- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-10-03
- Bylos Nr.
- 1-2937-961/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-63653-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Nukentėjusysis
- R. D.
- Kaltinamasis
- A. M.
viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A.M., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „R.“ vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. 2017 m. gruodžio 6 d., apie 06.33 val., Vakariniame aplinkkelyje, ties Pavilnionių g., Vilniuje, vairavo UAB „R.“ nuosavybės teise priklausantį automobilį Volvo FM9, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas buvo neatsargus ir neatidus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo ir meteorologines sąlygas, dėl ko važiuodamas Vakariniu aplinkkeliu nuo Ukmergės g. pusės link Oslo g. pusės antra eismo juosta esant apsnigtai ir slidžiai kelio dangai bei atsiradus kliūčiai (priekyje po eismo įvykio sustojusiam automobiliui Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesustabdė vairuojamos transporto priemonės, atsitrenkė į priekyje stovėjusį automobilį Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir partrenkė minėto automobilio vairuotoją R. D., buvusią netoliese savo automobilio. Toliau slysdamas automobilis Volvo FM9, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į sustojusio automobilio Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį. Nuo smūgio automobilis Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į priekyje sustojusio automobilio Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį, šis automobilis nuo smūgio atsitrenkė į priekyje (po eismo įvykio) stovinčio automobilio Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį. Eismo įvykio metu R. D. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, taip pat apgadintos transporto priemonės: R. D. nuosavybės teise priklausantis automobilis Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „R.“ nuosavybės teise priklausantis automobilis Volvo FM9, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. Č. nuosavybės teise priklausantis automobilis Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) R. R. nuosavybės teise priklausantis automobilis Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei L. P. nuosavybės teise priklausantis automobilis Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadinti viaduko atitvarai. Šiais savo veiksmais A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto, numatančio jog „<...> Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, <...>, meteorologines sąlygas, <...>, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“, ir 128 punkto, numatančio, jog „Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams“, reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu A. M. savo kaltę pripažino ir parodė, kad važiavo į Vilnių, vežė krovinį. Vilniuje važiavo viaduku pirma eismo juosta, antroje eismo juostoje matė stovintį automobilį Peugeot. Buvo mašinų spūstis. Jam iki Peugeot automobilio buvo likę 200 m, bandė stabdyti, bet buvo labai slidu, plikledis. Pirmoje eismo juostoje buvo automobilių grūstis, antroje eismo juostoje už automobilio Peugeot vaikščiojo moteris, kuri jam važiuojant pradėjo bėgti į dešinę pusę. Tuomet jis stengdamasis išvengti susidūrimo suko į kairę pusę tarp atitvarų ir Peugeot automobilio. Pravažiavo pro minėtą tarpą. Toliau slydo vaiduku ir pamatė, kad priekyje yra dar viena avarija. Jis nebegalėjo valdyti automobilio, atsitrenkė į automobilį Audi A4. Tuomet išlipo iš automobilio. Jam kiti eismo dalyviai pasakė, kad yra iškviesta policija, kai ji atvyks, bus pildomos eismo įvykio deklaracijos. Atvykusi policija jam pasakė, kad jis turi pildyti tris eismo įvykio deklaracijas, kadangi jam atsitrenkus į automobilį Audi, pastarasis atsitrenkė į kitą automobilį, o tas dar į kitą. Eismo įvykio dalyviai užpildė eismo įvykio deklaracijas. Paskui jam policijos pareigūnai pasakė, kad reikia važiuoti į policijos komisariatą, kadangi jis ant kalno kliudė automobilį Peugeot ir sužalojo moterį, kuriai ant kaktos yra guzas. Jis po visko bendravo su R. D., su ja susitaikė, ji jam pretenzijų neturėjo, draudimas nukentėjusiajai žalą padengė. Sutinka, kad jam atsitrenkus į automobilį Peugeot, pastarasis galėjo pajudėti ir sužaloti R. D.. Kadangi jis dirba vairuotoju, tai yra padaręs administracinių nusižengimų, susijusių su Kelių eismo taisyklėmis, jų išvengti sudėtinga. Šių nusižengimų nedaug, greitį viršijo tik dėl to, kad buvo įsitikinęs, jog tame kelio ruože leistinas didesnis greitis.
