Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėjas Antanas Šeštokas, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Juozo Valicko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 04-5-00069-15 ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

Z. K., gim. (duomenys neskelbtini), Gruzijos Respublikos pilietis, gruzinas, vedęs, aukštojo išsilavinimo, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 str. 1 d.,

A. U., gim. (duomenys neskelbtini), Gruzijos Respublikos pilietis, gruzinas, vedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Gruzijos Respublikos piliečiai Z. K. ir A. U., veikdami bendrininkų grupėje, 2015 m. spalio mėn. laikotarpyje tarp spalio 1-10 dienos, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, tyčia, neteisėtai, neturėdami Lietuvos Respublikos vizos ar kito leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką, neleistinoje vietoje, ne per nustatytus pasienio ar muitinės kontrolės perėjimo punktus, perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną eidami iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją.

Z. K. apklaustas įtariamuoju kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015-08-14, jis iš Gruzijos Respublikos, Batumi miesto, kartu su pusbroliu A. U. lėktuvu atskrido į Ukrainą, Kijevo miestą. Kartu vyko todėl, kad jis pats serga epilepsija ir jam reikalingas nuolatinis prižiūrintis asmuo. Apie vieną mėnesį gyveno Kijevo mieste pas giminaičius. 2015-09-10, jis kreipėsi į Ispanijos Karalystės ambasadą Kijeve dėl Šengeno vizos gavimo jam ir A. U., tačiau viza jiems nebuvo išduota. 2015-09-19, jie autobusu iš Ukrainos Respublikos atvyko į Baltarusijos Respubliką, Minsko miestą, pas pažįstamą D. N., pas kurį apsigyveno. Minsko mieste jis ėmė ieškoti asmens, kuris galėtų parodyti kaip pereiti valstybės sieną ir patekti į Lietuvos Respubliką. 2015-09-25 ar 26 diena, Minske, sutiko armėnų tautybės asmenį, kuris už 100 JAV dolerių atlygį sutiko parodyti kaip ir kur galima pereiti valstybės sieną. 2015-09-29 ar 30 d., armėnas automobiliu juos nuvežė prie kažkokio miško, parodė kryptį ir pasakė, kad maždaug už 4-5 kilometrų jie jau bus Lietuvos Respublikoje. Jis su A. U. armėno nurodyta kryptimi ėjo pėsčiomis apie 4-5 val. Eidami priėjo asfaltuotą kelią, šalia kurio stovėjo moteris. Autobusų stotelės ten nebuvo, tačiau, maždaug už 15-20 minučių atvažiavo autobusas į kurį įlipo ir sužinojo, kad jis vyksta į Vilnių. Atvykus į Vilnių, ėmė ieškoti viešbučio, kuriame galėtų apsistoti. 2015-10-09 būdami Vilniuje, užsuko į kavinę, kurios pavadinimo neprisimena ir pamatė, kad prie vieno staliuko sėdi vyras ir moteris, kurie tarpusavyje kalbėjo gruziniškai. Priėjo prie tų asmenų, susipažino, vyras prisistatė vardu L., o moteris vardu N. Kalbant su L., šis paminėjo, kad kitą dieną ketina vykti į Vokietiją pas draugą. Sužinojęs, kad L. ketina vykti į Vokietiją, jis kartu su A. U. paprašė, kad L. juos pavežtų iki Lenkijos Respublikos, nes ten ketino paprašyti prieglobsčio. L. už nuvežimą atlygio neprašė. Susitarus dėl kelionės, L. pasakė, kad kitą dieną užvažiuos jų paimti. 2015-10-10 apie 14.00 val. kartu su A. U. jis išėjo iš viešbučio, kur jų laukė L., sėdo į L. automobilį „Ford Mondeo“. Iš Vilniaus iki valstybės sienos jie važiavo apie 2 valandas, o atvykus į pasienio kontrolės punktą juos visus sulaikė pasienio pareigūnai. Vyras vardu L., kuris juos vežė, nežinojo, kad jis ir A. U. neturi vizos būti Lietuvos Respublikoje (b. l. 42-44).

