Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Apklaustas teismo posėdyje kaltinamasis R. D. kaltu neprisipažino ir parodė, kad visiškai nesutinka su Vilniaus apygardos prokuratūros kaltinamuoju aktu, surašytu 2011-05-17. Mnao, kad ten išdėstyti teiginiai ir kaltinimai yra visiškas šmeižtas. Būdamas bendrovės generaliniu direktoriumi, akcininku ir valdybos pirmininku, atsakingai pareiškė, kad vykdė atsakingą finansinę-ūkinę veiklą, valdymo organai veikė tik bendrovės ir akcininkų naudai. Nei 2002-2007 metais, nei iki šio momento jam nėra žinomos nė vieno akcininko išreikštos abejonės ar kokio priekaišto dėl neteisingos ar ekonomiškai nenaudingos finansinės veiklos. Kaltinamajame akte išsakytas teiginys neturi jokių įrodymų ir yra šmeižikiško pobūdžio. Atvirkščiai, jo įsitikinimu, akcininkai puikiausiai suprato sudarytų sutarčių su UAB “(duomenys neskelbtini)” ekonominį efektyvumą ir buvo įsitikinęs, kad pritaria. 2002.02.15 sudaryta sutartis su UAB “(duomenys neskelbtini)” įpareigoja AB “(duomenys neskelbtini)” įsigyti ne mažiau nei 600 SIM kortelių ir mokėti 24 Lt abonementinį mokestį už kiekvieną ir metų pabaigoje gauti 100 tūkst. ir daugiau apimties nuolaidą. Taip pat toje pat sutartyje 4.2 punkte nurodyta, kad KLIENTAS, t.y. (duomenys neskelbtini), gali tas pačias mokėjimo sąlygas taikyti kitiems klientams ir tai nebus laikoma sutarties pažeidimu. Atkreipė teismo dėmesį į tai, jog AB “(duomenys neskelbtini)” tuo metu dirbo iki 300 darbuotojų, tuo tarpu UAB “(duomenys neskelbtini)” sutartis įpareigojo išplatinti 600 SIM kortelių su 24 Lt abonementiniu mokesčiu. Tačiau būtent toks įsipareigojimas suteikė AB “(duomenys neskelbtini)” dideles nuolaidas, t.y. visų pirma mažą abonentinį mokestį bei didelę apyvartos nuolaidą, kur, paskaičiavus sudarė net du trečdalius per metus susidarančio abonentinio mokesčio ir iš esmės dengė visą AB “(duomenys neskelbtini)” mokėtiną abonentinį mokestį bei jį viršijo. Atkreipia teismo dėmesį į tai, jog bendrovės finansinė-ūkinė veikla buvo vykdoma vadovaujantis visais keliamais apskaitos standartais, tai patvirtina ir metiniai audito patikrinimai. Nė vienas metinis auditas nepriekaištavo dėl nepakankamo finansinės veiklos reglamentavimo, tuo klausimu kritikos nėra išsakę ir VMI daugkartiniai patikrinimai. Vykdant telekomunikacijų pirkimus ir organizuojant atsiskaitymus, jis surašė apskaitos politikos reglamentuojančius įsakymus ir pareigines instrukcijas dėl pinigų surinkimo. Taip pat, atskirais potvarkiais nurodyti konkretūs asmenys, kurie gali vykdyti grynųjų pinigų surinkimą ir kokia tvarka atsiskaityti kasoje. Taip pat, vykdant griežtą taupymo politiką, numatyti darbuotojų pokalbių limitai. Tai yra nurodyta ir kaltinamajame akte, bet nepaaiškinama, kodėl tie jo surašyti įsakymai ir potvarkiai kaltinamajame