- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-21
- Bylos Nr.
- eII-443-517/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-45-3-00402-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rinaldas Adamonis
- Kategorijos
- 16.9.4.2Chuliganiškas vairavimas (ANK 420 str. 2 d.)
- 21.10.1Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo teisinis reguliavimas (ANK 639 str.)
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 1 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-25718-2024 (ROIK: 24253191118).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2024 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-25718-2024 (toliau ir – nutarimas) R. B. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, už ką jam paskirta 170 eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 3 mėnesius.
Teisme 2024 m. spalio 9 d. gautas atsakomybėn patraukto R. B. (toliau ir – Pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma pakeisti Institucijos priimtą nutarimą dalyje dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino nustatymo, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba administracinio poveikio priemonės visiškai neskirti, kitą Institucijos priimto nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Skunde teigiama, kad Pareiškėjas neginčija paties nusižengimo padarymo fakto ar paskirtos baudos dydžio, tačiau siekia atkreipti dėmesį į nusižengimo padarymo aplinkybes ir ginčija tik paskirtą teisės vairuoti transporto priemones terminą. Skunde nurodoma, kad 2024 m. rugpjūčio 27 d., 15.20 val., važiuodamas automobiliu, važiojamojoje kelio dalyje priešais matė ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį, kurį leistinoje vietoje, per punktyrinę kelio ženklinimo liniją priėmė sprendimą aplenkti. Lenkimo metu ženklą Nr. 110, t. y. vietą, kur pagal KET lenkti draudžia, pasiekė važiuodami lygiagrečiai vienas šalia kito, lenkimo manevras tapo ženkliai ilgesnis nei manė, todėl lenkimo manevrą užbaigė vietoje, kur pagal KET lenkti draudžia. Policijos pareigūnams sustabdžius ir paaiškinus, kad lenkimo manevras kelio ruože, pažymėtame kelio ženklu Nr. 110, vietoje, kur pagal KET lenkti draudžia, buvo išrašytas administracinio nusižengimo protokolas. Pareiškėjas pažymi, kad administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, ne dėl tyčios. Skunde taip pat nurodoma, kad Pareiškėjas nuo 2015 metų pilnu etatu dirba (duomenys neskelbtini). Darbo funkcijų atlikimui, yra būtina turėti galimybę vairuoti transporto priemonę. Šios teisės turėjimas ypač reikšmingas vykdant darbines funkcijas, kadangi privalo fiziškai prižiūrėti įmonės inventorių, darbo vietas, serverinę, kuri yra Vilniuje. Nuvykimui į darbo vietą, yra ypatingai svarbu turėti galimybę vairuoti transporto priemonę. Gyvenamoji vieta nuo darbo vietos yra nutolusi 49 kilometrus, viešojo transporto infrastruktūra nėra išvystyta. Skunde Pareiškėjas nurodo, kad labai gailisi dėl padaryto nusižengimo, išgyvena dėl galimo darbo praradimo, pajamų netekimo, negalėjimo pasirūpinti artimaisiais. Suvokia atsakomybę prieš kitus eismo dalyvius, artimuosius, darbovietę ir daugiau pasižada nebenusižengti (el. b. l. 7-9).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į Pareiškėjo skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas nurodė, kad Pareiškėjui paskirta nuobauda lygi minimaliam nuobaudos dydžiui ir lygus minimaliam, administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės, atėmimo terminui. Paskirta nuobauda yra adekvati tokio pobūdžio nusižengimo pavojingumui ir neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams, kas įvertinus administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nelaikytina per griežta ir neteisinga. Pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolu su administraciniu nurodymu Nr. 95-ANR_P-l 150-2024 buvo siūloma sumokėti 85 eurų baudą (pusė minimalios baudos) ir skiriamas minimalus 3 mėnesių specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimo terminas, bet Pareiškėjas administracinio nurodymo neįvykdė. Teismo prašoma palikti 2024 m. spalio 1 d. Institucijos priimtą nutarimą Nr. 10-ANR_N-25718-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK 24253191118 nepakeistą ir Pareiškėjo skundo netenkinti (el. b. l. 89).
