- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-08-24
- Bylos Nr.
- I2-9985-1114/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06588-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Diana Butrimienė, Indrė Pukanasytė-Biekšė
- Pareiškėjas
- V. V.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos užsienių reikalų ministerijai
- Kategorijos
- 8.1.2Vizos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienių reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas V. V. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Baltarusijos Respublikoje (toliau – ir Ambasada) 2023 m. gegužės 11 d. sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą.
2. Paaiškina, kad 2023 m. gegužės 4 d. kreipėsi į Ambasadą dėl nacionalinės vizos išdavimo, tačiau gavo Ambasados Sprendimą, kuriuo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, nes Šengeno informacinėje sistemoje yra Lietuvos Respublikoje paskelbtas perspėjimas neleisti pareiškėjui atvykti, kadangi viena ar kelios valstybės narės jį laiko keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir vidaus saugumui.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas mano, kad Ambasados Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau ir – VAĮ) reikalavimų, kadangi Ambasada nepaaiškino ir neargumentavo, kokiu pagrindu ir kuo remiantis buvo nuspręsta, kad viena ar kelios valstybės narės pareiškėją laiko keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui, nes atsisakyme nėra jokių argumentų šiuo aspektu.
4. Teigia, kad gyvendamas Baltarusijos Respublikoje ir lankymosi Lietuvoje metu visada buvo nusiteikęs laikytis teisės aktų reikalavimų ir visuomenėje egzistuojančių moralės bei pagarbos vieni kitiems principais pagrįstų bendrųjų elgesio taisyklių.
5. Pripažįsta, kad būdamas Lietuvoje 2021 m. birželio 13 d. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nes vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir dėl šio įvykio 2021 m. spalio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino pareiškėją padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, tačiau, vadovaudamasis BK 40 straipsniu, atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant B. A. atsakomybei be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukė. Pažymi, jog šiuo metu atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą terminas yra pasibaigęs ir paskirtos baudos sumokėtos.
Žemesnės instancijos teismas
6. Nurodo, kad 2023 m. gegužės 18 d. jo prašymu Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Informacijos teikimo skyrius pateikė Administracinių nusižengimų registro išrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyti pareiškėjo atžvilgiu užfiksuoti administraciniai nusižengimai: 1) 2021 m. gegužės 13 d. važiavo su lengvatiniu bilietu 50 procentų nuolaida be patvirtinančio pažymėjimo, paskirta 8 Eur bauda, sumokėta; 2) 2023 m. kovo 31 d. pasibaigus bevizio režimo laikotarpiui nuo 2023 m. vasario 25 d. iki 2023 m. kovo 31 d. neišvyko iš šalies, paskirtas įspėjimas.
7. Mano, kad minėtas nesunkus nusikaltimas, dėl kurio jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ir keli padaryti administraciniai nusižengimai ir jų pobūdis galėtų būti vertinami kaip grėsmė visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, tačiau šiuo atveju turi būti įvertinta ir nustatyta, kad pareiškėjo galbūt keliama grėsmė viešajai tvarkai yra susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, ir vizos neišdavimas yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąjį interesą, lyginant ją su pareiškėjo teise gyventi su šeima.
8. Pareiškėjo vertinimu, atsisakymas išduoti nacionalinę vizą nepagrįstai suvaržo jo teises ir yra neproporcingas. Kadangi teisė atvykti į Lietuvos Respubliką apribota, pareiškėjas pažymi, kad jam trukdoma atvykti pas sutuoktinę B. V., bendrauti su ja ir jos šeimos nariais. Teigia, jog santuoką su Lietuvos Respublikos piliete yra sudaręs Lietuvoje 2022 m. spalio 15 d. Iki santuokos devynis metus su sutuoktine vedė bendrą ūkį. Mano, jog Ambasada šiuo atveju turėjo priimti sprendimą vadovaudamasi proporcingumo principu bei atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo teisė į asmeninį ir šeimos gyvenimą, įtvirtinta Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau –ir Konvencija) 8 straipsnio 1 dalyje, įvertinus pareigą rūpintis šeima, yra didesnė vertybė už viešąją tvarką.
