Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2020-01-22 · Administracinė byla Nr. A-438-415/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2018-02-13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-01-22Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-22
Bylos Nr.
A-438-415/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02325-2017-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas pakeistas.
Teisėjai
Gintaras Kryževičius (pirm.), Stasys Gagys, Ramutė Ruškytė
Pareiškėjas
D. D.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės administracija
Trečiasis asmuo
J. F., R. M. O., A. B.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-438-415/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02325-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 14.2.3; 14.15; 41 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. D. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – J. F., R. M. O., A. B.) dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėja D. D. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Petrašiūnų seniūnijos 2017 m. spalio 9 d. raštą Nr. 13-2-228 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovą 2017 m. rugsėjo 12 d. gautą prašymą išnagrinėti iš naujo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (2005 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. X-258 redakcija) nuostatomis.

2. Pareiškėja nurodė, kad ji 2017 m. rugsėjo 11 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, prašydama informuoti, ar buvo atliktas prašyme nurodytais adresais vykdomos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas, ar buvo išduoti leidimai tokiai veiklai vykdyti. Taip pat pareiškėja prašė imtis priemonių, kad vykdoma veikla būtų nutraukta, nes pažeidžiamos gretimų sklypų gyventojų teisės į saugią ir sveiką aplinką, be to, sunkiasvorės transporto priemonės gadina (duomenys neskelbtini) gatvės dangą. Pareiškėjai buvo atsakyta, kad (duomenys neskelbtini)gyvenantis J. F. teikia gyvenamosios paskirties patalpų nuomos paslaugas, numatytas jam išduotame verslo liudijime, o aplinkos vertinimas šiai veiklai neprivalomas, nes žemės sklypų bendras plotas neviršija 0,5 ha.

3. Pareiškėja teigė, jog atsakovas vykdomą gyvenamosios paskirties patalpų nuomos ir automobilių statymo gyvenamosios paskirties žemės sklypuose, adresais (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas yra 0,5142 kv. m, veiklą įvertino netinkamai, neatsižvelgė į tai, kad J. F. išduotas verslo liudijimas suteikia teisę teikti gyvenamosios paskirties patalpų nuomos paslaugas tik adresu (duomenys neskelbtini)ir nesuteikia jokių teisių teikti automobilių stovėjimo aikštelės paslaugas žemės sklypuose, adresu (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

4. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas paaiškino, kad Administracijoje 2017 m. rugsėjo 12 d. buvo gautas pareiškėjos paklausimas-prašymas, kuriuo buvo prašoma informuoti, ar adresais (duomenys neskelbtini), Kaune, apgyvendinimo (viešbučių) paslaugų teikimui ir mašinų stovėjimo aikštelių ūkinei veiklai vykdyti buvo atlikti poveikio aplinkai vertinimai ir ar buvo išduoti tokioms ūkinėms veikloms vykdyti reikalingi leidimai.

6. Atsakovas paaiškino, kad remiantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 priede įtvirtinto Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašo 10.2 punktu (redakcija, galiojusi iki 2017 m. lapkričio 1 d.), pareiškėjai buvo nurodyta, jog žemės sklypuose, adresais (duomenys neskelbtini), epizodiškai statomi automobiliai, tačiau juose nėra įrengta automobilių stovėjimo aikštelių, be to, šių žemės sklypų bendras plotas neviršija 0,5 ha. Dėl šios priežasties poveikio aplinkai vertinimas nagrinėjamu atveju nėra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Įstatymo nuostatas nėra pagrindo atlikti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo, atitinkamai nėra pagrindo atlikti ir ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. F. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

Šalies argumentai

8. J. F. teismo posėdyje paaiškino, kad pagal verslo liudijimą teikia gyvenamosios paskirties patalpų nuomos paslaugas adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Šiomis paslaugomis dažniausiai naudojasi iš užsienio atvykę automobilių prekeiviai. Šių prekeivių nusipirkti automobiliai iki jų išgabenimo laikomi sklypuose, adresais (duomenys neskelbtini), nes juose nėra statinių.

9. Tretieji suinteresuoti asmenys R. M. O. ir A. B. teismo posėdyje prašė skundą atmesti. Jos paaiškino, kad jokia veikla joms priklausančiose namų valdose neužsiima, o J. F. vykdoma veikla joms netrukdo.

