Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis M. A. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jo santykiai su nukentėjusiosiomis ir jų motina visada buvo geri, kol jis nepradėjo dirbti Norvegijoje, turėti savo įmones ir gauti pinigus. Visada paremdavo sesę ir jos vaikus pinigais, nuvažiuodavo 2–3 kartus per metus pas seserį į svečius. K. G. atvažiuodavo pas juos į (duomenys neskelbtini) pabūti. Jis pats augina du nepilnamečius vaikus, nėra gyvenime priekabiavęs, nežino kodėl jam pareiškė tokius kaltinimus. G. Š. susidėjusi su bloga kompanija, kuri vartoja narkotikus, nebūna naktimis namuose. Nukentėjusiosios ir jo brolį bandė apkaltinti, bet brolio atžvilgiu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Kai nuvažiuodavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, užsiimdavo su vaikais, žaisdavo, K. yra sėdėjusi jam ant kelių, bet ji nėra jam svetimas vaikas. Gal buvo kada uždėjęs ranką ant kojos, ant kelių pasisodinęs, bet tai jo manymu yra natūralus dalykas, o ne priekabiavimas. Nežino kaip tai vertina mergaitės. Mano, kad mergaitėms buvo daroma įtaka. Jį kaltino, kad K. „pjaustėsi“, gulėjo ligoninėje. Tai vyko ne dėl jo kaltės. K. buvo draugę įsimylėjusi ir pjaustėsi dėl pastarosios, manė, kad yra ne tos pakraipos. Jis rašydavo K. žinutes, klausdavo kaip sveikata, buvo Šiauliuose ligoninėje, tarp jų vyko normalus bendravimas. Nuo 2021 m. iki 2023 m. gegužės vidurio sesers namuose, (duomenys neskelbtini), lankėsi kartą per 3 mėnesius. Būdavo, kad atvažiuodavo su sūnumi, su žmona. Tada likdavo nakvoti, eidavo su švogeriu į pirtį, išgerdavo, kalbėdavosi. Gerdavo alų ir degtinę. Viename kambaryje su mergaitėm nemiegojo. Tik vieną kartą teko, kai buvo su sūnumi. Nėra siūlęs mergaitėms nei cigarečių, nei alkoholio. Nėra su jomis žiūrėjęs televizorių. Pornografijos nėra žiūrėjęs per televizorių. Į lytinį organą seniau buvo kažką įsidėjęs, bet jau 6 metai, kai ten nieko nebėra. Kad jis buvo pasididinęs organą, mergaitės galėjo girdėti, kai jis kalbėjosi su švogeriu. Gal per garsiai kalbėjo. Anksčiau, būdamas Norvegijoje, bendraudavo su K. per „Messenger“. Ir K. jam skambindavo, ir jis paskambindavo. Grįžęs iš Norvegijos, davė pinigų ne tik K. su G., bet ir švogerio dukrai. Pinigai buvo pervesti mergaičių mamai, jis paprašė išimti pinigus ir padalinti mergaitėms. Nesutinka su ekspertizės akto išvadomis, nes mergaitėms nėra padaręs jokios žalos. Mergaitę ant kelių pasisodinęs buvo per kažkokią šventę pasišnekėti, gal 2 minutes tai truko. Vasarą lauke dažnai žaisdavo, mergaites ir ant šiaudų rulonų yra užkėlęs, ir futbolą žaisdavo, kadangi mergaitės neturėjo tėvo, o patėvis su vaikais neužsiimdavo. Ant kelių buvo pasisodinęs K., kai jai buvo 7 metai, pindavo jai kasas ir į mokyklą išleisdavo. Ir daugiau kartų yra pasisodinęs, negali pasakyti kiek. K. nuo „paruošiamukų“ laikų augo pas juos. Su K. elgėsi kaip su dukra. Jos pačios ateidavo ir atsisėsdavo jam ant kelių, kartais jis pasikviesdavo, bet niekas per prievartą jų nesodino. Prie stalo virtuvėje yra pasisodinęs, tada K. buvo gal 11 metų. Nežino ar jų mama tada buvo šalia. Atsisėsdavo jam ant kelių, jis ranką ant kojų uždėdavo ir šnekėdavosi. Mergaitės miegodavo atskirai, antrame aukšte. O pirmame aukšte buvo svečių kambarys ir dar vienas vaikų kambarys. Jei jis nakvodavo, tai tame vaikų kambaryje. Per televizorių ir per kitus įrenginius nežiūrėjo pornografijos. Viską puikiai pamena, nėra tiek „baliavojęs“, kad kvailystes darytų ir neatsimintų. Kai K. gyveno pas jo mamą, jis mergaitę prižiūrėjo kaip tėvas. Jo nuomone viskas dėl pinigų. Viskas prasidėjo, kai grįžęs iš Norvegijos, davė joms po 100 eurų. Gal joms dar reikėjo, bet jo neprašė. Pareikšti ieškiniai po 7000 eurų. Kiek žino iš mamos, mergaitės gailisi, kad parašė, pas ekspertus jautėsi kaip kalėjime, ką joms liepė sakyti, tą ir sakė. Yra buvęs atvejis, kad jam atvažiavus G. išėjo iš namų, bet ne dėl jo išėjo pas draugę nakvoti. Nėra nieko tokio padaręs, kad dėl jo reikėtų bėgti. Prie krūtinės gal yra prisilietęs netyčia, žaidimų metu, specialiai to nedarė. Jis jokio lytinio organo joms nerodė, jokio auskaro ten nėra. Nieko blogo nepadarė ir nežino kodėl yra kaltinamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 2 dalimi, teisiamajame posėdyje pagarsinti nepilnametės nukentėjusiosios G. Š. parodymai, 2023-05-23 duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. G. Š. paaiškino, kad mamos brolis M. A., būdamas pas jas prisigėręs, lįsdavo, ,,graibydavo“. Nepamena kada tai nutiko pirmą kartą, neprisimena kiek tada jai buvo metų. Daug kartų buvo, kai jis lindo, bet ji niekada nesakydavo apie tai mamai. Dabar ji eina į 7 klasę. Kai pirmą kartą lindo, ji buvo penktokė, tai buvo 11 metų. Gyvena (duomenys neskelbtini) kaime. Dėdė buvo prigėręs, mama išėjo, o jis prirėmė ją prie sienos, pradėjo liesti, bučiuoti. Lietė pilvą, kojas (šlaunis), rankas. Dėdė nieko nesakė, kai taip elgėsi. Kai parėjo mama, jis iš karto pasitraukė nuo jos. Ji nieko nesakė, nes buvo išsigandusi, bijojo, kad labiau kažkas vyks. Kitas kartas buvo, kai jai buvo 12 metų. Tą kartą buvo namuose su sese K. ir į kambarį atėjo M. Jis su jomis pasikalbėjo, išgėrė. Baigęs kalbėti, išėjo. Ji išėjo į savo kambarį. Tada jis atėjo, atsigulė šalia į lovą, pradėjo glostyti jai kojas. Ji pasakė, kad eina miegoti. Jis sakė, kad čia viskas gerai, bet ji jam vėl pasakė, kad eina miegoti. Tada jis išėjo. Ji buvo apsivilkusi maikę ir šortus. Dar jis jai siūlė cigarečių. Dėdė pasakojo jai apie lytinius santykius, kaip tai daroma, kai buvo su K. kambaryje. Jis buvo su kelnėmis ir maike, kai buvo pas ją kambaryje. Tada jis jai glostė kojas ir „ėjo“ link lytinių organų. Jai buvo nemalonu, norėjo, kad jis išeitų. Niekas nematė, kad jis gulėjo pas ją lovoje. Neseniai, kai buvo atostogos, tada jai buvo 13 metų, jis buvo pas jas namuose, buvo prigėręs. Grįžo ir jis pradėjo tampytis už kojų. Tada ji pasakė, kad jis baigtų. Tada nuėjo į mamos kambarį. Jis atėjo, užgulė ją lovoje, liepė pasitraukti. Ji žviegė, kad kažkas ateitų. Atėjo mama. Ji juokėsi, pagalvojo, kad jie žaidžia. Po to, atvažiavo brolis. Tada ji su broliu išėjo iš namų ir negrįžo. Nežino ką jis norėjo jai padaryti, kai užgulė ją lovoje. Kai ją užgulė, jis savo rankomis laikė jos rankas ir tiesiog ją apspjovė. Po to, atėjo mama ir ji tiesiog juokėsi. Paskutinį kartą jis ją lietė gal prieš mėnesį ar du. Tada jis buvo grįžęs iš Norvegijos. Ji turėjo su juo miegoti viename kambaryje, bet atskirose lovose. Mama su tėčiu nuėjo miegoti, o jis į ją žiūrėjo ir sakė, kad įsivaizduoja ją nuogą, sakė, kad ji labiau „pasiraitytų“. Kambaryje buvo televizorius ir jis jai pajungė (mergaitė parašė ant lapelio, kad pajungė, kai žmonės užsiima lytiniais santykiais), po to, jis tyliai jai pasakė, kad galės taip pabandyti. Ji tuo metu jautėsi blogai, jai buvo nemalonu. Po to, atėjo patėvis ir dėdė išjungė televizorių. Jie pasikalbėjo ir patėvis išėjo. Dėdė pasakė, kad laukia kol užmigs tėvai. Tada jis gėrė vyną ir siūlė jai gerti, bet ji negėrė. Tą vakarą jis tiesiog atsisukęs į ją žiūrėjo, sakė, kad ji jam labai graži. Paskui jis pradėjo kalbėti apie savo lytinius organus, sakė, kad būnant kalėjime, kažką persipjovė ir įsidėjo. Jis atsistojo nusimovė apatinius ir klausė ar ji nori paliesti. Bet ji pasakė, kad ne ir net nežiūrėjo į jį. Tada jis apsimovė kelnes ir atsigulė prie jos, lietė po rūbais krūtinę ir kojas. Ji jam liepė pasitraukti, bet jis sakė, kad ji jo dukterėčia ir jis gali taip elgtis. Po to, jis atsistojo ir nuėjo atsigulti. Ji paskambino draugui D. B., kuris girdėjo kaip dėdė su ja kalbėjo. Ji draugui skambino per „Messenger“ programėlę. Jis girdėjo nuo tos vietos, kai jai siūlė gerti. Jis viską girdėjo iki pat ryto. Po to, kai glostė kojas, krūtinę, jis atsistojo nuėjo atsigulti. Ji bandė užmigti, bet negalėjo, nes jis vis žiūrėjo į ją. Tame kambaryje daugiau nieko nebuvo, tik ji ir dėdė. Apie dėdės elgesį papasakojo K. Po to paskutinio karto viską papasakojo mokyklos socialinei D. V., vaiko teisėms ir tada mamai pasakė. Mano, kad mama ja nepatikėjo. Dabar ji nebelaiko jo dėde, nenorėtų jo sutikti dėl visų šių įvykių. Dėdė visada būdavo išgėręs, kai lysdavo prie jos. Žino, nes matydavo, kaip jis geria. Dėdė jų namuose lankydavosi per puse metų 2-3 kartus. Kartais atvažiuodavo per šventes, per mamos gimtadienį. Niekas nėra matęs kaip dėdė prie jos lindo, gal K. matė. Kai buvo virtuvėje su K., M. ir mama, tada jis pasikvietė K. atsisėsti ant kelių. K. atsisėdo ir jis pradėjo liesti jos krūtinę. Tada ji pasakė, kad K. ateitų pas ją ir ši atėjo. Mama irgi sėdėjo, bet ji nežino ar matė. K. pasakojo, kad tada, kai mama buvo išvažiavusi, ir ji namuose buvo su mažais vaikais ir M., jis davė jai gerti, lindo prie jos ir vos neišprievartavo, bet ji pabėgo į antrą aukštą. K. apie tai pasakojo mamai. Mama su močiute nelabai jomis tiki. M. persiuntė jai, K. ir kitai sesei po 100 Eur. K. gavo pinigų, o ar gavo kita sesė, nežino. M. ją vertė gerti vyną, klausė ar nori, ji atsakė, kad nenori, o jis sakė, kad imtų ir viskas. Tik vieną kartą vertė gerti. M. K. krūtinę lietė per rūbus. M. jai lietė kojas, išorinę šlaunų pusę ir vidinę, liesdamas „ėjo“ prie lytinių organų. Dar liesdavo krūtinę. Lytinių organų nelietė. Kai ją liesdavo, ji jam sakydavo, kad nelįstų, nes jai nepatinka. Kai lįsdavo prie krūtinės, patraukdavo jo ranką ir pasakydavo, kad jai nepatinka. Ji patraukdavo jo rankas. Dėdė bučiavo jai į žandą ir prie kaklo, daugiau niekur nebučiavo. Tik vienas kartas buvo, kai dėdė siūlė liesti jo kūną. Dėdė sakė, kad kalėjime savo lytinį organą persipjovė ir į jį įsidėjo kažkokį daiktą ir nuo to daikto jo lytinis organas pasidarė didesnis. Kai ją prirėmė prie sienos, tai buvo pirmas kartas (tada buvo jai 10-11 metų), antras kartas buvo, kai buvo kartu su sese (tada buvo gal 12 metų), trečias kartas buvo tada kambaryje, o paskutinis kartas, kai išėjo iš namų. Geriau viską prisiminė, kai pasakojo „vaikų teisėms“. Pirmas kartas vyko brolio kambaryje, o anksčiau ten buvo jos kambarys, antrą kartą – sesės K. kambaryje, trečią kartą – mamos kambaryje, o paskutinį kartą – brolio kambaryje. Ėjo miegoti į brolio kambarį, nes daugiau nebuvo kur miegoti. Daugiausia streso sukėlė tas kartas, kai abu buvo viename kambaryje, kai rodė tą televizorių ir siūlė gerti (1 t., b. l. 110–112).

