Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

1.2.1; 1.2.4; 1.4.1; 1.4.4; 1.4.6; 1.4.7; 1.4.8; 1.5.1; 1.5.3; 1.5.4; 1.5.5; 1.5.11; 12.29; 12.30; 21.9.9; 21.9.10.

2020 m. vasario 13 d.

institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos Alytaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos atstovui J. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 5 dalį ir 291 straipsnio 6 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 29 d. iki 2019 m. gruodžio 2 d. 11.30 val. prie jam priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), esančio tvenkinio medžiojo draudžiamais medžioti įrankiais - kilpomis, skirtomis gyvūnams gaudyti, ir buvo pastatęs 3 kilpas bebrams gaudyti, gyvūnų sumedžiojęs neturėjo. Be to, A. M. minėtoje sodyboje nuo nenustatyto laiko iki 2019 m. gruodžio 2 d. 11.30 val. laikė draudžiamą ne mėgėjų žvejybos įrankį - statomą tinklą, nepažymėtą nustatytos formos žymekliais. Tokiais veiksmais A. M. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258, 58.5.10 punkto ir Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14, 9.2 punkto reikalavimus.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas A. M. kaltu dėl nusižengimų prisipažino, paaiškino, kad bebrai iškirto eglutes, kreipėsi į medžiotojus, bet jie nušovė tik du bebrus, todėl sugalvojo pastatyti kilpas, nes jas pastačius bebrai neina prie metalo. Buvo sugautas statant kilpas. Iš pradžių nepripažino, kad statė kilpas, jį įskundė kaimynas, dabar pripažįsta kaltę dėl kilpų statymo. Dėl tinklo paaiškino, kad pas jį pirtyje šventė ,,Heloviną“ ir buvo atsivežę visokių rekvizitų, taip pat ir tinklą, po to tinklą paliko kaip dekoraciją, jis jį pakabino ant pirties sienos. Tinklas nuo lapkričio 1 d. atvirai kabėjo ant sienos. Aplinkosaugininkai vieną tinklą paliko, o kitą paėmė, mano, kad tinklas netinkamas žvejoti, nes labai plonas valas, su juo nebandė žvejoti. Savo veiksmus vertina blogai, gailisi, augina mažametę dukrą, todėl prašė skirti baudą, mažesnę nei minimali.

Institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos Alytaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (toliau – Institucijos) atstovas J. J. paaiškino, kad 2019 m. lapkričio 29 d. buvo gautas anoniminis pranešimas, kad Jurgelionių k., prie A. M. sodybos esančių tvenkinių pastatytos kilpos žvėrims gaudyti, kas yra draudžiama. Nusprendė stebėti teritoriją, įsitikino, kad kilpos pastatytos ir kad jas statė A. M., todėl gruodžio 2 d. atvyko į sodybą, rado pastatytas tris kilpas ir sodyboje ant sienos kabantį tinklą, kurie buvo paimti, viskas užfiksuota. A. M. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl neteisėtos medžioklės draudžiamais įrankiais – kilpomis ir draudžiamo žvejybos įrankio laikymo. Nurodė, kad kai statomas tinklas turi viršutinę pavarą – plūdes ir apatinę pavarą – svorius, tai jis laikomas paruoštu žvejybai ir tinkamu. Paimtas tinklas turėjo plūdes ir svorius, todėl jis ir buvo paimtas ir yra laikomas tinkamu įrankiu žvejybai. Valo tinklai nėra stiprūs, žuvys juos paplėšo, todėl lieka skylučių. Šis tinklas buvo paplyšęs, bet ne taip stipriai, kad būtų netinkamas žvejybai, todėl laikėsi nuomonės, kad tinklas buvo tinkamas žvejybai. Sodyboje buvo rastas ir dar vienas tinklas, kuris buvo be pavarų, todėl jis nebuvo paimtas. Prašo patraukti A. M. atsakomybėn dėl jam inkriminuotų nusižengimų, numatytų ANK 290 straipsnio 5 dalyje ir 291 straipsnio 6 dalyje, prašo neskirti griežčiausių nuobaudų.

Tai, kad A. M. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, be jo paties ir institucijos atstovo paaiškinimų patvirtina ir byloje surinkti ir toliau aptariami rašytiniai bylos duomenys, kurie pripažįstami įrodymais:

Administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotas nusižengimų faktas bei visos nusižengimų aplinkybės (b. l. 14).