II.

10. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 4 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies – panaikino Raštą ir įpareigojo atsakovą 2017 m. rugsėjo 12 d. gautą pareiškėjos prašymą nagrinėti iš naujo. Kitą skundo dalį atmetė.

11. Teismas nurodė, jog nors skundžiamas raštas ir grindžiamas Įstatymu, tačiau teisinis kvalifikavimas nėra pakankamai aiškus, nes pagal Įstatymo 2 priedo 10.2 punktą (redakcija, galiojusi iki 2017 m. lapkričio 1 d.), atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo atlikimas planuojant urbanistinių objektų statybą siejamas su užstatomo ploto dydžiu, o Rašte remiamasi bendru sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), plotu. Be to, skundžiamame Rašte nepasisakyta dėl pareiškėjos reikalavimo įvertinti (uždrausti) J. F. vykdomą automobilių stovėjimo aikštelių ūkinę veiklą, nes pažeidžiamos gretimų sklypų gyventojų teisės į saugią ir sveiką aplinką. Rašte tik konstatuota, jog J. F. priklausančiuose žemės sklypuose, (duomenys neskelbtini), tik epizodiškai statomi automobiliai, tačiau tokia aplinkybė niekuo nepagrįsta, o į bylą pateiktas 2018 m. kovo 18 d. patikrinimo aktas leidžia teigti, jog 4 sunkvežimiai ir 6 lengvieji automobiliai statomi ir (duomenys neskelbtini). Be to, Rašte nurodyta aplinkybė, jog J. F. priklausančiuose sklypuose, (duomenys neskelbtini), nėra įrengtų automobilių stovėjimo aikštelių – inžinerinių statinių, tačiau kokią tai turi reikšmę vykdomos veiklos teisėtumui, nėra aišku.

12. Atsižvelgęs į tai, kad Administracija nebėra kompetentinga nuspręsti dėl būtinumo atlikti konkrečios ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, be to, pareiškėjos 2017 m. rugsėjo 11 d. paklausime-prašyme nebuvo keliamas reikalavimas jos prašymą nagrinėti vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (2005 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. X-258 redakcija) nuostatomis, teismas netenkino skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą 2017 m. rugsėjo 12 d. gautą pareiškėjos prašymą nagrinėti vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (2005 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. X-258 redakcija) nuostatomis.

III.

13. Pareiškėja D. D. apeliaciniame skunde, kurį patikslino, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesta pareiškėjos skundo dalis, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – įpareigoti atsakovą 2017 m. rugsėjo 12 d. gautą pareiškėjos prašymą nagrinėti vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (2005 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. X-258 redakcija) nuostatomis.

14. Pareiškėja taip pat mano, kad ši byla sujungtina su Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjama kita administracine byla pagal pareiškėjos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-3786-815/2017.

15. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

15.1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir nepagrįstai sprendė dėl nagrinėjamu klausimu Įstatymo priežiūrą vykdančios institucijos – Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra). Teismas neatsižvelgė į tai, jog Kauno miesto savivaldybėje yra Aplinkos apsaugos skyrius, kuris vykdo funkcijas aplinkos apsaugos srityje, nustatytas šio skyriaus nuostatuose: organizuoti ir kontroliuoti aplinkos apsaugos priemonių rengimą, tvirtinimą ir įgyvendinimą, aplinkos taršos mažinimo priemonių įgyvendinimą, aplinkos kokybės stebėseną, vandens, želdinių, gyvosios gamtos, dirvožemio, oro apsaugą, teikti informaciją asmenims, nagrinėti piliečių prašymus, skundus ir atsakyti į juos ir kt.

15.2. Spręsdamas dėl pareiškėjos 2017 m. gruodžio 11 d. prašymo nagrinėjimo subjekto, teismas pažeidė viešojo administravimo subsidiarumo ir vieno langelio principus (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. 7, 8 p.) bei reikalavimą dėl skundo (prašymo) nagrinėjimo eiliškumo (Viešojo administravimo įstatymo 14 str. 9 d.). Teismas tiksliai ir proceso dalyviams suprantamai nenurodė, kokių veiksmų neatliko atsakovas, ką privalėjo atlikti ir kokius bei kurių konkrečiai asmenų veiksmus (neveikimą) atsakovas privalėjo vertinti.