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu, Pareiškėjas, palaikydamas skunde nurodytus argumentus, papildomai nurodė, kad neginčija padaryto administracinio nusižengimo. Paklausęs advokato patarimo, nesumokėjo administraciniu nurodymu paskirtos baudos. Tuo atveju jam jau būtų pradėtas skaičiuoti specialiosios teisės atėmimo terminas ir jis nebegalėtų vairuoti transporto priemonių. Pareiškėjas teigia, kad administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, ne dėl tyčios. Iki šio įvykio nėra padaręs panašaus administracinio nusižengimo, yra doras visuomenės narys, darbdavio charakterizuojamas labai teigiamai, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusižengimo. Labai pergyvena dėl darbo praradimo, kadangi darbovietė yra nutolusi 49 km nuo namų ir jam būtina fiziškai būti darbo vietoje, kad galėtų atlikti savo darines funkcijas. Asmenų, kurie galėtų jį nuvežti į darbo vietą taip pat nėra. Gyvena vienas, rūpinasi sveikatos problemų turinčia mama. Teismo prašo atsižvelgti į pateiktas aplinkybes ir apsvarstyti galimybę dėl trumpesnio administracinio poveikio priemonės paskyrimo arba administracinio poveikio priemonės neskyrimo.
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (el. b. l. 92-93, 89).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė taikoma už lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti. Šis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. Minėto straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Komentuojamojo nusižengimo konstatavimui yra būtina nustatyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidė KET punktų reikalavimus, tai yra atliko lenkimo manevrą vietoje, kurioje lenkti pagal KET nuostatas draudžiama. Už tokią veiką atsakomybė nustatyta ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir šiuo atveju nėra svarbu, ar taip lenkiant buvo sukelta pavojinga eismui situacija, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-19-511/2021).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 27 d., 15 val. 20 min., rajoniniame kelyje Širvintos-Bagaslaviškis-Keliakiemiai, 7,600 km, Pareiškėjas vairuodamas automobilį Mercedes-Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas pagrindiniu keliu išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir lenkė kitą automobilį sankryžoje, pažymėtoje kelio ženkliu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, pažeidė KET reikalavimus.
Pagal KET 3.9 punktą lenkimas – vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. Pažymėtina, kad lenkimo manevras yra tęstinis veiksmas, jis pradedamas įvažiavus į priešpriešinio eismo juostą apvažiuojant vieną ar kelias važiuojančias transporto priemones ir užbaigiamas grįžtant į savo eismo juostą. Lenkimo manevras turi būti atliktas – tiek pradedamas, tiek baigiamas – laikantis KET reikalavimų.
Pagal KET 136 punktą vairuotojams rekomenduojama vengti nebūtinų lenkimo manevrų; prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo imtis papildomų atsargumo priemonių ir įsitikinti, kad, be kita ko, baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai ar kitoms priešais atvažiuojančioms transporto priemonėms. Nepavykus lenkimo manevrui nepažeidžiant KET, vairuotojas privalo grįžti į savo eismo juostą, o ne bet kokia kaina užbaigti lenkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-67-387/2022).
Kelių eismo taisyklių 140.1 punkte numatyta, kad lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“. O KET 3 priedo 1.6 punkte nurodoma, kad siaura brūkšninė linija, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus, – įspėja, kad artėjama prie ištisinės ženklinimo linijos.
Tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu Pareiškėjas prašė atsižvelgti į žmogiškuosius faktorius ir sumažinti skirtos administracinės poveikio priemonės terminą arba jos visiškai neskirti. Jis nurodė turintis (duomenys neskelbtini) metų vairavimo stažą ir per visą šį laiką administracine tvarka buvo baustas vieną kartą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sietiną su netinkamu automobilio parkavimu. Dėl padaryto administracinio nusižengimo kaltę pripažįsta, neginčija jam skirtos baudos, ją ketina sumokėti. Prašo trumpinti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės trukmę arba jos visai neskirti dėl turimo darbo. Pareiškėjo darbo vieta nutolusi nuo jo gyvenamosios vietos 49 kilometrus. Viešojo transporto infrastruktūra jo gyvenamojoje vietoje nėra gerai išvystyta, artimųjų ar pažįstamų, kurie galėtų nuvežti iki darbo vietos taip pat nėra. Darbo pobūdis reikalauja, kad Pareiškėjas būtų darbo vietoje, nes, nors ir yra (duomenys neskelbtini), tačiau prižiūri įmonės inventorių, serverinę. Kartu pažymėtina ir tai, kad Pareiškėjas rūpinasi sveikatos problemų turinčia mama, dažnai veža į gydymo įstaigas. Šiuo atveju pasielgė impulsyviai, neįvertinęs kelio ruožo ir galimai kilsiančių neigiamų pasekmių. Byloje esantis policijos pareigūnų tarnybinio automobilio priekine vaizdo stebėjimo kamera užfiksuotas vaizdo įrašas patvirtina, kad R. B. lenkimo manevrą atlieka būtent ties sankryža. Savo veiksmais pavojaus aplinkiniams nekėlė, tikrai dėl savo poelgio gailisi, kaltę iškart pripažino.
