Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-01-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-10-581/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-11
Bylos Nr.
1S-10-581/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Raščiuvienė
Kategorijos
Nr. 1S-10-581/2018
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.14., 2.8.12., 2.12.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. sausio 11 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė, sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,

dalyvaujant prokurorui Gražvydui Kazlauskui,

skundą padavusiai S. R.

vertėjai Nijolei Vanagienei,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjusi asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – V. O. (V. O.) artimos giminaitės S. R. skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl V. O. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi V. O., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartimi patenkintas VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos teikimas ir V. O. paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis.

3. Skundžiama Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi patenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas - V. O. taikyta medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje pratęsta.

Šalies argumentai

4. Apeliaciniu skundu S. R. prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartį ir perduoti V. O. jos (S. R.) globai ir rūpybai, nustatant medicininį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą, arba tęsti V. O. stacionarų gydymą Vilniaus psichiatrijos ligoninėje.

4.1. Skunde nurodo, kad V. O. daugiau nei pusę metų yra gydomas (duomenys neskelbtini), jį lanko 2-3 kartus per savaitę. Teigia, kad po komisijos sprendimo pratęstį V. O. gydymą kalbėjosi su gydytoja V. M., kuri paaiškino, kad V. O. gydymą – stebėjimą jau būtų galima atlikti namuose. Gydytojų komisija taip pat konstatavo, kad per pusės metų gydymo ir stebėjimo laikotarpį V. O. psichinė būsena pagerėjo. Tas faktas konstatuotas komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvadoje, kurioje nurodoma, kad V. O. psichinė būsena gerėja, konfliktų, agresijos nebuvo, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, vaistus vartojo, nusiskundimų dėl sveikatos neišsakė. Mano, kad V. O. gydymas ir stebėjimas turėtų būti tęsiamas ambulatorinio, o ne stacionarinio stebėjimo sąlygomis.

4.2. Pasižada ir įsipareigoja, kad ji (S. R.) ir V. O. giminaičiai visiškai ir laiku vykdys visus gydytojų reikalavimus, keliamus V. O. gydymui ambulatorinio stebėjimo sąlygomis, organizuos lankymąsi pas gydytojus ir užtikrins jam nuolatinę gydytojų kontrolę. Taip pat įsipareigoja kontroliuoti V. O. paskirtų vaistų vartojimą. Pažymi, kad V. O. niekada nebuvo agresyvus, tik ligoninėje iš pradžių buvo nepaklusnus, dabar jokių pastabų dėl V. O. elgesio gydytoja neišsakė.

4.3. Akcentuoja, kad ji (S. R.) rūpinasi V. O., tačiau yra nedirbanti, registruota darbo biržoje. Važinėti į (duomenys neskelbtini), t. y. apie 156 km į vieną pusę, yra labai brangu. Pati viena niekada nevažiuoja, turi prašyti giminių, kad važiuotų su ja. Nurodo, kad V. O. namuose laukia jo senelė, kuri yra serganti ir senyvo amžiaus, tarp jos ir V. O. yra labai stiprus dvasinis ir emocinis ryšys. Pažymi, kad V. O. daug padėdavo namuose senelei ir tėvui, atlikdavo buitinius darbus, darė tai noriai, nieko neverčiamas. Dabar dauguma darbų dabar atlieka tik ji (S. R.), kadangi su vyru gyvena kitoje vietovėje, fiziškai nespėja visko padaryti.

5. Teismo posėdyje asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – V. O. šeimos narė S. R. prašė skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

6. Skundas atmetamas.

7. Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, teismas konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi pagrįstai V. O. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis - taikymą, todėl tenkinti S. R. apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais šiuo metu nėra pakankamo pagrindo.

8. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 405 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio.

9. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad V. O. diagnozuota psichikos liga. Nustatyta, kad V. O. stacionare stebimas nuo 2017 m. birželio 8 d. ir gydytojų komisija 2017 m. lapkričio 16 d. išvadoje „Dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros“ Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad V. O. psichikos būklė gerėja, tačiau dar yra nepakankamai stabili. Nurodė, kad V. O. elgesyje konfliktų, agresijos nebuvo, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, vaistus vartojo. Palaiko ryšius su teta. Linkęs erzinti kitus ligonius. Pokalbio metu ramus, nusiskundimų dėl sveikatos neišsako, emocijos primityvios, nuotaika gera. Kliedesių, haliucinacijų neišaiškinta. Mąstymas konkretus, nesugeba apibendrinti. Vyrauja intelekto stokos požymiai. Kritika įstatymo uždraustos veikos, piktnaudžiavimo alkoholiu atžvilgiu formali. Pažymima, kad dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, agresyvaus, neprognozuojamo elgesio perkeltas priverstinio gydymo sąlygomis iš ambulatorinio į stacionarinį stebėjimą. Gydymo laikotarpis trumpas. Rekomenduojama priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis pratęsti.

10. Teismui pateiktieji duomenys leidžia daryti išvadą tik apie tam tikrą V. O. psichinės būklės pagerėjimą, tačiau vien psichinės būklės pagerėjimas nėra socialinio pavojingumo sumažėjimo ar išnykimo rodiklis. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad V. O. stacionarinio stebėjimo sąlygomis yra gydomas tik pusę metų. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Komisijos išvadoje pabrėžiama, jog per stebimą laikotarpį V. O. erzindavo silpnesnius pacientus, landžiojo po svetimas palatas, nenoriai vykdydavo medicinos personalo nurodymus, vengė užimtumo veiklos. Emocijos skurdžios, neadekvačios, nuotaika besikeičianti, nekritiškas padaryto nusikaltimo, alkoholio vartojimo atžvilgiu. Taigi, nagrinėjamu atveju teismui pateiktoje medžiagoje nors ir yra duomenų apie V. O. būklės pagerėjimą per paskutinį stebimą pusmetį, tačiau visi paminėti duomenys, jo kritikos stoka alkoholio vartojimo atžvilgiu ir padaryto baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos bei tai, kad būklės pagerėjimas stebimas tik palyginamai trumpą laiką, rodo, kad V. O. socialinis pavojingumas dar nėra išnykęs. Nors S. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka rūpintis savo sūnėnu, užtikrinti jo tinkamą priežiūrą, tačiau iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog V. O. artimieji iki nusikalstamos veikos padarymo ir po to, kai V. O. buvo skirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis - nesugebėjo užtikrinti tinkamo jo elgesio kontrolės dėl ko 2017 m. gegužės 11 d. nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis buvo pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. Apeliacinės instancijos teismui S. R. nurodė, jog V. O. gyventų su jo senele 81 metų amžiaus ir neįgaliu tėvu. Bylos duomenys nurodo, jog būtent prieš tėvą V. O. įvykdė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką. Nors S. R. nurodo, kad atvažiuotų ir prižiūrėtų, kad V. O. vartotų vaistus, pati nuvežtų pas gydytojus, tačiau prieš tai paminėtos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog bus užtikrinta tinkama V. O. elgesio kontrolė ir tinkamas ambulatorinis gydymas, jo tęstinumas, atsižvelgiant į paties V. O. galimybes pasirūpinti savimi savarankiškai dėl diagnozuotos ligos. Visi pirmiau paminėti duomenys apie dabartinę V. O. psichikos būklę šios nutarties priėmimo momentu neleidžia daryti išvados nei apie jo socialinio pavojingumo sumažėjimą, nei apie psichinės būklės pagerėjimą tiek, kad būtų galima konstatuoti, jog jo nebereikia stebėti ir gydyti stacionare, kad jo gydymas ir švelnesnėmis sąlygomis būtų efektyvus bei nekeltų pavojaus nei jam pačiam, nei aplinkiniams. Todėl daroma išvada, kad aptartų aplinkybių visuma šiuo metu pagrindžia būtinumą V. O. toliau taikyti esamą priverčiamąją medicinos priemonę, nes priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis šiuo metu nebūtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti.

11. Skundo argumentas tęsti V. O. stacionarų gydymą Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nepagrįstas, kadangi tai yra specializuota psichikos sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje teikiama psichiatrinė pagalba, o VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje vykdomas priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikymas asmenims, padariusiems visuomenei pavojingas veikas.

12. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs V. O. psichinę sveikatą bei su juo susijusį jo socialinį pavojingumą, pagrįstai ir motyvuotai pratęsė šiuo metu jam taikomą priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis - taikymą, todėl naikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartį ar ją keisti, skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – V. O. artimos giminaitės S. R. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Jolanta Raščiuvienė