Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-12-21 · Byla Nr. N-248-2042-06

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-12-21
Bylos Nr.
N-248-2042-06
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Edvardas Sinkevičius (pirm.), Anatolijus Baranovas, Birutė Janavičiūtė (pran.)
Administracinė byla Nr.N2 – 2042/2006Procesinio sprendimo kategorija 27. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. gruodžio 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Edvardo Sinkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2006 m. sausio 20 d. nutarimo K. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2005 m. rugsėjo 15 d. Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius K. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41-2 straipsnyje numatyto pažeidimo. Protokole nurodyta, kad K. J., būdamas UAB „Viti“ generalinis direktorius, neužtikrino, jog laiku ir tinkamai būtų įvykdyti Valstybinės darbo inspekcijos reikalavimai dėl nustatytų darbo įstatymų pažeidimų. Nebuvo pašalinti šie bendrovėje „Viti“ nustatyti darbo įstatymų pažeidimai: 1) darbuotojai G. D. neišmokėtas visas jai priklausantis darbo užmokestis, neišmokėti delspinigiai už pavėluotą darbo užmokesčio mokėjimą bei vidutinis darbo užmokestis už uždelsimą atsiskaityti su minėta darbuotoja (neįvykdyti Valstybinės darbo inspekcijos 2005 m. birželio 29 d. reikalavimo Nr.583-103 1 ir 3 punktai); 2) įmonėje sudarinėjamos terminuotos darbo sutartys, kai darbas yra nuolatinio pobūdžio (neįvykdytas Valstybinės darbo inspekcijos 2004 m. lapkričio 15 d. reikalavimo Nr.583-023 9 punktas); 3) nepakeistos darbo sutarčių sąlygos, pabloginančios darbuotojų padėtį ir prieštaraujančios darbo įstatymams (neįvykdyti Valstybinės darbo inspekcijos 2004 m. lapkričio 15 d. reikalavimo Nr.583-023 10-13 punktai).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas 2006 m. sausio 20 d. nutarimu K. J. iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.

Teismas nurodė, kad tarp UAB „Viti“ ir buvusios šios įmonės darbuotojos G. D. yra kilęs ginčas, kurio Valstybinė darbo inspekcija neturi teisės spręsti administracinėmis priemonėmis, duodama nurodymus darbdaviui. Šiuo atveju kilęs turtinio pobūdžio ginčas nėra išspręstas teisme ir neįrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens priešingi teisei, kalti veiksmai. Teismas nurodė, kad byloje yra pateiktas Valstybinės darbo inspekcijos 2005 m. spalio 6 d. nutarimas, kuriuo K. J. už Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą yra nubaustas 2000 Lt bauda. Kaip matyti iš šio inspekcijos nutarimo, K. J. yra nubaustas už tuos pačius pažeidimus, kurie jam vėl inkriminuoti nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole. Jeigu šioje administracinio teisės pažeidimo byloje vėl būtų sprendžiamas K. J. atsakomybės dėl tų pačių pažeidimų klausimas, būtų pažeistas teisės principas, draudžiantis už tą patį pažeidimą bausti asmenį du kartus.

II.

Apeliaciniu skundu Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius prašo panaikinti Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2006 m. sausio 20 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą.

Apeliantas nurodo, kad šiuo atveju nėra siekiama antrą kartą už tą patį pažeidimą nubausti K. J.. Ši administracinio teisės pažeidimo byla ir administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje priimtas Valstybinės darbo inspekcijos 2005 m. spalio 6 d. nutarimas, yra iškeltos dėl skirtingų pažeidimų, numatytų skirtinguose Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsniuose, t. y. dėl pažeidimų, numatytų Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41-2 straipsnyje ir 41 straipsnio 1 dalyje. Apeliantas nurodo, kad jis, duodamas nurodymus darbdaviui atsiskaityti su darbuotoja G. D., neįsikišo į tarp darbdavio ir darbuotojos kilusį ginčą, o vykdė savo funkciją kontroliuoti darbo įstatymų laikymąsi. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas savo nutarime pasisakė tik dėl dviejų administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų darbo įstatymų pažeidimo atvejų ir nevertino nustatyto darbo įstatymų pažeidimo, susijusio su prieštaraujančiomis darbo įstatymams darbo sutarčių sąlygomis.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą K. J. prašo apeliacinį skundą atmesti.