2019 m. gruodžio 2 d. faktų fiksavimo pažymoje nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 2 d. apie 11.30 val. pagal gautą anoniminį pranešimą patikrinus sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), priklausančią A. M., rastos dvi pastatytos kilpos žvėrims gaudyti, dar viena kilpa rasta prie griovio, sujungto su kūdra. Ant sodybos kieme esančio pastato sienos rastas statomas, specialiais žymekliais nepažymėtas tinklas. Rasti daiktai paimti, jų paėmime dalyvavo kaimynystėje gyvenantis L. T. (b. l. 1).

Daiktų ir (ar) dokumentų paėmimo protokolu iš (duomenys neskelbtini) esančios ir A. M. priklausančios sodybos paimta trys kilpos, skirtos žvėrims gaudyti, ir vienas statomas tinklas (b. l. 2).

Fotonuotraukose fiksuota A. M. priklausanti sodyba, esanti (duomenys neskelbtini), ir joje prie kūdros rastos 3 kilpos žvėrims (bebrams) gaudyti ir specialiais žymekliais nepažymėtas statomas tinklas, kabojęs ant pastato sienos (b. l. 3 ir 4).

A. M. rašytiniame 2019 m. gruodžio 4 d. paaiškinime nurodė, kad kilpų nėra statęs, tai kaimynų kerštas, o tinklą kaip dekoraciją paliko kompanija, kuri buvo išsinuomojusi pirtį, tinklą naudojo ,,Helovinui“ švęsti. Nežinojo, kad tinklo negalima laikyti, šis tinklas netinkamas žuvauti (b. l. 11).

A. M. rašytiniame 2020 m. sausio 10 d. paaiškinime nurodė, kad pripažįsta prie savo namų pastatęs kelias kilpas apsisaugoti nuo bebrų, kadangi jie išnaikino daug jų sodintų medžių. Kilpas statė apie lapkričio mėn., gamtai žalos nepadarė, daugiau kilpų nestatys, kadangi pastatė tvorą. Dėl tinklo prašo vadovautis gruodžio 4 d. duotais jo parodymais. Labai gailisi, daugiau taip nedarys (b. l. 12).

Prie bylos pridėtuose vaizdo įrašuose slapta kamera fiksuota, kaip A. M. stato kilpas prie tvenkinio; taip pat fiksuotos aplinkos apsaugos inspektorių T. D., S. K. ir A. S., dalyvaujant kaimynui L. T., prie tvenkinių rastos trys kilpos žvėrims gaudyti, kurios yra paimamos, taip pat ant sodybos sienos rastas pakabintas draudžiamas žvejybos įrankis - tinklas su plūde bei švino svareliais (b. l. 15).

ANK 291 straipsnio 6 dalis numato, kad neteisėtas žvejybos įrankių (išskyrus elektros arba ultragarso žvejybos prietaisus), kuriuos naudoti draudžiama pagal teisės aktus, gaminimas, realizavimas, įsigijimas arba laikymas užtraukia baudą nuo šešiasdešimt iki dviejų šimtų eurų.

ANK 290 straipsnio 5 dalis numato, kad <...> arba medžiojimas draudžiamais įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.

ANK 290 ir 291 straipsniai yra blanketinės normos, nukreipiančios į kitus teisės aktus. Medžioklės tvarką reglamentuoja Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (toliau - Medžioklės taisyklės), kurių, kaip yra nurodoma administracinio nusižengimo protokole, 58.5, 58.5.10 punktų reikalavimus pažeidė A. M.. Medžioklės taisyklių 58.5.10 punkte įtvirtintas draudimas medžioti draudžiamais naudoti įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais - statant kilpas gyvūnams gaudyti. Medžioklės taisyklių 74.1 punkte yra nustatyta, kad Medžioklės taisyklių 58.1-58.5 punktuose nurodyti Medžioklės taisyklių pažeidimai yra laikomi šiurkščiais. Kaltę dėl medžiojimo draudžiamais medžioklės įrankiais ir būdais A. M. pripažino, ji įrodyta be jo paties paaiškinimų, taip pat ir Institucijos atstovo paaiškinimais bei rašytiniais byloje surinktais duomenimis bei filmuota medžiaga.