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 2 dalimi, teisiamajame posėdyje pagarsinti nepilnametės nukentėjusiosios K. G. parodymai, duoti 2023-05-22 ikiteisminio tyrimo teisėjui. K. G. paaiškino, kad buvo močiutės gimtadienis, dėdė M. A. buvo išgėręs ir pasiliko pas juos miegoti. Virtuvėje sėdėjo dėdė, buvo sesė ir tada, kai ji atėjo, paprašė, kad ji atsiėstų jam ant kelių. Ji atsisėdo, pradžioje nieko blogo, po to, pradėjo grabinėti vidinę šlaunų pusę, krūtinę ir juosmenį. Kai ją lietė, ji buvo su rūbais. Tuo metu ji jautėsi blogai, pradėjo bėgti ašaros, nes pirmą kartą taip buvo. Viską matė sesė ir norėjo ją gelbėti. Jos abi išsigando, nes girtas jis labai agresyviai kalba. Virtuvėje buvo ji, sesė ir dėdė. Mama ir dėdės buvusi žmona buvo kitame kambaryje. Ją lietė maždaug 2-3 minutes. Tada atėjo mama ir išsivedė jį į lauką. Mama nematė, kai dėdė ją lietė. Apie tai ji pasakojo savo sesei ir draugei U. K. Mamai papasakojo po dviejų metų. Tada, kai viskas vyko virtuvėje, jai buvo 12 metų. Prieš du mėnesius dėdė buvo atvykęs. Jos su sese grįžo iš mokyklos. Dėdė buvo išgėręs ir ją apsikabino iš nugaros, lietė pečius. Po to, ji su sese buvo kambaryje. Sesė gulėjo, o dėdė ant jos atsisėdo ir laikė sesės rankas prie kojų. Neatsimena, ką jis tada jai sakė. Sesė blogai jautėsi, nes išėjo iš namų. Ji jį pastūmė, pasakė, kad dingtų, nes jo nenori. Jis nekreipė dėmesio, pradėjo ją gnaibyti, atėjo mama ir liepė dėdei nelįsti prie jų, nes jas erzina. Kai po dviejų metų pasakė mamai, ši klausė kodėl nepasisakė anksčiau. Tą pačią dieną buvo svetainėje su mama, dėde ir sese. Dėdė pasisodino ant kelių G., sukryžiavo kojas ir rankomis suspaudė jai krūtinę. G. susinervino, liepė paleisti, bet dėdė toliau taip darė. Mama pradžioje tai priėmė juoko forma, o kai G. susinervino, mama liepė jam ją paleisti. Dėdė paleido sesę, tada ji išėjo iš namų ir negrįžo 4 paras. Daugiau nėra mačiusi, kad dėdė netinkamai elgtųsi su jos sese. Kai 2022 metų žiemą buvo sanatorijoje, sesė paskambino su kamera ir sakė, kad turi pasakyti kažką apie M. Ji pasakojo, kad tada, kai sesė gulėjo lovoje, jis pajungė intymius video, sakė, kad palauks, kol tėvai užmigs. Sakė, kad graži jos krūtinė, kad „pasiraitytų“. Sesė sakė, kad jis jai siūlė vyno. Pasakojo, kad tada, kai atėjo patėvis, dėdė išjungė televizorių. Po to, patėvis išėjo, o dėdė sesei pasakė, kad palauks kol užmigs tėvai. Ji sesei sakė, kad reikia pasakyti mamai, bet sesė nenorėjo pasakyti. Ji mamai pasakė apie tą kartą, kuris buvo prieš du metus. Tada sesė pasakė apie tą kartą, kai rodė video. Tada, kai sesė jai skambino, buvo praėjusios maždaug 3 dienos nuo tada, kai rodė tuos vaizdus. Kai dėdė būdavo pas jas, ji pabėgdavo ir užsirakindavo, tiesiog būdavo savo kambaryje, nes bijodavo, kad vėl tą patį gali daryti. Pradėjo bijoti jo nuo pirmo karto. Pavasario pradžioje jis bandė ją apsikabinti, bet ji pasakė, kad nelįstų. Tą paskutinį kartą buvo, kad ji liko su juo viena ir bijojo, bet jai nieko nedarė. Dėdė dažnai pas jas būdavo išgėręs. Kai jis būdavo neišgėręs, tada elgdavosi normaliai, pasikalbėdavo. Pavasarį, kai buvo grįžęs, jis pervedė jai ir sesei G. po 100 Eur. Pinigus pervedė mamai. Ji paėmė, o sesė neėmė, nes nenorėjo jo pinigų. Alkoholį jis gerdavo pas savo mamą ir pas jas išgerdavo. Jis yra siūlęs ir jai alkoholio, bet ji niekada negerdavo, nes galvojo, kad kažką padarys. Jai siūlė gerti šampaną pavasario pradžioje. Ji dėdę pastūmė tada, kai sesė išėjo. Tai vyko šiais metais, bet datos neprisimena. Tą kartą jos grįžo iš mokyklos. Kai priėjęs iš nugaros jis lietė ją per pečius, kai ji stovėjo. Kai jį pastūmė, tada pradėjo ją gnaibyti. Tą pastūmimą jis priėmė juoko forma ir pradėjo kojas, rankas gnaibyti. Jai skaudėjo rankas ir ji pradėjo rėkti, kad baigtų. Kai rinkosi rūbus per internetą, jis sakė, kad galėtų jai išrinkti seksualų apatinį trikotažą. Jis pasakojo kaip darė tą lytinį dalyką su savo žmona. Sakė, kad pirmą kartą skauda. Tą dieną, kai viskas vyko pirmą kartą, ji labai daug verkė ir pradėjo save žaloti. Po to karto jai dar dabar yra depresija. Kai mama pamatė, kad sužalotas kūnas, užrašė ją pas psichologus. Negali prisileisti vyrų. Dabar su dėde nebendrauja ir nenori bendrauti, bijo, kad šis jai gali kažką padaryti dėl to, kad ji viską papasakojo. Ji jam jaučia neapykantą. Dėdė skambinėdavo jai per „Messenger", klausdavo jos kaip diena, bet nieko intymaus nekalbėdavo. Sesė sakė, kad susirašinėjo su dėde. Nežino, ar dėdė dar su kažkuo elgėsi taip, kaip elgėsi su ja ir su sese. Niekas daugiau su ja taip intymiai nesielgė (1 t., b. l. 125 – 127).