Šalies argumentai

K. J. nurodo, kad jis sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog Valstybinė darbo inspekcija šiuo atveju neteisėtai imasi spręsti tarp darbdavio ir darbuotojų kilusius individualius darbo ginčus. Valstybinė darbo inspekcija šiuo atveju taip pat neteisėtai siekia du kartus nubausti asmenį už tuos pačius pažeidimus. K. J. nurodo, kad jis negali būti kaltinamas prieštaraujančių darbo įstatymams darbo sutarčių sąlygų nepakeitimu, nes jis atliko visus įmanomus veiksmus, siekdamas pakeisti šias darbo sutarčių sąlygas. Darbo sutarčių sąlygų nustatymo klausimus bendrovėje „Viti“ sprendžia bendrovės valdyba, o ne generalinis direktorius. Šiuo metu šios darbo sutarčių sąlygos yra pakeistos, o jų pakeitimas užsitęsė ne dėl K. J. kaltės, bet dėl šių sąlygų derinimo bendrovės valdyboje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kaip matyti iš šioje administracinio teisės pažeidimo byloje surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, K. J. yra kaltinamas dėl trijų darbo įstatymų pažeidimų atvejų. Tačiau ši K. J. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla turi būti nutraukta dėl visų trijų nurodytų pažeidimų atvejų.

K. J. šioje byloje negali būti baudžiamas dėl neatsiskaitymo su darbuotoja G. D. ir terminuotų darbo sutarčių sudarymo, kai dirbamas nuolatinio pobūdžio darbas, atvejų, nes taip būtų pažeistas teisės principas, draudžiantis asmenį persekioti ir bausti du kartus dėl to paties pažeidimo. Dėl šių pažeidimų atvejų K. J. jau yra iškelta kita administracinio teisės pažeidimo byla, todėl šioje administracinio teisės pažeidimo byloje dėl paminėtų dviejų pažeidimų atvejų K. J. nebegali būti persekiojamas. Apelianto teiginiai, kuriais jis abiejose administracinių teisės pažeidimų bylose inkriminuojamus pažeidimus įvardina kaip skirtingus, atmestini, nes iš pateiktų kaltinimų turinio akivaizdu, jog K. J. abiem atvejais yra kaltinamas iš esmės dėl tų pačių pažeidimų faktų.

K. J. iškeltos šios administracinio teisės pažeidimo bylos dalis pagal kaltinimą dėl prieštaraujančių darbo įstatymams darbo sutarčių sąlygų nepakeitimo turi būti nutraukta dėl to, jog yra suėjęs Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnio 1 dalyje numatytas šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 7 punktas). Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, darbo įstatymams prieštaraujančių darbo sutarčių sąlygų nepakeitimas yra siejamas su Valstybinės darbo inspekcijos 2004 m. lapkričio 15 d. reikalavimo Nr.583-023 10-13 punktų nevykdymu. Aplinkybės, susijusios su šio Valstybinės darbo inspekcijos reikalavimo nevykdymu, Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnams buvo žinomos (paaiškėjo) jų atlikto kito K. J. vadovaujamos bendrovės patikrinimo metu. Tai patvirtina šio patikrinimo metu surašyto naujo 2005 m. birželio 29 d. reikalavimo Nr.583-103 turinys (šio reikalavimo 4 punktas). Taigi, šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas šiuo atveju skaičiuotinas vėliausiai nuo 2005 m. birželio 29 d.. Pirmosios instancijos teismo nutarimo priėmimo dieną (2006 m. sausio 20 d.) šis terminas jau buvo pasibaigęs, dėl ko šioje byloje nebegali būti sprendžiamas K. J. atsakomybės klausimas.

Pirmosios instancijos teismo nutarimas nutraukti K. J. iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą yra iš esmės teisėtas. Tenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti šį nutarimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2006 m. sausio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasBirutė JanavičiūtėEdvardas Sinkevičius