Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,

teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo V. K. V. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013 m. gruodžio 30 d. nutarimo, kuriuo buvo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių V. K. V. baudžiamojoje byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. nuosprendžiu V. K. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 182 str. 1 d. (septyni epizodai), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir V. K. V. paskirta galutinė subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 1 d. nuosprendžiu Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. nuosprendis pakeistas ir iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta nusikalstamos veikos aplinkybė, kad V. K. V. 2009 m. lapkričio 8 d. apgaule įgijo iš S. F. 400,00 Lt telefono sąskaitos papildymų ir, kad ši nusikalstama veika buvo padaryta bendrininkų grupe. N. S. F. 400,00 Lt žalos atlyginimas priteistas iš vieno nuteistojo - R. F..

V. K. V. nusikalstami veiksmai nukentėjusiosios S. F. atžvilgiu perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. į 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. ir paskirta bausmė laisvės atėmimas dešimčiai mėnesių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d., V. K. V. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos iš naujo ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams dešimčiai mėnesių.

V. K. V. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su R. F. įgijo ir pasikėsino įgyti svetimą turtą apgaule savo naudai, t. y. 2009 m. rugsėjo 11 d., apie 17.00 val., R. F., paskambinęs K. B. telefonu (duomenys neskelbtini) ir prisistatęs policijos pareigūnu, pasakė, kad jos sūnus sumušė žmogų ir sudaužė nešiojamąjį kompiuterį, o kad šiam nebūtų iškelta baudžiamoji byla, reikia atlyginti žalą nukentėjusiajam; po to R. F. liepė paskambinti nemokama policijos linija (duomenys neskelbtini), o K. B. patikėjus ir paskambinus nuodytu telefono numeriu, atsiliepęs bei policijos pareigūnu apsimetęs R. F. pasakė, kad už padarytą žalą reikia sumokėti 3000,00 Lt; po to neva perdavus telefono ragelį jos sūnui, kuriuo apsimetęs pakeitęs balsą R. F. patvirtino, kad sužalojo žmogų ir sudaužė kompiuterį, toliau vėl apsimetęs policijos pareigūnu R. F. telefonu liepė padiktuoti kupiūrų numerius, užrašyti juos ant popieriaus lapo ir surašyti diktuojamą susitaikymo protokolą, taip pat liepė pasakyti savo adresą ir laukti ateinančio nukentėjusiojo brolio P. K.; netrukus V. K. V., veikdamas pagal iš anksto suderintą planą, melagingai prisistatęs avarijoje nukentėjusiojo broliu P. K., atėjo pas ją į namus adresu (duomenys neskelbtini), Ukmergės raj., ir paėmė iš K. B. 3000,00 Lt. Taip apgaule bendrininkai pasisavino nukentėjusiajai K. B. priklausančius 3000,00 Lt, padarydami jai turtinę žalą.

2009 m. rugsėjo 17 d., apie 14.30 val., R. F. paskambino N. S. telefonu (duomenys neskelbtini), pakeitęs balsą apsimetė jos dukra ir pasakęs, kad padarė avariją, kurios metu sužalojo žmogų, padiktavo telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir paprašė juo paskambinti. N. S. patikėjus ir paskambinus nurodytu telefono numeriu, atsiliepęs R. F. prisistatė policijos pareigūnu M. M. ir, melagingai tvirtindamas apie jos dukters padarytą eismo įvykį ir sužalotą žmogų, pareikalavo 5000,00 Lt, kuriuos nurodė perduoti pas ją ateisiančiam avarijoje nukentėjusiojo giminaičiui; netrukus V. K. V., veikdamas pagal iš anksto suderintą planą, atėjęs adresu (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, ir prisistatęs avarijoje nukentėjusiojo giminaičiu, paėmė iš N. S. 4500,00 Lt. Taip bendrininkai apgaule pasisavino nukentėjusiajai N. S. priklausančius 4500,00 Lt, padarydami jai turtinę žalą.

