Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-08-06 · Administracinė byla Nr. AS-146-456-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-08-06
Bylos Nr.
AS-146-456-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Artūras Drigotas
Pareiškėjas
Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje
Atsakovas
Palangos
Kategorijos
  • 70.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS146–456/2010 Procesinio sprendimo kategorija 70.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2010 m. rugpjūčio 6 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Artūro Drigoto, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje prašymą atsakovui Palangos miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

pareiškėjas Vyriausybės atstovas Klaipėdos apskrityje kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti atsakovo Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. T2-1 „Dėl komitetų sudarymo“.

Šalies argumentai

Prašyme (b.l. 5-9) nurodė, kad vykdant Palangos miesto savivaldybės administracinę priežiūrą buvo nustatyta, jog Palangos miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Savivaldybės taryba) 2010 m. sausio 14 d. sprendimas Nr. T2-1 (toliau – ir Sprendimas Nr.T2-1) prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir pažeidžia viešąjį interesą.

Pareiškėjas teigė, kad skundžiamas Sprendimas Nr.T2-1 prieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 3 straipsnio 18 daliai, nes ji buvo netinkamai taikoma nustatant Savivaldybės tarybos daugumą. Taip pat prieštarauja minėto įstatymo 4 straipsnio 6 punkte nustatytam savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principui, nustatančiam, kad savivaldybių priimami sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Pareiškėjo teigimu, Savivaldybės taryba, priimdama Sprendimą Nr.T2-1 pažeidė Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 3 dalį, kuri nustato, kad savivaldybės tarybos veiklos tvarka ir formos numatytos šiame įstatyme ir savivaldybės tarybos veiklos reglamente. Savivaldybės taryba savo veiklos reglamente (toliau – ir Reglamentas) nustatydama Savivaldybės tarybos komitetų sudarymo tvarką, detalizavo Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, reglamentuojančias Komitetų sudarymą tačiau Reglamentu nustatytą tvarką pažeidė, nes nepasikeitus Savivaldybės tarybos daugumai, taikė Reglamento 167 punktą, numatantį Savivaldybės tarybos veiksmus, naujai sudarant komitetus, pasikeitus Savivaldybės tarybos daugumai.

Pareiškėjo nuomone, atsakovas taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes ginčijamame sprendime nurodytos netinkamos teisės normos ir faktinės aplinkybės.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigė, kad skundžiamas Sprendimas Nr.T2-1 prieštarauja pirmiau nurodytiems įstatymams ir pažeidžia viešąjį interesą. Teigė, kad priimdama ginčijamą sprendimą, Savivaldybės taryba pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą ir jos saugomą vertybę - Konstitucinį teisinės valstybės principą, kurio esmė - teisės viešpatavimas.

Atsiliepimas

Atsakovė Palangos miesto savivaldybės taryba su pareiškėjo prašymu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b.l. 79-81) pažymėjo nesutinkanti su pareiškėjo pozicija, kad prašomas panaikinti administracinis aktas pažeidžia viešąjį interesą. Mano, kad prašymas nepagrįstas, nes pareiškėjas nepagindė viešojo intereso buvimo fakto.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 21 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 1 punkto pagrindu, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

