas nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dieną liko skolingas atsakovui 52 430,33 Lt. Apelianto argumentai dėl galimybės administratoriui piktnaudžiauti ir reikšti reikalavimus Grinaičių ŽŪB nepagrįsti, nes administratorius gina tiek pačios bankrutuojančios bendrovės, tiek kreditorių interesus, todėl išieško skolas. Įstatyme nustatytų pareigų atlikimas nėra piktnaudžiavimas teise.
Motyvuojamoji dalis
UAB „Litamilk“ ir Grinaičių ŽŪB atskirieji skundai tenkintini iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartimi buvo iškelta UAB „Asotros veterinarija“ bankroto byla. Kauno apygardos teismas 2008 m. birželio 3 d. nutartimi tenkino UAB „Asotros veterinarija“ administratoriaus prašymą dėl kai kurių kreditorių reikalavimų tvirtinimo, o kreditorių Grinaičių ŽŪB, UAB „Melkinta“ ir UAB „Litamilk“ reikalavimų tvirtinimo klausimo nagrinėjimą atidėjo, įpareigojo pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Kauno apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 24 d. skundžiama nutartimi prašymą dėl kreditorių Grinaičių ŽŪB ir UAB „Melkinta“ reikalavimų patvirtinimo atmetė bei patvirtino kreditoriaus UAB „Litamilk“ 605,39 Lt dydžio reikalavimą.
Dėl Grinaičių ŽŪB kreditorinio reikalavimo
Iš bylos dokumentų matyti, kad Grinaičių ŽŪB yra įtraukta į UAB „Asotros veterinarija“ 2008 m. vasario 15 d. debitorių sąrašą (t. 1, b. l. 31), kuriame nurodyta 52 430,33 Lt Grinaičių ŽŪB skola. UAB „Asotros veterinarija“ 2008 m. vasario 15 d. kreditorių sąraše nurodytas vienas iš įmonės kreditorių, tai yra Bioveta s. a. su 303 846,40 Lt reikalavimu (t. 1, b. l. 33). Grinaičių ŽŪB nurodo, kad ji bankrutuojančiai įmonei nėra skolinga, kadangi 2008 m. vasario 13 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis su Bioveta s. a., kuri perleido Grinaičių ŽŪB 52 430,33 Lt reikalavimą bankrutuojančiai įmonei, o Grinaičių ŽŪB įskaitė priešpriešinius reikalavimus, todėl Grinaičių ŽŪB ir UAB „Asotros veterinarija“ nėra viena kitai skolingos.
Ginčas byloje kilo dėl reikalavimo perleidimo ir įskaitymo sandorių teisėtumo ir jų teisinių padarinių. Kaip minėta, Bioveta s. a. ir Grinaičių ŽŪB 2008 m. vasario 13 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria Bioveta s. a. perleido Grinaičių ŽŪB 52 430,33 Lt reikalavimą (t. 1, b. l. 119-120). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Grinaičių ŽŪB reikalavimo nurodė, kad minėtas sandoris yra niekinis, nes sudarytas atbuline data ir teisinių pasekmių nesukuria. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis bei byloje esančiais dokumentais, kurie buvo sudaryti po reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo, nes juose minėta sutartis nebuvo nurodyta. Kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir pažymi, kad sandorių negaliojimo pagrindai yra numatyti CK 1.80-1.93 straipsniuose. Teismas, pripažindamas reikalavimo perleidimo sutartį niekine, nenurodė, kokiu pagrindu šis sandoris buvo pripažintas negaliojančiu. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad sutartis sudaryta atgaline data, tačiau tai pagrindžiantys įrodymai nėra nurodyti (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą, mano, kad esančių dokumentų nepakanka, kad galima būtų daryti išvadą, jog reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta atgaline data.