2009 m. rugsėjo 27 d., apie 16.00 val., R. F. paskambino A. I. B. telefonu (duomenys neskelbtini) ir apsimetęs jo sūnumi pasakė, kad sužalojo septyniolikos metų merginą, kuri šiuo metu yra ligoninėje ir už jos gydymą reikia sumokėti pinigų; po to R. F. teigdamas, kad perduoda ragelį policijos pareigūnui, pats melagingai prisistatė policijos pareigūnu, patvirtino, kad A. I. B. sūnus sužalojo merginą, ir paklausė kiek šis galintis sumokėti, kad jo sūnui nebūtų iškelta baudžiamoji byla; A. I. B. pasiūlius 3000,00 Lt, R. F. pasakė, kad per mažai, tada, A. I. B. sutikus sumokėti 5000,00 Lt, R. F. liepė pasakyti asmens duomenis, adresą ir atsinešti turimus 5000,00 Lt, sudiktuoti kupiūrų numerius ir laukti, kol atvažiuos sužalotos merginos tėvas pasiimti pinigų. Netrukus V. K. V., veikdamas pagal iš anksto suderintą planą, melagingai prisistatęs sužalotos merginos tėvu, atėjo pas A. I. B. į namus adresu (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, ir paėmė 5000,00 Lt. Taip bendrininkai apgaule pasisavino nukentėjusiajam A. I. B. priklausančius 5000,00 Lt, padarydami jam turtinę žalą.

2009 m. spalio 4 d. R. F. paskambino J. B. telefonu (duomenys neskelbtini) ir, pakeitęs balsą bei apsimetęs jos sūnumi, pasakė, kad Airijoje sumušė draugą, sudaužė jo kompiuterį ir už gydymą bei žalos atlyginimą reikia sumokėti 8000,00 Lt, nurodė sudiktuoti pinigų kupiūrų numerius ir eiti į autobusų stotelę, esančią netoli jos namų, (duomenys neskelbtini), Ukmergės raj., ten atėjęs V. K. V., veikdamas pagal iš anksto suderintą planą, melagingai prisistatęs žmogumi iš ambasados R. K., paėmė iš J. B. 8000,00 Lt. Taip apgaule bendrininkai pasisavino J. B. priklausančius 8000,00 Lt, padarydami jai turtinę žalą.

2009 m. spalio 22 d., apie 14.30 val., R. F. paskambino E. V. telefonu (duomenys neskelbtini) ir pakeitęs balsą apsimetė jos dukra bei pasakė, kad padarė avariją, kurios metu sužalojo žmogų, po to, padiktavęs telefono numerį (duomenys neskelbtini), paprašė juo paskambinti; E. V. patikėjus ir paskambinus nurodytu telefono numeriu, atsiliepė R. F., prisistatė policijos pareigūnu R. Ž. ir, melagingai tvirtindamas apie jos dukters padarytą eismo įvykį bei sužalotą žmogų, pareikalavo 12 000,00 Lt, kuriuos nurodė perduoti pas ją ateisiančiam avarijoje nukentėjusio asmens sūnui. Netrukus V. K. V., veikdamas pagal iš anksto suderintą planą, atėjęs pas nukentėjusiąją į namus adresu (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, ir prisistatęs avarijoje nukentėjusio sūnumi M. B., paėmė iš E. V. 12 000,00 Lt. Taip apgaule bendrininkai pasisavino E. V. priklausančius 12 000,00 Lt, padarydami jai turtinę žalą.

2009 m. spalio 30 d., apie 18.00 val., R. F. paskambino E. J. telefonu (duomenys neskelbtini) ir, pakeitęs balsą bei apsimetęs jos sūnumi, pasakė, kad avarijoje sužalojo žmogų ir kad perduoda ragelį policijos pareigūnui, kuriuo apsimetęs tas pats nuteistasis melagingai patvirtino apie jos sūnaus padarytą eismo įvykį ir sužalotą žmogų, kurio operacijai reikia sumokėti 3000,00 Lt; E. J. pasakius, kad ji turi tik 1000,00 Lt, policijos pareigūnu apsimetęs R. F. sutiko su 1000,00 Lt suma ir nurodė sudiktuoti kupiūrų numerius, parašyti prašymą policijos komisariatui ir laukti pas ją ateinančio avarijoje nukentėjusio asmens tėvo. Netrukus V. K. V., veikdamas pagal iš anksto suderintą planą, melagingai prisistatęs avarijoje nukentėjusio asmens tėvu, atėjo pas E. J. į namus adresu (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, ir paėmė iš E. J. 1000,00 Lt. Taip bendrininkai apgaule pasisavino E. J. priklausančius 1000,00 Lt, padarydami jai turtinę žalą.