Šalies argumentai
9. Nurodo, jog prašyme išduoti vizą kaip pagrindinį kelionės tikslą nurodė, jog vyksta gyventi pas žmoną, kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė, kad kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas padengia bei gyvenamąją vietą suteikia sutuoktinė, kuri kartu dalyvavo priduodant dokumentus Ambasadai ir savo parašu patvirtino duomenų autentiškumą.
10. Pareiškėjas teigia, jog Ambasada, nagrinėdama jo prašymą išduoti vizą, turėjo teisę vertinti pateiktus dokumentus, surinktus duomenis ir atitinkamai savo nuožiūra spręsti dėl pagrindų neišduoti vizą buvimo konkrečioje situacijoje. Tačiau nurodo, jog ši diskrecija nėra absoliuti. Pažymi, jog ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje yra išaiškinta, kad kompetentingai institucijai galioja pareiga pagrįsti savo sprendimą objektyviais duomenimis bei teisės aktų normomis, bet kokius sprendimus kompetentinga institucija turi priimti remdamasi turima informacija ir atsižvelgdama į konkrečią kiekvieno pareiškėjo padėti, t. y. pagrįsti tiek nustatytais faktais, tiek ir teisės aktų normomis
11. Akcentuoja, jog nagrinėjant pateiktą prašymą dėl vizos išdavimo buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą. Teigia, kad Ambasados atliktas pareiškėjo prašymo vertinimas nebuvo išsamus, Ambasada nepagrįstai, t. y. nesurinkusi pakankamai duomenų ir jų tinkamai neįvertinusi, nusprendė atsisakyti išduoti nacionalinę vizą.
12. Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.
13. Teigia, kad pareiškėjas netinkamai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius ginčo teisinius santykius. Nurodo, kad bylos duomenys patvirtina, jog konsulas, priimdamas Sprendimą dėl atsisakymo pareiškėjui išduoti Šengeno vizą, objektyviai įvertino ginčo aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sprendimų dėl Šengeno vizos neišdavimo priėmimą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą.
14. Pažymi, kad pareiškėjas 2023 m. gegužės 4 d. Ambasadai pateikė prašymą išduoti Šengeno vizą, o ne Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą, kaip neteisingai skunde nurodo pareiškėjas. Teigia, kad pareiškėjas Ambasadai pateiktame prašyme išduoti Šengeno vizą nurodė pagrindinį kelionės tikslą - šeimos ar draugų lankymas. Su prašymu išduoti Šengeno vizą pateikė kelionės dokumentą, sveikatos draudimo polisą, pareiškėjo sutuoktinės kvietimą, kviečiančiojo asmens paso kopiją, santuokos sudarymo įrašo kopiją, banko pažymą apie turimas lėšas, paso kopiją.
15. Ambasados konsulinis pareigūnas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti Šengeno vizą bei pateiktus patvirtinamuosius dokumentus, nustatė, kad: 1) vizų informacinėje sistemoje VIS yra įrašas, jog pareiškėjas Lietuvos Respublikos yra įtrauktas į Šengeno informacinę sistemą (SIS) kaip asmuo, kurio atžvilgiu yra pateiktas perspėjimas apie draudimą atvykti į Šengeno erdvės valstybių narių teritorijas arba vykti per jas tranzitu; 2) pareiškėjas Lietuvos Respublikos yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą.
Šalies argumentai
16. Kadangi pareiškėjas prašyme išduoti Šengeno vizą nurodė kelionės tikslą - lankyti šeimos, ir kad jo sutuoktinė yra Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybės pilietė, konsulinis pareigūnas patikrino galimybę pareiškėjui pasinaudoti Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2004/3 8/EB26 dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje (toliau ir – Direktyva). Konsulas nustatė, kad ES Direktyva taikoma tik tiems ES piliečiams, kurie keliauja į kitą nei savo pilietybės valstybę narę arba jau gyvena tokioje valstybėje narėje (t. y. ES pilietis naudojasi ar jau pasinaudojo laisvo judėjimo teise). Konsulas padarė išvadą, jog Direktyva nagrinėjamu atveju netaikoma pareiškėjo sutuoktinei, kadangi ji nekeliauja į kitą nei savo pilietybės valstybę ir negyvena tokioje valstybėje narėje. Atitinkamai pareiškėjui, kaip ES pilietės sutuoktiniui, netaikomas Europos Komisijos sprendimo dėl Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir išduotų vizų keitimo vadovo III dalies konkrečios taisyklės, susijusios su prašymus išduoti vizą pateikiančiais ES šeimos nariais.