Liudytoja L. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra medicinos psichologė-psichoterapeutė. 2023-04-21 K. pas ją buvo nukreipta gydytojos psichiatrės. Konsultacijos tikslas buvo padėti K. tvarkytis su emocine savijauta, nes buvo prasta mergaitės nuotaika, konstatuotas savižalos elgesys. Konsultacijos metu K. įgavo pasitikėjimą, atsivėrė ir jai pasakė, kad iš dėdės M. yra patyrusi seksualinį priekabiavimą. Mergaitė pasakė, kad tai buvo prieš du metus ir pasikartojo vėl. Kai buvo susitikusios, nuo to įvykio buvo praėjusios 2 savaitės. K. sakė, kad po priekabiavimo labai blogai jautėsi, buvo užsidariusi viena tualete, buvo prasidėjusios suicidinės mintys. K. suvokimu dėdė bandė ją išprievartauti, todėl ji bėgo, slėpėsi, bandė apsaugoti save. Mergaitę pas ją atlydėjusi mama sakė, kad viską žino ir apie tai yra informuotos „vaikų teisės“. Ji savo ruožtu pranešė administracijai ir buvo išsiųstas raštas Vaiko teisių apsaugos tarnybai. Iš medicininių įrašų matyti, kad 2022 m. mama atvedė K., nes nesuprato kodėl be priežasties suprastėjusios emocijos, pasireiškė savižalos elgesys. Jei taip buvo, tai mergaitė galėjo jausti labai stiprų gėdos jausmą ir niekam nepasakoti. Tokius dalykus pasakyti ne visi išdrįsta, kartais tik po daug metų pasako. K. akcentavo, kad niekam nesakė, nes galvojo, kad niekas ja nepatikės. Paatvirauti ją pastūmėjo tai, kad ji pamatė, jog priekabiavimas vyksta ir prie sesers G. K. sakė, kad pirmas atvejis buvo prieš du metus ir po to pasikartojo prieš dvi savaites. Tai būtų 2023 m. balandžio mėnuo. Kuo pasireiškė seksualinis priekabiavimas, ji nesigilino, nes tai buvo jų pirmas susitikimas. Tikėjosi, kad bus tęstinės konsultacijos, tačiau į antrą susitikimą K. neatvyko. Daugiau ji K. nebematė. Ji buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu ir davė parodymus, tada geriau atsiminė aplinkybes. Kaip specialistė ji patikėjo K., nes mergaitės emocijos, kūno kalba rodė, kad taip galėjo įvykti, sutapo, kad buvo prasidėjęs savižalos elgesys, mintys apie savižudybę. Iki konsultacijos nebuvo aišku dėl ko ta savižala. Tai galėjo būti paaiškinimas, nes emocijų suprastėjimas, suicidinės mintys labai dažnai eina su tuo kartu. 2022 m. spalio mėnesį K. jau lankėsi pas psichiatrę ir kitą psichologę. Konsultacijos metu mergaitė daugiau koncentravosi į veiksmą, buvo išsigandusi, sakė „bėgau, užsidariau“, tai reiškia, kad buvo įsijungusi „kovok“ reakcija streso metu. K. kalbėjo pilna liūdesio, kūno susikaustymo, atsispindėjo mišrūs nemalonūs išgyvenimai. Ją nustebino, jog mergaitė sakė, kad niekam apie tai nepasakojo, o mergaitės mama A. sakė, kad apie tai žino. Nežino ar K. sakė netiesą, ar A. K. mamos palaikymas buvo formalus. Neatvykimas į kitą konsultaciją jai pasirodė neaiškus, nes mergaitei reikėjo psichologinės pagalbos. K. jaudinosi dėl G. Suprato, kad K. matė kaip dėdė „lindo“ prie G.

Liudytoja D. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) socialine pedagoge. Daugiau yra bendravusi su nukentėjusiąja G. Š. G. jai yra sakiusi, kad nesaugiai jaučiasi, nes atvažiavęs mamos brolis. Paklausus ar dėdė ją lietė, G. atsakė, kad kai ji miegojo, dėdė sėdėjo ir žiūrėjo į ją. Paklausta ar sakė apie tai mamai, G. nurodė, kad pasakė, bet mama nusijuokė. Ji kalbėjo su G. mama ir pastaroji užtikrino, kad viskas yra tvarkoje, kad brolis išvažiuoja. Ji klausė G. ar ją dėdė liečia, ši atsakė, kad neliečia. Davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tada geriau prisiminė aplinkybes. Kai G. jai pasakė, kad nesaugiai jaučiasi, ji patikėjo mergaite. Vaikams labai sunku atsiskleisti apie tokias patirtis. Po dienos vėl klausė G., kaip ši jaučiasi. G. sakė, kad viskas tvarkoje, dėdė išvažiavo. Ji dirba 6 metus, nėra buvę, kad G. ir K. prisigalvotų ar ką nors apkalbėtų.

Liudytojas V. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis buvęs jo svainis, nes dabar yra išsituokęs su G. ir K. motina. Ir su kaltinamuoju, ir su nukentėjusiosiomis jo santykiai geri. M. A. atvažiuodavo pas juos 1-2 kartus per metus. K. ir G. reaguodavo normaliai, būdavo pasiilgusios dėdės, pačios apsikabindavo. M. atveždavo saldumynų, duodavo vaikams pinigų. Paskutiniu metu G., K. ir jo dukrai davė po 100 eurų nusipirkti ką šios nori. M. padėdavo jam dirbti, pasilikdavo nakvoti. Yra buvęs ir 3 dienas, ir savaitę jų namuose. M. miegodavo pirmame aukšte, kur ir mergaitės, kartais ir antrame aukšte. Kai būdavo laisva lova, M. miegodavo ir mergaičių kambaryje. Ten buvo televizorius, internetinė televizija. Kartais būdavo švenčiama su alkoholiu, vasarą atsigerdavo alaus. M. A. kartu vartodavo alkoholinius gėrimus. G. ir K. jam nėra sakiusios, kad nenori, jog M. atvažiuotų. Mergaitės kartais išeidavo nakvoti pas drauges, bet jo nuomone ne dėl to, kad atvažiuodavo M. Jis su K. ir G. bendraudavo atvirai. Jo mergaitės nėra apkalbėjusios. Nepastebėjo, kad M. elgesys pasikeistų pavartojus alkoholio. Konfliktų tarp M. ir K. su G. nėra buvę. Nežino kodėl mergaitės taip sako. Jo dukra tokio pat amžiaus kaip G., miegodavo viename kambaryje su G. ir K., būtų žinojusi apie tai. Nepastebėjo, kad K. ar G. būtų turėję pyktį, kerštą ant M., kad norėtų jam pakenkti. Kai sužinojo apie bylą, jis jau nebegyveno toje šeimoje. Jį nustebino tokia žinia. Klausė savo dukros, ar ši ką žino, bet pastaroji taip pat buvo nustebusi.

Liudytoja S. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tuo metu dirbo Vaiko teisių apsaugos tarnyboje vyr. specialiste. Gavus raštą iš Psichikos centro psichologės, tą pačią dieną važiavo pabendrauti su mergaitėmis. Ką mergaitės pasakojo, tas buvo pažodžiui surašyta į „Vaiko situacijos vertinimą“, dabar visko nebeatsimena. Tai, kas jos raštu pateikta į bylą, yra tiesa, taip mergaitės pasakojo. Ji buvo apklausta gal sekančią dieną ir tada viską atsiminė. Po to, jai daugiau neteko bendrauti su mergaitėmis. Mergaičių mama buvo sunerimusi, kad dukros jai anksčiau nepasipasakojo apie tai. Mama sakė net nepagalvojusi, jog taip gali būti, nes mergaitės nuo vaikystės bendraudavo su dėde, šis joms kasas pindavo, į mokyklą išleisdavo. Klausė mamos ką ši matė įėjusi į kambarį. Mergaičių mama sakė, jog pamanė, kad jie lovoje „siunta“, nepagalvojo, kad tai gali būti rimta. Mama labai išgyveno, kad anksčiau su mergaitėm atvirai nekalbėjo. Ji mergaitėmis patikėjo.

