- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-08
- Bylos Nr.
- 1S-785-317/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas
- Nuteistasis
- R. Š.
- Kategorijos
- 2.5.14Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos (BPK 360 str.)
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo R. Š. (R. Š.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. kovo 10 d. nutarimą Nr. 95-105 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo R. Š.“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. vasario 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį areštu 20 parų, pagal 260 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu aštuoneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams.
Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis bausmę atlieka nuo 2008 m. lapkričio 24 d., jos pabaiga – 2016 m. lapkričio 12 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2015 m. kovo 5 d. – 1 metai 8 mėnesiai ir 7 dienos.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 1 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2015 m. kovo 10 d. nutarimą Nr. 95-105, konstatuodamas, kad šiuo metu nuteistąjį R. Š. lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis R. Š., kuris bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai, bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. Š. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartį ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad bendras jo buvimo pataisos įstaigoje elgesys yra daugiau teigiamas nei neigiamas, kas nė kiek neprieštarauja jo lygtiniam paleidimui, ir pakankamai užtikrina tiek patį teisingumo principą, tiek ir nuosprendžiu jam paskirtos individualizuotos laisvės atėmimo bausmės įgyvendinimą. Pripažįsta, kad keturis kartus yra baustas drausmine tvarka, tačiau teigia, kad vėliau suprato savo klaidas, padarė išvadas ir pradėjo kitaip žiūrėti į bausmės paskirtį ir pataisos namų vidaus tvarkos taisykles, dėl ko tris kartus buvo paskatintas už pavyzdingą elgesį. Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį, kad bausmę jis atlieka paprastosios grupės sąlygomis, šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų, atvykęs į pataisos namus pareiškė norą dirbti, tačiau dėl darbo vietų stokos nebuvo įdarbintas. Pažymi, kad turi vidurinį išsilavinimą, dažytojo bei vairuotojo specialybes, pataisos namuose mokėsi ir įgijo baldų apmušėjo, avalynės gamintojo ir taisytojo bei dailiųjų dirbinių pynėjo kvalifikacijas. Po paleidimo planuoja įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. R. Š. prašo įvertinti ir tai, kad jis nesivadovauja kriminalinės nuteistųjų subkultūros tradicijomis, įvykdė socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas, palaiko gerus socialinius ryšius su artimaisiais, atlikdamas bausmę dukters išlaikymui išsiuntė 100 Lt, laisvėje turės kur gyventi. Nurodo, kad laisvalaikiu žiūri televiziją, skaito, sportuoja, žaidžia stalo žaidimus. Deklaruoja, kad kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Prašo nevertinti ankstesnių jo teistumų, kadangi, jo nuomone, tai nesusiję su šiuo lygtiniu paleidimu, juolab, kad ankstesnių teistumų metu paskirtas bausmes jis jau yra atlikęs. Mano, kad nusikalstamos veikos pavojingumas ir pobūdis apskritai neturėtų lemti sprendimo netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kadangi tai atspindi nuteistojo praeities klaidas, o ne jo elgesį pataisos įstaigoje. Akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje įtvirtinta progresyvi bausmių atlikimo sistema, be kita ko, reiškia, kad nuteistiesiems, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, požiūrį į darbą ir mokymąsi, reagavimą į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones, gali būti švelninama teisinė padėtis.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. Š. skundas atmestinas
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu bei kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir vėl nenusikals. Taigi, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo privalu visapusiškai įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą: nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, nuteistojo asmenybę, teistumų skaičių. Tai reiškia, kad įstatymas neįpareigoja įgaliotų institucijų taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, kai tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, tačiau pagal byloje surinktus duomenis, negalima padaryti išvados, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė. Nuosprendžiais skiriama bausmė tokia, kad būtų atlikta pilnai, ir tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis remiantis, svarstomi probacijos klausimai.
Išnagrinėjus nuteistojo R. Š. aukštesniajam teismui pateikto skundo argumentus bei skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, konstatuotina, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Vien tai, kad skundžiama apylinkės teismo nutartimi buvo priimtas nuteistojo netenkinantis sprendimas, nesuteikia pagrindo teigti, jog teismo nutartis nepagrįsta.