2009 m. lapkričio 8 d. R. F., paskambinęs S. F. telefonu (duomenys neskelbtini) ir prisistatęs policijos komisaru Žukausku, pasakė, kad jos sūnus padarė eismo įvykį ir sužalojo žmogų, kuris guli ligoninėje, o S. F. paprašius leisti pakalbėti su sūnumi, R. F., teigdamas, kad perdavė ragelį jos sūnui, šiuo apsimetęs pasakė, kad jam yra išmušti dantys, todėl jis neaiškiai kalba, ir liepė daryti viską, ko paprašys komisaras; po to policijos komisaru apsimetęs R. F. pasakė, kad už sužaloto asmens gydymą reikia sumokėti 11 000,00 Lt, ir paklausė, ar ji tiek galinti sumokėti, o nukentėjusiajai S. F. atsakius, kad grynųjų pinigų namie neturi, tik kreditinę kortelę, R. F. paprašė, kad ji sumokėtų bent dalį pinigų, o kitą dieną sumokėsianti likusią dalį, tačiau nukentėjusiajai pasakius, kad neturinti pinigų, jis paprašė papildyti avarijos metu nukentėjusio žmogaus telefono sąskaitą; S. F. sutikus, R. F. liepė visą laiką kalbėtis su juo ir nepadėti ragelio, kol S. F. ėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, nupirko „Labas“ papildymų už 400,00 Lt ir grįžusi į namus adresu (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, R. F. liepimu sudiktavo papildymų kodus; kitą dieną R. F. vėl paskambino S. F. ir, melagingai prisistatęs policijos pareigūnu, nurodė laukti, kol atvažiuos nukentėjusiojo giminaitis pasiimti dar 3000,00 Lt; netrukus, V. K. V., veikdamas pagal iš anksto suderintą planą, apsimetęs nukentėjusiojo giminaičiu, eidamas pas S. F. į namus, pamatė kriminalinės policijos pareigūną, ir todėl pabėgo. Taip V. K. V. pasikėsino apgaule užvaldyti 3000,00 Lt, tačiau nusikalstamų veiksmų nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendį V. K. V. apskundė kasacine tvarka, tačiau jo skundas buvo atmestas

2013 m. lapkričio 28 d. Generalinėje prokuratūroje gautas V. K. V. pareiškimas, kuriuo prašoma atnaujinti bylos procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2013 m. gruodžio 30 d. nutarimu atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Savo sprendimą Generalinis prokuroras motyvavo tuo, kad nėra Lietuvos Respublikos BPK 444 str. numatytų proceso dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinimo pagrindų.

Nuteistasis V. K. V. skundu Vilniaus apygardos teismui prašo atnaujinti bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes netinkamai išsprendė kardomųjų priemonių klausimą ir neteisėtai laikė jį bei R. F. suimtus. 2011 m. gruodžio 1 d. sušauktame neeiliniame teismo posėdyje paaiškėjus, kad nuteistasis 24 paras, jau pasibaigus kardomosios priemonės - suėmimo terminui buvo laikomas suimtas. Nuteistasis teigia, kad teisėja E. Z. sąmoningai priėmė žinomai neteisėtą nutartį, skyrė suėmimą ir sąmoningai nenurodė kardomosios priemonės – suėmimo termino pradžios. Apeliacinės instancijos teismas 2011 m. gruodžio 29 d. nutartimi neteisėtą V. K. V. kalinimą nutraukė, o tuo tarpu teisiamasis R. F. be jokio teisėto pagrindo buvo kalinamas iki 2012 m. sausio 10 d., todėl, kad teisėja nesiuntė nutarimo paleisti neteisėtai kalinamą asmenį į pataisos namus. Mano, kad teisėja, sąmoningai nepristačiusi jo ir R. F. į teismo posėdį, siekė nuslėpti jo neteisėto laisvės atėmimo faktą, sąmoningai priėmė neteisėtą nutartį, todėl dėl teismo šališkumo R. F. ir nuteistojo atžvilgiu priimti procesiniai sprendimai turi būti naikinami, o procesas atnaujinamas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Nuteistasis skunde pažymi, kad šiuo metu jis yra apskundęs Ukmergės rajono apylinkės teismą dėl neteisėto laisvės atėmimo civilinio proceso tvarka, byla nagrinėjama Vilniaus apylinkės teisme. Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo žinomos visos šios aplinkybės, taigi, teisiamiesiems įgijus neginčytiną teisę į neteisėtu kalinimu padarytos žalos atlyginimą, o teisėjai E. Z. ir Ukmergės rajono apylinkės teismui tapus žalą padariusiais asmenimis, teisėja, nuteistojo teigimu, pati turėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo dėl šališkumo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. spalio 29 d. nutartimi atmesdama nuteistojo skundą, jo teigimu, neteisėtai ir nepagrįstai konstatavo, kad teisėjos sprendimas tebuvo dalis sisteminės klaidos, kuri buvo ištaisyta Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka. Šį savo argumentą nuteistasis grindžia Lietuvos Respublikos BPK 127 str. 9 d., Konstitucijos 20 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 5 str., Bausmių vykdymo kodekso 3 str. 4 d., , 5 str. 1 d., BPK 44 str. 1 d., 100 str. 5 d., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str. 1 d. Nuteistasis teigia, kad ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija buvo šališka. Kadangi pirmosios instancijos teismas pažeidė nuteistojo teisę į laisvę, jo teigimu, jį ir nuteisė neteisingai su visom iš to išeinančiom pasekmėm.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė skundą atmesti.