Liudytoja A. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jos brolis, o nukentėjusiosios – dukros. Sutinka duoti byloje parodymus. Iki šiol netiki, kad brolis galėjo prie mergaičių priekabiauti. Gal dukros klaidingai suprato dėdės veiksmus. Mergaitės aiškiai nepasakė ką M. padarė. Jai dukros iš viso neatsivėrė, tik psichologei, socialinei darbuotojai. Tuo laikotarpiu vyko jos skyrybos su vyru, šeimos perversmas, sesių, brolių išsiskyrimas. Dabar dukros iš viso apie tai nekalba, nori viską pamiršti. Psichologinė pagalba mergaitėms buvo teikiama. K. ir dabar yra teikiama. Persikėlė gyventi kitur, kita mokykla, kitas gyvenimas. Jos brolis M. jų namuose lankydavosi labai retai, nes dirbo užsienyje, grįždavo 1-2 kartus per metus. Brolis mylėjo jos dukras, siųsdavo pinigus. Vienais metais buvo, kad išleisdavo K. į paruošiamąją klasę, kasas pindavo, valgyt padarydavo. Atvažiuodamas brolis atveždavo vaikams lauktuvių, dovanų, duodavo pinigų. Paskutinį kartą brolis buvo atvažiavęs su žmona ir vaiku. Tada buvo likęs nakvoti. Dažniausiai brolis nakvoti važiuodavo pas mamą, nes jų namuose buvo ne per daugiausiai vietos. Būdavo, kad M. pasilikdavo nakvoti. Kartais būdavo vartojami alkoholiniai gėrimai, broliui atvažiavus. Buvęs jos vyras su M. gerdavo alų. Apsvaigęs brolis tapdavo linksmesnis, šnekesnis. Brolis miegodavo ant ištiesiamos lovos. Ten ir mažieji vaikai miegodavo. K. vasarą visada miegodavo 2 aukšte. G. yra miegojusi pirmame aukšte, bet kai buvo M., G. išėjo į (duomenys neskelbtini). Vėliau pasakė, kad išėjo dėl to, jog M. buvo. O tada jai pasakė, kad eina pas draugę. G. nebuvo namuose, M. miegojo su savo sūnumi, mažieji vaikai – savo kambaryje, o K. – 2 aukšte. Tada G. namuose nenakvojo dvi naktis, o M. pas juos buvo vieną parą. Tame kambaryje, kur miegojo M., buvo televizorius su priedėliu. Ten nėra jokių antenų, per „Youtube“ neįmanoma nieko parodyti. Interneto ryšys yra. Mergaitės su M. visada žaisdavo, pasignaibydavo, lakstydavo kieme. Nematė, kad brolis kitaip elgtųsi su mergaitėmis, nei su berniukais. Ji nesekiojo iš paskos, turėjo savų užsiėmimų. K. nepatikdavo jei kas nors prie jos lįsdavo, kalbindavo. Tada K. atsakydavo keiksmažodžiais. Ir mokykloje buvo toks K. elgesys, save žalojo. Kai K. keikdavosi, ji sakydavo M., kad baigtų. Bet M. žaisdavo su visais vaikais, ir su mažaisiais, ir su mergaitėm. Nematė, kad mergaitės būtų susipykusios su dėde. Šiuo metu M. nebendrauja su G. ir K. Mergaitės nėra skundęsi dėl netinkamo kitų asmenų elgesio su jomis. Nėra buvę, kad mergaitės sakytų, jog nenori, kad atvažiuotų dėdė M., nes šis atveždavo dovanų, pinigų duodavo. Jos laukdavo, kad atvažiuotų M. ir atvežtų lauktuvių. M. visiems padėdavo: ir jai, ir mamai duodavo pinigų. Nieko neįprasto, kad atvažiavus svečiams, dukros išeina pas draugus. Gal tie brolio prisilietimai buvo netyčia apsikabinant. Ji nežinojo, kad brolis yra kažką įsisiuvęs į lytinį organą. Iš kur tai žinojo jos dukros, negali pasakyti. Gal mergaitės apie tai girdėjo M. kalbant su jos buvusiu vyru V. Nežino ar mergaitės meluoja, ar ne. Apkalbų būdavo, ypač mokyklos aplinkoje. Bet kad tokiais rimtais dalykais ką apkaltintų, nėra buvę. Dėl K. suicidinių minčių ir savižalos bandė aiškintis, vežė pas specialistus, į sanatoriją, lankėsi pas psichologus. Kai padėtis pradėjo gerėti, kaip iš giedro dangaus šis įvykis paaiškėjo. Ji išsituokusi, turi 5 vaikus. Vieno vaiko gyvenamoji vieta yra su tėčiu. Dabar nedirba, bet nėra finansiškai priklausoma nuo savo brolio.

Nepilnametė liudytoja U. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo M. A. nepažįsta, yra tik girdėjusi apie jį. Su G. Š. ėjo į tą pačią mokyklą, o su K. G. buvo klasiokės, geros draugės. K. jai pasakojo, kad dėdė liesdavo jos krūtinę, sėdmenis, šlaunis, rankas, kaklą. Kiek kartų taip darė, nėra sakiusi. K. papasakojo, kad jų šeimoje buvo kažkokia šventė ir neblaivus dėdė ją lietė matant mamai. K. yra sakiusi, kad mama ja netiki, nepripažįsta viso to. Tas viskas vykdavo K. namuose, (duomenys neskelbtini). K. verkdavo. Bet pasakojant aplinkybės vis keisdavosi. K. pasakodavo, kad viskas vyko namuose, kambaryje, o kitą kartą jau tų aplinkybių neatsimindavo. Ji nuoširdžiai tikėjo, kad K. sako tiesą, o paskui kildavo įtarimas, nes keisdavosi faktai ir K. būsena pasakojant. Ir šiaip iš K. pusės buvo daug melo, todėl ėmė abejoti tų faktų tikrumu. Kad buvo lendama ir prie G., sužinojo iš K. Iš pasakojimų suprato, kad buvo daugiau negu vienas kartas, kai dėdė lietė K. Iš pat pradžių K. jai pasakojo, kad ją išprievartavo. Vėliau, kai jau parašė pareiškimą, K. sakė, kad jos neišprievartavo, tik lietė. Iš pradžių sakė, kad jai miegant lovoje, dėdė atėjo pas ją į lovą, uždengė jai burną, akis ir „padarė“, o vėliau apie prievartą nebekalbėjo, tik sakė, kad ją lietė. Pirmą kartą pasakojo, kad buvo liečiama savo namų virtuvėje, kur buvo ir mama, ir maži vaikai. Paskui pasakojo, kad jos kambaryje buvo atliekami tokie veiksmai. Kai ji sužinojo apie G., paklausė apie tai K. Ši atsakė, kad G. buvo daroma tas pats, kas ir jai. O kai ji paklausė G. apie K., ši atsakė, kad nieko nevyko. K. jai papasakojo praėjus maždaug dviem savaitėms po įvykio. Panašiomis temomis K. apie kitus asmenis nekalbėjo. Jos draugystė su K. nutrūko prieš 3–4 mėnesius, nes išsiskyrė jų mąstymas apie situacijas, gyvenimą. Kai buvo apklausiama policijoje, santykius su K. dar palaikė. Po apklausos policijoje K. daugiau apie tuos įvykius nieko nepasakojo, sakė, kad visas šis reikalas jai atsibodo. Policijoje vykusioje apklausoje ji sakė tiesą, nemelavo.

Liudytoja I. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra buvęs jos vyras, su kuriuo ir dabar palaiko gerus santykius. Sutinka duoti byloje parodymus. Mano, kad šioje byloje pareikšti kaltinimai yra melas. Ji per septynerius metus kaime, kur gyveno nukentėjusiosios, buvo 3–4 kartus. Mergaitės su ja bendraudavo, bet nieko nepasakojo. Jos buvusio sutuoktinio santykiai su dukterėčiomis buvo geri. Kad šis kabinėtųsi prie mergaičių, nematė. K. 2022 metais dvi savaites buvo svečiuose pas juos (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis tuo metu taip pat buvo Lietuvoje. Nuvažiuodavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur gyveno vyro sesers šeima. M. padėdavo sesei. Mergaitės būdavo namuose, ji kartu leisdavo laiką, mergaitės pindavo jai plaukus. Paskutinį kartą ten buvo prieš 1,5 metų. Tada M. kaime buvo gal dvi dienas, bet pas savo mamą, o pas seserį gal tik pusdienį. Be jos vyras pas seserį buvo nuvažiavęs gal du kartus, kiek jai žinoma. Jos santykiai su nukentėjusiosiomis nebuvo artimi, tik pabūdavo nuvažiavusi kartu, pasiklausydavo ką mergaitės kalba. Mergaitės nuolat klausydavo ką M. kalbėdavo su švogeriu už sienos. Ji kelis kartus yra sakiusi, kad eitų žaisti, nesiklausytų ką kalba suaugę žmonės. Ji mergaičių nieko neklausė, nes nieko įtartino nebuvo pastebėjusi. Būdamas kaime jos buvęs vyras su sesers vyru išgerdavo alaus. Jų santuoka nutrūko, nes M. turėjo skolų. Išsiskyrė, kad neatskaičiuotų iš jos pajamų, bet ir toliau kartu gyvena. M. kalbėjo apie pasididintą lytinį organą su sesers vyru. Mergaitės tikriausiai klausėsi kambaryje už sienos. Po ikiteisminio tyrimo pradėjimo jos vyras nebebendravo su mergaitėmis. Kai M. dirbo Norvegijoje, K. pati pastarajam rašė žinutes, klausė kaip sekasi. M. dovanų mergaitėms nepirkdavo, pinigų duodavo, bet ne į rankas, o į sąskaitą. Kai nuvažiuodavo, mergaičių elgesys su dėde būdavo normalus. Kad M. pasisodintų jas ant kelių, nėra mačiusi. Važiuodavo į (duomenys neskelbtini) kaimą su nakvyne. Ji su vyru miegodavo ant sofos, o vaikai – kitame kambaryje arba tame pačiame, dviaukštėse lovose. Nėra pastebėjusi, kad vyras turėtų potraukį vaikams. Turi sūnų. Nėra buvę, kad suabejotų tėvo elgesiu su vaiku. Kai pradėjo gyventi su M., ji turėjo iš viso tris nepilnamečius vaikus – dvi mergaites ir berniuką. Vyriausias sūnus ir dukra jau pilnamečiai. M. 12 metų, ją augina M., kurį dukra vadina tėčiu. Iš savo dukrų nėra girdėjusi nusiskundimų M. Ji netiki tuo, kuo kaltinamas vyras. Mano, kad viskas dėl pinigų, gal mergaitės primokintos. Jos vyro elgesys išgėrus nepasikeičia. Vyras buvo teistas už vagystes ir už smurtą tarp jų. Tada vyras buvo išgėręs. Svečiuose M. elgesys tikrai nepasikeičia, dabar jis jau ilgą laiką nebegeria. Šiuo metu ji nedirba, ją išlaiko vyras. Nuvažiavęs į kaimą, M. daugiausiai būdavo su „švogeriu“, nėra mačiusi, kad žaistų su mergaitėmis.