Motyvuojamoji dalis
17. Atsižvelgiant į tai nurodo, jog konsulinis pareigūnas, įvertinęs pareiškėjo prašymą išduoti Šengeno vizą ir pateiktus patvirtinamuosius dokumentus bei atsižvelgęs į Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr.810/2009 patvirtintą Bendrijos vizų kodekso (toliau – ir Vizų kodeksas) 32 straipsnio 1 dalies a punkto v) ir vi) papunkčiuose nustatytus imperatyvius pagrindus atsisakyti išduoti Šengeno vizą, priėmė vienintelį nagrinėjamu atveju galimą ir teisėtą sprendimą - atsisakyti pareiškėjui išduoti Šengeno vizą.
Teismas konstatuoja:
18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Ambasados Sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta išduoti Šengeno vizą pareiškėjui, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas prašo: 1) panaikinti Ambasados Sprendimą; 2) įpareigoti Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą.
19.1. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 4 d. pateikė Ambasadai prašymą išduoti Šengeno vizą. Prašyme Ambasadai pareiškėjas, be kita ko, nurodė: 1) civilinę būklę – susituokęs; 2) kelionės tikslą – šeimos ar draugų lankymas; 3) šeimos nario vardas ir pavardė – sutuoktinė Lietuvos Respublikos pilietė B. V.; 4) pagrindinio kelionės tikslo valstybė narė – Lietuva; 5) prašoma leisti atvykti – daug kartų; 6) numatoma pirmo numatomo buvimo atvykimo į Šengeno erdvę data – 2023 m. gegužės 16 d.; 7) numatoma išvykimo iš Šengeno erdvės data po pirmo numatomo buvimo – 2023 m. gegužės 18 d. Kartu su prašymu išduoti Šengeno vizą pareiškėjas pateikė kelionės dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), sveikatos draudimo polisą Nr. (duomenys neskelbtini), kvietimą atvykti, kviečiančiojo asmens paso kopiją, santuokos sudarymo įrašo kopiją, banko pažymą apie turimas lėšas ir paso kopiją.
19.2. Ambasada 2023 m. gegužės 11 d. užpildytoje standartinėje pranešimo apie atsisakymo išduoti vizą, vizos panaikinimo ar atšaukimo priežastis formoje, kurią pateikė pareiškėjui, nurodė, kad atsisako išduoti pareiškėjui Šengeno vizą, nes: 1) Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) yra Lietuvos Respublikos paskelbtas perspėjimas neleisti pareiškėjui atvykti; 2) viena ar kelios valstybės narės pareiškėją laiko keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui.
19.3. Byloje esančiame Ambasados 2023-05-11 sprendime Nr. (31.5.7.26) VIZ 31-17 „Dėl atsisakymo išduoti Šengeno vizą Baltarusijos Respublikos piliečiui V. V.“ nurodyta, kad, priimant sprendimą, Vizų informacinėje sistemoje VIS nustatyta, jog pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos įtrauktas į Šengeno informacinę sistemą (SIS) kaip asmuo, kurio atžvilgiu yra pateiktas perspėjimas apie draudimą atvykti į Šengeno erdvės valstybių narių teritoriją arba vykti per jas tranzitu, draudimas galioja iki 2028-03-31; tai pat pareiškėjas yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą; kad pagal Direktyvą ES pilietis turi teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje laikydamasis Sutarties dėl ES veikimo ir jai įgyvendinti priimtose nuostatose nustatytų apribojimų bei sąlygų; kadangi pareiškėjas, kuris yra ES pilietės šeimos narys, pagal Direktyvą įgyja teisių dėl ES pilietės, buvo nustatoma, ar Direktyva taikoma su ES pilietės B. V. susijusiomis aplinkybėmis; Direktyva taikoma tik tiems ES piliečiams, kurie keliauja į kitą nei savo pilietybės valstybę narę arba jau gyvena tokioje valstybėje narėje; pareiškėjas prašyme išduoti Šengeno vizą nurodė, kad vyksta į Lietuvos Respubliką pas savo sutuoktinę, gyvenančią Lietuvos Respublikoje, kur ir kviečia sutuoktinį; konstatuota, kad Direktyva netaikoma pareiškėjo sutuoktinei, nes ji nekeliauja į kitą nei savo pilietybės valstybę narę ir negyvena tokioje valstybėje narėje; atitinkamai pareiškėjas neįgijo teisių dėl ES piliečio pagal Direktyvą; padaryta išvada, kad pareiškėjui, kaip ES pilietės sutuoktiniui, netaikomas Europos Komisijos sprendimo dėl Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir išduoti vizą keitimo vadovo III dalies konkrečios taisyklės, susijusios su prašymus išduoti vizą pateikiančiais ES šeimos nariais; Ambasada, vadovaudamasi Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a punkto v ir vi papunkčiais, nusprendė atsisakyti išduoti daugkartinę Šengeno vizą pareiškėjui ir apie tokį sprendimą bei jo priežastis pranešti pareiškėjui, įteikiant Vizų kodekse nustatytą pranešimo formą.