Kolegija pastebi, kad reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Tam, kad šis sandoris galėtų būti panaudotas prieš skolininką, skolininkas turi sutikti su reikalavimo perleidimu arba įteiktas reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopija arba kitoks reikalavimo perleidimą fakto įrodymas (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). CK 6.109 straipsnio 1 dalyje yra numatytas vienas iš pranešimų būdų, tai yra cesijos sutarties pateikimas skolininkui. Naujojo kreditoriaus pareikštas atsisakymas prievolės arba reikalavimas ją įvykdyti negalioja, jeigu jie pareikšti nepateikus sutarties apie reikalavimo perleidimą. Ši taisyklė netaikoma, jeigu pradinis kreditorius raštu pranešė skolininkui apie reikalavimo perleidimą (CK 6.109 straipsnio 7 dalis).
Iš bylos dokumentų matyti, kad pirminis bankrutuojančio bendrovės kreditorius Bioveta a. s. 2008 m. kovo 18 d. pranešimu informavo UAB „Asotros veterinarija“ apie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą. Pagal CK 6.109 straipsnio 7 dalį toks pranešimas yra tinkamas, kad skolininkas įvykdytų prievolę naujajam kreditoriui. Byloje taip pat yra duomenų, kad 2008 m. kovo 10 d. Grinaičių ŽŪB pranešė skolininkui UAB „Asotros veterinarija“ apie įskaitymą (CK 6.131 straipsnis). Tokį pranešimą pasirašė UAB „Asotros veterinarija“ darbuotojas. Grinaičių ŽŪB nurodė, kad pranešimas apie įskaitymą taip pat buvo išsiųstas 2008 m. kovo 18 d. bankrutuojančiai bendrovei kartu su Biovetos a. s. pranešimu apie reikalavimo perleidimą.
Minėtos aplinkybės patvirtina, kad reikalavimo perleidimo sandoris buvo sudarytas ir apie jį pranešta iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo (Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis įsiteisėjo 2008 m. kovo 26 d. (ĮBĮ 10 str. 13 d.)), tačiau iš bylos aplinkybių negalima nustatyti dėl įskaitymo teisėtumo. CK 6.131 straipsnyje numatyta, kad prievolės įskaitymui pakanka vienos šalies pranešimo kitai šaliai. Prievolės šaliai nesutikus su įskaitymu ji turi įskaitymą ginčyti teisme. Kokia konkrečiai forma ir būdu turi būti pranešta apie įskaitymą CK 6.131 straipsnyje nenumatyta, vadinasi, galima pranešti įvairia forma ir būdais. Iš bylos duomenų matyti, kad Grinaičių ŽŪB apie įskaitymą pranešė UAB Asotros veterinarija“ darbuotojui D. V. , ką jis patvirtino savo parašu.
Administratorius prašė teismo patvirtinti Grinaičių ŽŪB kreditorinį reikalavimą. Grinaičių ŽŪB reikalavimo patvirtinti kreditorinį reikalavimą nepareiškė, nes laiko, kad prievolės tarp šalių baigėsi įskaitymu. 2008 m. kovo 10 d. UAB „Asotros veterinarija“ darbuotojui D. V. pranešė apie įskaitymą, tuo tarpu administratorė teigia, kad tokio pranešimo apie įskaitymą iš Grinaičių ŽŪB iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos bendrovė nėra gavusi. Taigi tarp šalių iš esmės kilo ginčas dėl įskaitymo. BUAB „Asotros veterinarija“ nepripažįsta įskaitymo, nors nėra teismui atskirai pareiškusi reikalavimo dėl įskaitymo nepagrįstumo.
Teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas 2008 m. kovo 10 d. pranešimo, kuris pateiktas UAB „Asotros veterinarija“ darbuotojui D. V. net nevertino, tai yra neatskleidė ginčo esmės. Kaip minėta, pranešti apie įskaitymą galima įvairia forma ir būdais, nes nėra numatyta, kokia konkrečiai forma ir būdu prievolės šalis turi pranešti kitai šaliai apie įskaitymą. Liudytojas M. B. , buvęs UAB „Asotros veretinarija“ direktorius, patvirtino, kad D. V. tvarkė dokumentus ir operacijos su dokumentais buvo atliekamos per minėtą darbuotoją.
