Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam R. A. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. gegužės 15 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam R. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 2 metų 6 mėnesių 11 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime posėdžio dieną, tai yra 2023 m. gegužės 11 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija nutarime nurodo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau nuteistasis galiojančių drausminių nuobaudų neturi, skatintas, motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, elgiasi motyvuotai, tai Komisijos nuomone, sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis nebenusikals ir laikysis įstatymų.

R. A. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. spalio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1, 2 dalis, 63 straipsnio 1, 4 dalis, paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, galutinė 2 m. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu – 1 metai 1 mėnesis laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. spalio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė 2 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. birželio 20 d. nutartimi subendrintos Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 21 d. nuosprendžiu ir Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės, galutinė bausmė – 7 metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2018 m. lapkričio 24 d., pabaiga – 2025 m. lapkričio 23 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam R. A. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. BVK 82 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 2 dalyje nurodytiems nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo bausmės atlikimo vieta, apylinkės teismas nutartimi dėl lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo. Toks teisinis reguliavimas įtvirtina nuteistojo bausmės atlikimo vietos apylinkės teismo diskreciją, įvertinus visus aktualius duomenis dėl lygtinio paleidimo taikymo/netaikymo, spręsti ar yra visos sąlygos leidžiančios tvirtinti komisijos priimtą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Pažymėtina ir tai, kad aukščiau aptartas teisinis reguliavimas įtvirtina formalųjį ir materialųjį pagrindus, kuriems egzistuojant yra galimas lygtinio paleidimo instituto taikymas. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Nuteistojo laisvės atėmimo vietos apylinkės teismas tik įvertinęs šių dviejų pagrindų egzistavimą gali spręsti dėl nuteistajam taikomo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pagrįstumo.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. A. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą. Todėl spręstina, kad formalusis pagrindas egzistuoja, tačiau jo vieno lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ar egzistuoja ir materialusis pagrindas, o jei taip ar jų visuma pagrįstai leidžia spręsti, kad esamo pataiso proceso metu, lygtinio paleidimo instituto taikymas jau yra galimas. Šiuo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką išlieka vidutinis, kaip matyti iš bylos duomenų, rizika nėra pakitusi nuo 2019 m. sausio 25 d., kas teismo vertinimu, rodo kad nuteistasis jau ilgą laiką nededa maksimalių pastangų, kad šią riziką sumažintų. Atsižvelgiant į tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė ir yra nesudaranti pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, norit įvertinti ar Komisijos nutarimas teisėtas ir pagrįstas, reikalinga įvertinti nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, vertinant ar tokia pažanga yra akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti vien teisėtais būdais. Tokia pažanga vertinama atsižvelgiant į nuteistojo elgesį bei jo pokyti visu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Sutinkamai su Komisijos nutarimu, nuteistasis bausmės atlikimo metu dvylika kartų skatintas, dirba, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Vis tik šioje vietoje spręstina, kad aukščiau aptartos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios savybės negali būti suabsoliutintos, nes jos tik patvirtina, kad šiuo metu nuteistasis elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.

Nors byloje esanti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo 2023 m. balandžio 24 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie nuteistojo R. A. pažeidimus ir paskatinimus patvirtina, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis dvylika kartų buvo skatintas, kas iš esmės teigiamai apibūdintų nuteistąjį, tačiau šioje išvadoje be kita ko yra fiksuoti ir vidaus tvarkos taisyklių bei rėžimo reikalavimų pažeidimai. Kaip matyti nuteistasis aptartas taisykles pažeidė net penkis kartus, nors du kartus buvo apsiribota tik svarstymu ir nuobauda neskirta, tačiau tris kartus iš penkių jam buvo skirtos nuobaudos. Ši pažyma taip pat atskleidžia, kad paskutinė nuobauda buvo taikyta visai neseniai, tai yra 2022 m. gruodžio 13 d., kas teismo nuomone, itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, nes laisvės atėmimo bausmę jis atlieka nuo 2018 m. lapkričio 24 d. ir yra gerai susipažinęs su vidaus tvarkos taisyklėmis, tuo tarpu sistemingas jų pažeidinėjimas negali būti laikomas atsitiktiniu. Šios aplinkybės atskleidžia, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis jam taikomų ribojimų net būdamas struktūruotoje, griežtos priežiūros aplinkoje, o tai rodo nuteisto nenorą savo elgesį koreguoti išimtinai teigiama linkme, ir tai nesudaro pagrindo tikėtis, kad nuteistasis laikysis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje.