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji R. D. parodė, kad įvykio dieną buvo labai slidu, buvo tamsu, jos automobilis stovėjo ant posūkio, todėl tikrai būtų buvę bet kam sunku išlaviruoti pro jos automobilį. Ji su A. M. susitaikė, jam pretenzijų neturi. Prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemones iš A. M., kadangi tuomet jis neteks darbo, o jis vienas išlaiko šeimą. A. M. domėjosi jos sveikata po eismo įvykio. Jai išmokėta draudimo žala yra pakankama.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu A. M. parodė, jog 2017 m. gruodžio 6 d., apie 06.30 val., vairavo UAB „R.“ priklausantį automobilį Volvo FM9, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo vienas iš Panevėžio į Vilnių. Įvažiavęs į Vilnių pasuko į Vakarinį aplinkkelį, kuriuo važiavo link Savanorių pr. pusės. Tuo metu buvo tamsus paros metas, Vakarinis aplinkkelis buvo apšviestas, kritulių nebuvo, važiuojamoji dalis pasirodė, jog nebuvo slidi. Prieš pat Vilnių pasitikrino kelio dangos būklę stabdydamas, automobilis staigiai stabdė, neslydo. Vakariniu aplinkkeliu važiavo antra eismo juosta apie 80 km/val. greičiu. Užvažiavęs ant viaduko pamatė iš tolo ties Pavilnionių g. avariją, t. y. jo važiavimo krypties eismo juostoje, t. y. skersai antros eismo juostos priekine dalimi link atitvarų, galine link vidurio važiuojamosios dalies stovintį apgadintą automobilį ir už jo vaikščiojančią moterį. Atstumas nuo jo vairuojamo automobilio iki stovinčio automobilio buvo apie 150 m. Kokie buvo šio stovinčio automobilio apgadinimai, neįsidėmėjo, bet jis buvo apdaužytas, o būtent ta pusė, kurią matė. Pirma eismo juosta jo važiavimo kryptimi transporto priemonės judėjo ar stovėjo, tiksliai nurodyti negali. Pamatęs priekyje esančią situaciją, stabdė vairuojamą automobilį, tačiau pajuto, jog automobilis visiškai nestoja, nes kelio danga labai slidi. Supratęs, jog iki stovinčio automobilio niekaip nesustos, važiavo kiek įmanoma kairiau, t. y. bandė pravažiuoti tarpu tarp stovinčio apgadinto Peugeot automobilio ir atitvarų, nes pirmoje eismo juostoje, kaip minėjo, buvo transporto priemonės. Matė, kad buvusi už automobilio Peugeot moteris pamačiusi slystantį jo vairuojamą automobilį bėgo link pirmoje eismo juostoje esančių transporto priemonių. Jo važiavimo kryptimi ji buvo už Peugeot automobilio.Taigi pravažiuodamas tarpe tarp autmobilio Peugeot ir atitivarų pajuto smūgį į atitvarus, į kuriuos atsitrenkė priekine kaire automobilio dalimi, po ko automobilis pasisuko ir slydo dešiniu šonu. Ar atsitrenkė į Peugeot automobilį, nežino, galbūt jo automobiliui sukantis ir atsitrenkė. Slystant toliau palei atitvarus, atsitrenkė į stovinčius antroje eismo juostoje automobilius. t. y. į Audi automobilį, kuris pajudėjo ir atsitrenkė į Ford automobilį, o pastarasis pajudėjo į priekį ir atsitrenkė į jau susidūrusį Audi automobilį. Jo automobilis slydo palei viaduko atitvarus su jais kontaktuodamas apie 50 m atstumą. Atitvarai buvo nulenkti. Su trijų autmobilių, t.y. dviejų Audi ir Ford, vairuotojais supildė eismo įvykio deklaracijas. Prie jo priėję policijos apreigūnai pasakė, kad jis partrenkė moterį, buvusią ties savo autmobiliu Peugeot. Jis moters nepartrenkė, ją galėjo kliudyti jos pačios Peugeot automobilis, kuris po galimo kontakto su jo automobiliu slysdamas galėjo kliudyti moterį. Moteris buvo išvežta į ligoninę. Kaip moteris buvo parblokšta, kas ją kliudė, jis nematė ir nurodyti negali. Kaip ir su kuo susidūrė automobilis Peugeot, jis nematė, jis automobilį tik matė jau apgadintą ir stovintį skersai antroje eismo juostoje. Dėl kilusių pasekmių nuoširdžiai gailisi. (b.l. 99,103)
Šalies argumentai
A. M. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad važiavo iš Panevėžio į Vilnių vilkiku Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įvažiavęs į Vakarinį aplinkkelį, pamatė iš toli esančią avariją pirmoje eismo juostoje ir stovintį automobilį Peugeot, kuris stovėjo tarp pirmos ir antros eismo juostos. Matė bėgančią moterį nuo automobilio. Jis pradėjo stabdyti, bet pamatęs, kad nesustos, pradėjo trauktis į kairę pusę, kad nekliudytų automobilių. Slysdamas kelio danga kliudė keletą automobilių. (b.l. 91)
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat A. M. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jis vairuodamas automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo Panavėžio link Kauno Vakariniu aplinkkeliu užvažiavo ant Pavilionio viaduko, pamatė avariją ir stovinčias mašinas, tap kurių stovėjo ir Peugeot 607 automobilis. Peugeot stovėjo tarp pirmos ir antros eismo juostos, labiau kairiau. Kadangi jis važiavo antra eismo juosta, o pirma eismo juosta buvo užimta, pradėjo stabdyti. Stabdant automobilis nestojo, kadangi buvo labai slidu, ir supratęs, kad iki automobilių nesustos, jis suko automobilį kuo kairiau, kad nekliudytų automobilio Peugeot. Jis matė, kaip moteris nubėga nuo automobilio Peugeot pamačiusi, kad jis atvažiuoja slysdamas. Buvo smūgis, bet nežino, ar į atitvarus, ar į autmoiblį Peugeot. Atsitrenkus mašina slydo toliau šonu iki kito eismo įvykio, kur stovėjo automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė minėtą automobilį ir sustojo. Jis savo automobiliu moters nekliudė. Moteris bėgdama važiuojamaja kelio dalimi pargriuvo. Jis negalėjo apgadinti taip autmobilio Peugeot po smūgio. Autmobilis Peugeot buvo patekęs į eismo įvykį prieš jam atvažiuojant. (b.l. 92)
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. D. parodė, kad 2017 m. gruodžio 6 d., apie 06.30 val., vairavo jai nuosavybės teise priklausantį automobilį Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo viena Vakariniu aplinkkeliu link Savanorių pr. pusės. Automobilį vairavo apie 20-30 km/val. greičiu, kuria eismo juosta, tiksliai nepamena, galbūt pirma. Važiuojant ties Pavilnionių g., ant viaduko, vingyje, jos vairuojamas automobilis pradėjo slysti, po ko automobilis apsisuko ir išslydo į priešingos krypties eismo juostą ir užgeso. Negalėjo užvesti automobilio ir patraukti nuo važiuojamosios dalies. Matė, jog priešpriešiais važiuoja automobiliai, kai kurie automobiliai apvažiuodami jos automobilį trenkėsi į atitvarus ir susidūrė tarpusavyje, nes tą rytą važiuojamoji dalis buvo labai slidi, padengta ledu. Neužsivedusi automobilio, išlipo iš automobilio, kadangi ketino paimti avarinį ženklą ir pažymėti įvykio vietą. Prieš ją matė susidūrusius ir atsitrenkusius į atitvarus automobilius. Iš bagažinės, neradusi avarinio ženklo, išsiėmė šviesą atspindinčią liemenę, kurią dėjosi ant rankos, ir tuo metu pamatė priešais atvažiuojantį sunkvežimį, kuris slydo link jos stovinčio automobilio. Pamačiusi slystantį link jos sunkvežimį, bėgo link atitvarų ir pajuto smūgį į kairę kūno pusę, nuo kurio atsitrenkė į kelio atitvarus. Kas ją partrenkė, nematė ir nurodyti negali, ar tai buvo sunkvežimis, ar sunkvežimis atsitrenkė į jos automobilį ir jos automobilis ją parbloškė. Ar minėtas sunkvežimis susidūrė su kitais automobiliais, nematė. Kažkas iš pašalinių žmonių iškvietė greitąją pagalbą, kuri ją pristatė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Gydymą tęsia Medicinos centre. Dėl apgadinto jai nuosavybės teise priklausančio automobilio Peugeot patirtą turtinę žalą vertina kaip nedidelę. (b.l. 36)
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Č. parodė, jog 2017 m. gruodžio 6 d., apie 06.10-06.15 val., vairuodamas automobilį Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo vienas Vakariniu aplinkkeliu nuo Fabijoniškių pusės link Oslo g. Tuo metu buvo tamsus paros metas, gatvė apšviesta, buvo šioks toks rūkas, bet matomumas buvo geras, važiuojamoji dalis buvo labai slidi, plikledis. Automobilį vairavo antra eismo juosta apie 50 km/val. greičiu. Prieš jį važiavo automobilis Ford. Važiuojant nuo kalniuko maždaug priekyje 100 m atstumu pamatė, jog automobilis Audi A3 stovi skersai važiuojamosios dalies užėmęs pirmą eismo juostą ir galine dalimi stovėjo antroje eismo juostoje, kuria važiavo jis. Tačiau antrą eismo juostą Audi buvo nepilnai užėmęs. Pradėjo mažinti greitį. Prieš jį važiavęs automobilis Ford bandė apvažiuoti stovintį skersai važiuojamosios dalies automobilį Audi A3, pasukdamas kairiau, bet netilpo ir atsitrenkė priekine dalimi į stovinčio Audi automobilio galinę dalį. A. Č. sustojo antroje eismo juostoje iki automobilio Audi. Sustojus po poros sekundžių pajuto smūgį į jo vairuojamo automobilio galinę dalį. Nuo šio smūgio jo automobilį nusviedė į priekį ir automobilio priekine dalimi atsitrenkė į priešais važiavusio ir į Audi automobilį atsitrenkusio Ford automobilio galinę dalį. Išlipo iš automobilio, tačiau eiti važiuojamąja dalimi buvo neįmanoma, asfaltas buvo padengtas ledu. Išlipęs suprato, jog į jo vairuojamą automobilį slysdamas šonu atsitrenkė krovininis automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kas buvo už sustojusio krovininio automobilio, jam nesimatė. Nuėjo į šoną ir laukė policijos pareigūnų, kurie jau buvo iškviesti. Apie tai, jog krovininis automobilis prieš tai susidūrė su kitu automobiliu, kuriame nukentėjo moteris, sužinojo vėliau. Nematė šio įvykio. Pats eismo įvykio metu nenukentėjo. Jam priklausančio automobilio Audi A4 Avant eismo įvykio metu buvo apgadinta priekinė ir galinė dalys. Dėl apgadinto automobilio Audi A4 Avant patirtą turtinę žalą vertina kaip nedidelę. Kreipėsi į draudimo bendrovę „Gjensidige“, kuri patirtą turtinę žalą pilnai atlygino. Nepageidauja dalyvauti procese ir būti pripažintas nukentėjusiuoju. Civilinio ieškinio byloje nereikš. (b.l. 74)
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. R. parodė, jog 2017 m. gruodžio 6 d., apie 06.20 val., vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo vienas Vakariniu aplinkkeliu nuo Ukmergės g. pusės link Oslo g. Tuo metu buvo tamsus paros metas, gatvė apšviesta, matomumas buvo geras, jokių kritulių nebuvo, važiuojamoji dalis buvo labai slidi, plikledis. Automobilį aplinkkeliu vairavo antra eismo juosta apie 70 km/val. greičiu. Artėjant link viaduko pamatė jo važiavimo kryptimi, atrodo, Peugeot automobilį, kuris buvo užtvėręs abi eismo juostas, ir, atrodo, dar vienas automobilis buvo prie atitvarų jo važiavimo kryptimi dešinėje pusėje. Koks kitas buvo automobilis, neįsidėmėjo. Suprato, jog Peugeot susidūrė su šiuo automobiliu ir todėl Peugeot užblokavo eismo juostas, bet šio įvykio nematė. Pamatęs priekyje kelią užtvėrusį Peugeot automobilį, kiek įmanoma ir kaip įmanoma stabdė vairuojamą automobilį, tačiau automobilis slydo, pasuko kairiau link atitvaro, stengdamasis apvažiuoti Peugeot automobilį. Tarpą tarp atitvaro ir Peugeot automobilio pravažiavo, tačiau priekiniu ratu atsitrenkė į bordiūrą. Saugiai apvažiavęs Peugeot automobilį, pamatė priekyje antroje eismo juostoje automobilį Audi A3, kuris stabdė. Jis pats artėjo greitai link minėto autmobilio, stabdė, tačiau automobilis slydo ir pajuto smūgį į savo vairuojamo automobilio galinę dalį, nuo kurio priekine dalimi trenkėsi į automobilio Audi A3 galinę dalį. Po šio smūgio jo vairuojamą automobilį apsuko 90 laipsnių kampu ir pamatė, jog šonu link jo artėja krovininis automobilis, kuria eismo juosta, nepamena, kuris, likus maždaug 1 m atstumui iki jo automobilio sustojo antroje eismo juostoje. Nematė, kas vyksta už krovininio automobilio. Išlipus ir bendraujant su vairuotojais, suprato, jog į jo vairuojamo automobilio galinę dalį atsitrenkė automobilis Audi. Suprato, jog automobilis Audi A3 taip pat atsitrenkė į priešais buvusį automobilį, tačiau to nematė. Greitai atvyko policija ir greitoji pagalba. Apie tai, jog krovininis automobilis prieš tai susidūrė su kitu automobiliu, kuriame nukentėjo moteris, sužinojo vėliau, tai pasakė krovininio automobilio vairuotojas. Nematė šio įvykio ir jokių aplinkybių nurodyti negali. Eismo įvykio metu nenukentėjo. Jam priklausančio automobilio Ford Mondeo eismo įvykio metu buvo apgadinta priekinė ir galinė dalys. Dėl apgadinto automobilio Ford Mondeo patirtą turtinę žalą vertina kaip nedidelę. Kreipėsi į draudimo bendrovę „Gjensidige“, kuri patirtą turtinę žalą pilnai atlygino. Nepageidauja dalyvauti procese ir būti pripažintas nukentėjusiuoju. Civilinio ieškinio byloje nereikš. (b.l. 76)
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. P. parodė, jog 2017 m. gruodžio 6 d., apie 06.30 val., vairuodama jai nuosavybės teise priklausantį automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo viena Vakariniu aplinkkeliu nuo Ukmergės g. pusės link Oslo g. Tuo metu buvo tamsus paros metas, gatvė apšviesta, matomumas geras, važiuojamoji dalis buvo labai slidi, plikledis. Automobilį vairavo antra eismo juosta apie 80 km/val. greičiu. Važiuojant pamatė priekyje antroje eismo juostoje kažkokį automobilį, kurio nei markės, nei modelio neįsidėmėjo, kuris buvo atsitrenkęs į atitvarus ir sustojęs antroje eismo juostoje, užtvėręs jai kelią. Apvažiavo šį automobilį per pirmą eismo juostą ir, grįžtant į savo eismo juostą, pamatė, atrodo, automobilį Audi A6, kuris stovėjo dėl kažkokių priežasčių antroje eismo juostoje. Stabdė, bet dėl plikledžio sustabdyti nespėjo ir atsitrenkė automobilio priekine dalimi į stovinčio automobilio Audi A6 galinę dalį. Po susidūrimo Audi A6 atsirado priešingoje eismo juostoje. Po įvykio išlipus apžiūrėti automobilius, pamatė, jog į jos automobilį atsitrenkia kiti automobiliai, kuriuos stūmė krovininis automobilis. Tuo metu stovėjo gatvėje. Jos automobilį nuo smūgio nubloškė į priešingą eismo juostą ir jos automobilis atsitrenkė į kelio atitvarą. Apie tai, jog krovininis automobilis prieš tai susidūrė su kitu automobiliu, kuriame nukentėjo moteris, sužinojo vėliau, žino, jog kvietė greitąją pagalbą. Kaip krovininis automobilis atsitrenkė į automobilį, kuriame nukentėjo moteris, nematė ir jokių aplinkybių nurodyti negali. Tuo metu įvyko labai daug avarijų ir girdėjo susidūrimo garsus. Pati eismo įvykio metu nenukentėjo. Jai priklausančio automobilio Audi A3 eismo įvykio metu buvo apgadinta priekinė ir galinė dalys. Su automobilio Audi A6 ir krovininio automobilio vairuotojais užpildė eismo įvykio deklaracijas. Dėl apgadinto automobilio Audi A3 patirtą turtinę žalą vertina kaip nedidelę. Kreipėsi į draudimo bendrovę „Gjensidige“, kuri patirtą turtinę žalą pilnai atlygino. Nepageidauja dalyvauti procese ir būti pripažinta nukentėjusiąja. Civilinio ieškinio byloje nereikš. (b.l. 78)
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2017 m. gruodžio 6 d. 06.33 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog iš Pavilnionių g. sukant į Vakarinį aplinkkelį susidūrė trys automobiliai, pranešėjai sutrenkta galva. (b.l. 5)
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulės tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2017 m. gruodžio 6 d., apie 06.32 val., gavo pranešimą, jog Vakariniame aplinkkelyje susidūrė trys automobiliai. Nuvykus nurodytu adresu buvo rasti susidūrę automobilis Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Volvo vairuotojas A. M. paaiškino, kad važiavo nuo Panevėžio Vakariniu aplinkkeliu link Karoliniškių pusės, ant viaduko su Pavilnionių g. pamatė stovintį po eismo įvykio automobilį Peugeot pirmoje eismo juostoje ir vairuotoją moterį, kuri stovėjo šalia savo automobilio. Jis pradėjo stabdyti, tačiau vairuojamą vilkiką sumėtė ir jis kliudė stovintį automobilį Peugeot, sustojo skersai kelio, apgadino kelio atitvarus ir dar tris automobilius Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris po smūgio atsitrenkė į automobilį Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris po smūgio atsitrenkė į automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. M. negalėjo pasakyti, ar kliudė moterį, nematė. Peugeot automobilio vairuotoja R. D. parodė, kad važiavo Vakariniu aplinkkeliu link Karoliniškių pusės, jos automobilį sumėtė, ji atsitrenkė į kelio atitvarus, išlipo iš automobilio pastatyti avarinį ženklą. Pamatė prie jos artėjantį nevaldomą vilkiką, pradėjo bėgti į šoną, kad nebūtų kliudyta vilkiko. Prisimena tik, kaip vilkikas kliudė jos automobilį ir ją pačią bloškė į jos pačios automobilį. Negali pasakyti, ar nuo vilkiko, ar nuo smūgio su savo automobiliu nukentėjo. R. D. greitosios medicinos pagalbos buvo išvežta į Lazdynų ligoninę dėl galvos ir kojos traumų. (b.l. 6)
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjos tarnybinio pranešimo duomenimis, 2017 m. gruodžio 6 d., apie 07.30 val., gavo pranešimą, jog 2017 m. gruodžio 6 d., apie 06.32 val., Pavilnionių g. sukant į Vakarinį aplinkkelį Vilniuje, susidūrė trys automobiliai, eismo įvykio metu nukentėjo žmogus. 2017 m. gruodžio 6 d. 09.00 val. iš VŠĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės buvo gauta informacija, kad eismo įvykio dalyvei R. D. ligoninėje buvo nustatyta dešinės pusės 12-ojo šonkaulio lūžimas, kairės kojos žaizda ir galvos sumušimas, paguldyta į stebėjimo palatą. (b.l. 7)
Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – tiltas virš Vakarinio aplinkkelio, Pavilnionių g., Vilnius. Nustatyta, kad važiuojamosios kelio dalies plotis 10 m, važiuojamosios dalys skiriamos linijomis. Autmobilis Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi ant tilto virš Vakarinio aplinkkelio, Pavilnionių g., Vilniuje, atstumas nuo automobilio priekinės dalies dešinės pusės iki atitvaro – 0,4 m, atstumas tarp automobilio galinės dalies dešinės pusės iki atitvaro – 1,1 m. Automobilis stovi priekine dalimi link Karoliniškių. Atstumas nuo automobilio Peugeot iki automobilio Volvo FM9, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinės dalies kairės pusės rato – 15,9 m. Autmobilis Volvo stovi skersai važiuojamoje dalyje priekine dalimi įsirėmęs į atitvarą. Nuo automobilio Volvo galinės dalies dešinės pusės rato iki išvažiavimo iš Pavilnionių g. atstumas 200 m. (b.l. 8)
Eismo įvykio vietos schemoje yra užfiksuotos esminės eismo įvykio aplinkybės tarp automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 9)
Žemesnės instancijos teismas
Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad automobiliui Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo sugadintas priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis kairės pusės žibintas, radiatoriaus grotelės; automobiliui Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – priekinis bamperis, dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės dešinės pusės durys, užpakalinės dešinės pusės durys, užpakalinis dešinės pusės ratas, priekinis dešinės pusės sparnas, užpakalinis dešinės pusės sparnas, užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, užpakalinis kairės pusės žibintas, šoninis priekinis dešinės pusės stiklas, šoninis užpakalinis kairės pusės stiklas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės. (b.l. 16)
Kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, dalyvaujant specialistei Jolantai Majauskaitei-Čobot buvo peržiūrėta R. D. VŠĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydymo stacionare ligos istorija Nr. 2017/28263 ir CD laikmena Nr. 2496. Peržiūrėjusi ir susipažinusi su eismo įvykio aplinkybėmis specialistė pateikė išvadą, jog R. D. nustatyta daugybiniai odos nubrozdinimai dešinėje šlaunyje priekiniame paviršiuje, dešinės blauzdos išoriniame paviršiuje, muštinė žaizda kairės blauzdos priekiniame paviršiuje, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kaktoje, dešinės pusės 12-to šonkaulio lūžis. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais galimai aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Peržiūrėjus radiologinius vaizdus kairio laivelio lūžio požymių nenustatyta, todėl Respublikinės Vilniuas universiteto ligoninės įtartas kairio laivelio lūžis nepagrįstas ir sveikatos sutrikdymu nekvalifikuojamas. (b.l. 29)