Liudytoja B. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus, sutinka byloje duoti parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, nes mergaitės yra jos anūkės, o kaltinamasis – sūnus. Pakeitė nuomonę, nes yra daug netiesos. Mergaitės yra šiek tiek pamelavusios. Gal jos nesuprato kas yra priekabiavimas. Kaltinamasis vis tik yra jų dėdė. M. pas seserį važiuodavo retsykiais, kai reikėdavo padėti. Kai K. gyveno pas ją, M. išleisdavo mergaitę į paruošiamąją grupę, nes ji dirbo. Visus metus M. gyveno pas ją su K. K. ir G. bendravo su M. Nėra pastebėjusi tokių nesąmoningų dalykų. Ji pasikalba su anūkėmis. Kai mergaitės buvo išvežtos pas psichologus dviem parom be mamos į Kauną, ten joms buvo daromas spaudimas. „Vaikų teisės“ darė spaudimą, liepė sakyti tai, ką jos ir sakė. Kad anūkės taip kalba apie dėdę, gal buvo draugų įtaka. M. tuo metu gyveno užsienyje, gal čia piniginiai reikalai. Grįžęs sūnus duodavo mergaitėms pinigų. Mergaitės dabar gailisi. G. bėgdavo iš namų neatsiklausdama mamos, nepareidavo po parą, po dvi. G. išgėrinėja, visai neseniai buvo pabėgusi iš namų. Jai mergaitės sakė, kad M. perbraukė per krūtinę, per užpakalį sudavė. Tik tokie dalykai buvo. K. yra atviresnė, o G. uždaresnė, mažai ką pasakoja. K. yra sakiusi, kad dėdė perbraukė per krūtinę, per užpakalį sudavė, jai nepatiko tokie dėdės veiksmai. Sakė, kad nesuprato kas yra priekabiavimas. G. nepasakoja nieko. Sakė K., kad ši atsiimtų pareiškimą, nes sugadins M. gyvenimą. Vienas pats M. retai būdavo pas seserį, gal kelias naktis yra miegojęs. Su I. sūnaus santuoka yra nutraukta, bet sutaria gerai, tankiai pas ją atvažiuoja. Ji irgi nežino kas yra priekabiavimas. Jei svetimas žmogus būtų perbraukęs per užpakalį ar krūtinę, tai sakytų gal priekabiavimas. O čia yra dėdė, giminystės ryšys. Net neįsivaizduoja, kad dėdė gali priekabiauti. Yra girdėjus apie panašius atvejus, bet jai neįtikėtina, nes nepastebėjo tokių dalykų. M. su mergaitėmis žaisdavo, artimas kontaktas buvo. Marti būdavo kartu, matydavo kaip M. žaidžia, bendrauja su mergaitėmis.

Liudytojas D. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, su nukentėjusiąja G. Š. buvo draugai, dabar nebendrauja, konfliktinių santykių nėra. K. G. pažįsta kaip G. seserį. Jis kalbėjo su G., kai viskas vyko. G. buvo jam sakiusi, kad ją dėdė liesdavo už krūtinės, sėdmenų. Apie tos nakties įvykius ne viską pamena. G. sakė, kad dėdė „porno“ buvo paleidęs, savo lytinį organą buvo ištraukęs, apie kažkokius šratus kalbėjo. Tas asmuo vardu M., o pavardė A. G. pasakojo, kad M., kai atvažiuodavo, lįsdavo prie jos. M. yra G. mamos brolis. G. jam yra pasakojusi gyvai ir rašiusi apie tai. Tą naktį, kai viskas vyko, G. jam parašė, o po to, paskambino. Jis kažką girdėjo, kažko nelabai. G. apie tai jam pasakojo kaip apie kokią traumą, kad įvyko kažkas blogo, pergyveno, pasakojo su liūdesiu. Ir G. brolis sakė, kad M. buvo pajungęs „porn hub“ per televizorių. G. brolis vardu A., jam 11 ar 12 metų. G. sakė, kad ir seniau taip buvo. Kaip M. elgdavosi su K., nelabai žino. G. sakydavo, kad abi su K. bijo būti, kai M. atvažiuoja. Gali G. žinutes pateikti teismui. Su G. kalbėjosi per „Messenger“, kai buvo tas įvykis. Ką tiksliai sakė, dabar nebepamena, kažką tokio „Nelįsk, M.“. Daug laiko jau praėjo, nelabai pamena. Girdėjo kaip G. sakė „Jei M. lįs, mamą šauksiu“, girdėjo, kad V. buvo atsikėlęs, tada M. nuėjo. A. kažką kalbėjo apie šratus. Iš pradžių G., kai grįžo namo, jam parašė „Trauma, M. yra atvažiavęs, bijau būti“. O vakare rašė, kad lenda prie jos. Iš pradžių rašė, o paskui paskambino. Jie nekalbėjo, jis tylėjo ir klausėsi. Davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, sakė tiesą. Po to įvykio dar bendravo su G. Santykiai nutrūko, kai G. išsikraustė į (duomenys neskelbtini), jau apie pusę metų. Po įvykio G. negerai atsiliepė apie A. Nėra sakiusi, kad susirašinėja su juo. G. pasakojimai apie A. jam atrodė realūs, nes jis pats girdėjo, taip pat ir K. yra užsiminusi apie „porn hub“. Kai M. įsijungė tą „porn hub“, sakė – „kai tėvai užmigs, mes taip padarysim“. Jis to negirdėjo, G. taip sakė. Kai jis ko neišgirsdavo, paklausdavo G. ir ši jam atrašydavo. Jis klausėsi kol M. nemiegojo, kokias dvi valandas. Po to, G. paliko pokalbį, kad jis viską girdėtų, jei ji miegotų. Jis iki pat ryto buvo pokalbyje, nemiegojo, bet nieko daugiau negirdėjo. Į kambarį buvo užėjęs G. patėvis. Jis negirdėjo kas vyko, bet G. pasakojo, kad M. tada atsisėdo ant kitos lovos, apsimetė, kad eina miegoti. Jie su G. buvo tik draugai.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas M. A. kaltės nepripažino ir parodė, kad G. ir K. yra jo dukterėčios, jo sesers A. Č. dukros. Jis pas seserį atvyksta retai, nes gyvena (duomenys neskelbtini) su buvusia žmona I. A., nuo 2022 metų pabaigos dirba Norvegijoje, kur turi savo įmonę. Įtarime nurodytos aplinkybės, kad jis tvirkino G. Š. ir K. G. yra nesąmonė. Nežino kodėl mergaitės taip kalba. Jis nėra gyvenime atlikęs tokių veiksmų, kokie nurodyti įtarime. Mano, kad mergaitės yra primokytos. Jo santykiai su mergaitėmis labai geri. Jis mergaitėmis rūpinosi, nes tėvas su jomis nebendravo. Jis visada padėjo, augino, rūpinosi jomis kaip savo vaikais. Paskutinį kartą K. matė per šias Velykas pas sesę namuose, nes buvo grįžęs iš Norvegijos. Kartu su juo buvo ir jo sūnus. Tarp jo ir K. jokio konflikto nebuvo. G. tada sesers namuose nesutiko. Su G. jis paskutinį kartą buvo susitikęs pas mamą prieš Velykas, bet nelabai bendravo. Yra buvę, kad jis pas seserį likdavo miegoti. Būdamas pas sesę vartodavo alkoholį, eidavo į pirtį. Kai būna išgėręs, viską pamena ir prie vaikų nelenda. Yra girdėjęs, kad sesės dukros guli su kitais vyrais lovoje, jis net nežino ar jos „mergaitės“. Yra buvę, kad sesuo išvažiavo į Norvegiją pas savo draugą, o vaikus paliko prižiūrėti auklei. Pastaroji sakė, kad dvi naktis pas G. gulėjo kažkoks draugas. Jam apie tai pasakojo mama, su kuria telefonu bendrauja beveik kasdien. Grįžęs per šias Velykas (2023 m.), jis sesei pervedė 300 eurų, kuriuos prašė padalinti G., K. ir V., kuri yra V. Č. dukra. Norėjo, kad mergaitės turėtų savo pinigų. Yra ir sesei ne kartą davęs pinigų. Pinigus duodavo be jokio tikslo, ne už ką nors. Apie tai, kad jis kaltinamas priekabiavimu, sužinojo iš mamos, nes pareigūnai jo ieškojo. Anksčiau, kai atliko bausmę įkalinimo įstaigoje, į lytinį organą buvo įsidėjęs „šratą“, bet išsiėmė prieš kokius 4 metus. Apie tai jis su G. nėra kalbėjęs. Aplamai su G. ir K. jis nėra kalbėjęs lytinėmis temomis, nėra rodęs joms jokios pornografijos ar sekso. Yra sveikas, turi šeimą ir sesers mergaičių netvirkino (3 t., b. l. 67–70, 110–112).