19.4. Iš atsakovės į bylą pateikto Užsieniečių registro vizų modulio matyti, kad: 1) Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas 2023-05-04 pateikė informaciją, jog neturi duomenų, jog pareiškėjas atvykdamas į Lietuvos Respubliką sukeltų grėsmę valstybės saugumui; pažymėta, kad prieš priimant sprendimą prašoma įvertinti visas pateiktas aplinkybes; 2) Policijos departamentas neturi duomenų, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, tačiau pareiškėjas yra asmuo, kuriam uždrausta atvykti į Šengeną iki 2028-03-31, tokį draudimą paskelbė Lietuva.
19.5. Pareiškėjas (Baltarusijos pilietis) 2022 m. spalio 15 d. Lietuvoje, Trakuose, sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliete B. A., kuri po santuokos pasirinko V. pavardę.
19.6. 2023 m. gegužės 23 d. Administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyriuje nustatyta, jog pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai, periodiškai atvykdamas ir išvykdamas, turėdamas Lenkijos Respublikos išduotą nacionalinę vizą D Nr. (duomenys neskelbtini) (365 d.), galiojančią nuo 2022-05-25 iki 2023-05-24; pasibaigus bevizio režimo laikotarpiui, pareiškėjas iš šalies neišvyko, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 124 straipsnio 2 punktą; pareiškėjas nuo 2023-02-25 iki 2023-03-21 Lietuvoje yra neteisėtai; pareiškėjais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 538 str.; už šį pažeidimą pareiškėjui skirtas įspėjimas.
19.7. Pareiškėjas į bylą pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-27 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad pareiškėjas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nuspręsta pareiškėją, padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281(1) straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį B. A. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti. Pareiškėjas į bylą pateikė MB „Patikimos komandos grupė“ 2023-05-17 charakteristiką, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2021-03-03 iki 2022-03-08 dirbo UAB „Patikimos komandos grupė“ suvirintojo elektra pareigose, charakterizuojamas teigiamai, pažymėta, kad kelis kartus skatintas padėkomis, jokių nuobaudų neturėjo. Pareiškėjas į bylą pateikė Lenkijos Respublikos išduotos vizos D Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusios nuo 2022-05-25 iki 2023-05-24, nuorašą.
20. Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) aktualiu ginčui laikotarpiu buvo nustatyta, kad:
20.1. Atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui jos teritorijoje užsienietis privalo turėti galiojantį kelionės dokumentą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenustato kitaip (6 straipsnio 1 dalis); tvarką, reglamentuojančią užsieniečių galiojančių kelionės dokumentų, kurie suteikia teisę užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, pripažinimą, nustato ir šių dokumentų sąrašą tvirtina užsienio reikalų ministras kartu su vidaus reikalų ministru (6 straipsnio 3 dalis).
20.2. Užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje taikomos Reglamento (ES) 2018/1806, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams tas reikalavimas netaikomas, sąrašus (toliau ir – Vizų režimo reglamentas), nuostatos; Lietuvos Respublikos Vyriausybė Vizų režimo reglamento nustatytais atvejais gali taikyti vizų režimo išimtis (11 straipsnio 1 dalis).
20.3. Vizų rūšys yra šios: 1) Šengeno viza; 2) nacionalinė viza (12 straipsnis).
20.4. Šengeno vizos išdavimui taikomos procedūros ir sąlygos, nustatytos Vizų kodekse (12(1) straipsnio 1 dalis).