Analizuojant nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą matyti, kad R. Š. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu pilnai įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones (b. l. 12), dalyvavo „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų teisinio ir socialinio švietimo“ programoje (b. l. 12), laisvalaikiu skaito, žiūri televizijos laidas, sportuoja, žaidžia stalo žaidimus, organizavo šachmatų turnyrą tarp 4-5 būrių nuteistųjų, sistemingai dalyvauja susitikimuose su narkomanų anonimų draugijos atstovais (b. l. 10). Svarbu paminėti ir tai, kad nuteistasis savo kaltę dėl įvykdytų nusikaltimų pripažįsta, suvokia savo elgesio pasekmes sau, situaciją analizuoti sugeba, supranta, kad nusikalstamam elgesiui įtakos turėjo narkotinių medžiagų vartojimas. Pokalbių su pataisos namų pareigūnais metu teigia, kad anksčiau vartojo heroiną, tačiau jau šešerius metus narkotinių medžiagų nevartoja (b. l. 10, 17). Psichologinės tarnybos pareigūnų teigimu, nuteistasis pripažįsta, kad nepasimokė iš savo klaidų kol nepateko į įkalinimo įstaigą, tačiau per visą įkalinimo laiką pakeitė savo vertybines nuostatas ir požiūrį (b. l. 17). Pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu R. Š. už gerą elgesį, stropų mokslą ir dalyvavimą socialinės reabilitacijos bei užimtumo programose skatintas 3 kartus (b. l. 13). Be to, nuteistasis yra motyvuotas dirbti – atvykęs į pataisos namus išreiškė norą dirbti, tačiau dėl darbo vietų trūkumo nebuvo įdarbintas. Po galimo lygtinio paleidimo planuoja dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, iki nuteisimo dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dažytoju (b. l. 10). Vertinant R. Š. asmenines charakterio savybes, pažymėtina, kad jis nelinkęs savo vidinių išgyvenimų parodyti išoriškai, vidutinio atvirumo, mandagus, taktiškas, komunikaciniai įgūdžiai geri, geba užmegzti bei palaikyti tarpusavio ryšius. Jo vertybių sistemoje dominuoja artimųjų svarba (b. l. 17). Aukščiau aptartos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau šios aplinkybės patvirtina tai, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.
Kita vertus, kaip jau minėta aukščiau, taikant BVK 157 straipsnio 1 dalį ir sprendžiant dėl kiekvieno konkretaus nuteistojo lygtinio paleidimo galimybės, vertinama ne tik tai, ar laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, ar elgesys bausmės atlikimo metu buvo geras, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.
R. Š. apygardos teismui pateikto skundo argumentų kontekste vertinant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, matyti, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už dvi nusikalstamas veikas, kurių viena, remiantis BK 11 straipsnio nuostatomis, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Pateiktais duomenimis nustatyta, kad nuteistasis ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu iš pradžių prisipažino elgęsis nusikalstamai, vėliau ėmė neigti turėjęs tikslą platinti narkotines medžiagas bei įrodinėti, jog prisipažino tik įtikintas policijos pareigūnų. Šiuo metu savo kaltės neneigia. Tačiau, vertinant nuteistojo pavojingumą, būtina atsižvelgti ir į tai, kad nuteistasis nusikaltimo padarymo metu disponavo dideliu narkotinės medžiagos kiekiu ir ketino jį platinti, jam už tai buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta bausmė. Be to, jis iš viso teistas tris kartus, anksčiau buvo teistas už dokumentų klastojimą, o po nuosprendžio, kuriuo nuteistas ir šiuo metu atlieka bausmę, priėmimo jis buvo dar vieną kartą nuteistas už narkotinių medžiagų disponavimą neturint tikslo jas platinti. Šių duomenų kontekste pažymėtina ir tai, kad R. Š. ir pataisos namuose sunku laikytis nustatytos vidaus tvarkos, nes atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis net septynis kartus pažeidė režimo reikalavimus, iš jų keturis kartus buvo nubaustas drausminėmis nuobaudomis. Būtina pažymėti ir tai, kad nors nebaustu drausminėmis nuobaudomis jis laikomas nuo 2013 m. liepos 4 d., tačiau po to dar tris kartus buvo svarstytas drausmės komisijoje dėl padarytų pažeidimų, nors nuobaudos ir nebuvo paskirtos (paskutinį kartą svarstytas 2014 m. spalio 30 d.). Nuteistasis nepriekaištingai elgiasi vos keturis mėnesius iki svarstymo Komisijoje. Taigi, nors šiuo metu paskirtos nuobaudos negalioja, tačiau toks nuteistojo elgesys neabejotinai vertinamas itin neigiamai. Juolab, kad viena drausminė nuobauda (2009 m. gegužės 3 d.) jam buvo skirta už lakiųjų medžiagų vartojimą, o šią aplinkybę vertinant nusikalstamų veikų, už kurias jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, kontekste, darytina išvada, jog nuteistasis išvadų nepadarė ir bausmės atlikimo metu nesistengė elgtis taip, kad jo atžvilgiu jau šiuo metu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą pagrįstai tikintis iš jo nenusikalstamo elgesio ateityje. Be to, atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad R. Š. priklauso vidutinės rizikos grupei – 53 balai (b. l. 11).
Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog nuteistasis dar nėra pakankamai įvertinęs savo praeities ir padaręs reikiamų išvadų bei pasiruošęs tinkamu elgesiu įrodyti, jog pasitaisys. Remiantis vieningai formuojama teismų praktika, siekiant asmeniui taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje turi pasižymėti tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti teigiamai, kaip besitaisantį asmenį ir tikrai atspindėtų jo elgesio pokyčius. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtis bus įgyvendinta nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, todėl nuteistojo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
Nuteistojo R. Š. (R. Š.) skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.