15.3. Teismas nesiaiškino ir nevertino parengiamojo posėdžio metu naujai išaiškėjusios aplinkybės dėl to, kad žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, savininkas yra ne byloje suinteresuotu asmeniu dalyvaujantis J. F., o K. F. Teismas nepagrįstai nesiėmė jokių procesinių veiksmų laikinai sustabdyti bylą ir nustatyta tvarka įvertinti J. F. duotus teismui galbūt melagingus parodymus bei įvertinti J. F. vykdomos automobilių stovėjimo aikštelių ūkinės ir viešbučio veiklos teisėtumą.

15.4. Teismas nepagrįstai neišreikalavo iš atsakovo (duomenys neskelbtini) gatvės inventorinių duomenų, reikšmingų nustatant gatvės savininką, esamą ir pagal gatvės duomenis turimą būti gatvės dangas, įvertinti nurodytoje gatvėje vykdomo sunkiasvorių automobilių eismo teisėtumą bei nustatyti padarytą gatvei ir aplinkai žalą. Taip pat teismas neišreikalavo iš atsakovo visų turimų su ginčo dalyku susijusių įrodymų, t. y. susirašinėjimo nuo 2011 metų.

15.5. Teismas pažeidė pareiškėjos teisę būti išklausytai bylą nagrinėjant teisme. Teismas nevertino pareiškėjos 2018 gegužės 14 d. prašymo atidėti bylos nagrinėjimą.

Atsiliepimas

16. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

17. Atsakovas, be jo atsiliepime į skundą išdėstytų motyvų, nurodo, kad:

Žemesnės instancijos teismas

17.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog atsakingos institucijos funkcijas pavesta vykdyti Aplinkos apsaugos agentūrai ir Administracija, kuri nebėra atsakinga institucija Įstatymo prasme, nebėra kompetentinga nuspręsti dėl būtinumo atlikti konkrečios ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą. Apeliaciniame skunde nurodytose Administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus funkcijose taip pat nėra numatytas sprendimų dėl ūkinės veiklos poveikio aplinkai priėmimas.

17.2. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašymas buvo adresuotas vienai institucijai – Kauno miesto savivaldybei. Teismas neturėjo pagrindo išeiti už skundo nagrinėjimo ribų ir įpareigoti pareiškėjos prašymą nagrinėti pagal kompetenciją kitą instituciją, nes tokio reikalavimo pareiškėja nekėlė.

17.3. J. F. ir K. F. buvo įtraukti į bylos nagrinėjimą. Teismas į bylos nagrinėjimą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis pagrįstai įtraukė žemės sklypų, (duomenys neskelbtini), savininką ir sklypo, (duomenys neskelbtini), bendraturtį J. F., žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), savininką K. F. ir žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), bendraturtę R. M. O. (pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis). Bylos nagrinėjimo metu išsiaiškinus, kad K. F. yra miręs, į bylos nagrinėjimą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis buvo įtraukti jo teisių ir pareigų perėmėjai.

Šalies argumentai

17.4. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesudarė pagrindo teismui stabdyti bylos nagrinėjimą, juo labiau, kad pati pareiškėja tokio prašymo teismui nebuvo pateikusi. Taip pat teismas neturėjo pagrindo įpareigoti atsakovą pateikti susirašinėjimą nuo 2011 metų ar (duomenys neskelbtini) gatvės inventorinius duomenis, nes tokia informacija nagrinėjant Rašto teisėtumą nebuvo reikalinga.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

19. Pareiškėja apeliaciniu skundu skundžia tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesta pareiškėjos skundo dalis įpareigoti atsakovą 2017 m. rugsėjo 12 d. gautą pareiškėjos prašymą nagrinėti vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatomis.

20. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, šis įstatymas reglamentuoja planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesą ir šio proceso dalyvių tarpusavio santykius.