20.5. Dokumentų vizai gauti pateikimo, konsultacijų vykdymo, vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos pratęsimo ar atsisakymo ją pratęsti, jos panaikinimo ir vizos atšaukimo, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimo ir išorės paslaugų teikėjų pasirinkimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras kartu su užsienio reikalų ministru; ši tvarka taikoma tiek, kiek šių klausimų nereglamentuoja Vizų kodeksas (21 straipsnio 9 dalis).
20.6. Šeimos nariai – sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) (toliau – vaikai), įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečius vaikus, jeigu jie nesusituokę ir yra priklausomi nuo tėvų, taip pat pirmos eilės tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiai, kurie išlaikomi ne mažiau kaip vienus metus ir negali pasinaudoti kitų šeimos narių, gyvenančių užsienio valstybėje, parama (2 straipsnio 26 dalis).
20.7. Šeimos susijungimas – Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančio užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, šeimos narių atvykimas ir gyvenimas Lietuvos Respublikoje, kad būtų išsaugota šeima, nepaisant to, ar šeimos santykiai atsirado prieš atvykstant užsieniečiui, ar jam atvykus (2 straipsnio 27 dalis).
20.8. Įstatymo 133 straipsnyje „Draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką“, yra nustatyta, kokiais atvejai užsieniečiui uždraudžiama ar gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir kokiam laikotarpiui. Pavyzdžiui, Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas ar atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1240 37 straipsnio 1 dalies a–e punktuose, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Įstatymo 133 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad ES valstybės narės piliečiui ir (arba) jo šeimos nariui gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui tik tuo atveju, jeigu jo atvykimas į Lietuvos Respubliką ir buvimas joje gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.
20.9. Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (133 straipsnio 7 dalis). Sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas (133 straipsnio 8 dalis).
21. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-20 nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklėse nustatyta, kad 4 punkte nustatyta, kad sąrašą tvarko ir duomenis iš šio sąrašo centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai (C. SIS) teikia Migracijos departamentas (4 punktas); į sąrašą duomenys įrašomi Įstatymo 133 straipsnio 8 dalyje nurodytų subjektų priimtų sprendimų uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindu (5 punktas).
22. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro bei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 „Dėl Vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Vizų išdavimo tvarkos aprašo, galiojusio ginčui aktualiu laikotarpiu, 9 punkto pirmojoje pastraipoje nustatyta, kad Šengeno viza išduodama ar atsisakoma ją išduoti, ji pratęsiama ar atsisakoma ją pratęsti, ji panaikinama ir atšaukiama vadovaujantis Vizų kodekso nuostatomis.
23.1. Nepažeidžiant Vizų kodekso 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: <...> v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; <...> (32 straipsnio 1 dalis); apie sprendimą dėl atsisakymo ir jį pagrindžiančias priežastis prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešama naudojant VI priede nustatytą standartinę formą valstybės narės, kuri priima galutinį sprendimą dėl prašymo, kalba ir kita Sąjungos institucijų oficialiąja kalba (32 straipsnio 2 dalis).
23.2. Nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos (21 straipsnio 1 dalis); tikrindami, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas arba centrinės valdžios institucijos patikrina: <...> c) ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; d) ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; <...> (21 straipsnio 3 dalis).
24. 2013 m. gruodžio 19 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) prejudiciniame sprendime byloje Rahmanian Koushkaki prieš Vokietijos Federacinę Respubliką, be kita ko, nurodyta, kad: pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies nuostatą vizą atsisakoma išduoti, jei egzistuoja viena iš šio straipsnio 1 dalies a punkte išvardytų sąlygų arba jei kyla pagrįstų abejonių dėl vienos iš tos dalies b punkte išvardytų aplinkybių (35 punktas); Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sprendimo dėl atsisakymo priežastys prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamos naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą (38 punktas).
25. LVAT yra konstatavęs, kad vien pareiškėjo dokumentų pateikimas nenulemia vizos išdavimo, kadangi turi būti įvertinamos visos su vizos prašančiu asmeniu susijusios aplinkybės; vizų tarnybos tarnautojas neturi pareigos reikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių prašyme išduoti vizą nurodytus duomenis (LVAT 2014 m. birželio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-184/2014); pareiškėjui tenka pareiga pateikti informaciją, kurios patikimumas būtų patvirtinamas svarbiais ir patikimais dokumentais, galinčiais išsklaidyti tokias abejones (LVAT 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-619/2014); pats sprendimas neišduoti vizos turi būti objektyviai pagrįstas, tačiau, atsižvelgiant į Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalį, asmuo apie tai yra informuojamas naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą, kurioje pažymimi atsisakymo pagrindai, atitinkantys išvardintus Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje (LVAT 2014 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-73/2014); Vizų kodekso 4 straipsnio 1-4 dalyse išvardintos kompetentingos institucijos, be kita ko, turi diskreciją vertinti, ar kyla abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikusio asmens numatomo buvimo kitoje šalyje tikslo ir sąlygų tinkamo pagrindimo, pateiktos informacijos patikimumo, kad galėtų nustatyti, ar yra Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkte numatytas pagrindas atsisakyti išduoti vizą (LVAT 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4285-624/2017); pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - ir EŽTT) praktiką Konvencijos 8 straipsnis, garantuojantis teisę į šeimos gyvenimo gerbimą, neužtikrina asmens teisės į šeimos gyvenimą tam tikroje šalyje bei nenustato tiesioginės pareigos valstybei įsileisti užsieniečius šeimos susijungimo pagrindu (EŽTT 1985 m. gegužės 28 d. sprendimas byloje pagal pareiškimą Nr. 9214/80 ir kt.), todėl teisė į šeimos susijungimą laikytina išvestine, kildinama iš bendros valstybių pareigos užtikrinti teisę į šeimos gyvenimo gerbimą, kuri gali būti ribojama; EŽTT yra pažymėjęs, kad turi būti įvertinta, ar tarp asmenų egzistuoja artimas ryšys, ar asmenys yra sukūrę namus, kiek laiko gyvena kartu bei ar nėra aplinkybių, kurios paneigtų faktinio šeimos gyvenimo egzistavimą; būtina įvertinti, ar užsieniečio socialiniai kultūriniai ir šeimos ryšiai su priimančia valstybe yra tvirti; teismas turi nustatyti, ar asmenys gali pasinaudoti teise ir kitoje šalyje (LVAT 2020 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr.eA-3902-1062/2020).
26. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Ambasados Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kadangi Ambasada nepaaiškino ir neargumentavo, kokiu pagrindu ir kuo remiantis buvo nuspręsta, kad viena ar kelios valstybės narės pareiškėją laiko keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui, nes atsisakyme nėra jokių argumentų šiuo aspektu.
27. Teismo vertinimu, pareiškėjas remiasi VAĮ 8 straipsniu, kuris buvo ankstesnėje VAĮ redakcijoje, kurio turinys iš esmės atitinka šiuo metu galiojančios VAĮ redakcijos 10 straipsnio turinį.
28. Pagal VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.
29. Aiškindamas VAĮ (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnį LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat su gero administravimo principu, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; ir kt.). Esminiais pažeidimais pripažįstami viešojo administravimo subjekto veiksmai, kai priimtame akte tinkamai neindividualizuojamos teisės normos, apsiribojama vien tik nuorodomis į bendro pobūdžio teisės akto nuostatas pateikimu ir pan. (žr., pvz., 2012 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-1750/2012; 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-552-3114/2012; ir kt.).
30. Kaip minėta, Ambasada 2023 m. gegužės 11 d. užpildytoje standartinėje pranešimo apie atsisakymo išduoti vizą, vizos panaikinimo ar atšaukimo priežastis formoje, kurią pateikė pareiškėjui, nurodė, kad atsisako išduoti pareiškėjui Šengeno vizą, nes: 1) Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) yra Lietuvos Respublikos paskelbtas perspėjimas neleisti pareiškėjui atvykti; 2) viena ar kelios valstybės narės pareiškėją laiko keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui.
31. Kaip matyti iš pareiškėjo skunde pateiktų argumentų, pareiškėjas ginčija ne abi, o vieną Ambasados Sprendime nurodytą priežastį atsisakyti išduoti Šengeno vizą – kad viena ar kelios valstybės narės laiko pareiškėją keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui.