Taip pat kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, dalyvaujant specialistei Jolantai Majauskaitei-Čobot buvo peržiūrėta R. D. VŠĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydymo stacionare ligos istorija Nr. 2017/28263 ir CD laikmena Nr. 2496, asmens ambulatorinio gydymo statistinė kortelė Nr. 2017/0133229/00 ir CD laikmena Nr. 165, UAB „Medicinos paslaugų centras“ ambulatorinė kortelė. Peržiūrėjusi dokumentus ir susipažinusi su eismo įvykio aplinkybėmis specialistė pateikė išvadą, jog R. D. nustatyta daugybiniai odos nubrozdinimai dešinėje šlaunyje priekiniame paviršiuje, dešinės blauzdos išoriniame paviršiuje, muštinė žaizda kairės blauzdos priekiniame paviršiuje, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kaktoje, poodinės kraujosruvos juosmens kairėje, nugaros kairėje, abiejų akių apatiniuose vokuose, minkštųjų audinių patinimas kairiajame rieše, dešinės pusės 12-to šonkaulio lūžis, kairės pusės 9-to ir 10-to šonkaulių nugarinių galų lūžiai. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais galimai aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. (b.l. 31)
Taip pat kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, dalyvaujant specialistei Jolantai Majauskaitei-Čobot buvo peržiūrėta R. D. 2017 m. gruodžio 28 d., 2018 m. kovo 15 d., 2018 m. gegužės 31 d. medicininių dokumentų apžiūros protokolai, 2018 m. birželio 27 elektroniniu paštu pateiktų medicininių dokumentų kopijos iš VŠĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės. Peržiūrėjusi minėtus dokumentus specialistė padarė išvadą, kad R. D. naujų sužalojimų nenustatyta. 2018 m. birželio mėnesį diagnozuotas galvos smegenų sukrėtimas dėl po traumos praėjusio ilgio laiko tarpo bei nesant galimybės tiesiogiai susieti Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje nustatytos diagnozės su patirtu eismo įvykiu sveikatos sutrikdymu nekvalifikuojamas. Pažymima, kad, net ir susiejus galvos smegenų sukrėtimo diagnozę su eismo įvykiu, nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas nesikeistų. (b.l. 34)
Iš ADB „Gjensidige“ rašto matyti, kad R. D. buvo paskaičiuota 2600,00 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 162,39 Eur asmeniui už gydymo išlaidas atlyginti. Be to, R. D. paskaičiuota ir 2018 m. sausio 19 d. išmokėta 1606,00 Eur draudimo išmoka už apgadintą transporto priemonę. (b.l. 87)
Iš UAB „Gatas“ rašto matyti, kad 2017 m. gruodžio 6 d. eismo įvykio metu buvo apgadinti įmonės prižiūrimi kelio atitvarai, dėl ko įmonė patyrė nedidelius nuostolius. Dėl žalos įmonė kreipsis į draudimo bendrovę „Gjensidige“, baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio nereikš. (b.l. 90)
Iš UAB „R.“ direktoriaus pranešimo matyti, kad dėl apgadinto automobilio Volvo FM9, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. M. civilinio ieškinio dėl padarytos turtinės žalos nereikš. (b.l. 80)
Nagrinėjamu atveju eismo įvykio laikas, vieta, kaltinamojo vairuojamo automobilio važiavimo kryptis, nukentėjusiosios R. D., jos automobilio, kitų nukentėjusiųjų automobilių eismo įvykio metu buvimo vieta, eismo įvykio metu sukeltos pasekmės jokių abejonių nekelia. Dėl šių aplinkybių jokių ginčų nekilo. Faktą, jog eismo įvykis įvyko 2017 m. gruodžio 6 d., apie 06.33 val. Vakariniame aplinkkelyje, ties Pavilnionių g. Vilniuje, patvirtina kaltinamojo A. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje, nukentėjusios R. D., liudytojų A. Č., R. R., L. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamojo rašytiniuose paaiškinimuose, BIRT ataskaitų žiūryklėje, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, eismo įvykio vietos schemoje užfiksuoti duomenys. Kaltinamasis A. M. tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog jis važiavo viaduku, pamatė antroje eismo juostoje stovėjusį automobilį Peugeot, kurį bandė apvažiuoti iš kairės, važiuodamas tarp aitvarų ir minėto automobilio, tačiau pravažiavus automobilis dėl oro sąlygų buvo nevaldomas, jis vilkiku slydo toliau, atsitrenkė į automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šis nuo smūgio trenkėsi į automobilį Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o pastarasis – į automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu apgadino atitvarus. Paskui sužinojo, kad Peugeot automobilio vairuotoja, kuria matė prie Peugeot autmobilio, eismo įvykio metu buvo sužalota. A. M. sutiko, kad bandydamas apvažiuoti automobilį Peugeot galėjo jį kliudyti, o pastarasis kliudymo galėjo blokšti nukentėjusiąją. Iš esmės analogiškai A. M. nurodė į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, analogiškai užfiksuota A. M. rašytiniuose paaiškinimuose. Šioje vietoje teismas pažymi, kad A. M. 2017 m. gruodžio 6 d. savo rašytniame paaiškinime nurodė, kad negalėjo partrenkti nukentėjusiosios. Vis tik, kaip jau minėta anksčiau, A. M. ikiteisminio tyrimo metu apklausų metu, kurios vyko praėjus pakankamai laiko nuo jo rašyto paaiškinimo, bei teismo posėdžio metu pripažino, kad jis eismo įvykio metu galėjo