Žvejybos tvarką reglamentuoja Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1 -14, 9.2 punktas draudžia laikyti ar gabenti žeberklus, ūdas ir ne mėgėjų žvejybos įrankius (toliau – draudžiami žvejybos įrankiai), išskyrus atvejus, kai šie įrankiai teisės aktų nustatyta tvarka naudojami verslinei ar specialiajai žvejybai ar mokslo ir mokymo tikslais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, tinkliniai žvejybos įrankiai laikomi ne mėgėjų žvejybos įrankiais. Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 2 straipsnio 23¹ punktas numato, kad statomasis tinklas – verslinės žvejybos įrankis – iš vieno ar kelių ant vienos tinklo pavaros lygiagrečiai sukabintų tinklinio audeklo gabalų sudarytas tinklas, kurį vandenyje vertikaliai iš viršaus išlaiko plūdės ar plūduriuojanti virvė (pavara), o iš apačios – svarai ar nusverianti virvė (pavara), ir kuriuo sugaunamos į jį įsipainiojusios arba jo akyse sulaikytos žuvys. Institucijos atstovas paaiškino, kad A. M. sodyboje rastas tinklas turėjo plūdes ir svarus, todėl jis yra laikomas tinkamu įrankiu žvejybai, o tai, kad tinklas buvo su skylutėmis, nedaro jo netinkamu žvejybai, nes, kaip nurodė Institucijos atstovas, tinklas nebuvo taip suplyšęs, kad būtų netinkamas žvejybai. Faktas, kad A. M. statomo tinklo nenaudojo žvejybai, o naudojo jį kaip dekoraciją, taip pat nešalina jo kaltės, nes administracinė atsakomybė pagal ANK 291 straipsnio 6 dalį numatyta ir už neteisėtą žvejybos įrankių, kuriuos naudoti draudžiama pagal teisės aktus, laikymą.

Administracinio nusižengimo byloje surinkti ir aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, jog A. M. medžiojo draudžiamais medžioti įrankiais - kilpomis, skirtomis gyvūnams gaudyti, t. y. jis buvo pastatęs 3 kilpas bebrams gaudyti, taip pat sodyboje laikė draudžiamą ne mėgėjų žvejybos įrankį - statomą tinklą. Tokiais veiksmais jis padarė ANK 290 straipsnio 5 dalyje ir 291 straipsnio 6 dalyje numatytus administracinius nusižengimus.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

A. M. administracinius nusižengimus padarė veikdamas tyčia (ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltę dėl medžioklės taisyklių pažeidimo pripažino, gailėjosi jį padaręs ir tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalis). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (ANK 36 straipsnio 1 dalis). A. M. yra dirbantis, buvęs teistas ir baustas administracinėmis nuobaudomis, tačiau teistumas išnykęs, o nuobaudos nusižengimų padarymo metu jau negaliojo, už tokius pačius nusižengimus niekada nebuvo baustas.

Nusižengimą padaręs asmuo prašė jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti mažesnę baudą nei numato įstatymas, nes augina mažametę dukrą. ANK 22 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti, apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, taip pat siekiant juos atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Iš įstatymo formuluotės seka išvada, kad nuobauda skiriama siekiant prevencinių tikslų – sukurti nubaustajam suvaržymus, dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Kaltas asmuo, kuriam skiriama administracinė nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių padarinių. Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Teismas pažymi, kad vien tai, kad A. M. pripažįsta savo kaltę, gailisi dėl nusižengimo, augina mažametę dukrą, apie kurią, beje, teismui nepateikta jokių duomenų, nesudaro pagrindo spręsti, kad tai ypatingai individualizuoja faktines bylos aplinkybes ir kaltininko asmenybę. Atkreipiamas dėmesys, kad A. M. kaltę dėl statomo tinklo laikymo pripažino iš dalies, o kaltę dėl medžioklės draudžiamais įrankiais pripažino ne iš karto, o tik susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga bei peržiūrėjęs vaizdo įrašą, kuriame fiksuota, kaip jis pats stato kilpas (b. l. 11 ir 12). Teismo vertinimu, šios išvardintos aplinkybės nėra išskirtinės, sudarančios pagrindą švelninti asmens teisinę padėtį, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes, taip pat tai, kad A. M. padarytas Medžioklės taisyklių 58.5.10 punkte numatytas pažeidimas yra šiurkštus, ir tai, kad medžioklė pati savaime yra pavojinga, todėl yra griežtai kontroliuojama veikla, bei vadovaujantis ANK 34 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, sprendžiama, jog ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinės nuobaudos paskirtis bus įgyvendinta, už kiekvieną iš nusižengimų paskyrus straipsnio sankcijoje numatytas minimalias baudas. Paskirtos baudos subendrintinos pagal ANK 38 straipsnio 2 dalyje nustatytas taisykles, t. y. parenkant nuobaudą pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