A. U. apklaustas įtariamuoju kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad prieš 2 mėnesius, jis iš Gruzijos Respublikos, Batumi miesto, kartu su pusbroliu Z. K. lėktuvu atskrido į Ukrainą, Kijevo miestą. Kartu vyko todėl, kad Z. K. serga epilepsija ir jam reikalingas nuolatos prižiūrintis asmuo. Apie vieną mėnesį gyveno Kijevo mieste. 2015-09-10 jis kreipėsi į Ispanijos Karalystės ambasadą Kijeve dėl Šengeno vizos gavimo jam ir Z. K., tačiau viza jiems nebuvo išduota. 2015-09-19 jie autobusu iš Ukrainos Respublikos nuvyko į Baltarusijos Respubliką, Minsko miestą. Minsko mieste jie ėmė ieškoti asmens, kuris galėtų parodyti kaip pereiti valstybės sieną ir patekti į Lietuvos Respubliką. Apie 2015-09-25 ar 26, Minske sutiko armėnų tautybės taksi vairuotoją, kuris už 100 JAV dolerių atlygį sutiko parodyti kaip ir kur galima pereiti valstybės sieną. Apie 2015-09-29 ar 30 dienomis, tikslios datos neprisimena, tas armėnas su savo automobiliu atvežė juos prie kažkokio miško, ir parodęs kryptį pasakė, kad maždaug už 4-5 kilometrų jie bus Lietuvos Respublikoje. Kai armėnas juos paleido, buvo paryčiai, tamsu, apie 5.00 ar 6.00 val. ryto, jie su Z. K. armėno nurodyta kryptimi ėjo pėsčiomis apie 4-5 val. Kada perėjo valstybės sieną nepamatė, nes buvo tamsu. Eidami priėjo asfaltuotą kelią, šalia kurio stovėjo žmogus. Autobusų stotelės ten nebuvo, tačiau maždaug už 20 minučių atvažiavo autobusas, į kurį įlipo. Vėliau sužinojo, kad autobusas vyksta į Vilnių. 2015-10-09, Vilniuje, jie užsuko į kavinę, kur pamatė, kad prie vieno staliuko sėdi vyras ir moteris, kurie tarpusavyje kalbėjo gruziniškai. Jie priėjo prie tų asmenų, susipažino, vyras prisistatė vardu L., o moteris vardu N. Kalbant su L., šis paminėjo, kad kitą dieną ketina vykti į Vokietiją. Sužinojęs, kad L. ketina vykti į Vokietiją, jis kartu su Z. K. paprašė, kad L. juos pavežtų iki Lenkijos Respublikos, nes ten ketino prašyti prieglobsčio. L. už nuvežimą atlygio neprašė. Susitarus dėl kelionės, L. pasakė, kad kitą dieną užvažiuos jų paimti. 2015-10-10 apie 14.00 val., L. paskambino Z. K. ir pasakė, kad jis jau laukia jų prie viešbučio. Jie išėjo iš viešbučio ir įsėdo į L. automobilį „Ford Mondeo“. Jis su savimi turėjo juodos spalvos ant peties nešiojamą rankinę, kurioje buvo Z. K. telefono pakrovėjas, banko kortelė su jo vardu ir pavarde ir viena telefono kortelė. Vėliau ši rankinė su joje buvusiais daiktais liko automobilyje. Iš Vilniaus jie važiavo apie 2 valandas, o atvykus į pasienio kontrolės punktą juos visus sulaikė pasienio pareigūnai. Į Lietuvos Respubliką jis kartu su Z. K. atvyko su tikslu paprašyti prieglobsčio, nesvarbu ar Lietuvos Respublikoje, ar Lenkijos Respublikoje, kadangi reikia gydyti Z. K. ligą (b. l. 71-73).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltė įrodyta bylos medžiaga ir liudytojų parodymais.

Liudytojas Darius Bendorius parodė, kad jis dirba VSAT prie LR VRM Varėnos rinktinės Sargybų skyriuje vyresniojo pasieniečio pareigose. 2015-10-10 dirbo Druskininkų užkardos Raigardo pasienio kontrolės punkte, tikrino iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką išvykstančius asmenis ir automobilius. Apie 17.00 val. į tikrinimo juostą atvyko automobilis „FORD MONDEO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo L. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuris turėjo su savimi asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus su vienkartine viza. Su juo vyko kaip keleiviai Gruzijos piliečiai Z. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. U., gim. (duomenys neskelbtini). Abu piliečiai buvo su asmens tapatybę patvirtinančiais dokumentais, tačiau, neturėjo vizų, ir pasakė, kad sieną nelegaliai perėjo eidami iš Baltarusijos Respublikos, o vairuotoją susitiko atsitiktinai Vilniaus mieste (b.l.20-21).