sužaloti nukentėjusiąją. Aptartus kaltinamojo paaiškinimus patvirtina nukentėjusiosios R. D. teiginiai, kad, jai pamačius link jos stovinčio automobilio atvažiuojantį nevaldomą vilkiką, pradėjo bėgti link atitvarų, pajuto smūgį į kairę kūno pusę, po ko buvo išvežta į ligoninę. R. D. analogiškai įvykio aplinkybes nurodė ir į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams, ir dėl įvykio pranešdama Bendrajam pagalbos centrui. Policijos pareigūnės ir tyrėjos tarnybiniai pranešimai patvirtina, kad įvykio metu R. D. buvo sužalota – dėl patirtų traumų buvo nuvežta į ligoninę, kur jai buvo nustatyta galvos, kojos traumos, 12 – to šonkaulio lūžis. Kaltinamojo ir nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtina liudytojų L. P., A. Č. ir R. R. parodymai. A. Č. tyrimo metu nurodė, kad jis automobiliu Audi A4 važiavo viaduku, priešais jį važiavo automobilis Ford, kuris atsitrenkė į prieš jį buvusį automobilį Audi A3. Jam sustojus antroje eismo juostoje dėl prieš jį įvykusio eismo įvykio, pajuto smūgį į savo automobilio galinę dalį, į jį atsitrenkė vilkikas. Nuo smūgio jis atsitrenkė į automobilį Ford. Prieš tai vilkikas buvo susidūręs su kitu automobiliu, sužalojo jo vairuotoją. R. R. ir L. P. tyrimo metu patvirtino, kad R. R. automobilis Ford atsitrenkė į L. P. automobilį Audi A3, eismo įvykis įvyko, kadangi automobilius iš galo stūmė vilkikas, kuris prieš tai sužalojo kito automobilio vairuotoją. A. M. kaltę padarius nusikalstamą veiką patvirtina ir kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, eismo įvykio vietos schemoje užfiksuoti duomenys. Taigi aptartų duomenų visuma patvirtina, jog 2017 m. gruodžio 6 d., apie 06.33 val., vilkikas Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį valdė A. M., kuris važiuodamas Vakariniu aplinkkeliu, ties Pavilnionių g. Vilniuje, nepasirinko saugaus važiavimo greičio bei atsižvelgė į važiavimo ir metereologines sąlygas, dėl ko atsitrenkė į stovėjusį automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė jo vairuotoją R. D., po ko slysdamas atsitrenkė į automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po smūgio automobilis atsitrenkė į automobilį Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o pastarasis į automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Teismui nekyla abejonių, jog A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimą, kuris įpareigoja vairuotoją pasirinkti važiavimo greitį, atsižvelgiant į važiavimo sąlygas ir meteorologines sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki iš anksto numatomos kliūties. Taip pat teismui nekyla abejonių, kad A. M. pažeidė ir Kelių eismo taisyklių 128 punkto reikalavimą, kuris įpareigoja transporto priemonės vairuotoją atsiradus kliūčiai ar kilus grėsmei eismo saugumui sulėtinti greitį arba sustabdyti transporto priemonę, arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus eismo dalyviams. Kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, vertinant juos kartu su anksčiau aptartais duomenimis, patvirtina, jog nukentėjusiajai R. D. eismo įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas konstatuoja, jog yra įrodyta, kad būtent dėl A. M. veiksmų įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajai R. D. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį priklauso nuo kilusių pasekmių sunkumo. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio metu A. M. sukėlė eismo įvykį, ko pasėkoje R. D. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, A. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Motyvuojamoji dalis
A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas nenustatė jokių A. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų BK 60 straipsnio 1 dalyje.
BK 38 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Teisiamajame posėdyje R. D. ir A. M. patvirtino, kad jie yra susitaikę, R. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji kaltinamajam atleido, jam jokių materialinių pretenzijų neturi, draudimas jai atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą. Draudimo bendrovės „Gjensidige“ raštas patvirtina, kad R. D. buvo paskaičiuota neturtinė žala – 2600,00 Eur, 162,39 Eur žala už gydymą ir 1606,00 Eur žala už sugadintą automobilį. Teismas pažymi, kad eismo įvykio metu buvo apgadinti liudytojų A. Č., L. P. ir R. R. automobiliai, vilkikas, kurį eismo įvykio metu valdė A. M., priklausantis UAB „R.“, buvo sugadinti kelio atitvarai. Tačiau minėti liudytojai ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jiems padaryta žala yra atlyginta draudimo bendrovės, jie pretenzijų neturi. UAB „R.“ ir UAB „Gatas“, prižiūrinti kelio atitvarus, nurodė, kad civiliniais ieškovais nepageidauja būti pripažinti, UAB „Gatas“ padaryta žala yra nedidelė, dėl jos kreipsis į draudimo bendrovę. Taigi, atsižvelgus į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja BK 38 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytos sąlygos.