32. Teismas, vertindamas bylos medžiagą, aptartą anksčiau, ypač atsižvelgdamas į Ambasados 2023-05-11 užpildytoje standartinėje pranešimo apie atsisakymą išduoti vizą, vizos panaikinimo ar atšaukimo priežastis formoje pateiktą informaciją, Ambasados 2023-05-11 sprendime Nr. (31.5.7.26) VIZ 31-17 „Dėl atsisakymo išduoti Šengeno vizą Baltarusijos Respublikos piliečiui V. V.“ pateiktus Šengeno vizos pareiškėjui neišdavimo motyvus, Užsieniečių registro vizų modulyje pateiktą informaciją (ypač atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento ir Policijos departamento Ambasadai pateiktą informaciją), sutinka su pareiškėju, kad Sprendime, jį pagrindžiančiuose dokumentuose, nėra pateikti motyvai, kodėl Ambasada Sprendime nurodė, kad viena ar kelios valstybės narės pareiškėją laiko keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui, kokiais argumentais remdamasi Ambasada padarė tokią išvadą.
33. Atsižvelgiant į tai, Ambasados Sprendimas naikintinas toje dalyje, kuria nuspręsta neišduoti pareiškėjui Šengeno vizos tuo pagrindu, kad viena ar kelios valstybės narės laiko pareiškėją keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui.
34. Tačiau Ambasada atsisakė išduoti pareiškėjui Šengeno vizą ir tuo pagrindu, kad Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) yra Lietuvos Respublikos paskelbtas perspėjimas neleisti pareiškėjui atvykti. Teismas, atsižvelgdamas į aptartą bylos medžiagą (Ambasados 2023-05-11 užpildytoje standartinėje pranešimo apie atsisakymą išduoti vizą, vizos panaikinimo ar atšaukimo priežastis formoje pateiktą informaciją, Ambasados 2023-05-11 sprendime Nr. (31.5.7.26) VIZ 31-17 „Dėl atsisakymo išduoti Šengeno vizą Baltarusijos Respublikos piliečiui V. V.“ pateiktus Šengeno vizos pareiškėjui neišdavimo motyvus, Užsieniečių registro vizų modulyje pateiktą informaciją (ypač Policijos departamento Ambasadai pateiktą informaciją), Įstatymo 12(1) straipsnio 1 dalį, Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a punkto v papunktį, 2013 m. gruodžio 19 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) prejudicinio sprendimo byloje Rahmanian Koushkaki prieš Vokietijos Federacinę Respubliką 35 punktą, Ambasada, mano, kad šiuo pagrindu pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui Šengeno vizą, priėmė teisėtą, motyvuotą sprendimą, atitinkantį VAĮ 10 straipsnio, Vizų kodekso reikalavimus.
35. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad atsisakymas išduoti vizą nepagrįstai suvaržo jo teises ir yra neproporcingas. Paaiškina, kad taip jam trukdoma atvykti pas sutuoktinę B. V., bendrauti su ja ir jos šeimos nariais. Taip pat nurodo, jog iki santuokos devynis metus su sutuoktine vedė bendrą ūkį.
36. Kaip matyti iš Ambasados 2023-05-11 sprendimo Nr. (31.5.7.26) VIZ 31-17 „Dėl atsisakymo išduoti Šengeno vizą Baltarusijos Respublikos piliečiui V. V.“, Ambasada vertino pareiškėjo prašymą išduoti Šengeno vizą ir tuo aspektu, kad pareiškėjo sutuoktinė yra Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti Lietuvos Respublikoje, tačiau nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas nesilaikyti Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a punkto v papunkčio. Kaip minėta, pagal EŽTT praktiką Konvencijos 8 straipsnis, garantuojantis teisę į šeimos gyvenimo gerbimą, neužtikrina asmens teisės į šeimos gyvenimą tam tikroje šalyje bei nenustato tiesioginės pareigos valstybei įsileisti užsieniečius šeimos susijungimo pagrindu (EŽTT 1985 m. gegužės 28 d. sprendimas byloje pagal pareiškimą Nr. 9214/80 ir kt.). Teismas, atsižvelgdamas į aptartą bylos medžiagą, teisinį reguliavimą, vertina, kad Ambasados Sprendimas nepažeidžia proporcingumo principo.
37. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo išvestinis reikalavimas įpareigoti Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti Šengeno vizą atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktais, 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. V. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Baltarusijos Respublikoje 2023 m. gegužės 11 d. sprendimą toje dalyje, kuria nuspręsta neišduoti pareiškėjui V. V. Šengeno vizos tuo pagrindu, kad viena ar kelios valstybės narės laiko pareiškėją keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui.
Kitą pareiškėjo V. V. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.