L. S. apklaustas įtariamuoju kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis jokio nusikaltimo nepadarė. Jis yra susituokęs su Latvijos Respublikos piliete E. Z., todėl buvo gavęs vizą būti Latvijoje 14 dienų. 2015-10-09 ryte, jis pasiskolino pas brolį V. S., gyvenantį (duomenys neskelbtini), automobilį „Ford Mondeo“ ir vyko aplankyti Vilniaus miesto, o po to nutarė nuvykti į Vokietiją aplankyti vaikystės draugės N. K. Sėdėdamas vienoje Vilniaus kavinėje, jis atsitiktinai susitiko su Gruzijos piliečiais Z. ir A., kurių paprašė mobilaus ryšio telefono, kad leistų paskambinti broliui ir draugei į Vokietiją, norėdamas pasakyti, kad kitą dieną jis atvažiuos aplankyti. Grąžindamas telefoną užsiminė, kad kitą dieną važiuos į Vokietiją. Tuomet, minėti vyrai paprašė juos pavežti iki Lenkijos, sakydami, kad Lenkijoje vienam iš jų reikalingas gydymas nuo epilepsijos. Sutiko juos pavežti ir kitą dieną minėtu automobiliu atvyko į sutartą vietą prie kažkokio viešbučio. Po to, jis nustatė navigacijos prietaise adresą Lenkija, Varšuva, ir išvažiavo į Lenkiją, tačiau navigacija juos atvedė į pasienio kontrolės punktą, kur jie ir buvo sulaikyti. Minėtus vyrus jis vežė be jokio atlygio, o kad jie neturėjo vizų jis nežinojo, jie jam apie tai nieko nesakė (b. l. 100-102, 112-114).

Iš 2015-11-18 Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Druskininkuose) prokuroro nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 04-5-00069-15 dalyje dėl įtariamojo L. S., gim. (duomenys neskelbtini), nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę pagal LR BK 292 str. 1d. (b. l. 173-176).

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus duomenis, daro išvadą, kad kaltinamieji Z. K. ir A. U. veikdami kartu bendrininkų grupėje, 2015 m. spalio mėn., laikotarpyje tarp spalio 1-10 dienos, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, tyčia, neteisėtai, neturėdami Lietuvos Respublikos vizos ar kito leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką, neleistinoje vietoje, ne per nustatytus pasienio ar muitinės kontrolės perėjimo punktus, perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną eidami iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją. Kaltinamųjų nuskalstama veika ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota teisingai ir pilnai atitinka Lietuvos Respublikos BK 291 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems Z. K. ir A. U., atsižvelgia į padarytos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybes, kitas aplinkybes. Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str.), jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Padarytas tyčinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas. Bylos duomenimis, kaltinamieji anksčiau neteisti, nebausti, nedirba, vedę, į psichikos ir priklausomybės ligų įskaitą neįrašyti (b. l. 31, 60).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į siektinus prevencinius ir auklėjamus bausmės tikslus, kaltinamiesiems skirtina arešto bausmė, prokuroro pareiškime nurodyto dydžio. Kaltinamieji prisipažįsta esą kalti, sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl vadovaujantis BK 64¹ str. nuostatomis, bausmė mažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. 2 d., į bausmę įskaičiuotinas kardomojo kalinimo laikas. Užbaigiant procesą, išspręstini kardomųjų priemonių ir daiktinių įrodymų klausimai.

Teismas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Z. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Z. K. paskirti galutinę bausmę – 50 (penkiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką Z. K. įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2015 m spalio 10 d. 17 val. ir suėmime nuo 2015 m. spalio 12 d. iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, bet ne ilgiau nei iki paskirtos bausmės pabaigos.

Kardomąją priemonę – suėmimą, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

A. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. U. paskirti galutinę bausmę – 50 (penkiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką A. U. įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2015 m spalio 10 d. 17 val. ir suėmime nuo 2015 m. spalio 12 d. iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, bet ne ilgiau nei iki paskirtos bausmės pabaigos.

Kardomąją priemonę – suėmimą, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, kurie saugomi VSAT prie LR VRM Varėnos rinktinėje (Alytaus g. 1, Varėna): asmens pasą Nr. (duomenys neskelbtini), mobilaus ryšio telefoną „SAMSUNG DUOS“ MEI1 (duomenys neskelbtini), IMEI2 (duomenys neskelbtini), pinigus – 350 Eur (b. l. 24-26), grąžinti savininkui Z. K..

Daiktus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, kurie saugomi VSAT prie LR VRM Varėnos rinktinėje (Alytaus g. 1, Varėna): asmens pasą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pinigus – 51,26 Eur (b. l. 57-59), grąžinti savininkui A. U.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamiesiems Z. K. ir A. U..

Išaiškinti Z. K. ir A. U., kad jie, nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Druskininkų miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamiesiems padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamieji nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.