Ekspertė Ž. V. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad yra teismo vaikų ir paauglių psichiatrė ekspertė, atliko byloje ekspertizę ir tvirtina savo duotas išvadas. K. G. buvo konstatuotas (duomenys neskelbtini), susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su byloje tiriama veika ir tai vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Atsižvelgiant į K. būseną, buvo nerekomenduota mergaitei toliau dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir teismo posėdžiuose dėl išliekančio psichotraumuojančio poveikio. Ekspertizės metu K. būsena buvo kaip ir pagerėjusi, bet iš medicininių dokumentų žinoma, kad jos psichikos būsena blogėjo palaipsniui nuo 2021 m. Tai reiškėsi nepastovia nuotaika, verksmingumu, uždarumu, nenoru bendrauti, miego, apetito sutrikimais, sunkumu susikaupti, pablogėjusiais mokymosi rezultatais, savižala. 2022-08-29 K. diagnozuotas (duomenys neskelbtini), buvo paskirtas medikamentinis gydymas antidepresantais, nukreipta psichologo konsultacijai dėl savižalos. Psichologo konsultacijos metu K. išsakė suicidines mintis. 2022 m. spalio mėnesį dėl nemigos K. paskirtas papildomas gydymas, netrukus po to mergaitė buvo nukreipta sanatoriniam gydymui. 2022 metų gruodžio 14-20 d. K. buvo gydyta Šiaulių ligoninėje, jai vėl diagnozuotas (duomenys neskelbtini), rekomenduota tęsti gydymą. Tačiau gydymo K. netęsė, 2023 m. pavasarį jos būsena pablogėjo, vėl pasikartojo savižala, atsirado apatija, nerimas, nuovargis. K. vėl kreipėsi psichiatro konsultacijos, nustatyta ta pati diagnozė, gydymui vėl paskirtas antidepresantas. 2023 m. balandžio 21 d., psichologo konsultacijos metu, K. skundėsi nerimu ir tada pasakė, kad dėdė M. prie jos seksualiai kabinėjosi, bandė išprievartauti ir būtent po šio įvykio prasidėjo jos psichologiniai sunkumai. Daugiau duomenų apie konsultacijas ir lankymąsi psichikos sveikatos centre negauta. Įvertinus medicininius duomenis, K. būseną ekspertizės metu, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2021 m. iki 2023 m. balandžio mėnesio K. būsena buvo pakankamai sutrikdyta. Įvertinus bylos duomenis ir tai, ką K. kalbėjo ekspertizės metu, buvo padaryta išvada, kad dėl byloje tiriamos veikos išsivystė šis sutrikimas. K. būsena pagerėjo, kai ji atsiskleidė ir pasipasakojo, pakeitė mokyklą. Pasekmės ateityje priklauso tiek nuo pačios asmenybės ypatumų, tiek nuo gyvenimiškų aplinkybių. Šis įvykis turi įtakos mezgant santykius su priešinga lytimi, gali būti baimė artimesnių santykių, nepasitikėjimas priešinga lytimi. Sveikatos sutrikdymas buvo nustatytas ne tik iš gydymo įstaigų gautų duomenų. Ekspertizės metu turėjo visus bylos duomenis: charakteristikas iš mokyklos, informaciją iš švietimo centro, Vaiko teisių apsaugos tarnybos. Nustatant psichikos sutrikimą, remiasi tarptautine ligų klasifikacija. Po to, analizuoja sąsajas su byloje tiriama veika – ar atitinka laikotarpiai, kokiu laikotarpiu išsivystė psichikos sutrikimas. Tuo metu, kai buvo atliekama ekspertizė, jau nebuvo labai išreikštų sutrikimo simptomų, bet buvo analizuojama ar medicininiuose dokumentuose užfiksuotas sveikatos sutrikimas susijęs su byloje tiriama veika. Tyrimo metu jau tokių išreikštų depresijos, nerimo simptomų nebuvo, bet tai nereiškia, kad K. būsena buvo pakankamai gera. Kalbant apie byloje tiriamus įvykius, buvo ir nerimas, ir įtampa, matė, kad pokalbis apie įvykį sukelia mergaitei emocines reakcijas. Tai reiškia, kad atsigamina anksčiau buvęs sutrikimas, tik ne taip stipriai kaip buvo anksčiau. Ekspertizės metu analizuoja visą byloje esančią medžiagą, taip pat žiūri kaip žmogus reaguoja, kaip elgiasi, ką kalba apklausos metu. Jei atsiranda naujų, nepapasakotų aplinkybių arba kažkokios kitokios emocinės reakcijos, jei mato, kad yra neatitikimų, tada analizuoja ir gilinasi ar žmogus nemeluoja. G. Š. irgi buvo konstatuotas potrauminio streso sutrikimas, susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su byloje tiriama veika, buvo rekomenduota jai nedalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir teismo posėdžiuose. Byloje nebuvo duomenų, kad G. iki byloje tiriamos veikos būtų lankiusi psichikos sveikatos specialistus, tačiau buvo psichologo išvada iš Pagalbos centro „Užuovėja“, kur mergaitė buvo tiriama 2023 m. birželio 26–28 d. Išvadoje nurodyta, kad buvo stebimi būsenos pokyčiai, sietini su galimai patirtu seksualiniu smurtu. Būtent po šių veiksmų G. tapo uždaresnė, dirglesnė, išgyveno pyktį, liūdesį, prasčiau save vertino, sustiprėjo nesaugumo jausmas, nerimas, kad prievartos situacijos ateityje gali kartotis. Kadangi medicininių duomenų nebuvo, ekspertizės metu labai svarbus buvo pačios mergaitės elgesys, bendravimas, įvardijami savijautos nusiskundimai. Iš mokyklos charakteristikos buvo žinoma, kad G. elgesys pagerėjęs, tačiau ji dažnai būna liūdna, susimąsčiusi, sako, kad jos niekas nedomina. Dėl to G. nuo 2023 m. spalio mėnesio buvo pradėtos teikti psichologo konsultacijos. Ekspertizės metu vyravo pažeminta nuotaika, prislopintos emocijos. G. įvardino, kad išlieka prisiminimai apie įtariamojo veiksmus, baimė bendrauti su vyrais, miego sutrikimai, epizodinės suicidinės mintys. Tuo remiantis buvo padaryta išvada, kad vyrauja (duomenys neskelbtini), kurie tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su byloje tiriama veika. Išvadą, kad sutrikimas susijęs tiesiogiai su kaltinamojo veiksmais, padarė iš to, ką pati tiriamoji pasakojo, kaip ji jautėsi, kaip ją paveikė komentarai, žodžiai, veiksmai, kad ji buvo išsigandusi, jai buvo baisu, nemalonu. Buvo duomenų, kad G. pabėgo iš namų ir negrįžo 4 paras, buvo labai stiprus baimės ir nesaugumo jausmas. Analizavo ką G. kalbėjo apklausos metu ir ką pasakojo atvykusi į ekspertizę. Skirtumas buvo tai, kad K. G. būsena po atsiskleidimo psichologei apie kaltinamojo veiksmus palaipsniui gerėjo, o G. Š. atvirkščiai – atrodė, kad palaipsniui blogėja. Prieštaravimų tarp emocijų ir kūno kalbos nebuvo. G. žodžiai atitiko emocijas, kokios tuo metu vyravo. Kaltinamojo veiksmų sukeltos pasekmės susijusios su santykių mezgimu, bendravimu su priešinga lytimi. Ekspertizės metu G. išsakė, kad baisu bendrauti, ypač su vyrais. Seksualinę prievartą patyrusiems asmenims yra būdinga žema savivertė, nepasitikėjimas, savęs kaltinimas, kad taip atsitiko. Todėl galima daryti prielaidas, kad ateityje G. gali iškilti sunkumų mezgant santykius su priešinga lytimi.