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, ir skundą padavusio asmens kaltės. Skundu iš esmės keliamas paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Skundu prašoma sušvelninti Pareiškėjui taikytą administracinio poveikio priemonės terminą arba jos visai netaikyti. Teismas, neišeidamas iš skundo ribų, byloje surinktą ir teisme gautą medžiagą analizuoja bei ją vertina ir dėl jos pasisako tiek, kiek ji susijusi su R. B. paskirtos ir skundžiamos administracinio poveikio priemonės dydžiu.
Spręsdama klausimą dėl nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 straipsnyje. Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų. Tačiau visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2011).
ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.
Teismo vertinimu, R. B. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą teisėtai ir pagrįstai paskirta administracinė nuobauda – minimali sankcijoje numatyta bauda – 170 eurų bei privaloma administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – minimaliam sankcijoje nustatytam terminui – 3 mėnesiams.
Kita vertus, iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad R. B. nuo (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 27-33). Pareiškėjas taip pat rūpinasi sveikatos problemų turinčia mama, kurią dažnai tenka vežti į gydymo įstaigas (el. b. l. 65-70). Tiek teismo posėdžio metu, tiek pateikdamas skundą teismui, R. B. nurodė, kad netekęs vairuotojo pažymėjimo, jis negalės atlikti pagrindinių darbo funkcijų. Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad R. B. darbdavio charakterizuojamas teigiamai, kaip atsakingas, darbštus, pareigingas, žingeidus žmogus (el. b. l. 3). Tokia darbdavio pateikta charakteristika ir Pareiškėjo darbo pobūdis leidžia pripažinti, kad teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas R. B. nėra tik jo nubaudimo priemonė, bet ir reikšmingas poveikis jo profesinei veiklai, pragyvenimo šaltiniui ir šeiminiams įsipareigojimams.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino visiškai ir Institucija teisingai įvertino tai, kaip pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). R. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių Institucija išnagrinėjusi bylą nenustatė. Teismas, vertindamas byloje esančius duomenis, taip pat nenustatė Pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Institucijos paskirtos baudos už nagrinėjamo nusižengimo padarymą R. B. neginčija, nurodo, kad jos iki šiol nesumokėjo tik todėl, kad nenorėjo, jog būtų pradėtas skaičiuoti administracinio poveikio priemonės terminas. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenų, teismas pastebi, kad Pareiškėjas sistemingai KET nepažeidinėja, nors automobilį vairuoja kasdien, tačiau penkerių metų laikotarpyje baustas vieną kartą už mažai pavojingą KET pažeidimą, jam skirtą baudą sumokėjęs, kas neleidžia abejoti tokio asmens pareigingumu. Be kita ko, iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad pareiškėjo padarytas nusižengimas truko trumpą laiko tarpą, žalos nei kitiems asmenims, nei kitų asmenų turtui nepadarė. R. B. padarytas nusižengimas buvo spontaniškas ir atsitiktinis elgesys, neturintis ypatingai įžūlaus pobūdžio.
Teismo vertinimu, atsižvelgus į bylos aplinkybes, teisinį reguliavimą, teismų praktiką, teisingumo bei protingumo kriterijus, padaryto pažeidimo turinį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę dėl kaltės pripažinimo ir gailesčio, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, paties pareiškėjo jau padarytas reikalingas išvadas – yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir R. B. skirti trumpesnį administracinės poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, jo dydį nustatant pagal padaryto pažeidimo turinį ir visas reikšmingas aplinkybes. Dėl to įvertinus neteisėtos veikos trukmę, pažeidimo vietą ir laiką, pažeidėjo asmenybę ir padarytas išvadas, kaltės pripažinimą ir lengvinančią atsakomybę aplinkybę teismas pripažįsta, kad teisingas ir protingas privalomos administracinio poveikio priemonės terminas gali būti išimties būdu sumažintas nuo 3 (trijų) mėnesių iki 1 (vieno) mėnesio laikotarpio. Teismo įsitikinimu toks teisės vairuoti transporto priemones atėmimas atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus.
Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkintinas, o skundžiamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 1 d. nutarimas keistinas, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nustatant R. B. trumpesnį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – taikymo terminą, nei ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas minimalus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis
nutarė:
R. B. skundą tenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 1 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-25718-2024 pakeisti: pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį R. B. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą sumažinti iki 1 (vieno) mėnesio.
Kitą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 1 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-25718-2024 dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo bet kuriuos rūmus.