Teismas pažymėjo, kad Vyriausybės atstovo įgaliojimus ir jų įgyvendinimo tvarką nustato Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymas. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai numato, kad prižiūrėdamas, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, Vyriausybės atstovas neteisėtus savivaldybės administravimo subjektų teisės aktus siūlo panaikinti arba pakeisti, o kai savivaldybės administravimo subjektai nesutinka panaikinti ar pakeisti ginčijamą teisės aktą, atsisako įgyvendinti įstatymą ar vykdyti vyriausybės sprendimą, kreipiasi į teismą. Šių įgaliojimų įgyvendinimo tvarka nustatyta Savivaldybės administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, pagal kurios 1 punktą, nustatęs nurodytas aplinkybes, Vyriausybės atstovas motyvuotu teikimu pirmiausia atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui pasiūlo svarstyti teisės akto pakeitimo ar panaikinimo klausimą. Jei savivaldybės administravimo subjektas, apsvarstęs Vyriausybės atstovo teikimą, atsisako ginčijamą teisės aktą pakeisti ar panaikinti, pastarasis per 10 dienų nuo pranešimo apie atsisakymą patenkinti teikimą gavimo dienos šį aktą skundžia atitinkamos kompetencijos teismui (Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje pažymėta, kad manydamas, jog savivaldybės administravimo subjekto priimti teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) pažeidžia viešąjį interesą, Vyriausybės atstovas dėl tokių teisės aktų ar veiksmų (neveikimo) kreipiasi į administracinį teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalį. Šių įgaliojimų įgyvendinimo tvarka nustatyta Savivaldybės administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje, pagal kurios 1 punktą Vyriausybės atstovas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas po neteisėto ar galinčio pažeisti viešąjį interesą teisės akto priėmimo gali savo potvarkiu sustabdyti jo vykdymą, pagal Savivaldybės administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 4 dalies 2 punktą nustatęs nurodytas aplinkybes, Vyriausybės atstovas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo potvarkio priėmimo dienos atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui motyvuotu teikimu pasiūlo svarstyti teisės akto pakeitimo ar panaikinimo klausimą, o per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie atsisakymą tenkinti teikimą gavimo dienos (jei savivaldybės administravimo subjektas, apsvarstęs Vyriausybės atstovo teikimą, atsisako pakeisti ar panaikinti teisės aktą) kreipiasi į teismą su pareiškimu arba ieškiniu prašydamas teismo imtis pareiškimo arba ieškinio užtikrinimo priemonių Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Išnagrinėjęs minėtas Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo nuostatas teismas nustatė, kad Vyriausybės atstovas yra priskirtinas prie asmenų, Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka galinčių kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas.

Nustatęs, kad Vyriausybės atstovas ginčijamą administracinį aktą (Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T2-1) sustabdė (2010 m. sausio 18 d.Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje potvarkis Nr. V3-4) ir savivaldybės administravimo subjektui pasiūlė svarstyti jo panaikinimo klausimą (2010 m. sausio 19 d. Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje teikimas) manydamas, jog jo priimtas administracinis aktas pažeidžia viešąjį interesą, teismas sprendė, kad administracinės bylos nagrinėjimo dalyku laikytinas viešasis interesas.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija. Pažymėjo, kad viešojo intereso sąvoka Administracinių bylų teisenos įstatyme nėra apibrėžta. Tai yra konkrečiu atveju individualiai nustatoma kategorija. Kiekvienas viešasis interesas tegali būti grindžiamas pamatinėmis visuomenės vertybėmis, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Viešojo intereso įtvirtinimas ir užtikrinimas, gynimas ir apsauga yra konstituciškai motyvuoti. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, jog viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Taikant Administracinių bylų teisenos įstatymą, viešasis interesas paprastai yra suvokiamas kaip tai, kas objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008). Keliant klausimą, ar tam tikrą interesą laikyti viešuoju, būtina pripažinti, kad nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės. Įstatymu numatyti asmenys gali kreiptis į teismą administracinio proceso tvarka, gindami viešąjį interesą, tais atvejais, kai nustato tokį teisės akto pažeidimą, kurio pobūdis turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams bei sudaro pagrįstas prielaidas reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Tuo tarpu vien tik formalūs teisės aktų pažeidimai, nenustačius jų visuomeninės, viešosios reikšmės, įtakos konkrečioms asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, paprastai negali būti pripažįstami tinkamu pagrindas kreiptis į teismą su prašymu dėl viešojo intereso gynimo.

Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog vykdydama Palangos miesto savivaldybės administracinę priežiūrą ir manydama, kad savivaldybės administravimo subjekto priimtas teisės aktas pažeidžia viešąjį interesą, Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje sustabdė 2010 m. sausio 14 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T2-1 „Dėl komitetų sudarymo“ vykdymą ir pasiūlė artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje svarstyti sprendimo panaikinimo klausimą. 2010 m. sausio 18 d. Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje potvarkyje Nr. V3-4 (b. l. 44-46) yra teigiama, kad teisėtų savivaldybės sprendimų priėmimas yra visiems savivaldybės gyventojams rūpimas reikalas, kuris reikalauja, kad būtų užtikrintas vietos valdžios institucijų veiklos teisėtumas ir nebūtų priimami nepagrįsti ir neteisėti sprendimai, priešingu atveju būtų pakirstas gyventojų pasitikėjimas vietos valdžia. Teismas pažymėjo, kad Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje nuomone, viešasis interesas egzistuoja tais atvejais, kai sprendimai priimami ar veiksmai atliekami viešajame sektoriuje.