Administracinio poveikio priemonės – tai viena iš valstybės nustatytos reakcijos į padarytą nusižengimą formų, turinčios padėti įgyvendinti nuobaudos paskirtį. ANK 290 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti administracinio poveikio priemonę - teisės medžioti atėmimą nuo vienų iki penkerių metų. Nustatydamas administracinio poveikio priemonės – teisės medžioti atėmimo terminą, teismas atsižvelgia į anksčiau aptartas A. M. padarytų administracinių nusižengimų pavojingumo pobūdį apibūdinančias aplinkybes, pažeidėją charakterizuojančias aplinkybes, kad jis anksčiau nėra baustas už analogiškus pažeidimus, į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra nustatytų sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių, ir sprendžia, kad jam skirtinas teisės medžioti atėmimas vieniems metams. Pažymima ir tai, kad aplinkybė, jog asmuo oficialiai nebuvo įgijęs teisės medžioti, nėra kliūtis taikyti ANK 28 straipsnyje numatytą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartis byloje Nr. AN2-443-593/2017), nes asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti.

Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (ANK 29 straipsnis). Pagal ANK 29 straipsnio 2 dalį konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas.

Vadovaujantis ANK 290 straipsnio 10 dalimi už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimą. ANK 291 straipsnio 8 dalis taip pat numato, kad už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimą. Nors medžioklės metu gyvūnas ir nebuvo sumedžiotas, tai nėra pagrindas nekonfiskuoti nusižengimo įrankio. Iš ANK 290 straipsnio 10 dalies ir 291 straipsnio 8 dalies normų konstrukcijos seka, kad administracinio nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimas yra imperatyvus. Nagrinėjamu atveju kilpos, skirtos gyvūnams gaudyti, bei draudžiamas ne mėgėjų žvejybos įrankis – tinklas yra nusižengimo padarymo įrankiai (priemonės). Šią aplinkybę pagrindžia paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai, jog jis turėjo tikslą sumedžioti bebrus. Vien tos aplinkybės, kad joks gyvūnas nebuvo sumedžiotas ir kad tinklas žvejybai nebuvo naudojamas ir reali žala gamtos ištekliams nepadaryta, nepašalina A. M. atsakomybės dėl itin šiurkštaus Medžioklės taisyklių pažeidimo bei Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimo. Taigi, atsižvelgiant į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pavojingumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, siekiant užkirsti kelią ateityje analogiškų nusižengimų padarymui, šios administracinio poveikio priemonės taikymas yra būtinas, todėl A. M. priklausančios kilpos, skirtos gyvūnams gaudyti, ir statomas tinklas konfiskuojami kaip administracinio nusižengimo padarymo įrankiai (priemonės).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 25 straipsniu, 29 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 4 dalimi, 636 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. M. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 5 dalyje ir 291 straipsnio 6 dalyje, ir skirti :

- už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą 600 Eur (šešių šimtų eurų) dydžio baudą;

- už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 291 straipsnio 6 dalyje numatytą nusižengimą 60 Eur (šešiasdešimt eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, nuobaudas subendrinti ir galutinę nuobaudą paskirti – 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 9 dalimi, A. M. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 5 dalyje, padarymą skirti teisės medžioti atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 10 dalimi, 291 straipsnio 8 dalimi, 29 straipsniu, A. M. už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 5 dalyje, 291 straipsnio 6 dalyje, padarymą skirti administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti iš jo paimtas kilpas, skirtas gyvūnams gaudyti, ir statomą tinklą žuvims gaudyti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja I. K.

Papildoma informacija: baudą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda sumokama bet kuriame banke ar jo filiale į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie LR FM) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant unikalų mokėjimo kodą – ROIK 20109635290, įmokos kodą – 1001.

Laiku nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.