Taigi pirmosios instancijos teismas nevisiškai ištyrė aplinkybes, susijusias su 2008 m. kovo 10 d. pranešimu, kuriuo bendrovės darbuotojui D. V. buvo pranešta apie įskaitymą, todėl nutarties dalis, kuria atmestas administratoriaus prašymas patvirtinti Grinaičių ŽŪB kreditorinį reikalavimą, naikinama ir ši bylos dalis perduodama nagrinėti iš naujo.
Teisėjų kolegija atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį, kad Grinaičių ŽŪB nėra pareiškusi prašymo patvirtinti kreditorinį reikalavimą. Iš bylos duomenų matyti, kad administratorius inicijavo Grinaičių ŽŪB kreditorinio reikalavimo patvirtinimą, todėl teismas rezoliucinėje dalyje neteisingai nurodė, kad atmetamas Grinaičių ŽŪB prašymas patvirtinti 52 430,33 Lt kreditorinį reikalavimą. Kaip minėta, Grinaičių ŽŪB laiko, kad tarp šalių prievolės yra pasibaigusios įskaitymu.
Dėl UAB „Litamilk“ kreditorių reikalavimų
Nagrinėjant bankroto bylas yra taikomos civilinio proceso kodekse įtvirtintos taisyklės, išskyrus išimtis, kurias nustato Įmonių bankroto įstatymas (CPK 1 str. 1 d., ĮBĮ 1 str., 10 str. 1 d.). Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administratoriaus ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami. Pagal CPK 329 straipsnio trečiosios dalies 1 punktą bylos išnagrinėjimas pirmosios instancijos teisme nesant nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo, remdamasis šia aplinkybe, skundžia teismo sprendimą, yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.
Kolegija nustatė, kad Kauno apygardos teisme 2008 m. rugsėjo 10 d. buvo nagrinėjamas BUAB „Asotros veterinarija“ administratoriaus ginčijamų reikalavimų tvirtinimo klausimas. Minėtame teismo posėdyje buvo sprendžiama ir dėl UAB „Litamilk“ reikalavimo patvirtinimo. Šios bendrovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo (t. 2, b. l. 67). UAB „Litamilk“ atskirajame skunde nurodė, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie klausimo dėl reikalavimo tvirtinimo nagrinėjimą teismo posėdyje ir negalėjo jame dalyvauti, nes teismo šaukimas bendrovei buvo įteiktas teismo posėdžio dieną jau prasidėjus teismo posėdžiui. Aplinkybę, kad UAB „Litamilk“ teismo šaukimą gavo 2008 m. rugsėjo 10 d. 12.00 val., patvirtina pažyma apie teismo šaukimo įteikimą (t. 2, b. l. 64). Esant tokiai aplinkybei, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad UAB „Litamilk“ nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, nes įstatymas numato, jog įteikimas turi būti vykdomas taip, kad asmuo turėtų pakankamai laiko pasiruošti bylai ir atvykti į teismą (CPK 133 straipsnio 2 dalis). Atskirajame skunde apeliantas nurodė, kad dėl šio proceso pažeidimo jis negalėjo dalyvauti teismo posėdyje, pateikti teismui dokumentus, patvirtinančius tinkamą pranešimo apie reikalavimo perleidimą įteikimą.
Remdamasi minėtomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad minėtas proceso normų pažeidimas yra absoliutus Kauno apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarties dalies dėl UAB „Litamilk“ reikalavimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 3 d. 1 p., 338 str.). Kauno apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarties dalis dėl UAB „Litamilk“ reikalavimo panaikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kadangi klausimas dėl kreditoriau UAB „Litamilk“ finansinio reikalavimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija nepasisako dėl apelianto argumentų dėl skundžiamos nutarties motyvų pripažinimo nepagrįstais ir jų pašalinimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarties dalis, kuriomis patvirtintas UAB „Litamilk“ 605,39 Lt kreditorinis reikalavimas bei atmestas Grinaičių ŽŪB prašymas dėl 52 430,33 Lt reikalavimo, panaikinti ir šiuos klausimus perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.