Teismas sutiko su pareiškėjo pozicija, kad savivaldybės administravimo subjektų tinkamas teisės aktų laikymasis laikytinas viešuoju interesu, tačiau vertino, kad pareiškėjo prašyme nurodyti teisės aktų pažeidimai, padaryti formuojant savivaldybės tarybos komitetus, ir lėmę galimai neteisėtą viešojo administravimo subjektų sprendimą, neišeina už tam tikros asmenų grupės interesų sferos, todėl jie negali būti laikytini turinčiais esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams, įtvirtintiems, saugomiems ir ginamiems Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Iš pareiškėjo prašymo turinio teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas iš esmės administracinį aktą ginčija ne dėl jo sukeliamų negatyvių teisinių pasekmių konkretiems teisiniams gėriams, įstatymų saugomoms asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, kitoms visuomenės vertybėms, bet dėl formalių teisės normų pažeidimų, galimai padarytų priimant šį aktą. Teismas priėjo prie išvados, kad tokio administracinio akto panaikinimo klausimas turėtų būti sprendžiamas kitais įstatymų numatytais būdais.

Nenustatęs, jog nagrinėjamu atveju ginama vertybė yra objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, teismas priėjo prie išvados, jog nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas pagrįstai į administracinį teismą kreipėsi gindamas viešąjį interesą, todėl bylą nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas).

III.

Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Klaipėdos apskrityje pateikė atskirąjį skundą (b. l. 109-112) dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 21 d. nutarties, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Skunde išdėstė šiuos nesutikimo su skundžiama nutartimi motyvus:

Žemesnės instancijos teismas

1. Teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo viešojo intereso buvimo klausimą spręsti nevertindamas tų teisės pažeidimų, kurie buvo padaryti priimant ginčijamą Savivaldybės tarybos sprendimą, nes viešojo intereso buvimas šioje administracinėje byloje yra siejamas su Vietos savivaldos įstatymo nuostatų, reglamentuojančių savivaldybės tarybos, jos daugumos ir mažumos (opozicijos), struktūrinių padalinių – komitetų, formavimą, įgyvendinimu.

2. Teismo nutartis yra nemotyvuota, teismas nesivadovavo ABTĮ 81 straipsnio nuostata, įpareigojančia teismą visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes.

3. Teismas nevertino byloje pateikto Palangos miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento, Vietos savivaldos įstatymo nuostatų, apibūdinančių Savivaldybės tarybos komitetų kompetenciją, vaidmenį, įtaką dalyvaujant visų savivaldybės tarybos kompetencijai įstatymu priskirtų klausimų sprendime.

4. Teismas priėjo prie nepagrįstos išvados, kad Savivaldybės tarybos komitetų formavimas yra tik grupę asmenų liečiantis klausimas. Teisėtas Savivaldybės tarybos komitetų formavimas, užtikrinantis ir pačios Savivaldybės tarybos veiklos bei priimamų sprendimų savivaldybės bendruomenei rūpimais klausimais teisėtumą, yra reikšmingas ir reikalingas Palangos miesto savivaldybės bendruomenei. Palangos miesto savivaldybė priimdama ginčijamą administracinį aktą nepaisė Konstitucinės pareigos tarnauti žmonėms ir tuo pažeidė Konstitucijoje įtvirtintas jos saugomas vertybes.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas Vyriausybės atstovas Klaipėdos apskrityje kreipėsi į apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti atsakovo Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T2-1 vadovaudamasis Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 ir 5 straipsniais suteiktais įgaliojimais.

Pirmosios instancijos teismas nutraukė bylą ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu, nurodydamas, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas pagrįstai kreipėsi į administracinį teismą gindamas viešąjį interesą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktas nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Administracinių teismų kompetenciją apibrėžia Administracinių bylų teisenos įstatymo 15-20 straipsniai. Šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja bylas pagal Vyriausybės atstovo pareiškimus dėl vietos savivaldos institucijų ir jų pareigūnų aktų, prieštaraujančių Konstitucijai ir įstatymams, dėl įstatymų ir Vyriausybės sprendimų nevykdymo, dėl aktų ar veiksmų, pažeidžiančių gyventojų ir organizacijų teises, teisėtumo. Vyriausybės atstovas nagrinėjamu atveju kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą dėl administracinio akto (Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. T2-1) panaikinimo ir pateikė argumentus, kad minėtas sprendimas prieštarauja eilei Vietos savivaldos įstatymo nuostatų ir pažeidžia viešąjį interesą.

ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punktas nustato, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigūnų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų kreipimąsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo. ABTĮ 56 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Pagal šių teisės normų prasmę darytina išvada, jog siekdami apginti viešąjį interesą į teismą gali kreiptis tik tam tikri asmenys ir tik tada, kai tai tiesiogiai nurodyta įstatyme. Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalis nustato, kad manydamas, kad savivaldybės administravimo subjekto priimti teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) pažeidžia viešąjį interesą, Vyriausybės atstovas dėl tokių teisės aktų ar veiksmų (neveikimo) kreipiasi į administracinį teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalį. Taigi Vyriausybės atstovo teisė kreiptis į administracinį teismą ginant viešąjį interesą numatyta specialiuoju įstatymu. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatas, priėjo prie išvados, kad Vyriausybės atstovui šiuo įstatymu yra suteikta kompetencija kreiptis į teismą su pareiškimu dėl viešojo intereso gynimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinė byla pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktą nutraukiama tuo atveju, kai apskritai ginčas nėra priskirtinas teismo kompetencijai. Iš pirmiau aptartų įstatymų normų matyti, kad nagrinėjamu atveju į teismą dėl viešojo intereso gynimo kreipėsi įstatymu įgaliotas ginti viešąjį interesą subjektas, o nagrinėti bylas pagal Vyriausybės atstovo pareiškimus dėl vietos savivaldos institucijų ir jų pareigūnų aktų, prieštaraujančių Konstitucijai ir įstatymams, dėl įstatymų ir Vyriausybės sprendimų nevykdymo, dėl aktų ar veiksmų, pažeidžiančių gyventojų ir organizacijų teises, teisėtumo, priskirta administracinių teismų kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktą teismas nagrinėjamu atveju taikė neteisingai ir bylą nutraukė nepagrįstai. Kadangi nagrinėjamu atveju byla priskirta administracinių teismų kompetencijai, bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad prašyme suformuluotas reikalavimas dėl administracinio akto panaikinimo yra nepagrįstas, teismas prašymą turėjo atmesti, o ne nutraukti bylą Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu.

Atsižvelgęs į tai, kad įstatymų leidėjas nėra pateikęs viešojo intereso sampratos, ir įvertinęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje viešąjį interesą supranta plačiai (analogiškos pozicija įtvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje), Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad bylą dėl viešojo intereso gynimo nagrinėjantys administraciniai teismai turi diskreciją nustatyti, ar interesas, į kurį kėsinamasi, pripažintinas viešuoju interesu (žr. 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-742/2007; 2009 m. vasario 12 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A822‑65-09). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad viešasis interesas, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymą, turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (žr.2004 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-11/2004; taip pat žr. 2005 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A13-1725/2005; 2007 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-316/2007; 2007 m. sausio 19 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A3-64/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 1(11), 221-248 p.; 2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A146–335/2008, Administracinė jurisprudencija Nr.5(15), 184-229 p.ir kt.).Nors įstatymų leidėjas suteikia teisę įstatymu įgaliotiems subjektams (šiuo atveju – Vyriausybės atstovui) spręsti, ar atitinkamu atveju yra viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą, ar ne, tačiau galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis administracinę bylą, iškeltą pagal kompetentingo inicijuoti tokią bylą subjekto prašymą. Tokioje byloje teismas kiekvieną kartą turi ad hoc nustatinėti viešojo intereso buvimo faktą, atsižvelgdamas į visas konkrečios bylos aplinkybes, joje nagrinėtinų klausimų pobūdį ir reikšmę. Pažymėtina , kad ne kiekvienas teisės akto pažeidimas kartu lemia ir viešojo intereso pažeidimą, o toks pažeidimas yra būtinas, siekiant patenkinti skundą dėl viešojo intereso gynybos. Kitaip tariant bylą dėl viešojo intereso gynimo nagrinėjantis administracinis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi nustatyti eilę reikšmingų aplinkybių, tarp jų: ar skundą (prašymą) pateikusiam subjektui įstatymai suteikia teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo; ar interesas, dėl kurio gynimo kreipiamasi, pripažintinas viešuoju; ar atitinkamų administracinių aktų panaikinimas sukeltų realias teisines pasekmes viešojo intereso (jei jis nustatomas) apgynimui, ar nebus pažeista pusiausvyra tarp teisėtų lūkesčių ir teisinių santykių stabilumo bei viešojo intereso apsaugos, ar bus laikomasi proporcingumo principo.

