Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. W. (V.) pareiškimą dėl civilinės būklės akto pakeitimo, suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrius, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybinė lietuvių kalbos komisija, pateikė išvadą. Kalbos komisijos nuomone, pareiškėjos prašymas rašyti pavardę W. prieštarautų Lietuvos Respublikos teisės aktams. Nurodė, jog lietuvių kalbos raidyne nėra raidės W, todėl perrašant kitų kalbų žodžius, tarp jų ir asmenvardžius, ji keičiama raide V. Kalbos komisija Seimui pateiktose išvadose dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653, NR. XIIP-1675, Nr. XIIP-1653(2), Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796 pareiškė nuomonę, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys. Viena jų - su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą. Išvadą byloje teikianti institucija bylą teismo posėdyje prašo nagrinėti išvadą teikiančios institucijos atstovams nedalyvaujant, teismo nuožiūra.

Teismo posėdžio metu pareiškėja pareiškimą palaikė. Paaiškino, jog dėl civilinės būklės aktuose nurodytų jos ir sutuoktinio pavardės skirtumų, susiduria su daugybe kliūčių sudarant sandorius, atliekant tam tikrus veiksmus. Jai tenka įrodinėti savo giminės ryšį su nepilnamečiu vaiku, susiduria su kliūtimis keliaujant, pareiškėjai tenka įrodinėti savo šeimos ryšius. Prašo pareiškimą tenkinti.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas pareiškimą palaikė. Paaiškino, jog dėl pavardės rašymo lietuviškais rašmenimis pareiškėja susiduria su kliūtimis. Prašo pareiškimą tenkinti.

Suinteresuotas asmuo teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta (Civilinio proceso kodekso 175¹ straipsnio 10 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėja T. S. sudarė santuoką su C. H. W., kuri įregistruota Jungtinėje Karalystėje (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) r.; po santuokos sudarymo pareiškėja pasirinko sutuoktinio pavardę W. (el. b. l. 28). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos ir registracijos skyrius (duomenys neskelbtini) apskaitė pareiškėjos santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), ir pareiškėjai išdavė santuokos liudijimą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pareiškėjos pavardė po santuokos sudarymo V. (el. b. l. 27). Pareiškėja pateikė teismui sutuoktinio gimimo įrašą patvirtinantį nuorašą, kuriame nurodoma jo pavardė – W. (e. b. l. 12-13, 24). (duomenys neskelbtini) pareiškėjai gimė dukra L. M. W. (el. b. l. 14, 22, 31, 32). Vaiko gimimo liudijime, išduotame (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, vaiko L. M. W. motina nurodoma T. V. (el. b. l. 38). Pareiškėja pateikė duomenis, jog Jungtinėje Karalystėje pareiškėjos T. W. vardu yra atidaryta atlygio sąskaita (el. b. l. 8-9, 11, 15), pareiškėjai Jungtinėje Karalystėje T. W. vardu išduotas motinystės liudijimas (el. b. l. 19-21), T. W. vardu pareiškėjai Jungtinėje Karalystėje adresuoti mokestiniai pranešimai (el. b. l. 29-30). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrius 2018 m. rugsėjo 6 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini), išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą pakeisti pavardę po santuokos sudarymo į W., pasiūlė prašymo netenkinti; nurodė, jog pareiškėjai sutuoktinio pavardė yra suteikta ir įrašyta lietuvių kalbos rašmenimis V. (el. b. l. 17-18).

Pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus 2018 m. rugsėjo 6 d. išvadą ir įpareigoti civilinės metrikacijos įstaigą pakeisti civilinės būklės akto įrašą pakeičiant jame nurodytą pareiškėjos pavardę. Nurodė, jog neleidžiant pareiškėjai naudoti santuokos liudijime savo pavardės originaliais rašmenimis yra varžoma jos teisė į privatų ir šeimos gyvenimą.

Civilinės būklės aktų registravimą reglamentuoja Civilinės būklės aktų registravimo įstatymas, o registravimą detalizuoja teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtintos Civilinės būklės aktų registravimo taisyklės. Pagal Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo (toliau – CBARĮ) 6 straipsnio 6 dalį civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba. Sudaryti civilinės būklės aktų įrašai gali būti taisomi, keičiami, papildomi, atkuriami ar anuliuojami šio įstatymo VIII skyriuje nustatytais pagrindais (CBARĮ 6 straipsnio 2 dalis). Civilinės būklės aktų įrašus keičia, taiso, papildo, atkuria ar anuliuoja civilinės metrikacijos įstaiga asmens, kurio civilinės būklės aktas įregistruotas, prašymu, suinteresuoto asmens prašymu arba savo iniciatyva (ex officio) Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse nustatyta tvarka (CBARĮ 25 straipsnio 1 dalis). Civilinės būklės aktai registruojami pagal dokumentus, patvirtinančius tam tikrą veiksmą ar įvykį, remiantis asmens prašymu ar pareiškimu arba civilinės metrikacijos įstaigos iniciatyva (ex officio) (CBARĮ 3 straipsnio 2 dalis).

Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu, 23 punktas numato, jog civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Pagal Taisyklių 95 punktą įtraukiant į apskaitą užsienio valstybėje įregistruotą santuoką, civilinės metrikacijos įstaigai turi būti pateiktas prašymas ir užsienio valstybės institucijos išduotas dokumentas, patvirtinantis santuokos įregistravimą. Duomenys apie sutuoktinius į santuokos sudarymo įrašą perrašomi iš užsienio valstybės institucijos išduoto dokumento, patvirtinančio santuokos įregistravimą. Sutuoktinių vardai ir pavardės santuokos sudarymo įraše rašomi šių taisyklių 23 punkte nustatyta tvarka (Taisyklių 97 punktas).

Pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimą „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. spalio 21 d. nutarime dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo atitikimo Konstitucijai, pasisakydamas dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase, yra konstatavęs, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Taigi galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimuose (2003-10-02 sprendimas Garda – Avelio, C-148/02; 2010-12-22 Sayn – Wittgenstein, C-208/09; 2011-05-12 sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09), konstatuota, kad skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užrašymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime. Jei tokia situacija lemtų asmens dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimą ir sukeltų abejonių dėl šeimos tapatybės bei tarp jos narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, be kita ko, įgyvendinant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 21 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintą apsigyvenimo teisę (2008-10‑14 Grunkin ir Paul, C-353/06). Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, SESV 21 straipsnyje įtvirtintos teisės ribojimas gali būti pateisinamas tik tuo atveju, jei jis pagrįstas objektyviomis priežastimis ir yra proporcingas nacionalinės teisės teisėtai siekiamam tikslui (2008‑10-14 Grunkin ir Paul, C-353/06). Taigi, jeigu dėl skirtingo šeimos narių pavardžių rašymo kiltų rimtų administracinių, profesinių ar asmeninių nepatogumų, tai galėtų būti vertinama kaip SESV 21 straipsnyje numatytų teisių ribojimas.

Nagrinėjamu atveju, byloje pateikti įrodymai, jog pareiškėja Jungtinėje Karalystėje sudarė santuoką su C. H. W. bei po santuokos sudarymo pasirinko sutuoktinio pavardę. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrius, įtraukiant pareiškėjos santuoką į apskaitą, pareiškėjos pavardę sulietuvino ir įrašė V.. Pareiškėja pateikė teismui duomenis, jog pareiškėjos nepilnamečio vaiko gimimo įraše Jungtinėje Karalystėje pareiškėja yra nurodoma su pavarde W., o Lietuvos Respublikoje išduotame vaiko gimimo liudijime nepilnamečio vaiko motina nurodoma T. V.. Byloje pateikti įrodymai, jog pareiškėjai užsienio valstybėje dokumentai bei pranešimai adresuojami bei pareiškėja juose nurodoma santuokos metu įgyta pavarde su ,,W“. Pareiškėja teismo posėdyje paaiškino, jog dėl skirtingos pavardės rašybos susiduria su kliūtimis dalyvaudama civiliniuose teisiniuose santykiuose, spręsdama privataus gyvenimo klausimus, dėl skirtingos pavardės rašybos jai sukuriamos dvi skirtingos tapatybės ir įvairioms institucijoms tai sukelia papildomų klausimų, pareiškėjai tenka įrodinėti šeimos santykius, giminės ryšį su vaiku. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjos paaiškinimus, pripažintina, jog civilinės metrikacijos įstaigos atsisakymas pakeisti pareiškėjos santuokos apskaitos įraše jos pavardę iš V. į W. sukelia pareiškėjai administracinių, asmeninių ir kt. nepatogumų keičiant asmens dokumentus, įrodinėjant jos tapatybės ir pateikiamų dokumentų autentiškumą, šeimos ryšius. Draudimas įrašyti pavardę su W yra neproporcingas nepatogumams, kuriuos pareiškėja patiria dėl sulietuvintos jos pavardės. Be to, toks draudimas sudaro prielaidas pažeisti privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumo principą bei asmens teisę į vardą (Civilinio kodekso 2.20 straipsnis). Byloje nėra pateikta duomenų, jog pareiškėjos pavardės su W raide rašymas galėtų taip pakenti valstybinės kalbos vartojimo taisyklėms, jog tuo būtų pažeistas viešasis interesas, pažymint, jog išvadą byloje teikianti institucija nurodė, jog yra galima išimtis iš asmens vardo ir pavardės rašymo lietuviškais rašmenimis normos, o viena jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes po santuokos paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, dokumento šaltiniu laikant užsienio asmens dokumentą.

Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, pripažintina, kad nenukrypimas nuo šiuo metu esamo teisinio reguliavimo bei atsisakymas tenkinti pareiškėjos prašymą, neatitiktų teisingumo principo, būtų neproporcingas pareiškėjos siekiamam rezultatui ir galimoms kilti pasekmėms, kurias pareiškėja patirtų esant įrašytoms skirtingoms pavardėms. Atsižvelgiant į nurodytą, pareiškėjos prašymas, kaip pagrįstas, tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, 514-516 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus 2018 m. rugsėjo 6 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrių pakeisti (duomenys neskelbtini) santuokos apskaitos įraše Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos T. W. (V.) (pavardė iki santuokos – S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) santuokos liudijime (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis apie pareiškėją, t. y. pakeisti sulietuvintą pavardę ir vietoje įrašytos pareiškėjos pavardės ,,V.“ įrašyti pareiškėjos pavardę su raide - ,,W“ (W.), išduoti naują santuokos liudijimą su pakeista pareiškėjos pavarde (W.).

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis civilinės būklės aktą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka pakeistų civilinės būklės akto įrašą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.