Kartu pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvadoje, be to, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, nustatyta ir dešimt nuteistojo nusikalstamą elgesį didinančių dinaminių kriminogeninių veiksnių (nepastovi gyvenamoji vieta, turi skolų, ieškinių ir /ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, priežiūros / apribojimų pažeidimai), kurie atsižvelgiant į byloje esančią nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą ne tik, kad gali, bet ir privalo būti koreguojami, siekiant neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikos pakartotinumą. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek R. A. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Tačiau aukščiau aptarti vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai, juos vertinant paskatinimų kontekste neleidžia spręsti, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja išimtinai teigiamai, siekdamas mažinti dinaminių kriminogeninių veiksnių įtaką jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai.

Bylos duomenys atskleidžia, kad nors šiuo metu nuteistasis R. A. pataisos įstaigoje dirba, tačiau išėjęs į laisvę tik turi planų dėl užsiregistravimo Užimtumo tarnyboje, tačiau konkrečios darbovietės numatęs nėra, susitarimo su jokia darboviete nėra sudaręs. Socialinio tyrimo duomenimis nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų, o įvertinus tai, kad nusikalstamos veikos dėl kurių padarymo nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, iš dalies susijusios su finansinės naudos sau siekimu, ir atsižvelgiant į nestabilius ateities planus dėl įsidarbinimo, teismo nuomone gali turėti įtakos tolimesnei nuteistojo nusikalstamo elgesio raiškai. Juo labiau, kad finansinių įsipareigojimų turėjimas ir menkos jų padengimo galimybės yra ir vienas iš dinaminių kriminogeninių veiksnių, vis dar nustatyta nuteistojo elgesyje.

Atsižvelgiama ir į tai, kad iš bylos duomenų matyti, jog nusikalstamas veikas, dėl kurių ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir ankstesnio teistumo metu, nuteistasis R. A. įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad nuteistasis alkoholio vartojimo problemų savo elgesyje neidentifikuoja, taip pat neturima duomenų, kad šią problemą būtų sprendęs ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, dalyvaudamas pozityviose programose, susijusiose su prevencija prieš alkoholio vartojimą. Spręstina, kad probleminių sričių nepripažinimas ir kitų neigiamai nuteistąjį apibūdinančių duomenų visumoje, neleidžia teismui konstatuoti, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi ir jis savo tikslų jau yra pasiruošęs siekti išimtinai teisėtais būdais. Pažymėtina ir tai, kad byloje nurodyti duomenys patvirtina, kad nuteistojo atžvilgiu valstybė jau buvo parodžiusi pasitikėjimą ir jo atžvilgiu priimant vieną iš apkaltinamųjų nuosprendžių buvo atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, tačiau šio valstybės pasitikėjimo nuteistasis nepateisino, kadangi vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė naują nusikalstamą veiką, todėl nuteistojo elgesys sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, turėtų būti vertinamas itin atidžiai. Tuo tarpu, aukščiau aptartų duomenų pagrindu, negalima daryti vienareikšmės išvados, kad pataisos procesas šiuo metu jau gali būti tęsiamas taikant lygtinio paleidimo institutą, kadangi nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, priešingai atsižvelgiant į paskutinio vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo padarymo laiką, labiau buvo stebimas teigiamo elgesio pokyčio regresas ir tik nuo 2023 m. sausio 13 d. vėl stebimas pozityvesnis nuteistojo priešingo teisei elgesio pokytis. Toks laikotarpis, nuo 2023 m. sausio 13 d. iki Komisijos priimto nutarimo dėl lygtinio paleidimo, atsižvelgiant į tai nuo kada nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, dar yra per trumpas spręsti ar nuteistasis R. A. jau iš tiesų savo įstatymams prieštaraujantį elgesį, koreguoja taip, kad jis būtų paremtas visuomenėje vyraujančių moralės normų ir įstatymų laikymusi.

Teismas pažymi, ir tai, jog vertinant ar lygtinio paleidimo institutas jau gali būti taikomas, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai nevertinama. Bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir sprendžiant dėl lygtinio paleidimo reikalinga įvertinti ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas ir ar jau bus pasiektas bausmės tikslas – paveikti asmenį, kad nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, R. A. neatliktos bausmės dalis – 2 metai 6 mėnesiai 11 dienų, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, ypač vertinant vis dar išlikusius dinaminius kriminogeninius veiksnius, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nėra pagrindo spręsti, kad dabartinėje laisvės atėmimo bausmės atlikimo stadijoje lygtinai paleistas nuteistasis R. A. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. gegužės 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. gegužės 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. A. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.