Ekspertė D. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad yra teismo vaikų ir paauglių psichologė ekspertė. Byloje atliko ekspertizę ir tvirtina savo išvadas dėl G. Š. bei K. G. Kad K. neatsiskleidė apie įvykį anksčiau, lėmė tai, jog ji bijojo įtariamojo, buvo mažametė, tuo metu buvo emociškai nepalanki situacija šeimoje. K. G. padidintas polinkis fantazuoti, padidintas įtaigumas ir kitų asmenų poveikis ekspertizės metu nebuvo nustatytas. Pyktis yra natūrali emocija, todėl natūralu, kad mergaitė pyksta. K. G., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, protinio išsivystymo lygį, emocinę būseną, galėjo/gali suprasti konkrečias faktines byloje tiriamų įvykių aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus. K. parodymai yra nuoseklūs, nekintantys, emocinė būsena atitinka pasakojimo turinį ir, tuo remiantis, parodymais tiki. Kadangi psichotraumuojanti patirtis vis dar išlieka, jei ateityje nebus kreipiamasi profesionalios pagalbos, pasekmės gali būti įvairios. Atsižvelgiant į amžių, tai gali būti asmenybiniai dalykai, baimės, nerimai ir kitos įvairios diagnozės. Ekspertizės metu buvo stebima įtampa, nerimas, kalbant lytiškumo tema, K. jaudinosi, gėdijosi, įtampa buvo matoma visame kūne, balso tonas darėsi tylesnis, nukreipdavo žvilgsnį žemyn, gniaužė rankas. Visa tai rodo nerimą ir įtampą. Tokios neigiamos emocijos būdingos ne vien seksualinei prievartai, bet ir visam psichologiniam smurtui. K. pasakojimas tiek ekspertizės metu, tiek parodymų metu, tiek pasakojimas Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams nebuvo kintantis, pakankamai nuoseklus, emocijos atitiko pasakojimo turinį. Tikrai nekilo jokių abejonių dėl K. duodamų parodymų ir pasakojimo ekspertizės metu. Ekspertizės metu nebuvo nustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis K. G. parodymais ir ekspertizės metu pateiktais duomenimis. Padidintas polinkis fantazuoti, padidintas įtaigumas nebuvo nustatyti. Jei K. emocijos nebūtų buvusios intensyvios ir neigiamos, galima būtų galvoti kitaip, bet kadangi emocijos atitiko pasakojimo turinį, tai nekilo abejonių dėl jos pasakojimo tikrumo. Ekspertizės metu visada analizuojama visa byloje pateikta medžiaga. G. Š., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinį išsivystymo lygį, emocinę būseną, galėjo/gali suprasti konkrečias faktines byloje tiriamų įvykių aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus. Parodymų turinys atitinka stebimas emocijas, yra pakankamai nuoseklus, nekintantis ir todėl dėl parodymų ir ekspertizės metu gautų duomenų nėra abejonių. G. yra pasakojusi, kad mama kaip ir matė įtariamojo veiksmus, tačiau nepatikėjo, galvojo, kad viskas juokais. Mergaitė, matydama tokią mamos poziciją, nepasipasakojo jai, atsiskleidė pirmiausia sesei ir socialinei pedagogei. Mergaitė nepasitikėjo mama tiek, kad galėtų jai atsiskleisti, nes matė mamos požiūrį, tuometinę elgseną. Be to, vaikui apie sunkius išgyvenimus nėra paprasta atsiskleisti, nes tai sukelia sunkius jausmus. Natūralu, kad G. atsiskleidė ne iš karto, o pamažu. G. padidintas polinkis fantazuoti nebuvo nustatytas ekspertizės metu. G. žinios lytiškumo tema kito su amžiumi. Kai G. buvo maža, tų žinių turėjo mažai, dabar tos žinios atitinka amžių. Tai reiškia, kad tokių dalykų išsigalvoti negalėjo, nes G. žinios neviršija amžiaus ir nustatyto suvokimo. Tik turėdamas patirtį, vaikas gali apie tai papasakoti. Jei G. ateityje negaus pagalbos, gali vystytis depresiška asmenybė, nepasitikinti kitais žmonėmis, turinti įvairių sutrikimų, sunkumų užmezgant santykius. Duomenų apie tai, kad G. Š. prieš galimai atliktus veiksmus būtų tuo domėjusi internete, nėra.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023-04-24 rašte policijai „Dėl nepilnamečių K. G. ir G. Š.“ nurodyta, kad 2023-04-21 bendravo su nepilnametėmis K. G. ir G. Š. G. Š. paaiškino, kad anksčiau (tikslaus laiko nežino) į svečius atvažiavo dėdė M. (mamos brolis). Ji su seserimi K. G. grįžo iš mokyklos. Matėsi, kad dėdė yra išgėręs. Jai atsisėdus ant lovos, dėdė paėmė jai už kojos, spaudė ir traukė. Jai skaudėjo. Ji liepė dėdei taip nedaryti ir paleisti jos koją. Tada ji nuėjo į kitą kambarį ir atsigulė ant lovos. Atėjęs dėdė atsigulė šalia ir pradėjo jai glostyti kojas (ji buvo su rūbais). Sakė dėdei, kad jai nepatinka. Tada dėdė atsigulė ant jos ir suėmė jos rankas virš galvos. Ji pradėjo rėkti, kad paleistų. Atėjusi mama pradėjo juoktis, o ji pasakė, kad nieko juokingo čia nėra. Jos daugiau dėdė nelietė, tik spjovė į veidą. Tai buvo ne pirmas kartas, kai dėdė M. kabinėjosi. Kai dėdė M. atvažiuoja į jų namus išgėręs, visada kabinėjasi, o kai būna blaivus, to nedaro. Per metus dėdė pas juos atvažiuoja kelis kartus, nes dirba užsienyje. Buvo atvažiavęs praeitais metais, tikslaus laiko nežino, gal tai buvo vasara. Kai reikėjo eiti miegoti, ji su dėde M. atsigulė viename kambaryje, bet skirtingose lovose. Dėdė buvo girtas. Jis gulėdamas žiūrėjo į ją. Jai tai nepatiko. Dėdė pradėjo keistai kalbėti: „tavo papai gražūs“, „tu nusirenk“, „aš tave nuogą įsivaizduoju“. Tuomet dėdė įjungė televizorių be garso. Ji matė nuogas merginas. Dėdė žiūrėjo televizorių, bet išgirdęs, kad kažkas ateina, išjungė ir nusisuko. Pro šalį praėjo jos patėvis V. Č. Kai viskas nurimo, dėdė pasakė, kad lauks kol užmigs jos tėvai. Dėdė atėjo ir atsigulė šalia, ėmė jai už krūtinės, spaudė kojas, glostė šlaunis, lytinių organų nelietė. Ji norėjo verkti, išsigando. Išgirdęs, kad vėl ateina patėvis, dėdė išlipo iš lovos ir atsigulė į savąją. Po kurio laiko dėdė vėl atėjo prie jos lovos ir klausė ar ji nori, kad jis ką nors padarytų. Jis nusimovė triusikus ir nuogas stovėjo prie jos lovos. Ji nematė, bet girdėjo. Tuomet dėdė paklausė ar ji nori paliesti „pimpalą“. Ji nieko nedarė. Dėdė pastovėjo, apsimovė triusikus ir nuėjo į lovą. Ji labai bijojo. Kai per šių metų Velykų atostogas dėdė buvo atvažiavęs su sūnumi A., prirėmė ją prie pečiaus ir ėmė bučiuoti į žandą, lūpas, ranka grabaliojo jos sėdmenis. Jai buvo baisu ir nemalonu. Dėdė paklausė ar ji yra „bandžiusi“ ir ar nori „pabandyti“. Tuomet ji pabėgo iš namų ir negrįžo 4 paras. Buvo pas draugę. Mamai pasakė, kad negrįš, kol bus dėdė M. Ji bijo dėdės, jaučiasi nesaugi. Dėdė M. jų mamai pervedė 300 eurų, kad padalintų jai, K. ir V. K. G. paaiškino, kad maždaug prieš du metus, kai buvo močiutės B. Š. gimtadienis, visi kartu su dėde M. grįžo namo. Dėdė buvo išgėręs. Kai ji su seserimi G. virtuvėje darėsi arbatą, dėdė pasakė, kad ji ateitų ir atsisėstų jam ant kelių. Kai jai buvo 7–8 metai, ji sėdėdavo dėdei ant kelių. Ji atėjo ir atsisėdo. Dėdė pradėjo grabinėti jai už krūtinės. Mama buvo kitame kambaryje. Ji žiūrėjo į sesę ir nežinojo ką daryti. G. rodė, kad ateitų pas ją. Tuo tarpu atėjo mama, pakvietė dėdę rūkyti ir jie išėjo į lauką. Ji apie tai niekam nesakė, bet labai išgyveno. Maždaug prieš dvi savaites M. atvažiavo pas juos išgėręs. Jai būnant virtuvėje prie stalo, dėdė priėjo prie jos ir pradėjo liesti pečius. Ji trenkė kumščiu dėdei į pilvą ir pabėgo į savo kambarį. Daugiau dėdė nieko nebedarė. Ji apie tai papasakojo mamai. Mama pasakė, kad daugiau dėdės į namus neįleis. Buvo pas psichologą konsultacijoje, jaučiasi truputį geriau. Gailisi, kad anksčiau nepasakė mamai, išgyveno viena, turėjo suicidinių minčių. Vaikų motina A. Č. teigė, kad jos brolis M. atvyksta į svečius 1-2 kartus per metus. Ji nėra mačiusi, kad M. kabinėtųsi prie jos dukterų, atrodydavo, kad jos žaidžia su dėde (1 t., b. l. 6–7).

2023-04-21 A. Č. rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog prieš kelias dienas mergaitės G. ir K. pasipasakojo, kad jos brolis M. A. prie jų kabinėjasi. Tada nuvežė K. pas psichologą. Jis grįžta į metus kartą ir šiuo metu buvo grįžęs. Pas juos buvo tik dvi dienas pasisvečiuoti. Kai grįžta, visada atvažiuoja 1-2 dienoms. Pati nėra pastebėjusi, kad prie jų kabinėtųsi, atrodo kad žaidžia kaip dėdė su dukterėčiomis. Kai mergaitės pradėjo pasakoti, susimąstė, kad gal kažko nesužiūrėjo. Nusprendė jo daugiau į savo namus neįsileisti (1 t., b. l. 9).

2024-01-05 įvykio vietos apžiūros protokole aprašytos gyvenamos namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpos, kuriose kaltinamasis atliko tvirkinamuosius veiksmus nepilnamečių nukentėjusiųjų atžvilgiu (1 t., b. l. 40–54).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023-05-05 rašte policijai „Dėl A. Č. šeimos“ nurodyta, kad šeimoje auga penki nepilnamečiai vaikai, nuo 2023 m. pradžios vyksta A. Č. ir V. Č. skyrybų procesas. K. G. ir G. Š. tėvas K. G. galimai gyvena Vokietijoje, su dukromis ryšio nepalaiko. Laikotarpiais nuo 2012-04-17 iki 2012-09-17 ir nuo 2017-11-15 iki 2018-06-20 A. Č. šeima buvo įrašyta į savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos ir vaikų nepriežiūros, girtavimo ir/ar psichotropinių medžiagų vartojimo (1 t., b. l. 58).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad K. G., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį, emocinę būseną galėjo/gali suprasti konkrečias faktines byloje tiriamų įvykių aplinkybes (įvykio vieta, dalyviai ir jų veiksmai), jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus; nenustatytos priežastys (padidintas polinkis fantazuoti, padidintas įtaigumas, tame tarpe ir kitų asmenų poveikis), dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis K. G. parodymais (2023-05-22), todėl toliau jai dalyvauti kituose (iki)teisminio tyrimo veiksmuose nerekomenduojama; močiutės (įtariamojo motinos) daromas poveikis neturėjo esminės įtakos K. G. duodamiems parodymam; K. G. padidintas polinkis fantazuoti, padidintas įtaigumas ekspertizės metu nenustatyti; K. G., atsižvelgiant į jos psichikos būseną (nuo 2022 m. 08 mėn. jai diagnozuotas (duomenys neskelbtini)), jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį bei turimas žinias byloje tiriamų įvykių metu, nesuprato jos atžvilgiu galimai atliktų veiksmų esmės; K. G. mėgino priešintis įtariamojo jos atžvilgiu atliekamiems veiksmams (vengė įtariamojo, užsirakindavo savo kambaryje, sakė jam, kad nelįstų, stūmė), tačiau aktyviau šiems veiksmams priešintis ji negalėjo dėl mažo amžiaus ir nepakankamo supratimo apie jos atžvilgiu galimai atliktų veiksmų esmę (neturėjo žinių apie jų pobūdį ir nesuprato reikšmės); K. G. nerekomenduojama dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir teismo posėdžiuose dėl išliekančio psichotraumuojančio poveikio; K. G. konstatuojamas (duomenys neskelbtini), tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su byloje tiriama veika (M. A. veiksmais) ir tai vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 190–198).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad G. Š., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį, emocinę būseną galėjo/gali suprasti konkrečias faktines byloje tiriamų įvykių aplinkybes (įvykio vieta, dalyviai ir jų veiksmai), jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus; nenustatytos priežastys (padidintas polinkis fantazuoti, padidintas įtaigumas, tame tarpe ir kitų asmenų poveikis), dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis G. Š. parodymais (2023-05-22); G. Š. padidintas polinkis fantazuoti, padidintas įtaigumas ekspertizės metu nenustatyti; G. Š., atsižvelgiant į jos psichikos būseną (negauta duomenų apie lankymąsi PSC, diagnozuotus sutrikimus), jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį bei turimas žinias byloje tiriamų įvykių metu, nesuprato jos atžvilgiu galimai atliktų veiksmų esmės. G. Š. mėgino priešintis įtariamojo jos atžvilgiu atliekamiems veiksmams (sakė nedaryti, neliesti, kad jai nepatinka), tačiau aktyviau šiems veiksmams priešintis ji negalėjo dėl mažo amžiaus ir nepakankamo supratimo apie jos atžvilgiu galimai atliktų veiksmų esmę (neturėjo žinių apie jų pobūdį ir nesuprato reikšmės); dėl išliekančio psichotraumuojančio byloje tiriamų įvykių poveikio nerekomenduojama G. Š. dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir teismo posėdžiuose; G. Š. konstatuojamas (duomenys neskelbtini), tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su byloje tiriama veika (M. A. veiksmais) ir tai vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 1–8).

(Duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorės pateiktoje K. G. charakteristikoje nurodyta, kad mergaitės elgesys pakito, kai kilo problemų šeimoje, tada prasidėjo sveikatos problemos, apatiškas elgesys pamokose, dar labiau krito pažangumas, praleidžiama vis daugiau pamokų (2 t., b. l. 62).

(Duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorės 2023-06-05 pateiktoje G. Š. charakteristikoje nurodyta, kad mergaitė pergyvena dėl to, kas vyksta šeimoje, paskutiniu metu dažnai skundžiasi bloga savijauta (2 t., b. l. 64). 2024 m. sausio mėnesį pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad G. dažnai būna liūdnoka, susimąsčiusi, prastos nuotaikos, sako, kad niekas neįdomu, viskas atsibodo (2 t., b. l. 76–77).

(Duomenys neskelbtini) mokyklos direktorės pateiktoje K. G. charakteristikoje nurodyta, kad G. (duomenys neskelbtini) mokykloje mokosi nuo 2023-11-20, K. pažemintos nuotaikos ar pokyčių emocinėje būsenoje nepastebėta (2 t., b. l. 72).

2023-04-27 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 6VSV-1779 užfiksuoti G. Š. paaiškinimai apie kaltinamojo priekabiavimą jos atžvilgiu (2 t., b. l. 83–94).

2023-04-27 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 6VSV-1777 užfiksuoti K. G. paaiškinimai apie kaltinamojo priekabiavimą jos atžvilgiu (2 t., b. l. 96–107).

Globos namų „Užuovėja“ pateiktoje vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje nurodyta, kad K. išsako turinti suicidinių ketinimų ir 4 kartus bandė nusižudyti, to priežastį nurodydama santykius su šeima bei artimaisiais, ateities planus. K. nurodo, kad dažnai jaučiasi mamos nesuprasta, įskaudinta, pavyzdžiui, sužinojusi apie galimą dėdės seksualinį smurtą motina klausė kaip ji buvo apsirengusi, svarstė, kad galėjo dėdę išprovokuoti. K. išsako atvykusi į Pagalbos centrą dėl dėdės seksualinio pobūdžio veiksmų, tačiau teigia nenorinti apie tai smulkiai kalbėti. Spontaniškai išsako, kad būdamas išgėręs, dėdė ją pakvietė atsisėsti ant kelių, lietė jos šlaunis, krūtinę, nurodo, kad dėdė netinkamai elgėsi ir su jos seserimi G. Dėdė jai su seserimi sakė, kad jomis niekas nepatikės, kad jos neturi įrodymų. Mergina nurodė, kad dalyvavo apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir viską papasakojo apie dėdės elgesį, todėl vengiant retraumatizacijos, galimo seksualinio smurto aplinkybės bei detalės išsamiau nebuvo aptarinėjamos. Galimo dėdės seksualinio išnaudojimo pradžią nepilnametė supranta kaip esminį gyvenimo lūžį ir iš jo kildina savo psichologinius sunkumus. K. teigimu, po pirmo prievartos epizodo ji pradėjo save žaloti ir galvoti apie savižudybę, kadangi dėl galimo smurto patyrimo jautėsi bloga, nevertinga, išsiskyrė su vaikinu, nes pradėjo bijoti, kad jis taip pat gali ją seksualiai išnaudoti, nustojo nuosekliai lankyti mokyklą bei mokytis, pradėjo itin daug miegoti. Mergina nurodo išgyvenanti po psichologinių traumų patyrimo būdingus simptomus: apie du kartus per savaitę sapnuojanti seksualinio smurto patyrimą, patirianti nerimą, įtampą bendraudama su vyriškos lyties atstovais bei susidūrusi su seksualinės prievartos tema netiesiogiai (pvz., per filmus), išsako tapusi nervinga, greitai susierzinanti, pradėjo impulsyviai išlieti emocijas ant kitų žmonių, nemėgti savo kūno, nustojusi domėtis anksčiau patikusiu sportu, patirianti sunkumų bendraujant su draugais, susidurianti su itin negatyviomis mintimis apie save. Vertinimo metu surinkti duomenys (nuoseklus, konsultacijų eigoje nesikeičiantis merginos pasakojimas bei atsiskleidžiančios kongruentiškos emocinės reakcijos) leidžia kelti pagrįstą prielaidą apie galimą seksualinės prievartos patyrimą iš dėdės. K. G. Pagalbos centre buvo parengtos ilgalaikės kompleksinės pagalbos rekomendacijos (2 t., b. l. 112–115).

Globos namų „Užuovėja“ pateiktoje vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje nurodyta, kad kalbantis su G., mergaitė pasakoja su seserimi nukentėjusi nuo seksualinės prievartos, kurią galima patyrė iš motinos brolio. Mergaitė teigia, kad dėdė, svečiuodamasis jos namuose, visada gerdavo, lįsdavo, graibydavo ir įvardina, kad buvo jo liečiama krūtinės, sėdmenų, nugaros ir šlaunų srityse. G. teigia tiksliai neprisimenanti kiek kartų tai vyko, nurodo, kad apytikriai keturis, iš kurių paskutinis buvo 2023 m. pavasarį, prieš Velykas. Mergaitė pasakojo, kad būdama mažesnė galvojo, jog toks motinos brolio elgesys yra normalus, bet pastarąjį kartą šioje situacijoje išgyveno baimę, pyktį, jautėsi išnaudota ir pabėgo iš namų, siekdama išvengti galimos tolimesnės prievartos. G. pasakojo, kad tapo uždaresnė, dirglesnė, išgyvena pyktį, liūdesį, prasčiau save vertina, sustiprėjo jos patiriamas nesaugumo jausmas, taip pat teigia nerimaujanti, kad prievartos situacijos gali kartotis. Kalbantis su mergaite galimai patirtos seksualinės prievartos tema, stebimos intensyvios jos išgyvenamos įtampos, nerimo gėdos, liūdesio reakcijos. Pasak G., nuo motinos brolio galėjo nukentėti ir jos sesuo K. Sesuo jai pasakojo, kad dėdė ją prigirdė ir bandė išprievartauti. G. nurodė pati mačiusi kaip jis lietė K. krūtinę. Psichologinio įvertinimo metu G. nupasakotos patirtys, su jomis sietini psichologinės būsenos pokyčiai bei pasakojimo turinį atitinkančios intensyvios emocinės reakcijos leidžia kelti pagrįstą prielaidą, jog mergaitė galėjo nukentėti nuo seksualinės prievartos. G. Š. Pagalbos centre buvo parengtos ilgalaikės kompleksinės pagalbos rekomendacijos (2 t., b. l. 117–120).

Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklausta L. B. parodė, kad dirba Joniškio rajono psichikos sveikatos centre medicinos psichologe–psichoterapeute. 2023-04-21, individualios psichologinės konsultacijos metu, K. G. papasakojo, kad psichologinės problemos prasidėjo maždaug prieš du metus, kai jos dėdė M. prie jos seksualiai priekabiavo (lietė kūno vietas prieš jos valią). Viskas vyko namuose. Priekabiavimą matė jos jaunesnė sesuo G. K. dėdės veiksmams priešinosi, buvo pabėgusi iš kambario, visą naktį buvo užsidariusi tualete, ten verkė, kilo mintys apie savižudybę. Taip pat K. pasakojo, kad toks dėdės elgesys pasikartojo prieš kelias savaites iki konsultacijos. K. būnant namuose, jos dėdė vėl ją intymiai lietė. Kadangi tai buvo pirma konsultacija, į detales ji nesigilino, kad nesukeltų K. intensyvių emocinių išgyvenimų. K. minėjo, kad jai būnant sanatorijoje (gal 2022 m. gruodžio mėn.), jai paskambino sesuo G. ir pasakojo, kad tas pats dėdė taip pat prie jos priekabiavo. Konsultacijos metu pakviesta mama pasakė, kad apie situaciją žino iš dukters G., kad dėl šių įvykių jau kreipėsi į vaikų teises. Apie situaciją buvo informuota Joniškio rajono psichikos sveikatos centro vadovė V. Č. (2 t., b. l. 142–145).

Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklausta D. V. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) socialinė pedagogė. 2023 m. balandžio mėnesį G. Š. atėjo pas ją ir pasakė, kad jai nesaugu namuose. G. jai neįvardino priekabiavimo, nesakė, kad buvo liečiama, bet pasakojo, kad kai eina miegoti, mamos brolis į ją žiūri. G. pasakė, kad mama iš to juokiasi, sako, jog čia nieko tokio. Ji skambino G. mamai ir kalbėjo apie galimą pastarosios brolio priekabiavimą. G. mama sakė, kad brolis tuoj išvažiuos ir nieko nebus (2 t., b. l. 193–196).