21. Planuojama ūkinė veikla – numatoma vykdyti veikla, apimanti statinių statybą, esamų statinių rekonstravimą, produktų gamybą, gamybos proceso ir technologinės įrangos įdiegimą, modernizavimą ar keitimą, gamybos būdo, produkcijos kiekio (masto) ar rūšies pakeitimą, žemės gelmių išteklių gavybą ir kitų gamtos išteklių naudojimą, taip pat žemėtvarkos, miškotvarkos, vandentvarkos projektuose numatomą ūkinę veiklą ir kitą ūkinę veiklą, galinčią turėti poveikį aplinkai (Įstatymo 2 str. 2 d.).

22. Nutarties 21 punkte nurodyto teisinio reglamentavimo kontekste vertinant ginčo teisinę situaciją, yra teisinis pagrindas pripažinti, kad visų pirma atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą iš naujo, kaip nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje, kuri nėra skundžiama apeliaciniu skundu, savo kompetencijos ribose bei bendradarbiaudamas su kitais kompetentingais viešojo administravimo subjektais, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 8 punktu, įtvirtinančiu vieno langelio principą, ir 14 straipsnio 9 dalimi, nustatančia pareigą į klausimo sprendimą įtraukti kitus kompetentingus viešojo administravimo subjektus, turi įvertinti, ar pareiškėjos nurodytuose žemės sklypuose teikiamos automobilių stovėjimo paslaugos, ir tik tuomet būtų teisinis pagrindas vertinti, ar apskritai taikytinas Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas.

23. Pažymėtina, kad Įstatymo 2 priedo 10.2 punkte (redakcija, galiojusi iki 2017 m. lapkričio 1 d.) įtvirtintas teisinis reglamentavimas (poveikio aplinkai vertinimas atrankos būdu) taikomas, kai vykdoma urbanistinių objektų (išskyrus vieno ar dviejų butų gyvenamuosius namus, kai jų statyba numatyta savivaldybių lygmens bendruosiuose planuose), įskaitant prekybos ar pramogų centrus, autobusų ar troleibusų parkus, mašinų stovėjimo aikšteles ar garažų kompleksus, sporto ir sveikatingumo kompleksus, statyba (kai užstatomas didesnis kaip 0,5 ha plotas).

24. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjos nurodytuose žemės sklypuose būtų vykdomos automobilių stovėjimo aikštelių statybos, todėl Nutarties 23 punkte nurodytos Įstatymo nuostatos ginčo teisiniams santykiams reguliuoti netaikomos.

25. Tačiau tokia išvada nereiškia, kad atsakovas ar kitas viešojo administravimo subjektas, dalyvaujantis klausimo sprendime, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 8punktu ir 14 straipsnio 9 dalimi, neturi pareigos teisę taikyti savo nuožiūra, nepaisant teisinio pagrindo, kuriuo savo prašymą grindžia pareiškėja, ir įvertinti viso ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo teisinio reglamentavimo nuostatas, reikšmingas susiklosčiusioje teisinėje situacijoje, bei dėl jų pateikti savo poziciją pareiškėjai teikiamame atsakyme.

26. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesta dalis pareiškėjos skundo, panaikina ir įpareigoja atsakovą 2017 m. rugsėjo 12 d. gautą pareiškėjos prašymą nagrinėti iš naujo ir dėl pareikšto prašymo dėl ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo.

27. Kiti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės procesinei bylos baigčiai, todėl dėl jų teisėjų kolegija nutartyje nepasisako.

28. Dėl pareiškėjos prašymo sujungti bylas apeliacinės instancijos teisme pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 68 straipsnyje nustatyta, kad bylos, esant šiame straipsnyje nurodytoms sąlygoms, gali būti sujungiamos apygardų administraciniuose teismuose, t. y. bylas nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Įstatyme nenustatyti pagrindai, kuriems esant bylos gali būti sujungiamos apeliacinės instancijos teisme, todėl pareiškėjos prašymui tenkinti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos D. D. apeliacinį skundą patenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 4 d. sprendimo dalį, kuria atmesta dalis pareiškėjos skundo, panaikinti ir įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybės administraciją 2017 m. rugsėjo 12 d. gautą pareiškėjos prašymą nagrinėti iš naujo ir dėl D. D. pareikšto prašymo dėl ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysGintaras KryževičiusRamutė Ruškytė