Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

9. Kaltinamasis R. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino, parodė, kad su nukentėjusiąja M. K. gyvena 16 metų, susilaukė 5 vaikų. Niekada neliepė vaikams nusirengti nuogai. Pripažįsta, 5 minutėms paklupdydavo į kampą, bet lazda, laidu, rykšte ar kitu įrankiu niekada vaikų nėra mušęs. Pats prieš vaiką nusirengęs nuogai nebuvo, liesti jo lytinių organų neliepė. D. M. į galvą jokio daikto nemetė, kumščiu į nosį jam nėra sudavęs. Dalyvaujant vaikams su M. K. lytinių santykių nėra turėjęs. Alkoholio visiškai nevartoja, tik truputį alaus ar 100 gramų degtinės dėl žemo kraujospūdžio. Po alkoholio pavartojimo protas sutrikęs nebuvo. Nėra reikalavęs K. M. liesti jo lytinį organą. Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai jį spaudė psichologiškai, policija atvyko netikėtai, nesuprato, kodėl. Dukra K. M. buvo pas kaltinamojo mamą. Kaltinamasis buvo labai išsigandęs, iki to jokių reikalų su pareigūnais nėra turėjęs. Pareikšti kaltinimai yra melagingi, jis apkalbamas dėl noro pasisavinti butą Pakiršinyje. Civilinių ieškinių nepripažįsta.

10. Nors kaltinamasis neprisipažįsta nusikalstamų veikų padarymu, jo kaltė visiškai įrodyta nuosekliais nukentėjusiosios M. K. parodymais, nepilnamečių ir mažamečių nukentėjusiųjų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, taip pat liudytojų parodymais ir visa baudžiamojoje byloje surinkta bei teisminio nagrinėjimo metu pagarsinta medžiaga.

11. Nukentėjusioji M. K. parodė, kad su kaltinamuoju kartu gyvena nuo 2005 metų, prieš vaikus jis smurtauja nuo 2009 metų, ypač suintensyvėjo po 2021 metų rugsėjo, mirus nukentėjusiosios tėčiui. 2023 metų gegužę K. M. kažką negero padarė mokykloje, ir kaltinamasis, būdamas girtas nuo dviejų butelių po 0,5 litro degtinės liepė jai nusirengti nuogai ir gultis į lovą, liepė rengtis ir nukentėjusiajai ir liepė rodyti dukrai, kaip elgtis su lytiniais organais, kaip įstatyti lytinį organą. K. M. lietė jo lytinį organą, laikė jį gal 10 minučių, kol įvyko erekcija. Dar liepė K. M. įsikišti lytinį organą, ji visą laiką verkė, ir paprašiusi išeiti į tualetą, pabėgo. Lytinį organą lietė ir ji, ir K. M..

12. Atsakydama į klausimus parodė, kad nematė, kaip kaltinamasis E. M. trenkė pagaliu, bet jo nugaroje matė didelę mėlynę, matė, kaip jis lietė K. M. krūtinę ir lytinius organus, juokėsi iš jos. Kiti vaikai to nematė, nes kaltinamasis uždarydavo duris. Prieš kitus vaikus smurtaudavo įvairiai, nurengdavo D. M., taip pat S. M. liepė nusimauti kelnes ir klūpėti ant žemės, kartą jai sudavė rykšte. Ji užsidariusi, tik dabar pradeda kalbėti, kad atsimena, kaip tėtis jai sudavė per užpakalį, matė, kaip kaltinamasis jai sudavė rykšte. S. M. irgi liepė nusirengti nuogai, mušė ir rykšte ir ranka, kartą sudavė diržu. Matė, kaip metė stiklainį į D. M., šis spėjo patraukti galvą. Ne kartą mušė D. M., ne kartą liepdė nusirengti, mušdavo diržu, rykšte. Stengdavosi suduoti į nugarą, užpakalį. Yra buvę, kad davė vaikams laidą ir liepė visiems mušti brolį. Liepdavo E. M. nuogai nusirengti be priežasties, mušdavo laidu. K. M. mušdavo, liepdavo klūpėti, nusirengti nuogai apie 10 kartų, ir šaipydavosi iš jos, mušdavo per užpakalį. Visą laiką jis būdavo neblaivus. Yra buvę, kad vaikų akivaizdoje nukentėjusiajai M. K. liepė nusirengti, sudavė jai laidais, trenkė į galvą, neleido bendrauti su artimaisiais, pešė už plaukų. Mušė ir diržu, ir rankomis, matydavosi žymės. Kai kaltinamasis smurtaudavo, vaikai verkdavo. E. M. norėjo bėgti prašytis pagalbos, bet kaltinamasis neleido. Pakiršinyje daug kas matė, kad naudojamas smurtas, bet niekas nesikišo.

13. Smurtas buvo po truputį ir anksčiau, bet stipriai prasidėjo po M. K. tėčio mirties ir tęsėsi iki tol, kol ji su vaikais perėjo į krizių centrą. Tuo metu K. M. visko bijodavo, slėpė savyje viską. Šiuo metu ji lankosi pas parapijos psichologą jau metus laiko, jaučiasi geriau. Visi vaikai lankosi pas psichologus. K. M. tapo nervinga. Seniau vartodavo vaistus dėl miego. E. M. po šių įvykių yra agresyvus, muša seses, vartoja vaistus. Dėl to įvykio ir kitų dalykų gulėjo Šiaulių psichiatrijos ligoninėje. D. M. irgi geria raminančius vaistus. Jiems gyvenant krizių centre R. M. buvo uždrausta juos lankyti. Kartą D. M. tėvą pamatęs gatvėje išsigando ir pabėgo.

14. Tokius pačius parodymus M. K. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (IV t. 168-171, 178-182 b.l., V t., 15-16 b.l.). Parodymų patikrinimo vietoje metu parodė butą (duomenys neskelbtini), kambarį dešinėje, lovą, vietą prie sienos, kur gulėjo K. M., vietą prie krašto, kur gulėjo ji. Ant manekeno parodė, kaip K. M. sėdėdama lovoje ranka masturbavo kaltinamojo lytinį organą. Taip pat parodė kambaryje buvusį akumuliatorių, ir tokį patį laidą, kokiu kaltinamasis mušė vaikus. Būtent to laido, kuriuo buvo mušami vaikai, kambaryje nebuvo (V t., 1-12 b.l.).

15. Nepilnametė nukentėjusioji K. M. 2023-09-28 apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad tėtis keldavo ranką prieš mamą, vadindavo visokiais žodžiais. Girtas jis liepdavo jiems nusirengti nuogiems. Liepdavo jai, šaipydavosi iš jos. Ją norėjo paauklėti, mušė ranka. 2023 metų pavasarį ji, tėtis ir mama (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), tėčio kambaryje jis ją apkaltino melu, liepė nusirengti nuogai jo kambaryje. Mamai pasakius, kad ji sėdi nuoga, jis atėjo girtas su mama, liepė būti lovoje, taip pat liepė mamai nusirengti nuogai ir tėtis atsigulė į lovą per vidurį. Jis buvo su džinsais, po to juos nusiėmė, rodė nuogą savo penį, pasakė apie kiaušius, sakė, kad vienas mergaitė, kitas berniukas, jis lietė jos ranka savo lytinį organą. Mama pasakė, kad baigtų, o tėtis pasakė neaiškinti. Tėtis liepė mamai parodyti savo dukrai, ką reikia daryti. Mama paėmė penį ir bandė pačiulpti, bet tėtis pasakė mamai: „Baik su čiulpimais“. Mama lietė tėčio lytinį organą ranka keletą minučių. Ji (K. M.) lietė tėčio lytinį organą. Tėtis pasakė, kad reikia pasmaukyti. Ji lietė savo ranka ir jis sakė taip daryti, kol jis bus storas. Tėtis sakė, kad reikia įkišt, bet mama neleido. Nedaug trūko, kad būtų įkišęs. Matė tėčio lytinį organą, negali sakyti, kaip jis atrodė. Ji visa degė, bijojo pasakyti žodį. Davė mama žvilgsnį, kad ji nueitų į tualetą. Mama liepė apsirengti ir pasislėpti. Ji paskambino dėdei ir pasakė, kad tėtis sakė, kad dukra turi jį patenkinti. Ji pabėgo, kai tėtis buvo užmigęs. Bijojo, kad tėtis nerastų, todėl bėgo naktį ir atbėgusi viską papasakojo močiutei. Pasipasakojo močiutės draugei, giminėms. Grįžo krikšto tėtis A. M.. Tėtį po to sutiko kitą dieną. Sekmadienį mama paskambino ir pasakė, kad tėtis liepė jai pareiti. Jis klausė, kodėl ji pabėgo iš namų, sakė, kad tai yra normalu. Jis atsiprašė jos sekmadienį. Tėtis paklausė mamos, kodėl ji (K. M.) su juo nekalba. Mama jam priminė apie tai, kas nutiko. Jis pasakė, kad jam stogas nuvažiavo ir atsiprašė. Po to įvykio jai reikėjo laiko, kol viskas praeitų. Nenorėjo bendrauti su žmonėmis. Buvo daug kartų, kad tėtis matė ją nuogą. Po senelio laidotuvių po 2022 metų rugsėjo, tėtis ją matė kokį 10-20 kartų. Nusirengus jai, jis žiūrėdavo į ją, juokdavosi. Jis sakydavo jai komplimentus. Juokdavosi iš to, kad ji kažką ne taip darydavo. Jis liesdavo ją (rodo ant lėlės) liesdavo krūtinę, lytinius organus. Viskas vyko labai greitai. Liesdavo tik ranka. Jis rodydavo vakare jai per internetą suaugusių santykius. Rodė ir mamai. Žiūrėdamas jis būdavo išsišiepęs, atsisuko į ją ir pakibindavo ją per rūbus. Tai buvo pirmas kartas šiais metais. Po to praėjo kažkiek laiko ir tai vėl pasikartojo. Buvo toks dalykas, kad jis buvo nusiėmęs kelnes, apatines kelnaites ir liepė jai liesti jo lytinį organą. Jis lietė jos ranka. Po to įvykio jis liepė virtuvėje liesti jo lytinį organą. Tai buvo birželis arba liepa. Mama bijojo ką nors sakyti, kad jos nemuštų. Ji buvo palietusi jo organą ir jai liepė eiti į kambarį. Tai užtruko kokią vieną minutę. Tada jai sakė eiti į kambarį. Mama atėjo su ja pasikalbėti. Ji sakė žino, kad ji (K. M.) to nenorėjo. Buvo dar toks nutikimas. Tėtis liepė jai atsiklaupti virtuvėje ir jis norėjo peiliu jai nupjauti galvą. Kai jis norėjo iš stalčiaus pasiimti peilį, mama jai davė žvilgsnį, kad ji eitų iš virtuvės ir ji pabėgo. Visus kartus, kai tai vyko, tėtis buvo apsvaigęs. Kai buvo su peiliu, jis buvo labai prisigėręs.

16. Atsakydama į klausimus parodė, kad jai buvo skaudžiausia, kai jis trenkė jai per užpakalį. Jis jai trenkė ranka per užpakalį po to įvykio. Sudavė kokius šešis kartus. Jai labai skaudėjo ir ji nesuprato už ką. Buvo akinius sulaužęs. Yra jai sudavęs per veidą prieš tą įvykį. Veidas buvo raudonas iki vakaro. Jei jo nesiklausė, tvodavo jai per veidą ar galvą, keikė keiksmažodžiais. Viskas buvo po to įvykio. Kai trenkė per veidą buvo labai girtas. Kitiems vaikams taip pat trenkdavo per veidą. Po senelio mirties, kai tėtis liepdavo nusirengti, mama visada būdavo, mama ją užstodavo ir mamai pačiai kliūdavo. Antras kartas buvo, kai tėtis liepė liesti organą, reikėjo paliesti tuos du, tada liepė liesti, ji mažais pirščiukais palietė ir jai pasidarė bloga. Tai truko gal kokią sekundę ar dvi. Tėtis jos ranka su savo ranka lietė. Ji pati lietė kokią minutę ar kokią sekundę. To įvykio metu tėtis laikė jos ranką ir savo ranka liepė liesti ir ji nedrąsiai buvo palietusi. Lytinio organo į saują nebuvo paėmusi. Kai tėtis liepė pražergti kojas, jis gulėjo ant lovos ir kažką burbėjo. Jos užgulęs nebuvo. Su lytiniu organu jis buvo palietęs kur nereikia liesti, jis lietė jos lytinius organus su savo lytiniu organu. Jis nepataikė. Jis gulėjo tiesiai, o ji turėjo išsižergti ant jo. Tėčio lytinis organas buvo storas. Prieš tai buvo plonas. Tai buvo pirmas kartas pavasarį. Ji buvo apžergusi tėtį, mamai liepė laikyti lytinį organą ir liepė jai (K. M.) įkišti. Mama niekur neįkišo. Mama pamakalavo ir niekur neįkišo. Jam įkišti nepavyko. A. M. gyvena su močiute (duomenys neskelbtini) Močiutės draugei ji papasakojo per močiutės telefoną. Jos vardo neprisimena, pavardės nežino. Mama būdavo sumušta tėčio, todėl mama ir jie visi bijojo tėčio. Mama visada jam būdavo kalta. Tėtis skriaudė brolius ir seseris. Mušė D. M. su laidais, pataikydavo visur, į užpakalį, nugarą. Mušė su laidu, rykšte, ranka į veidą, kumščiu. Matydavo sužalojimus. Mušė brolį kumščiu per veidą į šonkaulius. Jis turi negalią. D. M. irgi turi negalią. Serga bronchine astma. E. mušė rykšte, laidu, ranka. S. M. skriaudė su medžio rykšte, su laidu, matydavo mėlynių. S. M. mušdavo su rykšte, su plonesniu laidu. Viskas vyko po senelio laidotuvių, kai kaltinamasis būdavo neblaivus. Jis skriaudė brolius ir seseris ne vieną kartą. S. M. mušė per užpakalį, per rankas, visur tvojo. S. M. irgi taip pat. Mušė per užpakalį visus vaikus be rūbų. Nenorėtų su tėčiu daugiau gyventi. Norėtų kitokio gyvenimo. Mama juos myli, nemuša. Jai nepatikdavo patyčios. Atleistų tėčiui. (IV t., b.l. 3-5).

17. Nepilnametis nukentėjusysis E. M. 2023-10-09 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad sutinka papasakoti apie tėtį. Gyveno (duomenys neskelbtini), dabar gyvena (duomenys neskelbtini). Lanko (duomenys neskelbtini), ten mokosi nuo pirmos klasės. Jų šeima yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)ir mama ir jis. Jo tėtis R. M.. Su tėčiu kartais sutaria gerai, kartais ne. Jo tėvas paėmė storą pagalį ir trenkė jam į nugarą ir galvą iš visų jėgų. Viskas įvyko dėlto, kad jis melavo, nors iš tikrųjų nemelavo. Daužė į nugarą ir galvą. Sudavė tris kartus su pagaliu, pagalys nuo grėblio. Paskui jam skaudėjo galvą: vienas smūgis buvo į galvą ir du į nugarą. Pirma jį daužė su kuloku (kumščiu) į krūtinės sritį. Tris kartus, į kuprą, parodė nugarą, tris kartus, jam skaudėjo. Tėtis buvo išgėręs, suprato iš balso, dar prašė alaus, taip pat mama sakė, kad tėtis išgėręs. Nuo smūgio buvo raudonumas, tai matė mama. Ką ji sakė, neprisimena, tai buvo šeštadienį, kai jam buvo trylika metų. Kitą kartą buvo penktadienį, šeštadienį, sekmadienį, kai buvo septintoje klasėje. Kai tėtis jį daužė viskas vyko jo kambaryje. Matė S., S.. Tada, kai tėtis jį mušė pagaliu, buvo pavasaris, buvo užsidėjęs vilnones kojines, buvo šalta. Kitą kartą tėtis mušė su diržu ir su storu laidu. Jis nieko nepadarė, atseit – neklausė. Buvo mėlynė ant rankų, nugaros ir kojos, mama matė mėlynes, jai buvo skaudu, bet ji ir pati bijojo, kad nenukentėtų. Matė, kai tėtis uždaręs duris į virtuvę mušė mamą, jai buvo praskelta lūpa. Matė, kai tėtis nurengęs mušė K. M., virtuvėje, kartu buvo mama. Jis šnipinėjo tyliai vaikštinėdamas, klausėsi per skylutę ir matė, kaip K. M. nurengė ir daužė. Po to taip pat daužė D. M., vėliau ir jį. Paėmė storą laidą, nurengė apatinius marškinėlius, kelnes ir mušė virtuvėje. Buvo vasarą, kai buvo septintoje klasėje. Trenkė su storu raudonu laidu, plokštėms krautis nuo saulės. Trenkė į nugarą, rankas ir liepė išeiti į savo kambarį, nuo mušimo buvo mėlynės, jas matė mama ir K. M.. Mama patepė, papurškė. Tėtis K. M. mušė su storu laidu virtuvėje. Mamai buvo neramu dėl jos. Ji irgi šnipinėjo ir tik girdėjo, šiek tiek matė. D. savo kambaryje daužė su raudonu laidu. S. mušė su diržu į nugarą. Ji buvo nurengta. S. taip pat nurengė ir daužė su ranka į nugarą. Ir dėl jos jam buvo neramu. Dar buvo žiemos laiku virtuvėje, kai jam buvo trylika metų. Dar buvo kartas, kai jam buvo 14 metų. Tai buvo gimimo dieną. Jam mama padovanojo dovanų, o tėtis tik paspaudė ranką. Dar kartą tėvas jį mušė ne per gimtadienį, sudavė keturis kartus per nugarą.

18. Atsakydamas į klausimus parodė, kad tėtis pradėjo jį skriausti vasarą, kai buvo septintoje klasėje, mokslo metų pabaigoje, šią vasarą. Mokykloje gyvena mokslo metais, o vasarą – namuose. Pirmas kartas buvo, kai jam buvo 13 metų. Kada buvo antras kartas, nepamena. Žiemą jį daužė su kumščiu. Tada jam buvo praskelta apatinė lūpa. Lūpą praskėlė su kumščiu. Tėvas išvarė iš virtuvės ir jį, ir D.. Tada nuėjo miegoti pas K. į kambarį, nes jų kambaryje buvo šalta. Tada jam buvo tik praskelta lupa. Su diržu ir laidu tėtis jį mušė tik vieną kartą, tai buvo paskutinis kartas. Apie tėčio smurtą jis niekam nepasakojo. Jo mėlynes matė draugas J. B., jam 15 metų. Dar matė G. S.. Kai tėtis mušė D., matė du kartus, K. – du kartus, S. – vieną ir S. – vieną kartą. Mėlynes matė ant K., kurioje vietoje, neprisimena, ir D., ant rankos ir nugaros. Nuo sumušimo mėlynės jam buvo ant abiejų kojų, parodė kojų blauzdas. Su pagaliu tėtis jam pataikė į viršugalvį. Tėtis mušė be rūbų, truputį su rūbais, kitus vaikus daužė nurengęs. Tėtis jam liepė nusirengti, taip pat kitiems vaikams liepė nusirengti. Mama visada matė, kai tėtis jį mušė, pasikalbėdavo po mušimo, o kai tėtis mušė – verkė. Tėtis sakydavo mamai, kad neužstotų. Vieną kartą mama mėgino užstoti, kai tėtis mušė kitus vaikus. Tėtis buvo išgėręs visus kartus, kai juos skriaudė. Yra matęs, kai tėtis skriaudė K.. Jis prašė atnešti alaus. Kad tėtis liestų K., nematė (IV t. b.l. 12-13).

19. Mažametis nukentėjusysis D. M. 2023-10-10 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad su mama gyvena (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena sesės ir brolis. (duomenys neskelbtini) gyveno su tėčiu. Su tėčiu nelabai sutaria. Jei negerdavo, sutarė gerai, o prisigėręs viską daužydavo. Sudaužė visokių dalykų. Kai tėtis supykdavo ant jo, daužydavo su laidu į nugarą (rodo sprando sritį). Trenkė į nugarą daug kartų, neskaičiuodavo kiek. Nepamena kada buvo pirmas kartas. Jam paleido su stiklainiu į galvą ir jis nieko nebeprisimena. Su laidu jį mušė, kai buvo 3 ar 4 klasėje. Kiek buvo metų, neprisimena. Dabar yra 6 klasėje. Su laidu tėvas jį mušė už nieką. Tėtis liepė ateiti į jo kambarį, liepė nusirengti. Nusirengė ir liko be rūbų. Tada liepė gultis ant lovos ir sudavė per nugarą daugiau negu du kartus. Jam pradėjo skaudėti, atsirado mėlynės. Tėvas sakė, jeigu kas pamatys mėlynes, mokytojas paskambins policijai. Mėlynes matė mama, brolis ir seserys. Senelė matė, kai tėtis jį mušė. Mama jį bandė užstoti, bet tėtis jai liepė pasitraukti. Kitą kartą tėtis jį mušė diržu. Jam buvo 11 metų, mušė už nieką. Tam pačiam kambaryje tėvas jį daužė su diržu, trenkė į kojas, nugarą, rankas, kaklą, galvą, atsirado mėlynės. Diržas buvo juodas. Matė sesės, brolis ir mama. Su diržu jį mušė be rūbų. Mama sakė baigti, kai tėtis smarkiai daužė. Yra jį mušęs su rankom. Kažką S. pasakius, tėvas priėjo prie jo ir paklausė, ką jis sako. Jis savo ranka pasuko jam dešine ranka. Tėtis skriausdavo jį vos ne kasdien. Skriaudimai baigėsi, kai atvažiavo socialinė darbuotoja Laima. Tėtis skriausdavo jį išgėręs. Mama sakė, kad tėtis skriaudžia ir kitus vaikus ir vaikai bijo išeiti iš namų. Matė, kai tėtis S. trenkė su diržu į nugara ir jam liepė išeiti. Jis mušė S. su rankom, diržu, laidu. Jis neleisdavo žiūrėt, uždarydavo duris. Tai buvo jos kambaryje. Duryse nėra rankenų. Mėlynes atsirasdavo ant S. kūno. Matė, kad E. nugara buvo kruvina. Liepė jam suduoti E., arba tėtis suduos jam pačiam. E. rankos buvo sužalotos. S. mušė su laidu, diržu ir ranka. Matė, kaip buvo pasiruošęs laidą ir diržą, bet jį išvarė ir jis nematė. Laidas buvo raudonas storas skirtas saulės energijai. Nematė, kai K. mušė, nes mušė virtuvėje užsidaręs duris. Vieną karta matė, kaip sudavė K., girdėjo ją sakant tėvui: „Tėvai, baik“.

20. Atsakydamas į klausimus parodė, kad tėtis jį mušė daugiau negu du kartus, beveik kiekvieną dieną. Kai tėtis jį mušė jis nieko nevilkėjo. Buvo, kad tėtis jam trenkė su kumščiu į nosį ir jam iš nosies bėgo kraujas. Tada buvo penktokas, ėjo į (duomenys neskelbtini) mokyklą. Tėtis mušė per užpakalį tris kartus su laidu, o su diržu, neprisimena kiek. Kartą tėtis į jį taikė su žibintu, bet nepataikė. Savo senelį jis atsimena. Jis mirė, kai buvo 4 ar 5 klasėje. Mirus seneliui tėčio elgesys nepasikeitė. Po senelio mirties tėtis daugiau daužydavo. Mama sakė, kad senelis tėvą būtų sustabdęs. Kai tėtis mušė kitus vaikus, matydavo, kad jie buvo su rūbais. Brolis ir seserys pasakodavo, kad juos tėvas mušė. Matė ant S. kūno sužalojimus, ant S. ir K. nelabai. E. tėtis mušė su storu pagaliu, jis buvo matęs. Jam sudavė pagaliu per nugarą, pilvą, kojas, galvą (rodo kaktą). Tai, kad tėtis juos muša, matė B. pardavėja, vyras S.. Jų namas netoli jų. Kiti suaugę žmonės nematė. Parodė, kad vienas diržas buvo juodas, kurį išsitraukdavo iš kelnių, paskui atsirado naujas. Laidas buvo tas pats, jis buvo spintoje (IV t., b.l. 19-20).

21. Mažametė nukentėjusioji S. M. 2023-10-11 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad gyvena vaikų teisių namuose. Kartu gyvena mama, broliai ir sesės, o tėtė gyvena pas senelę, kuo vardu jos tėtė, ji nežino. Ji su juo nedraugauja (purto galvą). Su tėčiu susipykusi nėra. Tėtė tik broliams darė skaudžiai. Matė, kad mušė brolį E. su diržu. Ji gerai nematė į kurią vietą jį mušė. Dar E. mušė su laidu per nugarą. Kitą dieną atsirado mėlynės. E. iš lūpos paleido kraują ir trankė į sieną. Tėtė mušė mamą, skriaudė S., ją, K. ir D., E.. Ji neprisimena, ką jai darė tėtė. Mama matė kaip mušė E.. D. buvo nusirengęs, be rūbų, kas vyko nematė, apie tai jai pasakė K., kad tėtė skriaudė kitus vaikus. Tėtė ne visada ją skriaudė. Nėra taip buvę, kad tėtė jai darė skaudžiai. E. buvo be rūbų, kai jį skriaudė tėtė, matė daugiau nei vieną kartą (parodė, kaip skaičiuoja iki 6). S. žino kiek kartų tėtė E. mušė (IV t., b.l. 31-32).

22. Mažametė nukentėjusioji S. M. 2023-10-11 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad gyveno (duomenys neskelbtini), kartu gyveno mama, tėtė. Tėtė pradėjo muštis, mušė mamą, ją, E., D., trankė į sieną galvą. Jai tėtė įstatė mėlynę rankoje, mušė jos dešinę ranką (parodo, kurią vietą). Nežino, kodėl mušė, mušė su kumščiu. Dar mušė su laidu raudonu nuo akumuliatoriaus. Su laidu mušė į ranką, buvo mėlyna. Mušė tik į ranką, jai buvo 8 metai, dabar jai 9 metai. Jis mėgdavo ir S. mušti, matė, bet uždarė duris. Ji matė, kaip per galvą su ranka daug sykių davė. E. mušė, K. vos neišžagino, visur ją tranko. K. ant kojų yra mėlynė. Tėtė grasino, kad jos telefoną sudaužys, tai buvo jos kambaryje. Sakė, kad K. yra „velniukė“. Ji buvo visa raudona. Tėtė K. su diržu mušė, mušė kūną, per liemenį, per nugarą. Matė tris sužalojimus ant kojos, ant pėdos, ant kelių. „Neišžagino“ reiškia, kad ją visą mušė. Ji matė, kad K. visą mušė, taip pat matė ir E.. Jie tuomet buvo abu kambaryje, apie tai jai pasakojo E.. Dabar kartu su tėčiu nebegyvena. Tėtė E. vos rankos nesulaužė, norėjo kojas sulaužyti. Jis buvo E. paleidęs kraują iš rankos su peiliu (parodo, kad iš plaštakos). Su diržu E. mušė. Tėtei jis sakė „baik, aš taip nebedarysiu“. E. mušamas buvo apsirengęs su kelnėmis, megztiniu. D. mušė su diržu, jai sakė mama. Ji matė, kad D. skriaudė tėtė, buvo nuėjusi į tėčio kambarį. Tėtis paleido kiaušinį D. tiesiai į kaktą. Tėtė „šnapso“ buteliuką buvo išmetęs D. ant plaukų, plaukai sušlapo.

23. Atsakydama į klausimus parodė, kad tėtė ją mušė su diržu per nugarą, jai tuo metu buvo 7-8 metai, buvo mėlynių. Suaugusieji nematė mėlynių, nes tamsiai apsirengė. Jai skaudėjo, kai tėtė ją mušė. Tėtė ją skriaudė 5 dienas, vakar, užvakar, ketvirtadienį, penktadienį, šeštadienį. Tėtė ją skriaudė pavasarį, per atostogas, tuo metu buvo pirmoke, o S. „nulinukė“. Tėtė ją skriaudė per 9 mėnesius, nes visus vaikus mušė per 9 mėnesius, nes ji buvo mačiusi, pažiūrėjo kalendorių. Senelis jau mirė. Nežino, ar tėtė skriaudė vaikus prieš senelio mirtį, dar nebuvo jų. Kai tėtė ją skriaudė, ji vilkėjo kelnes, megztinį. D. mušamas vilkėjo kelnes ir marškinėlius. K. mušama vilkėjo megztinį ir kelnes. Vaikai nebuvo be rūbų, kai juos tėtė skriaudė. Tėtė buvo išprotėjęs nuo alaus, kai mušė vaikus. Kai buvo negirtas sakė „jis nieko blogo nepadarė“, buvo piktas. Diržą nupirko mama. Tėtė jį pasiimdavo nuo fotelio. Diržas buvo juodas. Ji atvyko iš Vaikų teisių namų, ten nėra diržo, laido. Vaikai jautėsi blogai, kai tėtė juos skriaudė, nes tėtė be reikalo juos skriaudė. Skriaudžiami tėčio verkė visi vaikai (IV t., b.l. 24-25).

24. Liudytoja L. B. parodė, kad ji yra buvusi D. M. auklėtoja, vaikas mokėsi pagal palengvintą programą. Jis neatviravo, kas vyksta namuose, smurtavimo žymių ant vaiko kūno nemačiusi, bendraudavo su jo mama. Kaltinamojo nėra mačiusi.

25. Liudytoja D. K. parodė, kad ji buvusi S. M. auklėtoja, mergaitę dažniausiai atvesdavo tėtis. Niekada nematė smurto žymių ant mergaitės kūno, buvo labai nustebusi iš mamos sužinojusi, kad šeimoje smurtaujama. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad iš M. K. girdėjo apie kaltinamojo mėginimą išžaginti K. M. ir 17 metų trukusį smurtavimą.

26. Liudytoja Ž. P. parodė, kad buvo S. M. ir S. M. auklėtoja, mergaites į darželį atvesdavo kaltinamasis, mergaitės jo laukdavo, nėra mačiusi kaltinamojo neblaivaus.

27. Liudytoja A. K. parodė, kad buvo K. M. auklėtoja ir D. M. dailės mokytoja. Niekada nepastebėjo nei vieno jų neįprasto, liūdno elgesio. Buvo labai nustebusi iš mamos išgirdusi apie kaltinamojo smurtavimą ir priekabiavimą.

28. Liudytoja L. P. parodė, kad yra socialinė darbuotoja, 2023 metais įtarė du kartus, kad kaltinamasis piktnaudžiauja alkoholiu. Tik 2023 metų rugsėjį M. K. ir K. M. jai papasakojo, kad bijo grįžti į namus, prieš jas kaltinamasis smurtaus. Viską girdėjo kartu buvusi kolegė L. L.. K. M. pradėjo pasakoti, kad anksčiau, ne vakar, kaltinamasis jai liepė nusirengti nuogai ir gulti į lovą tarp mamos ir jo, minėjo, kad baudžia vaikus liepdamas jiems išsirengti nuogai. M. K. pasakė, kad apie tai ji pasipasakojo klebonui, o šis liepė kreiptis į socialinį darbuotoją. Liudytoja iškvietė policiją. Kaltinamasis jai sakė apie drausminimo priemonę – klupdymą į kampą, tačiau kūniško baudimo požymių liudytoja nepastebėjusi. Kaltinamasis anksčiau jai yra sakęs, esą jis – Dievo sūnus, savaip bendrauja su D., todėl liudytoja padarė išvadą, kad jis neblaivus klejoja.

29. Liudytoja L. L. parodė, kad ji yra socialinė darbuotoja, 2023-09-04 su liudytoja L. P. lankėsi nukentėjusiosios šeimoje. Pirmoji pradėjo kalbėti pati M. K., labai jaudinosi, verkė ir labai bijojo kad neišgirstų kaltinamasis. Sakė, kad labai jo bijo, kaltinamasis K. M. bando guldytis į lovą, o nukentėjusioji bando vaiką apsaugoti, bet ji pati jo bijo. K. M. parodė lovą, kur vykstą tie reikalai. Liudytoja suprato, kad tai vienas buvęs toks nemalonus įvykis, K. M. tiksliai galėjo jį papasakoti. Pati K. M. parodė lovą, kaip tėtis guli vidury, o ji su mama jam iš šonų. Kad kaltinamasis liepė jai kažką daryti su jo organu, o mamai liepė ją pamokinti kaip tai daryti. Mergaitė sakė, kad jai labai nemalonu. K. M. sakė, kad nieko jam nepavyko padaryti, nes mama liepė jai išeiti į kitą kambarį kažko atnešti, ir ji išėjo, tuo išsigelbėjo iš situacijos. Mergaitė sakė, kad lietė lytinį organą, kad organas sukietėjo, kad jis nurodinėjo ką reikia daryti. Jos jautė didelę baimę, nenorą tai pasakoti, kad nenukentėtų labiau. Sakė, kad jei tai sužinos kaltinamasis, tai negalės čia gyventi. M. K. sakė, kad kaltinamasis su ja ir vaikais agresyvus. Abi labai verkė, jautėsi jų baimė. Nukentėjusioji sakė, kad tai kartojasi, kad ji kažkada plika buvo išvaryta į laiptinę, neįleido į namus. Liudytojos iškvietė policijos pareigūnus ir jų sulaukė, tiksliau L. P. iškvietė policiją. Policijai atvykus paaiškino situaciją, pareigūnai nuėjo pakalbėti su R. M..

30. Liudytojas A. U. parodė, kad yra kunigas, negali atskleisti informacijos, sužinotos išpažinties metu, bet gali raginti tą padaryti. R. M. šeimoje lankėsi 2019 ir 2020 metais, kaltinamasis jam minėjo atradęs savo tikėjimą. M. K. ir K. M. lanko Šv.Mišias kiekvieną sekmadienį.

31. Liudytoja Aurelija Astrauskaitė – Zimblienė parodė, kad yra policijos pareigūnė, pirmoji apklausiusi kaltinamąjį. Išaiškino jam teises, teisę į advokatą, bet jis jo nepageidavo. Suprato įtarimo pobūdį, savanoriškai davė parodymus, sulaikytas nebuvo. Kitą kartą buvo apklausiamas dėl papildomų įrodymų, kalbėti atsisakė, nes jautė psichologinį spaudimą.

32. Liudytoja A. M. parodė, kad yra vaikų psichologė, konsultavo D. M.. Pirmųjų konsultacijų metu pasirodė gana linksmas, kiek nerimastingas. Vėliau kartas nuo karto pasakojo apie savo šeimą, sakė, kad kaltinamasis muša vaikus iki kraujo, sakė, kad muša diržu ir laidu, nurengia nuogai. Apie tai vaikas pasakojo gana ramiai, be intensyvių emocijų, iš to daro prielaidą, kad toks tėvo elgesys vaikui jau buvo įprastas. Taip pat yra verkęs, kai kalbėjosi apie vaikų skriaudimą.

33. Liudytoja E. D. parodė, kad ji buvusi nukentėjusiojo E. M. auklėtoja, vaiką apibūdina kaip mėgstantį pasipykti su draugais. Yra sakęs, kad tėtis yra griežtas, tačiau smurto žymių ant vaiko nėra pastebėjusi.

34. Ekspertė Sigutė Stanaitienė parodė, kad ji kaip psichiatrė visiškai tvirtina savo išvadą dėl K. M., D. M. ir S. M.. K. M. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jai būtina psichologinė pagalba. Jos įgimtas protinis neįgalumas neturi sąsajų su potrauminio streso sutrikimu. D. M. lengvas protinis atsilikimas nesusijęs su sveikatos sutrikdymu, S. M. psichikos sveikatos sutrikimų nenustatė.

35. Ekspertė Tautvilė Gabnytė – Nagi parodė, kad ji kaip psichologė visiškai tvirtina savo išvadą dėl K. M., jos parodymai realistiški, kūno kalba atitinka pasakojimo turinį.

36. Ekspertė Agnė Šimulytė parodė, kad ji kaip psichiatrė tyrė E. M. psichinę būseną, visiškai tvirtina savo išvadą, joje atskleidė nukentėjusiojo užsidarymą, jo jaučiamą gėdą ir liūdesį. Jis bijo kaltinamojo, bijo prasižengti, žino, kad bus fiziškai baudžiamas. Jo didelė vidinė sumaištis galėjo įtakoti agresyvų jo elgesį, nors ekspertizės metu agresija nepasireiškė.

37. 2023-09-04 M. K. protokolu-pareiškimu įrodoma, kad jos teigimu 2023 metų gegužės mėnesį vakare apie 22 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini) miegamajame kambaryje jos sugyventinis R. M., gim. (duomenys neskelbtini) būdamas girtas liepė nusirengti drabužius jai ir dukrai K. M., gim. (duomenys neskelbtini), pats nusirengęs nuogai atsigulė į lova tarp jų nuogų ir liepė dukrai K. M. pastatyti (masturbuoti jo lytinį organą), bei liepė jai mokyti masturbuoti dukrą. Dukra paėmusi ranka tėvo lytinį organą jos akivaizdoje apie 10 minučių jį masturbavo. Prašo policijos pareigūnų sugyventinį R. M., dėl jo neteisėtu veiksmų nubausti įstatymo numatyta tvarka (I tomas, b.l. 15-22).

38. 2023-09-05 įvykio vietos apžiūros protokolu įrodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini), butas daugiabučiame name. Miegamajame kambaryje, dešinėje pusėje, prie baltos spalvos medinių durų yra vaikiška lova. Šalia vaikiškos lovos, arčiau lango stovi rudos spalvos spinta su dviem durimis. Už rudos spalvos spintos, prie lango stovi sofa, su rudos spalvos rėmais ant kurios uždėtas raudonos spalvos pledas (tiksli įvykio vieta). Reikšmingų pėdsakų, objektų neužfiksuota, įvykio vietoje fotografuota (I tomas, b.l. 61-78).

39. 2024-01-25 papildomo įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėtas tas pats butas, bute nėra elektros. Viduriniame kambaryje yra saulės energijos kaupimo baterijos sujungtos raudonos spalvos laidais, buvo ieškoma raudonos spalvos laido ir diržo, apie kuriuos kalbėjo nepilnamečiai savo apklausų metu, tačiau jie nerasti. Taip pat M. K. nurodė, kad diržą, apie kurį savo apklausų metu kalbėjo jos nepilnamečiai vaikai, ji pati, ankščiau dar iki įvykio, yra išmetusi (I tomas, b.l. 79-95).

40. VTMT Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G 3623/2023(01) nurodoma, kad remiantis K. M., gim. (duomenys neskelbtini) kūno apžiūros duomenimis, pateikiama išvada: 1. K. M. kairiame dilbyje rasta poodinė kraujosruva, susiformavusi maždaug 5-10 parų laikotarpyje iki kūno apžiūros, galėjo būti padaryta kontaktuojant su bet kokiu kietu-buku daiktu, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Kitose kūno vietose sužalojimų nerasta. 2. K. M. mergystės plėvė nepažeista, lytinio akto požymių nėra. 3. K. M. išangės srityje sužalojimų nėra. Lytinio akto požymių nėra (II tomas, b.l. 61-62).

41. 2023-09-07 Šiaulių vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 6VSV-3770 nurodyta, kad pokalbio su vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais metu K. M. nurodė, kad namie tėtis mušdavo mamą, ją ir brolius. Mergaitė nurodė, kad jau du kartus yra bėgusi iš namų, vienas kartas buvo žiemą, kai tėtis prie jos priėjo su peiliu, ji išsigando, antras kartas – pavasarį, kai ji kalbėjosi su tėčiu, sakė jam tiesą, o jis netikėjo ir liepė eiti į kambarį nusirengti. Buvo atvejis, kai tėtis liepė broliams ir seserims eiti miegoti, o jai liepė eiti į virtuvę nusirengti nuogai. Ji liko su mama ir tėčiu. Mergaitė pakluso tėčiui ir nuėjo į virtuvę nusirengė. Mama nieko negalėjo padaryti, nes „tėtis būtų ją užmušęs“. Viskas vykdavo tėčiui esant neblaiviam. Būdavo, kad tėtis liepdavo jai nusirengti, pabūti kelias valandas ir vėl apsirengti. Be mamos daugiau niekas to nematė. Norėtų, kad mama būtų nebijojusi ją užstoti, tačiau tėtis mamai grasindavo Vaiko teisėmis, sakydavo, kad jeigu pasiskųs socialinei darbuotojai, atvažiuos Vaikų teisės ir atims vaikus. Taip pat tėtis liepdavo klūpėti ant kelių prieš jį. Kai tėtis būdavo blaivus, su broliais ir seserimis elgdavosi gražiai, kai girtas – „bausdavo žiauriausiais būdais, pavyzdžiui mušdavo laidais ir diržu, kad liktų mėlynės“ (I tomas, b.l. 118-132).

42. Globos namų „Užuovėja“ Vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje nurodyta, kad K. M. pokalbio metu nuolat dalinasi prisiminimais apie iš tėvo galimai patirtą įvairaus pobūdžio smurtą: išsako, jog tėvas gausiai vartojo alkoholį, mušdavo ją, brolius ir seseris bei motiną, liepdavo visiems nusirengti nuogai ir žemindavo, teigia, kad jo paliepimams nusirengti būdavo paklūstama bijant fizinio smurto. Dėl seksualinio smurto K. M. psichologinio vertinimo metu nebuvo klausta, nes dėl šios situacijos ji jau dalyvavo apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją (II tomas, b.l. 66-69).

43. 2017-01-18 Neįgalumo lygio vertinimo aktas Nr. NL-109. K. M. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis (F70.0 lengvas protinis atsilikimas), galioja iki 2026-02-13 (II tomas, b.l. 158-163).

44. 2024 m. kovo 19- gegužės 20 d. K. M. VTPT ekspertizės aktas Nr. 103MS-180/2023, kuriame atsakymai į nutartyje pateiktus klausimus (teismo vaikų ir paauglių psichiatrė ekspertė pagal savo kompetenciją atsakė į klausimus Nr. 4. 5; teismo vaikų ir paauglių psichologė ekspertė pagal savo kompetenciją atsakė į klausimus Nr. 1-3): 1. K. M. nenustatyta tokių kalbos ir pažintinės veiklos (dėmesio, atminties, mąstymo) ypatumų, dėl kurių ji negalėtų suprasti konkrečių faktinių (kas, kur, ką darė) byloje tiriamų įvykių aplinkybių, jų įsiminti bei atgaminti praėjus kuriam laikui apklausos metu. 2. K. M. tiek byloje tiriamų įvykių, tiek šiuo (ekspertizės) metu galėjo/gali suprasti jos bei jos šeimos narių atžvilgiu galimai atliekamų fizinio smurto veiksmų pobūdį, ribotai, primityviai suprato ir jų reikšmę, tačiau ji negalėjo suvokti ir vis dar nesuvokia jos atžvilgiu galimai atliktų seksualinių veiksmų esmės (ilgainiui ji įgijo daugiau žinių apie jų pobūdį, tačiau nesuprato ir vis dar nesupranta jų reikšmės). Dėl to bei dėl labai žemų intelektinių gebėjimų, fizinio silpnumo, priklausomo santykio su įtariamuoju (jis – jos tėtis, šeimos rūpintojas, kurio bijojo visa šeima) K. M. negalėjo šiems veiksmams aktyviau priešintis. Taip pat, tiek K. M. suvokimą apie seksualinių veiksmų jos atžvilgiu esmę, tiek jos gebėjimą aktyviau priešintis reikšmingai veikėjos mamos elgesys (plačiau – išvadų dalyje). 3. Padidintas polinkis fantazuoti (painioti vaizduotės produkciją su realiai įvykiais) K. M. nenustatytas. Dėl labai žemų intelektinių gebėjimų K. M. yra padidintai įtaigi, ypatingai situacijose, kurios jai naujos, nesuprantamos arba susijusios su santykiu su kitais (ji gali greitai susižavėti, prisirišti, imti pasitikėti, visą gaunamą informaciją priimti tiesiogiai, nenumatyti paslėptų prasmių). Duomenų, kurie neleistų tikėti bei remtis K. M. duotais parodymais tolesniuose procesiniuose veiksmuose negauta. 4. K. M., dėl jai nustatyto potrauminio streso sutrikimo nerekomenduojama dalyvauti tolimesnių procesinių veiksmų atlikime bei teisminiame bylos nagrinėjime. 5. Šiuo metu K. M. konstatuojamas potrauminio streso sutrikimas (F43.1), tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su byloje tiriama nusikalstama veika ir tai vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (III tomas, b.l. 100-109).

45. 2024-02-23 Šiaulių vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 6VSV-801 nurodyta, kad pokalbio su vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais metu E. M. nurodė, kad tėvas negražiai elgdavosi su juo ir broliu, seserimis: „kartais liepdavo nusirengti ir klūpėti esame klūpėję nuogi visi kartu arba po vieną. Matydavo nuogus brolį ir seseris. Būdavo, kad tada tėtis ir mušdavo.“ ( I tomas, b.l. 160-173).

46. Globos namų „Užuovėja“ Vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje nurodyta, kad E. M. kalbėdamas apie tėvą išsako, kad tėvas yra „blogas“, vartoja alkoholį, „skriaudžia“ ( II tomas, b.l. 78-79).

47. 2021-09-22 Neįgalumo lygio vertinimo aktas Nr. NL-2233. E. M. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis (F70.1 lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ir gydymo), galioja iki 2027-05-06 (II tomas, b.l. 172-177).

48. 2024 m. kovo 21- gegužės 21 d. E. M. VTPT ekspertizės aktas Nr. 103MS-180/2023, kuriame atsakymai į nutartyje pateiktus klausimus (teismo vaikų ir paauglių psichiatrė ekspertė pagal savo kompetenciją atsakė į klausimus Nr. 4, 5; teismo vaikų ir paauglių psichologė ekspertė pagal savo kompetenciją atsakė j klausimus Nr. 1-3): 1. E. M., atsižvelgiant į jo psichikos būseną, jam būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jo protinio išsivystymo lygį bei turimas žinias (jis galėjo ir gali suprasti fizinio bei seksualinio smurto pobūdį, bet ne tų veiksmų reikšmę), galėjo įsiminti konkrečias faktines byloje tiriamų įvykių aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus. 2. E. M., atsižvelgiant į jo psichikos būseną, jam būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jo protinio išsivystymo lygį bei turimas žinias (jis galėjo ir gali suprasti fizinio bei seksualinio smurto pobūdį, bet ne tų veiksmų reikšme), savo būseną (fizinį silpnumą, nuolatine įtariamojo baimę), negalėjo aktyviau įtariamojoje atžvilgiu atliekamiems veiksmams priešintis. 3. E. M. nenustatyta tokių individualių psichologinių ypatumų (nei padidintas polinkis fantazuoti, nei padidintas polinkis įtaigumui), dėl kurių jis negalėtų būti liudytoju šioje byloje, t.y. duoti parodymų iš asmeninės patirties. Vertinant E. M. parodymus, rekomenduojama atsižvelgti į jo emocinę būseną (išreikšta įtariamojo baimė, jo kaip grėsmingo suvokimas), dėl ko jis vengia atskleisti visas jam žinomas bylai reikšmingas aplinkybes (jo neverbalika rodo baimę atvirai apie tai pasakoti). 4. E. M., dėl jam nustatytų sutrikimų dalyvauti (iki)teisminio tyrimo veiksmuose nerekomenduojama. 5 Šiuo metu E. M. konstatuojami kiti emocijų sutrikimai (P93.8), tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su įtariamojo R. M. elgsena ir tai vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (III tomas, b.l. 110-117).

49. 2024-02-20 ir 2024-02-23 Šiaulių vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 6-VSV-136 ir Nr. 6VSV-802 nurodyta, kad vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams išklausyti D. M. nuomonės nepavyko dėl jo sveikatos (II tomas, b.l. 9-21).

50. Globos namų „Užuovėja“ Vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje nurodyta, kad D. M. psichologei pasakojo, kad „tėvas pavartodavo alkoholio, tada liepdavo nusirengti bei visus juos daužydavo su kuo papuola, už nieką, už bet ką, ką norėdavo, tą su jais ir darydavo“ (II tomas, b.l. 74-75).

51. 2023-02-14 Neįgalumo lygio vertinimo aktas Nr. NL-390. D. M. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis (F70.8 lengvas protinis atsilikimas, kiti elgesio sutrikimai), galioja iki 2025-02-07. (III tomas, b.l. 4-10).

52. 2024 m. kovo 21- gegužės 21 d. D. M. VTPT ekspertizės aktas Nr. 103MS-180/2023, kuriame atsakymai į nutartyje pateiktus klausimus (teismo vaikų ir paauglių psichiatrė ekspertė pagal savo kompetenciją atsakė į klausimus Nr. 4, 5; teismo vaikų ir paauglių psichologė ekspertė pagal savo kompetenciją atsakė į klausimus Nr. 1-3): 1. D. M., atsižvelgiant į jo psichikos būseną, jam būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jo protinio išsivystymo lygį bei turimas žinias (jis galėjo ir gali suprasti fizinio bei seksualinio smurto pobūdį, bet ne tų veiksmų reikšme), galėjo įsiminti konkrečias faktines byloje tiriamų įvykių aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus. Papildomai atsakyta 3 punkte. 2. D. M., atsižvelgiant į jo psichikos būseną, jam būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jo protinio išsivystymo lygį bei turimas nepilnas žinias (jis galėjo ir gali suprasti fizinio bei seksualinio smurto pobūdį, bet ne tų veiksmų reikšmę), savo būseną (fizinį silpnumą, nuolatine įtariamojo baime), negalėjo įtariamojo jo atžvilgiu atliekamiems veiksmams aktyviau priešintis. 3. D. M. nenustatytas nei padidintas polinkis fantazuoti, nei padidintas polinkis įtaigumui. Įvertinus turimą medžiagą bei jo emocinę būseną ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (išreikšta įtariamojo baimė, jo kaip grėsmingo suvokimas), galima pagrįstai manyti, kad D. M. neatsikleidė visų jam žinomų bylai reikšmingų aplinkybių, o duodamas parodymus rėmėsi asmenine patirtimi. 4. D. M., dėl jam nustatytų sutrikimų dalyvauti (iki)teisminio tyrimo veiksmuose nerekomenduojama. 5. Šiuo metu D. M. konstatuojami kiti emocijų sutrikimai vaikystėje (F93.8); šis sutrikimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejamas su įtariamojo R. M. elgsena (galimai fiziniu smurtu) ir tai vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (III tomas, b.l. 118-125).

53. 2024-02-23 Šiaulių vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 6VSV-800 nurodyta, kad pokalbio su vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais metu S. M. nurodė, kad tėtis negražiai su ja elgdavosi, mušdavo, liepdavo klūpėti nusirengus „plikai“. Tėtis taip darydavo ne tik jai, bet ir broliams, ir seserims (I tomas, b.l. 174-179, II tomas, b.l. 1-8).

54. Globos namų „Užuovėja“ Vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje nurodyta, kad S. M. kalbantis apie namų situaciją išsako, kad su tėvu šiuo metu nebegyvena, kadangi jis yra „blogas“, „keikiasi“, „mus muša“ (II tomas, b.l. 80-82).

55. 2022-09-09 Neįgalumo lygio vertinimo aktas Nr. NL-2076, S. M. nustatytas lengvas neįgalumo lygis (F70.8 lengvas protinis atsilikimas, kiti elgesio sutrikimai), galioja iki 2024-08-01. (III tomas, b.l. 20-26).

56. 2024 m. kovo 19 d. – gegužės 31 d. S. M. VTPT ekspertizės aktas Nr. 103MS-180/2023, kuriame atsakymai į nutartyje pateiktus klausimus (teismo vaikų ir paauglių psichiatrė ekspertė pagal savo kompetenciją atsakė į klausimus Nr. 4, 5; teismo vaikų ir paauglių psichologė ekspertė pagal savo kompetenciją atsakė į klausimus Nr. 1-3): 1. S. M. nenustatyta tokių kalbos ir pažintinės veiklos (dėmesio, atminties, mąstymo) ypatumų, dėl kurių ji negalėtų suprasti konkrečių faktinių byloje tiriamų aplinkybių, jų įsidėmėti bei praėjus kuriam laikui duoti parodymų apie tai. Detalesnių parodymų S. M. neduoda dėl to, jog atsiskleisti apie patirtis artimoje aplinkoje jai emociškai sunku, taip pat dėl išliekančios įtariamojo bausmės baimės, dėl atsiskleidimo bei išgyvenamų dviprasmiškų jausmų jam. 2. Byloje tiriamų įvykių metu S. M. galėjo suprasti jos bei kitų šeimos narių atžvilgiu galimai atliekamų įtariamojo fizinio smurto veiksmų pobūdį, tačiau ji nesuprato ir vis dar nesupranta jų reikšmės; tiek byloje tiriamų įvykių, tiek šiuo (ekspertizės) metu S. M. visiškai nesuvokia seksualinės prievartos esmės (nei pobūdžio, nei reikšmės). Dėl to bei dėl mažo amžiaus, santykio su įtariamuoju ypatumų ir emocinės būsenos S. M. negalėjo aktyviau priešintis byloje tiriamiems veiksmams. 3. Padidintas polinkis fantazuoti (painioti vaizduotės produkciją su realiais įvykiais) S. M. nenustatytas. Dėl mažo amžiaus bei labai žemų intelektinių gebėjimų S. M. yra padidintai įtaigi, ypatingai jai nepažįstamose, naujose situacijose. Nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis S. M. parodymais tolesniuose procesiniuose veiksmuose, tačiau vertinant jos parodymus rekomenduojama atkreipti dėmesį į jos emocinę būseną, susijusią su atsiskleidimu, bei jai nustatytą seksualizuotą elgesį, kurie liudija, kad parodymus S. M. galimai davė nepilna apimtimi (t.y. neatskleidė visų turimų patyrimų). 4. Dėl S. M. kylančių neigiamų emocijų pokalbio bylai reikšmingomis temomis metu (nerimo, įtampos), toliau dalyvauti (iki)teisminio tyrimo procesiniuose veiksmuose jai nerekomenduojama. 5. S. M. psichikos sutrikimų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusių dėl byloje nagrinėjamų įvykių, nekonstatuojama, sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas (III tomas, b.l. 126-135).

57. 2024-02-23 Šiaulių vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 6VSV-807 nurodyta, kad pokalbio su vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais metu S. M. nurodė, kad tėtis su ja negražiai elgdavosi: „mušdavo, liepdavo nusirengti ir klūpėti ant žemės“. Mergaitė teigė, kad taip darydavo tėtis ne tik jai, bet ir broliams, seserims (I tomas, b.l. 144-159).

58. Globos namų „Užuovėja“ Vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje nurodyta, kad S. M. kalbėdama apie šeimą pateikia itin pozityvų šeimos vaizdą, tikėtina, kad norimą pateikia už turimą (mergaitė pasakoja kaip su visa šeima eina pasivaikščioti, žaidžia visi drauge ir kt., „mano šeima yra gera“, „mes visi draugiški“), tačiau pokalbio eigoje atsiskleidžia ir turimi sudėtingi mergaitės išgyvenimai – mažametė ima dalintis, kad šiuo metu negyvena su tėčiu, nes „jis blogas“, tačiau mergaitė iš karto pasakoja, kad jai tėtis „nieko nedaro, nemuša, tik kitus muša su kulokais per rankas“ (II tomas, b.l. 76-77).

59. 2024 m. kovo 19 d. – gegužės 31 d. S. M. VTPT ekspertizės aktas Nr. 103MS-180/2023, kuriame atsakymai į nutartyje pateiktus klausimus (teismo vaikų ir paauglių psichiatrė ekspertė pagal savo kompetenciją atsakė į klausimus Nr. 4, 5; teismo vaikų ir paauglių psichologė ekspertė pagal savo kompetenciją atsakė į klausimus Nr. 1-3): 1. S. M. nenustatyta tokių kalbos ir pažintinės veiklos (dėmesio, atminties, mąstymo) ypatumų, dėl kurių ji negalėtų suprasti konkrečių faktinių (kas, ką darė) byloje tiriamų įvykių aplinkybių, jų įsidėmėti bei praėjus kuriam laikui juos atgaminti apklausų metų. Vis tik, nuoseklių bei detalių parodymų S. M. neduoda dėl žemų intelektinių gebėjimų, jai būdingų individualių ypatumų (uždara, nepasitikinti, slopinanti savo išgyvenimus), išliekančios įtariamojo bausmės baimės dėl atsivėrimo bei susiklosčiusios šeimos situacijos, kuomet ilgą laiką buvo slopinami pasakojimai apie šeimoje vykstančius įvykius. 2. S. M. galėjo suprasti jos atžvilgiu galimai atliekamų fizinio smurto veiksmų pobūdį, tačiau ji nesuprato, ir vis dar nesupranta jų reikšmės; tiek byloje tiriamų įvykių, tiek šiuo metu S. M. visiškai nesuvokė/nesuvokia seksualinės prievartos esmės (nei pobūdžio, nei reikšmės). Dėl to bei dėl mažo amžiaus, santykio su įtariamuoju ypatumų ir emocinės būsenos (jis – jos tėtis, jai reikšmingas asmuo, kuris ir ja rūpinosi, ir gąsdino) S. M. negalėjo aktyviau šiems veiksmams priešintis. 3. Padidintas polinkis fantazuoti (painioti vaizduotės produkciją su realiais įvykiais) S. M. nenustatytas. S. M. yra tokio amžiaus bei tokio protinio išsivystymo lygmens, kuomet ji vis dar yra priklausoma nuo jai reikšmingų suaugusių, todėl natūraliai yra paveikesnė jų nuomonėms, vertinimams, žodžiams. Nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis S. M. parodymais tolesniuose procesiniuose veiksmuose, tačiau vertinant jos parodymus rekomenduoja atkreipti dėmesį į tai. kad juos ji galimai davė ne pilna apimtimi. 4. S. M., dėl dabartinės jos emocinės būsenos dalyvauti (iki)teisminio tyrimo veiksmuose ir teismo posėdžiuose nerekomenduojama. 5. Šiuo metu S. M. psichikos sutrikimas nekonstatuojamas, todėl sveikatos sutrikdymas nevertinamas (III tomas, b.l. 136-142).

60. Asmens su negalia pažymėjimas AP Nr. 0014111. M. K. nuo 2024-03-05 neterminuotai nustatytas 50 procentų dalyvumo lygis (V tomas, b.l. 18-19).

61. 2024-03-04 Dalyvumo lygio vertinimo aktas Nr. DL-488. M. K. nuo 2024-02-02 nustatytas F70.8 lengvas protinis atsilikimas, kiti elgesio sutrikimai (V tomas, b.l. 28-35).

62. Radviliškio parapijos bendruomenės Socialinių paslaugų centras informavo (2023-10-27 raštas Nr. SD-), kad M. K. ir R. M. šeimai nuo 2017-09-20 buvo teikiamos socialinės paslaugos dėl tėvų socialinių ir pozityvios tėvystės įgūdžių stokos. Apsilankymų metu nebuvo užfiksuota smurto atvejų šeimoje, nebuvo gautos informacijos apie galimus smurto atvejus nei iš kitų institucijų, nei iš pačių paslaugų gavėjų. 2023-09-04 gavus informacijos iš paslaugų gavėjos M. K. apie galimą smurto atvejį šeimoje buvo iš karto sureaguota ir kreiptasi į atitinkamas institucijas (II tomas, b.l 51-53).

Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktai (nukentėjusysis E. M.)

63. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus, būti atsakingais už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu, ir vaikui sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Nukentėjusiojo E. M. parodymais įrodyta, kad kaltinamasis R. M. piktnaudžiavo šiomis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. nuo 2022 metų rugsėjo iki 2023-09-04, nenustatytą kiekį kartų, nukentėjusiajam mažamečiui E. M. liepė nusirengti nuogai ir 2 kartus su storu pagaliu trenkė jam per nugarą ir 1 kartą per galvą, nenustatytą skaičių kartų liepė nusirengti nuogai ir klūpėti ant žemės, nuogą mušė su diržu ir storu raudonos spalvos laidu per rankas, nugarą ir kojas. Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtina aukščiau nurodyti nukentėjusiosios M. K. parodymai duoti ir teisme, ir ikiteisminio tyrimo metu, kad kaltinamasis liepęs E. M. nuogai nusirengti be priežasties, mušdavo laidu. Be to tokius pačius parodymus davė kiti šeimoje augę vaikai: K. M. parodė, kad kaltinamasis E. M. mušė rykšte, laidu, ranka, D. M. parodė, kad matęs raudoną E. M. nugarą, matė sužalotas rankas, tiesiogiai parodė, kad E. M. tėtis mušė su storu pagaliu, sudavė jam pagaliu per nugarą, pilvą, kojas, galvą. S. M. parodė, kad matė, kaip kaltinamasis mušė brolį E. M. su diržu, taip pat laidu per nugarą, paleido iš lūpos kraują ir trankė į sieną, matė jį be rūbų, kai buvo skriaudžiamas.

64. Tokius nukentėjusiųjų parodymus visiškai patvirtina atliktos psichiatrijos ekspertizės aktas, kuris teisiamojo posėdžio metu buvo patvirtintas jį pasirašiusiųjų ekspertų, taip pat globos namų „Užuovėja“ išvada.

65. Tokie nukentėjusiųjų parodymais kategoriškai patvirtina kaltinamojo veiksmus žalojant E. M., ir akivaizdu, kad tokiu smurtaujančiu elgesiu kaltinamasis sukėlė mažamečiui sūnui E. M. kitus emocinius sutrikimus (P93.8), šie sutrikimai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su R. M. elgsena, ir kompetentingų specialistų kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, tai yra kaltinamasis R. M. savo tyčiniais veiksmais, smurtaudamas prieš savo sūnų ir dar mažametį, padarė nusikalstamą veiką Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose.

Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktai (nukentėjusysis D. M.)

66. Taip pat visiškai įrodyta, kad R. M. Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalis numatytas tėvų teises ir pareigas pažeidė dėl D. M.. Kaltinamasis nepripažįsta smurtavęs prieš šį nukentėjusįjį, tačiau D. M. tiesiogiai nurodė, kad kaltinamasis daužydavo su laidu į nugarą, trenkė į nugarą daug kartų, paleido su stiklainiu į galvą, mušė su laidu, liepė nusirengti, gultis ant lovos ir sudavė per nugarą daugiau negu du kartus, mušė diržu, trenkė į kojas, nugarą, rankas, kaklą, galvą, atsirado mėlynės, yra jį mušęs su rankom, skriausdavo jį vos ne kasdien. Liepė jam suduoti E. M., arba tėtis suduos jam pačiam. Tokius nukentėjusiojo parodymus visiškai patvirtina kitų nukentėjusiųjų, gyvenusių kartu ir mačiusių kaltinamojo smurtavimus, parodymai. Nukentėjusioji M. K. parodė, kad kaltinamasis nurengdavo D. M., matė, kaip metė į jį stiklainį, mušė diržu, rykšte, liepdavo nusirengti. K. M. parodymais kaltinamasis mušė D. M. su laidais, pataikydavo visur, į užpakalį, nugarą, E. M. parodė, kad R. M. daužė nukentėjusįjį daužė su raudonu laidu, matė du kartus. S. M. patvirtino, kad kaltinamasis liepdavo D. M. rengtis nuogai, S. M. parodė, kad kaltinamasis D. M. galvą trankė į sieną, mušė kumščiu bei raudonu laidu nuo akumuliatoriaus. Mama (M. K.) jai sakė, kad kaltinamasis Deividą mušė su diržu, ji pati matė, kad D. M. skriaudė tėtė, paleido kiaušinį tiesiai į kaktą, „šnapso“ buteliuką buvo išmetęs jam ant plaukų, plaukai sušlapo.

67. Tokie nukentėjusiųjų parodymais kategoriškai patvirtina kaltinamojo veiksmus žalojant D. M., ir akivaizdu, kad tokiu smurtaujančiu elgesiu kaltinamasis sukėlė mažamečiui sūnui D. M. kitus emocinius sutrikimus vaikystėje (F93.8), šis sutrikimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejamas su R. M. elgsena – fiziniu smurtu ir kompetentingų specialistų kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, tai yra kaltinamasis R. M. savo tyčiniais veiksmais, smurtaudamas prieš savo sūnų ir dar mažametį, padarė nusikalstamą veiką numatytą Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose.

Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalis ir 149 straipsnio 3 dalis, 150 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 1 dalis, 138 straipsnio 2 dalies 1 punktas (nukentėjusioji K. M.)

68. Nors kaltinamasis R. M. nepripažįsta atlikęs kokius nors seksualinio pobūdžio veiksmus prieš savo dukrą K. M., tokie jo parodymai visiškai paneigti nukentėjusiųjų duotais, vienas kitam neprieštaraujančiais įrodymais ir kita rašytine bylos medžiaga.

69. Atsižvelgiama, kad apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R. M. dėl nusikaltimo, numatyto BK 153 straipsnio 1 dalyje su įtarimu visiškai sutiko, pripažino visus įtarime nurodytus savo veiksmus, dėl tokio savo elgesio jis savo katę pilnai pripažįsta, gailisi, dukters atsiprašė (5 tomas b.l. 132-134).

70. R. M. yra K. M. tėvas, ją augino nuo kūdikystės, todėl žinojo, kad ši turi psichinę negalią, ir tuo naudojosi. K. M. buvo apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, ir detaliai davė parodymus, kad kaltinamasis liepė jai ir nukentėjusiajai M. K. nusirengti, atsigulti į lovą, pats nusirengė, liepė M. K. liesti jo lytinius organus, liepė K. M. jį masturbuoti, ir ji tai darė, tai yra prievarta verčiama ranka lietė kaltinamojo lytinius organus. Visiškai tokius pačius parodymus davė ir kartu su nukentėjusiąja buvusi ir prievartą patyrusi nukentėjusioji M. K., be to, K. M. parodymų tikrumą ir jos pašlijusią psichinę būklę dėl prieš ją įvykdyto nusikaltimo patvirtina jos psichiatrinę ekspertizę atlikusi ekspertė, bei pirmoji apie šį įvykį išgirdusi liudytoja L. P.. Šių įrodymų visuma daroma kategoriška išvada, kad R. M. tyčia, versdamas K. M. liesti jo lytinius organus, tokiu būdu seksualiai prievartavo nepilnametę K. M. kitokio fizinio sąlyčio būdu, tai yra padarė nusikaltimą numatytą Baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 3 dalyje.

71. Taip pat nukentėjusiosios K. M. parodymais įrodyta, kad kaltinamasis liepė jai ir nukentėjusiajai M. K. nusirengti, atsigulti į lovą, pats nusirengė, liepė M. K. liesti jo lytinius organus, liepė K. M. jį masturbuoti, po to lipti ant jo ir įsikišti sau jo lytinį organą. Tuo R. M. suprato, kad atliks prievartinį lytinį aktą su savo dukra K. M., ir nors ši verkė, kartojo, kad bijo, tai yra aiškiai suprato, kad veikia tyčia, prievarta, siekė su ja atlikti lytinį aktą, tačiau nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes M. K. paprašius dukrą išleisti į tualetą, nukentėjusioji K. M. pabėgo iš namų. Tokius pačius nuoseklius parodymus davė ir kartu su nukentėjusiąja buvusi ir prievartą patyrusi nukentėjusioji M. K., be to, K. M. parodymų tikrumą ir jos pašlijusią psichinę būklę dėl prieš ją įvykdyto nusikaltimo patvirtina jos psichiatrinę ekspertizę atlikusi ekspertė, bei pirmoji apie šį įvykį išgirdusi liudytoja L. P.. Šių įrodymų visuma daroma kategoriška išvada, kad R. M. tyčia, versdamas K. M. praskėsti savo kojas, lipti ant jo, ir įsikišti sau jo varpą į makštį, siekė su nukentėjusiąja lytiškai santykiauti prieš jos valią pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl psichinės negalios, tai yra, kad K. M. negalėjo suprasti seksualinės prievartos reikšmės ir dėl to negalėjo adekvačiai priešintis, tačiau šio nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 3 dalyje.

72. Nuosekliais K. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, įrodyta, kad kaltinamasis R. M. ne mažiau kaip 10 kartų nukentėjusiajai K. M. liepė nuogai nusirengti, jai nusirengus ranka lietė jos krūtinę, lytinius organus. Nukentėjusioji tiesiogiai parodė, kad nusirengus jai, kaltinamasis žiūrėdavo į ją, juokdavosi, sakydavo komplimentus. Ant manekeno parodė, kaip kaltinamasis ranka liesdavo jos krūtinę, lytinius organus, kad rodydavo jai per internetą suaugusių santykius. Visiškai tokius pačius parodymus davė ir nukentėjusioji M. K.: kaltinamasis lietė K. M. krūtinę ir lytinius organus, juokėsi iš jos, mušdavo, liepdavo klūpėti, nusirengti nuogai apie 10 kartų, ir šaipydavosi iš jos.

74. Šiais įrodymais remiantis akivaizdu, kad kaltinamasis, suprasdamas, kad jo dukra K. M. yra jaunesnė nei 16 metų, tačiau tyčia lietė jos lytinius organus, krūtinę, vieną kartą demonstravo savo lytinius organus, savo ranka suėmęs nukentėjusiosios ranką, ja lietė savo lytinius organus, tokiu būdu tvirkino jauną, 16 metų nesulaukusį asmenį, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalį.

75. Kaltinamasis R. M. yra nukentėjusiosios K. M. tėtis, kuris turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, yra atsakingas už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalo vaikui sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalis).

76. Aukščiau nurodytais K. M. parodymais įrodyta, kad jis nuo 2022 metų rugsėjo iki 2023-09-04, ne mažiau kaip 10 kartų nukentėjusiajai nepilnametei K. M. nuogai liepė klūpėti ant žemės, ranka mušė per veidą ir sėdmenis, liepė nuogai nusirengti, o jai nusirengus šaipydavosi iš jos nuogo kūno, ranka liesdavo jos krūtinę, lytinius organus, 2023 metų gegužės mėn. pasikėsino su ja lytiškai santykiauti, vertė jį tenkinti fizinio sąlyčio būdu. Tokius nukentėjusiosios parodymus visiškai patvirtina aukščiau nurodyti nukentėjusiosios M. K. parodymai, detalizuoti šio nuosprendžio 70-71 punktuose, taip pat kitų nukentėjusiųjų parodymai: D. M. parodė, kad kaltinamasis K. M. mušė virtuvėje užsidaręs duris, matė kaip sudavė K., girdėjo ją sakant tėvui: „Tėvai, baik“. E. M. parodė, kad kaltinamasis nurengė ir daužė K. M., mušė su storu laidu virtuvėje, matė mėlynes ant K.. S. M. nurodė, kad „tėtė mušė mamą, skriaudė S., ją, K.“. S. M. taip pat parodė mačiusi, kaip „tėtė K. su diržu mušė, mušė kūną, per liemenį, per nugarą“.

Nusikaltimas, numatytas Baudžiamojo kodekso 163 straipsnyje

79. Baudžiamojo kodekso 163 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tėvui, kuris piktnaudžiavo tėvo <...> teisėmis ar pareigomis fiziškai ar psichiškai gniuždydamas vaiką, <...> ar panašiai žiauriai elgdamasis su vaiku.

80. Bendrame aplinkybių kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje yra įtvirtinta tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši pareiga yra detalizuota Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (toliau – ir VTAPĮ), pagal kurį už vaiko teisių užtikrinimą atsakingi tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai, turėdami teisę vienaip ar kitaip drausminti vaiką, neturi teisės naudoti prieš jį fizinių bausmių ir bet kokio kito smurto (VTAPĮ 24 straipsnio 3 dalis). Fizinė bausmė suprantama kaip bet kokia bausmė, kai fizinė jėga naudojama fiziniam skausmui, net ir nedideliam, sukelti ar vaikui fiziškai kankinti. Smurtas prieš vaiką suprantamas kaip veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, garbės ir orumo nepaisymas ar nepriežiūra, dėl kurių vaikas patiria žalą ar pavojų gyvybei, sveikatai, vystymosi raidai (VTAPĮ 2 straipsnio 5, 10 dalys). Iš šių nuostatų akivaizdu, jog tėvai privalo sudaryti tinkamas sąlygas vaikams gyventi ir augti, užtikrinti sveiką ir saugią aplinką, gyvenimo sąlygas, būtinas jų protiniam bei dvasiniam gyvenimui, rūpintis vaikų sveikata ir gerove, dalyvauti jų auklėjime.

81. Visų nukentėjusiųjų parodymais visiškai įrodyta, kad kaltinamasis žemino nukentėjusiąją nepilnametę K. M. liepdamas rengtis nuogai, klūpėti ant žemės, mušė ją per veidą ir sėdmenis, šaipydavosi iš jos nuogo kūno, ranka liesdavo jos krūtinę, lytinius organus, tvirkino ją, tenkino su ja savo lytinę aistrą fizinio sąlyčio būdu, pasikėsino išžaginti.

82. Taip pat jis nukentėjusiajam mažamečiui E. M. liepė nusirengti nuogai, mušė jį pagaliu, liepė rengtis nuodai, klūpėti, nuogą mušė su diržu ir storu raudonos spalvos laidu per rankas, nugarą ir kojas.

83. Į nukentėjusį mažametį D. M. metė stiklainį ir pataikė jam į galvą, liepė rengtis nuogai, ir gulinčiam ant lovos laidu sudavė per nugarą, su diržu trenkė per kojas, nugarą, rankas, kaklą, galvą, grasino ir liepė mušti E. M., kitaip patį sumuš, su kumščiu trenkė į nosį,

84. Nukentėjusiajai mažametei S. M. liepė nuogai nusirengti ir klūpėti ant žemės, nuogai nusirengusią mušė su diržu per nugarą, mušė kumščiu ir laidu.

85. Lygiai taip pat nukentėjusiajai mažametei S. M. liepė nusirengti nuogai ir klūpėti ant žemės, su rykšte ar plonu laidu mušė per užpakalį, ranka ir diržu per nugarą.

86. Visi šie kaltinamojo veiksmai įrodyti ne tik nukentėjusiųjų parodymais, kurie yra vienodi, nuoseklūs, bet ir nukentėjusiosios M. K., kuri matė šiuos įvykius, parodymais, taip pat liudytojos L. P. ir L. L., girdėjusios jų pasakojimus tuoj po įvykio, parodymais. Nukentėjusiųjų parodymų tikrumą patvirtina psichiatrijos ekspertizių aktai, ekspertų, apklaustų teisiamojo posėdžio metu parodymais, taip pat vykdytų Globos namų „Užuovėja“ išvados. Atsižvelgiama, kad nukentėjusieji buvo apklausti kiekvienas atskirai, ir jų visų pasakojimai sutampa dėl vartoto smurto kiekio, vietos, laiko, šie visi įrodymai vienas kitą papildo ir siejami logine visuma.

89. Tokiais nukentėjusiosios M. K., patyrusios smurtą, ir kitų, nepilnamečių liudytojų parodymais neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis R. M. smurtavo prieš savo artimą šeimos narį – sugyventinę M. K., tyčiniais, aktyviais savo veiksmais ją žalojo, sukėlė fizinį skausmą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

90. Nors nei vienas iš liudytojais apklaustų vaikų auklėtojų ar socialinių darbuotojų nenurodė, kad būtų matę smurto žymes ant vaikų ar nukentėjusiosios M. K. kūnų, jie niekuo nesiskundė, atsižvelgiama, kad vaikai ir nukentėjusioji kiekvieną dieną gyveno psichologinėje įtampoje ir baimėje, buvo visiškai priklausomi nuo kaltinamojo, žinojo, kad kaltinamasis su jais bet kada gali susidoroti, todėl laikoma, kad jie tai slėpė.

Bausmių skyrimas

91. Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, nes nukentėjusieji nurodė, kad kaltinamasis smurtaudavo prieš juos tik būdamas girtas (Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 3 dalyje bei 153 straipsnio 1 dalyje prieš nukentėjusiąją K. M. padarė būdamas jos tėvu (Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

96. R. M. skiriamos laisvės atėmimo bausmės, subendrintoji bausmė didelė, todėl yra pagrindo manyti, kad jis, vengdamas jos atlikimo gali pasislėpti nuo teismo. Jis niekur nedirba, vertingo turto neturi, socialiniai ryšiai silpni, laikoma, kad jo nesulaikius nebus užtikrintas jo tolimesnis dalyvavimas procese, kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti keičiama į griežčiausiąją – suėmimą (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2, 7 dalys)

Civiliniai ieškiniai