Nuteistojo V. K. V. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013 m. gruodžio 30 d. nutarimas atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal nuteistojo V. K. V. prašymą yra teisėtas ir pagrįstas.

Pažymėtina, kad baudžiamosios bylos atnaujinimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra specifinė įsiteisėjusių teismo nuosprendžių ir nutarčių teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimo forma. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 444 str. 1 d., naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra šios: įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis, netikrumas; įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas. Taigi, aplinkybės, išvardintos Lietuvos Respublikos BPK 444 str. 1 d. 1-3 punktuose, nustatomos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, tuo tarpu kitokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, nurodytos 4 p., nustatomos atliekant tyrimą Lietuvos Respublikos BPK 446 ir 447 straipsnio nustatyta tvarka. Kitokiomis aplinkybėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos BPK 444 str. 1 d. 4 p., pripažįstamos tik tokios, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį. Aplinkybės, kurios priimant nuosprendį buvo žinomos, negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis. Akcentuotina ir tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 445 str. nuostatomis, baudžiamoji byla dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių gali būti atnaujinama ne vėliau kaip per vienerius metus nuo naujų aplinkybių paaiškėjimo dienos.

Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju tokių įstatyme numatytų aplinkybių, kurios būtų pagrindu pradėti procesą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 444 str. 1 d., skunde nepateikta. Kaip teisingai nurodė prokuroras skundžiamame nutarime, bylą nagrinėjusių teisėjų nusikalstamas piktnaudžiavimas, dėl ko buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis, nėra nustatytas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, nes toks nuosprendis pareiškime nurodytų asmenų atžvilgiu nėra priimtas. V. K. V. pareiškime nurodytos aplinkybės dėl jo laikymo suėmime aplinkybių baudžiamąją bylą nagrinėjusiems teismams buvo žinomos, jos buvo nurodytos ir nuteistojo kasaciniame skunde. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, 2013 m. spalio 29 d. nutartimi atmesdama nuteistojo kasacinį skundą, konstatavo, jog nėra pagrindo manyti, kad teisėja E. Z., neteisėtai pratęsdama V. K. V. suėmimo terminą, padarė tyčinį pažeidimą ir tokiu būdu išreiškė savo išankstinį nusistatymą ar buvo tendencinga. Minėtas teismas pripažino, kad teisėjos E. Z. sprendimas tebuvo dalis sisteminės klaidos, kuri buvo ištaisyta Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka. Be to, pagal BPK 127 str. 9 d., kai byla perduota teismui, suėmimo termino pratęsimo klausimą sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Šis teismas, priklausomai nuo bylos aplinkybių, taip pat turi teisę paskirti, pakeisti ar panaikinti kardomąją priemonę. Teismas pritaria prokuroro nutarimo argumentams, kad pats savaime įstatyme numatyto sprendimo priėmimas, nors jį ir panaikino aukštesnės instancijos teismas, nėra teismo šališkumo požymis. Kaip nurodė ir pats nuteistasis savo skunde, V. K. V. suėmimo aplinkybės buvo žinomos dar nuosprendžio pirmosios instancijos teisme metu, kuris priimtas 2012 m. spalio 19 d., taigi konstatuotina, kad minėtos aplinkybės ne tik kad negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis, bet taip pat yra praėjęs Lietuvos Respublikos BPK 445 str. numatytas vienerių metų terminas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013 m. gruodžio 30 d. nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nuteistojo V. K. V. skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. K. V. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013 m. gruodžio 30 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.