Kaip matyti iš pareiškėjo prašymo bei atskirojo skundo argumentų, pareiškėjas, pateikdamas teismui prašymą panaikinti Sprendimą Nr. T2-1, būtinumą ginti viešąjį interesą sieja su Vietos savivaldos įstatymo (byloje aktuali 2009 m. gruodžio 12 d. įstatymo Nr.XI-620 redakcija) nuostatų, reglamentuojančių savivaldybės tarybos daugumos (VSĮ 18 str. 3 d.) suformavimą, o tuo pačiu ir Vietos savivaldos įstatymo bei Reglamento nuostatų dėl savivaldybės tarybos komitetų sudarymo, pažeidimu. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad teisėtas Savivaldybės tarybos komitetų formavimas, užtikrinantis ir pačios Savivaldybės tarybos veiklos bei priimamų sprendimų savivaldybės bendruomenei rūpimais klausimais teisėtumą, atitinka viešąjį interesą, yra reikšmingas ir reikalingas visai Palangos miesto savivaldybės bendruomenei, tuo tarpu atsakovas priimdamas skundžiamą aktą nepaisė Konstitucinės pareigos tarnauti žmonėms ir tuo pažeidė Konstitucijoje įtvirtintas jos saugomas vertybes.

ABTĮ 81 straipsnyje nustatyta, jog nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad pareiškėjo nurodoma vertybė – savivaldybės administravimo subjektų tinkamas teisės aktų laikymasis – laikytina viešuoju interesu, t. y. pripažino viešojo intereso buvimą, tačiau čia pat nurodė, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog ši vertybė yra objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra prieštaringa ir nepagrįsta faktinėmis bylos aplinkybėmis, prie jos prieita nenustačius šiai bylų kategorijai (t.y. bylų, kuriose ginamas viešasis interesas, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymą) reikšmingų aplinkybių.

Pirmosios instancijos teismas iš esmės nenagrinėjo paties ginčo santykio, neanalizavo pareiškėjo argumentų ir motyvų, kuriais remdamasis jis teigia, jog skundžiamas aktas prieštarauja Vietos savivaldos įstatymui ir pažeidžia viešąjį interesą. Pagal vietos savivaldos įstatymą vietos savivalda – įstatymo nustatyto valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų bendruomenės, kuri turi Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, savitvarka ir savaveiksmiškumas pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją (VSĮ 3 str.2 d.). Šio įstatymo 3 straipsnio 17 ir 18 dalyse pateiktos savivaldybės tarybos mažumos (opozicijos) ir savivaldybės tarybos daugumos sąvokos ir jų suformavimo tvarka. Pagal Vietos savivaldos įstatymą savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose. Savivaldybės tarybos veikla tarp savivaldybės tarybos posėdžių tęsiama komitetuose ir komisijose, taip pat tarybos nariams bendraujant su rinkėjais (VSĮ 12 str.). Savivaldybių tarybas renka atitinkamų savivaldybių bendruomenės.

Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šį teisinį reguliavimą ir neanalizavo, ar priimant skundžiamą aktą buvo pažeistos Vietos savivaldos įstatymo ir Palangos miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento nuostatos dėl Savivaldybės tarybos daugumos formavimo ir Savivaldybės tarybos komitetų sudarymo, o jei atitinkami pažeidimai buvo padaryti, nepateikė jų teisinio vertinimo nagrinėjamai bylai aktualiame kontekste. Tik nustatęs ir atitinkamai įvertinęs šias aplinkybes teismas galėjo padaryti atitinkamas motyvuotas išvadas dėl skundžiamo akto pagrįstumo ir teisėtumo bei dėl pareiškėjo reikalavimo ginti viešąjį interesą pagrįstumo.

Dėl šios priežasties ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta. Pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama nutartis naikintina perduodant Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje prašymą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje prašymą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasLaimė BaltrūnaitėArtūras Drigotas