- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-12-02
- Bylos Nr.
- 2-770-446/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00661-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Advokatai
- Virginija Pluščiauskienė
- Kategorijos
- 128.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad jis iš karto po savo motinos A. G. mirties 2007 m. vasario 27 d. priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti jos turtą. Pareiškėjas nurodė, kad jo motina gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau paskutiniais savo gyvenimo metais namą pardavė, gyveno pas savo dukrą Kelmėje. Apie mamos sukauptus pinigus banko sąskaitoje, jis žinojo, tačiau laiku neparašė pareiškimo notarų biurui, todėl praleido palikimo priėmimo terminą. Po mamos mirties jam atiteko mamos asmeniniai daiktai, suvenyrai, rūbai, kuriuos jis atidavė kitiems žmonėms. Jo seserys notariškai patvirtintais pareiškimais atsisakė mamos palikimo.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuomonės nepareiškė, iš jo atsiliepimo į pareiškimą (28-29 b. l.) matyti, kad jis su pareiškimu sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.
Iš mirties liudijimo (5 b. l.) matyti, kad A. G. mirė 2007 m. vasario 27 d. Iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos Liolių seniūnijos pažymos (7 b. l.) matyti, kad A. G. nuolatinė gyvenamoji vieta nuo 1979-08-30 iki mirties buvo (duomenys neskelbtini). Iš „Swedbank“ AB informacijos (42 b. l.) matyti, kad palikėja A. G. turėjo šiame banke asmenines sąskaitas, kuriuose sukaupė piniginių lėšų, kurios iki šiol banke yra palikėjos vardu. Iš Testamentų registro išrašo (10 b. l.) matyti, kad palikėjos A. G. testamentų ir palikimo priėmimo faktų viešame registre nėra įregistruotų. Šių įrodymų pagrindu darytina išvada, kad po A. G. mirties niekas iš įstatyminių įpėdinių įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais paveldėti jos turto iki šiol nesikreipė.
Iš pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad po jo motinos mirties jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo registruotino turto nebuvo likę, jam atitekę kai kurie motinos asmeniniai daiktai, nuotraukos, suvenyrai. Teisme apklausti liudytojai S. S. ir V. B. patvirtino pareiškėjo nurodytas aplinkybes – po pareiškėjo motinos mirties buvo likę jos asmeniniai daiktai, rūbai, kuriais disponavę visi palikėjos vaikai.
Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad pareiškėjas po savo motinos mirties disponavo motinai priklausiusiu turtu – asmeniniais daiktais, rūbais, kiti įpėdiniai pretenzijų į palikėjos A. G. palikimą nereiškia. Iš notariškai patvirtintų pareiškimų (13, 14 b. l. ) matyti, kad P. V. G. ir D. M. po savo motinos A. G. mirties palikimo nepriėmė ir paveldėjimo teisės liudijimo gauti nepageidauja.
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (LR CK 5.50 str. 2 d.). Lietuvos Respublikos CK 5.51 str. 1 d. numatyta, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pareiškėjas – mirusiosios A. G. sūnus (8, 11, 12 b. l.), pirmos eilės įstatyminis įpėdinis (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). Duomenų, kad pareiškėjas būtų atsisakęs motinos palikimo, nėra. Iš pareiškėjo, liudytojų parodymų, rašytinių įrodymų visumos darytina išvada, kad pareiškėjas atvirai išreiškė savo valią įgyti mirusios motinos palikimą, faktiškai valdė po jos mirties likusį turtą – asmeninius daiktus. Esant tokioms aplinkybėms, nustatytinas juridinis faktas, kad po A. G. mirties jos palikimą priėmė sūnus A. S..
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 443 str. 6 d. nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau bylinėjimosi išlaidos šioje byloje nesiekia 10 Lt, todėl jos iš pareiškėjo valstybei nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.). .
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 448 straipsniui, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), iš karto po savo motinos A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties 2007 m. vasario 27 d. priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti jos turtą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.