A. M. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie neatsargių nusikaltimų, ši veika padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Teismas pažymi ir tai, kad A. M. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra sukūręs šeimą, dirba, darbovietėje charakterizuojamas tik teigiamai (apibūdinamas kaip darbštus, nuoširdus, draugiškas, nekonfliktiškas, tvarkingas, kruopštus, sąžiningas, atsakingas, imlus naujovėms, atsakingas asmuo). A. M. yra pakankamai jauno amžiaus, duomenų, kad būtų gydęsis VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus priklausomybės ligų centre, nėra. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą kartu su tuo, kaip A. M. elgėsi ikiteisminio tyrimo metu (kaltę padarius nusikalstamą veiką pripažino, dėl nusikalstamos veikos padarymo gailėjosi, nukentėjusiosios atsiprašė, su ja susitaikė, domėjosi nukentėjusiosios sveikata), padarytos nusikalstamos veikos pobūdį), teismas konstatuoja, kad egzistuoja ir BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, t. y. šiuo atveju yra pagrindo manyti, kad A. M. nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Tiesa, teismas pažymi, kad A. M. anksčiau yra teistas, yra baustas administracine tvarka. Visi administraciniai pažeidimai yra susiję su Kelių eismo taisyklių nesilaikymu. Po nusikalstamos veikos padarymo A. M. buvo du kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymu metu dvi nuobaudos už Kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo galiojančios, kai kurie pažeidimai pakankamai šiurkštūs (pavyzdžiui, greičio viršijimas). Tuo pačiu teismas pažymi, jog, atsižvelgus į tai, kad A. M. dirba vairuotoju, praktiškai kiekvieną dieną valdo transporto priemonę, į administracinių nuobaudų skaičių, jo nusižengimai nelaikytini sistemingais ir daromais piktybiškai. Pastebėtina, jog A. M. skirtos nuobaudos yra sumokėtos. Taigi aptartos aplinkybės rodo, jog A. M. pakankamai neatsakingai žiūrėjo į Kelių eismo taisyklėse įtvirtintus reikalavimus, jos leidžia manyti, kad nusikalstamos veikos padarymas buvo tokio galimo požiūrio pasekmė. Tuo pačiu teismo įsitikinimu manytina, jog A. M., ypač po nusikalstamos veikos padarymo, dalyvavimo baudžiamajame procese, suvokia šių taisyklių laikymosi svarbą, ir stengiasi keisti savo elgesį.
Teismo vertinimu, nei tai, kad A. M. anksčiau yra padaręs nusikalstamą veiką (atkreiptinas dėmesys, kad nusikalstama veika buvo padaryta, kai jis buvo nepilnametis, paskirtą bausmę vykdė tinkamai, teistumas išnykęs), nei tai, jog jis buvo baustas administracine tvarka, nagrinėjamu atveju nepaneigia pagrįsto manymo, kad jis ateityje daugiau nedarys naujų nusikalstamų veikų, ypač atsižvelgus į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, iš dalies sąlygotas ne tik to, kad A. M. nepasirinko saugaus greičio, tačiau ir nesėkmingai susiklosčiusių gamtinių sąlygų, t. y. dėl itin slidžios kelio dangos, ko pasėkoje dar iki aptariamo eismo įvykio toje pačioje vietoje įvyko ir daugiau avarijų, tame tarpe ir pati nukentėjusioji nesuvaldė savo automobilio.
Įvertinęs kaltinamojo elgesį po nusikaltimo padarymo, jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, nusikaltimo pobūdį, teismas mano, kad A. M. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl daro išvadą, kad yra sąlygos taikyti jam BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko.
Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 71 straipsnyje, t. y. įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei įstatymo nustatytas jos vidurkis. Įvertinus A. M. charakterizuojančius duomenis, jo neteisėtais veiksmais sukeltas pasekmes, skiriama baudžiamojo poveikio priemonė sudarys kaltinamajam galimybę dar kartą įvertinti savo veiksmų pasekmes ir motyvuos ateityje elgtis atidžiai bei rūpestingai, nepažeidinėti visuomenėje galiojančių taisyklių.
BK 68 straipsnyje yra nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Uždraudimas vairuoti transporto priemonę paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Prokurorė prašė uždrausti A. M. vairuoti transporto priemones vienerius metus. Vis tik, įvertinus padaryto pažeidimo pobūdį (eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta asmens sveikata, sugadintas svetimas turtas, tačiau padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai, tuo pačiu vėlgi būtina pabrėžti, kad įvykio metu buvo susiklosčiusios ypatingai blogos oro sąlygos – buvo labai slidu, plikledis, keliai nebuvo gerai paruošti važiuoti tokiomis oro sąlygomis, vyko masinės avarijos, tame tarpe ir pati nukentėjusioji prieš aptariamą įvykį dėl to nesuvaldė savo automobilio); taip pat tai, jog A. M. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; jo darbinė veikla yra susijusi su transporto priemonių valdymu, jis vienintelis išlaiko šeimą, kuri turi pakankamai didelių finansinių įsipareigojimų; A. M. dėl savo nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailėjosi, eismo įvykio metu stengėsi kuo labiau išvengti neigiamų pasekmių; nukentėjusiosios nuomonę, prašymą neatimti jam teisės vairuoti transporto priemones; tai, kad beveik metus nebaustas už naujus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl, teismo nuomone, stengiasi keisti savo elgesį, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti netaikant baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu,
nusprendžia:
A.M., vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, jam susitaikius su nukentėjusiąja, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis BK 71 straipsniu, A. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL dydžio (1000,00 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per dešimt mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti A. M., kad jeigu jis per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu jis per tą patį laikotarpį padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.