akte traktuojami, kaip nusikaltimas? Taip pat kaltinamajame akte nėra užsiminta apie metų pabaigoje gaunamas debetines (nuolaidų) sąskaitas, kas iš esmės griauna kaltinamajame akte pateikiamas sumas. Taip pat atkreipė teismo dėmesį į tai, jog komunikacijų išlaidos sudarė 1 proc. viso produkto sąnaudose, todėl neįžvelgia jokio ryšio tarp telekomunikacinių paslaugų ir bendrovės metinių rezultatų. Visos gautos UAB “(duomenys neskelbtini)” sąskaitos (kaip ir kitos tiekėjų sąskaitos) buvo registruojamos, jis peržiūrėdavo patirtas sumas ir vizuodavo apmokėjimui. Už analitinę mobilaus ryšio telefoninių pokalbių apskaitą jo įsakymu buvo paskirta atsakinga R. G.. Ji privalėjo vesti visą mobilaus ryšio apskaitą pagal kiekvieną telefono numerį, t. y. sekti sumas pagal kiekvieną telefono numerį (įskaitant, bet neapsiribojant, darbuotojais), atsiskaitymą už suteiktas paslaugas tretiesiems asmenims ir skolas. 2000.07.31 savo įsakymu buvo patvirtinęs darbuotojų pokalbių limitus, todėl atsakingi darbuotojai R. G. arba M. Z. kiekvieną mėnesį buvo įpareigoti pateikti sąrašą darbuotojų viršijusių jiems suteiktą limitą ir pateikti buhalterijai sumas išskaičiuoti iš atlyginimo. Taigi, čia vėl neįžvelgia jokio švaistymo, tik griežtą patiriamų sąnaudų kontrolę. Taip pat, 1999-04-13 įsakymu yra nurodyta, kad pasibaigus mėnesiui per 3 darbo dienas visi ataskaitiniai pirminiai dokumentai turi būti pateikti buhalterijai, 2000-11-21 įsakymas dėl pirkimų kontrolės didžiąja dalimi skirtas ryšių pirkimų skaidrumui apibrėžti. 1998-01-26 patvirtintos pinigų surinkimo taisyklės ir nurodyti tai galintys daryti darbuotojai pasirašytinai. Taip pat, pardavimo tarnybos eksporto vadovo M. Z. pareiginėse instrukcijose yra nurodyta pareiga sudaryti ir pasirašyti pirkimų-pardavimų sutartis, tame tarpe su UAB “(duomenys neskelbtini)”, vykdyti grynųjų pinigų operacijas, pildant formą 10 (byloje visa medžiaga yra), nors kaltinamajame akte, nesuprantamai kodėl, teigiama priešingai. Kadangi dalis ryšio paslaugų buvo perparduodama kitiems asmenims buvo sudaromos laisvos formos sutartys su asmenų rekvizitais, buvo vedami sąrašai, renkami parašai ir visi reikalingi dokumentai buvo kaupiami ir saugojami. Atsakingai pareikškė, kad jo žiniomis, nebuvo atliekama jokių neteisėtų veiksmų, susijusių su UAB “(duomenys neskelbtini)” sąskaitų apskaitymu, visi teisės aktais būtini dokumentai pildomi, atsakingi asmenys paskirti, apskaitos kontrolė nustatyta. Jis pats jokios informacijos apie galimai netinkamai vykdytus pinigų rinkimus neturėjo ir pareiškia, kad jokios asmeninės naudos dėl paslaugų pirkimo iš UAB “(duomenys neskelbtini)” neturėjo. Kiekvienam įmonės skyriui suteikiama teisė pasirašyti tam tikrus dokumentus. Šiuo atveju, jei darbuotojas turi įmonės įgaliojimą, jis ir pasirašo sutartį.

Teisme apklaustas liudytoju M. Z. parodė, kad jo parodymai byloje yra teisingi. AB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 1996 m. iki 2007 m. Nuo 2001 metų dirbo eksporto vadovu. Turėjo įgaliojimą tvarkyti visus reikalus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuo abonentų skaičiaus priklausė įmonės tarifai. Kuo daugiau klientų, tuo geresnes sąlygas gaudavo įmonės darbuotojai. Valdymo organų raštiško įsakymo tuo klausimu nebuvo. Apie 2003–2004 metus gamybinio susirinkimo metu buvo priimtas nutarimas laisvus numerius perduoti naudoti tretiesiems asmenims. Visą apskaitą tvarkė R. G.. Jis paimdavo naujas korteles. Sąrašų nevedė, juos vedė R. G.. Klientų neieškojo, klientai buvo įmonės darbuotojai arba jų pažįstami. Darbuotojai patys pasiūlydavo klientus. Klientai ateidavo patys ir paprašydavo SIM kortelių mamai, tėčiui, patys perduodavo svetimiems. Žmonės neprašydavo išduoti atsiskaitymo lapelių. Dažniausiai mokesčius priimdavo R. G., kai jos nebūdavo, priimdavo jis. Surinktus pinigus visada atiduodavo R. D.. Pagal sutartį atnaujinimo telefonus įmonės vadovo nurodymu parveždavo jis pats, kartais atveždavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Telefonai buvo po 1 litą. Buvo sąskaitos faktūros, turbūt užpajamuodavo sandėlyje. Buvo perduota keletas kortelių žmonėms, nedirbantiems įmonėje. Direktoriaus R. D. nurodymu taip darėme. Buvo kalba su vyriausia buhaltere ir buvo pokalbis su R. D., kad pinigus rinkti nepatogu, tačiau niekas nepasikeitė. Jokių pasikeitimų nebuvo. R. G. atskirai vesdavo įmonės darbuotojų apskaitą, o ne iš darbuotojų surinkdavo pinigus kas mėnesį. Turėjo skyriuje seifuką, ten laikydavo surinktus pinigus. Kas mėnesį pinigus perduodavo R. D.. Neturėjo įgaliojimo rinkti pinigus. Kalbėjo su R. D. ir buhalterijoje sakė, kad reikėtų pavesti tą darbą kitam, tačiau direktorius sakė, kad tada reikėtų sudaryti sutartis su kiekvienu asmeniu atskirai. R. D. surinktus pinigus nešdavo sudėtus į voką, jam sakydavo, kad tie pinigai už telefonus. Kiek pamena, nebuvo tokio atvejo, kad pinigus perduotų kam nors kitam. Taip viskas vyko apie metus laiko – 2004 metais. Pinigų rinkimas už SIM korteles baigėsi 2006 metais. Taip išeina, kad ne vienerius metus pinigų rinkimas vyko. Pinigų neskaičiuodavo. R. G. sudėdavo jam viską į voką, ir jis nunešdavo direktoriui. Pinigus perduodavo direktoriaus kabinete. Kas mėnesį žmonių sąrašas keisdavosi. Savaime nusistovėjo tokia tvarka. Šiandien susirinko daug jam matytų žmonių. V. D. mokėjo už V. V.. Žmonės su jo rašytu įgaliojimu galėjo pasikeisti kortelę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Žmonės neprašė leisti atskirai tvarkytis SIM kortelių. Dabar nebedirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavardžių niekada neprašydavo nurodyti, tik telefonų numerius nurodydavo. Pas R. G. yra sąrašas žmonių, kuriems išduotos SIM kortelės. Pirminę pagrindinę sutartį pasirašė direktorius. Tikrai nežinojo, kad sutartyje yra toks punktas, kad negalima SIM kortelių perduoti tretiesiems asmenims. Kas mėnesį sąrašas keisdavosi, nes žmonės ateidavo su savo numeriu, kai kas atsisakydavo. Kiekvieną mėnesį abonentų sąrašas keisdavosi. Nebuvo atsakingo asmens už pinigų įnešimą į kasą. Vienu metu buvo vykdomas darbas su grynaisiais pinigais, galėjo pirkti medžiagas, gauti pinigus iš kasos. Po to buvo atimtas šis leidimas. Buvo supažindintas su pinigų priėmimo apskaita, turėjo įgaliojimą imti pinigus iš kasos, nes kitaip nebūtų davę pinigus. Gamybiniame susirinkime buvo nuspręsta perduoti su gamyba nesusijusius laisvus abonentus. Tame susirinkime dalyvavo direktorius, taip pat jis pats ir, kiek pamena, dalyvavo vyriausioji buhalterė V. R.. Gal to susirinkimo pavadinimas ne gamybinis, nes žmonių daugiau nebuvo. Korteles parveždavo jis, žmonėms jas perduodavo R. G.. Mano, kad ne jis R. G. taip liepė elgtis, nepamena. Įmonės darbuotojams korteles išduodavo R. G.. Buvo parašytas įsakymas, kokie buvo taikomi limitai. Nepamena, ar buvo nustatyta kortelių išdavimo darbuotojams tvarka. Gal vieną kartą, gal keletą kartų padavė surinktus pinigus finansininkei V. R.. Atsiųstų PVM sąskaitų faktūrų už pokalbius jis nepasirašydavo, jas gaudavo buhalterija. Pokalbių sumų sąrašą gaudavo R. G., ji vedė apskaitą. Gal ir buvo kada pasiėmęs iš sekretorės sąskaitas faktūras, bet perduodavo R. G.. Visada gaudavo tik sąskaitų kopijas. Buhalterija jems sąskaitų originalų neatiduodavo, padarydavo kopijas. Buvo įgaliotas pasirašyti sutartis su juridiniais asmenimis. Su fiziniais asmenimis nebuvo įgaliotas pasirašyti sutarčių, kodėl, nepamena. Gal ir buvo toks raštiškas patvarkymas, nepamena. Fiziniai asmenys neprašydavo raštiškų sutarčių. Gal dėl to ir nerašydavo. Į trečią aukštą pašaliniai negalėjo įeiti, nes buvo koduotos durys. Koduotos durys atsirado vėliau. Kasoje pinigų be sutarčių nepriimdavo. Negali nurodyti konkrečių atvejų. Per koduotas duris galėjo įleisti sekretorė, kas dar – nežino. Nemano, kad kas nors matė, kaip direktoriui perduodavo pinigus. Z. B. buvo jo uošvis. Iš jo paimdavo pinigus, perduodavo R. G.. Savo tėvo, žmonos sąskaitas apmokėdavo, pinigus atiduodavo R. G.. Gal ir būdavo atvejų, kad jis pinigus paimdavo, kai nebūdavo R. G.. Paslaugų teikimo sutarties turbūt neturėjo teisės pasirašyti, nepamena. Formų Nr. 10 jis negaudavo. Nebuvo supažindintas, kad turi tokią teisę gauti. Nebuvo reglamentuota SIM kortelių darbuotojams apskaita. Kortelių nepajamuodavo, nebuvo tokios tvarkos. Dažniausiai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paimdavo kompiuterius ir telefonus už 1 litą. Telefonai būdavo teikiami tiesiogiai užsakiusiam vadovui. Sąskaitas perdavė buhalterijai, jas įformino. Jis dažniausiai sumokėdavo 1 litą už telefonus. Tokia tvarka būdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Būdavo jam „išlaiduoti“ gryni pinigai iš kasos apmokėti. Kvitas, kad sumokėdavo, būdavo prisegtas prie sąskaitos. Jam iš kasos grąžindavo sumokėtus pinigus. Visus dokumentus pateikė buhalterijai. Visi žinojo, kad yra renkami pinigai, vyr. finansininkė taip pat žinojo, su ja apie tai kalbėjo. Mano, kad kalbėjo, kad pinigai turi būti apskaityti buhalterijoje. Nekilo net minties kalbėti su įmonės vadovu, kad negerai apskai toma.

Apklaustas ikiteisminio trim metu M. Z. parodė, kad dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 1996 metų iki 2007 m. birželio mėn. Dirbo įvairiose pareigose – pardavimų dispečeriu, vadybininku, marketingo direktoriaus pavaduotoju, nuo 2000 m. – eksporto vadovu. Nuo 2001 m. direktoriaus R. D. buvo įgaliotas atstovauti AB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiais klausimais: SIM kortelių pakeitimas, detalių sąskaitų gavimas ir, jei reikėdavo, naujų telefonų aparatų gavimas ir atvežimas į įmonę. Apie 2003-2004 m. AB „(duomenys neskelbtini)“ gamybinio susirinkimo metu buvo nutarta leisti laisvus telefoninius numerius perduoti su bendrove nesusijusiems asmenims, nes AB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo atsisakyti laisvų abonentų, už kuriuos reikėjo mokėti abonentinį mokestį (taip buvo numatyta sutartyje). Kadangi visos naujos SIM kortelės buvo saugomos eksporto skyriuje, t.y. gulėjo jo kabinete, šitas darbas buvo patikėtas jam. SIM korteles su abonentiniais numeriais tretiesiems asmenims išduodavo jis arba deklarantė R. G.. Ji užsirašydavo asmens, kuriam išduodavo SIM kortelę pavardę ir kompiuteriniu būdu įtraukdavo į vedamą sąrašą. Sąrašas buvo koreguojamas kiekvieną mėnesį, neišsaugant ankstesnių duomenų. Naujų klientų paieškos jis nevedė, tik išduodavo SIM korteles tiems, kurie kreipdavosi. Buvo atvejų, kad generalinis direktorius R. D. nurodydavo perduoti korteles nuo jo atėjusiems AB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbusiems žmonėms. Kartais buvo nurodoma, kad neklausti žmogaus pavardės, o pasižymėti, kad kortelė perduota „administracijai“. Tokių atvejų buvo tikrai daugiau kaip 10. Šie asmenys už telefoninio ryšio paslaugas nemokėjo. Direktoriaus nurodymu 2 ar 3 SIM korteles perdavė R. D. dukrai L. D., viena SIM kortelė buvo perduota advokatui M. Bakanui. Vienas AB „(duomenys neskelbtini)“ tel. numeris buvo perduotas komunikacijų direktorei V. D. (R. D. žmonai), kurį ji perdavė savo pažįstamai V. V.. Už V. V. V. D. asmeniškai kiekvieną mėnesį jam arba R. G. sumokėdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiam numeriui nurodytą ryšio paslaugų sumą. AB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo virš 300 darbuotojų ir nuolat vyko SIM kortelių nusidėvėjimas, sugedimas ar pametimas, dėl ko nuolat reikėjo bendrauti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl SIM kortelių pakeitimo, perrašymo ar naujų gavimo. SIM kortelės buvo išduodamos pagal GSM abonento prašymus. Kadangi bendrovėje nebuvo nustatyta tokios rūšies dokumentų pridavimo ar saugojimo tvarka, visus šiuos einamuosius dokumentus jis arba R. G. segdavo į vieną segtuvą ir laikė savo darbo kabinete. Išeidamas iš darbo šiuos dokumentus pridavė į archyvą arba paliko kabinete. Kas jiems nurodė rinkti pinigus už tretiesiems asmenims perduotų abonentinių numerių pokalbius, neatsimena. Pinigus už ryšio paslaugas priimdavo jis arba R. G.. Jokių dokumentų, patvirtinančių pinigų sumokėjimą neišrašydavo, tik, žmogui pageidaujant, atspausdindavo šio asmens mokėjimo išrašą, kur būdavo nurodomas telefono Nr. ir suma, bei uždėdavo spaudą, kad sumokėta. Gautus pinigus dėdavo į metalinę dėžutę. Kadangi nebuvo nustatyta tvarka, kada ir kaip turi priduoti surinktus pinigus, juos atiduodavo, kai pamatydavo, kad susirinko didesnė suma, t.y. – nuo 1 iki 3 kartų į mėnesį. Priduodamos sumos buvo nuo 500-600 litų iki kelių tūkstančių litų. Surinktus pinigus sudėdavo į voką, kurį atiduodavo generaliniam direktoriui R. D.. Kai jo nebūdavo – vyr. finansininkei V. R.. Pinigus perduodavo jų kabinetuose. Priimdami pinigus, t. y. voką su pinigais, R. D. ar V. R. jų neskaičiuodavo, jokio pinigų patvirtinančio dokumento jam neduodavo. Kaip ir kokia tvarka toliau buvo naudojami surinkti pinigai, nežino. Jis manė, kad šie pinigai buvo įtraukiami į buhalterinę apskaitą ir ta suma sumažinamos telefoninių pokalbių išlaidos. Jam nepatiko, kad jis ir R. G. renka grynus pinigus be dokumentų, neturėdami jokių įgaliojimų ir faktiškai atlikdami kasininko pareigas. Skyriaus viršininkui R. B. jis kelis kartus sakė, kad jiems labai nepatogu rinkti iš žmonių grynus pinigus, tai trukdo darbui, tačiau šis pasiūlydavo kreiptis į valdžią. Su gen. direktoriumi R. D. ir vyr. finansininke V. R. jie ne kartą kalbėjo, kad šį darbą būtų gerai perduoti kam nors kitam, tačiau jam buvo pasakyta, kad kasa yra trečiame aukšte, kur durys koduotos, dėl ko kyla sunkumų ten patekti, be to, tokiu atveju – reikia sudarinėti sutartis su kiekvienu asmeniu atskirai, kas per daug problematiška, todėl pinigus turi rinkti jie. Dėl telefoninių įrangos ir telefoninių aparatų gavimo įmonėje buvo nustatyta tokia tvarka: gen. direktorius R. D. arba padalinių vadovai jam pasakydavo kokių konkrečiai telefonų ir kiek jiems reikia, kartais pasakydavo kokiems darbuotojams reikia pakeisti telefonus ir kokių modelių jie pageidauja. Tada jis nuvykdavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur jam išduodavo telefonus, išrašant važtaraštį ar PVM sąskaitą faktūrą. Kartais būdavo keli atvežimai, o tik mėnesio pabaigoje būdavo išrašoma PVM sąskaita faktūra. Dokumentus ir telefonus jis atiduodavo tam asmeniui, kurio nurodymu vykdavo telefonų. Kelis litus, kuriuos reikėdavo sumokėti pagal PVM sąskaitą faktūrą, sumokėdavo iš savo pinigų. Būdavo ir tokių atvejų, kai jam pateikdavo pasirašyti PVM sąskaitas faktūras įrangai, kurios jis neėmė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai kartais patys atveždavo vadovybei ir reklamuodavo kažkokią įrangą ir tuo pačiu palikdavo telefonus. Tokiu atveju direktorius niekada pats PVM sąskaitų faktūrų nepasirašydavo, o perduodavo jam pasirašyti. Ir pagal šias sąskaitas faktūras kelis litus sumokėdavo iš savo pinigų (12 t. 2, 5–6 b. l., 15 t. 61–67 b. l.).

Liudytoja L. Č. parodė, kad dirbo Šiaulių televizijoje. Turėjo SIM kortelę, jai ją davė (duomenys neskelbtini). Nežino, ar įmonė turėjo AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Darbe pasiūlė SIM kortelių nemokamai. Jos telefono numeris (duomenys neskelbtini). Ir dabar toks pat. Sutartį perrašė seniai. Dabar yra kitame tinkle, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ „prisirašinėja“, ar kalbi, ar ne. Televizijai mokėdavo už SIM kortelių sąskaitą. Teisingi jos duoti parodymai. Kai nebedirbo (duomenys neskelbtini), mokėdavo AB „(duomenys neskelbtini)“. Pinigus nunešdavo vyras. Galvojo, kad sutartis sudaryta jos vardu. Nepamena, kada įnešė pinigus AB „(duomenys neskelbtini)“. Sumokėdavo M. arba R., nes tik jų vardus žino. Dabar nieko nepamena. Kai davė parodymus, geriau prisiminė bylos aplinkybes. Buvo tokia UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslauga, kad nusiuntus žinutę atitinkamu numeriu atsiunčia žinutę, kiek mokėti. Žinojo, kad kortelė AB „(duomenys neskelbtini)“. Tyrėjai nedarė jai spaudimo apklausų metu. Nepamena, ar išrašydavo dokumentą, kad sumokėjo. Neprašė išduoti kvito.

Liudytoja V. L. parodė, kad nedirbo AB „(duomenys neskelbtini)“. Pažįstamas pasakė, kad gali gauti iš jų SIM kortelę. Tai galėjo būti 2000 metais. Jos telefono numeris buvo (duomenys neskelbtini), kokie telefonų numeriai vyro ir mamos, nepamena. Sumokėdavo AB „(duomenys neskelbtini)“ patalpoje. Ten sėdėdavo žmogus, jam sumokėdavo, pavardės jo nežino. Būdavo padarytas sąrašas, kur būdavo nurodyta, kiek turi mokėti. Gaudavo lapą, kad sumokėjo. Tame lape buvo parašytas vardas, pavardė, telefono numeris ir kiek mokėti. Dabar turi asmeninę sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kiekvieną kartą duodavo lapą, kad sumokėjo.

Liudytojas K. P. parodė, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo apsaugos viršininku. Paėmė 4 SIM telefono korteles sau ir savo šeimos nariams. Sąskaitas apmokėdavo M. Z. arba R. G.. Kad apmokėdavo, išduodavo lapelį. Buvo abonentų sąrašas. Jam nereikėjo mokėti už ryšio pasaugas. Perrašė sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes M. Z. pasakė korteles grąžinti. Nepersirašė jų. Kitus numerius išsiėmė.

Liudytojas G. S. parodė, kad kažkas, nepamena, kas, prieš 10, gal 7 metus pasiūlė jam abonentus. Niekada nedirbo AB „(duomenys neskelbtini)“. Nepamena, iš kur gavo telefoną. Sąskaitą apmokėdavo AB „(duomenys neskelbtini)“, ten sumokėdavo esantiems žmonėms, kartais būdavo vyras, kartais moteris. Nepamena, iš kur sužinojo apie korteles. Nepamena, ar eidavo į buhalteriją. Jam paskambindavo ir pasakydavo, kad turi apmokėti sąskaitą. Ateidavo ir sumokėdavo. Nepamena, ar pasirašydavo, kai sumokėdavo. Parodymus davė prieš penkerius metus. Nepamena duotų parodymų. Kortelėmis naudojosi šeimos nariai – jis, tėvas, brolis. Pinigus dažniausiai jis nešdavo į AB „(duomenys neskelbtini)“. Nebesinaudojo tais numeriais. Perėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nepamena, nuo kada. Pradžioje persirašė sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, po to sudarė sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nepamena, kodėl persirašė. Tyrėjai nesufleravo, ką sakyti. Ką žinojo, tą sakė.

Liudytojas A. S. parodė, kad šeimoje naudojosi SIM kortelėmis, priklausiančiomis AB „(duomenys neskelbtini)“. Sūnus veždavo sumokėti AB „(duomenys neskelbtini)“ už pokalbius. Sūnumi pasitiki, sakydavo, kad sumokėjo. Nežino, ar turėjo dokumentą, kad sumokėjo. Kažkas iš pažįstamų pasiūlė SIM korteles, kas pasiūlė, tas ir atvežė. Telefonų aparatus turėjo savo. Tris korteles paėmė –sau ir sūnums. Niekas iš jų nedirba AB „(duomenys neskelbtini)“. Gali būti, kad keturias korteles paėmė. Sūnus sakė, kad sumoka AB „(duomenys neskelbtini)“ pastate. Persirašė savo vardu, po to išėjo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Liudytojas A. P. parodė, kad nedirbo AB „(duomenys neskelbtini)“. Ten lankydavosi. Nepamena, kas iš darbuotojų pasiūlė, gal R. G. sakė, kad gali imti SIM korteles. Ji yra jos pusseserė. Pinigus už pokalbius paduodavo R. G., lape pasirašydavo. Telefono numerį persirašė savo vardu tais pačiais, 2004, metais. Nepamena, kiek laiko naudojosi tuo abonentu. Kai buvo apklaustas, geriau prisiminė. R. G. pasakė persirašyti savo vardu, ir jis gavo kvietimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ persirašyti savo vardu.

Liudytoja R. P. parodė, kad niekada nedirbo AB „(duomenys neskelbtini)“. Per draugus sužinojo, kad gali pasiimti SIM kortelę. Pas M. Z. atvažiavo ir pasiėmė. Kas mėnesį atvykdavo į įmonę AB „(duomenys neskelbtini)“, sužinodavo kiek turi mokėti, ir sumokėdavo. M. Z. arba R. G. sumokėdavo. Keletą metų taip būdavo. Nepamena, ar pasirašydavo lape, turbūt pasirašydavo. Išduodavo lapelį, kad sumokėjo. Išėjo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes taip jai buvo geriau. Bendraujant draugų rate pasakė, kad gali pasiimti SIM koretelę, pasakė M. Z. telefoną. Kuris būdavo kabinete, tam sumokėdavo, R. G. arba M. Z.. Tarėsi su M. Z., jis nesiūlė eiti atsiskaityti į kitą kabinetą. Jo SIM kortelės buvo fizinių asmenų.

Liudytojas R. B. parodė, kad nuo 1999 metų AB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo pardavimų direktoriumi. Eksporto skyriuje dirbo 2–3 žmonės, vadovas buvo M. Z.. Tipinius pareiginius nuostatus ruošdavo vadovė, kiti buvo ruošiami specialistų, jie, vadovai, juos koreguodavo ir tvirtindavo. Nežino, kas atsakingas už atsiskaitymą su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tik žino, kad eksporto skyrius su tuo susijęs. Ji turėjo telefono abonentą AB „(duomenys neskelbtini)“. Nepamena, kaip sumokėdavo už telefoną, tai buvo darbinės sąnaudos, apmokėdavo įmonė. Eksporto skyriuje, priklausomai nuo laikotarpio, dirbdavo nuo dviejų iki keturių žmonių. M. Z. buvo atsakingas už eksportą, R. G. atsakinga už krovinių deklaravimą, sutarčių sudarymą. Jie turėjo ryšį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl paslaugų, jų atnaujinimo. Informaciją apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaudavo iš M. Z.. Jų darbo funkcijų negali išvardinti, kas jiems buvo priskirta dirbti, nežino. Buvo toks epizodas sekti limitus. Apie tą darbą kalbėjo su M. Z., o jis turbūt turėjo teisę tą darbą perleisti R. G.. M. Z. ir R. G. nesikreipė, kad jiems darbas su SIM kortelėmis nepriklauso. Žino, kad M. Z. ir R. G. duodavo SIM korteles asmenims, nedirbantiems AB „(duomenys neskelbtini)“. Kuo daugiau buvo abonentų, tuo didesnės nuolaidos buvo įmonei. Tokia buvo komercinė nauda įmonei. Buvo stengiamasi pritraukti kuo daugiau klientų. Žinojo, ką dirba M. Z. ir R. G.. Nežino, kas jiems paskirdavo užduotis dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“. Natūraliai išeina, kad darbuotojai prisiima įvairių gretutinių funkcijų. Jei pamesdavo SIM korteles, tai M. Z. tai tvarkydavo. Mano, kad buvo pareigų aprašymai. Įmonėje buvo reglamentuota grynųjų pinigų tvarka. M. Z. turėjo teisę rinkti pinigus. Jis turėjo teisę pasirašyti sąskaitas faktūras dėl pardavimų, o dėl ryšių – nežino. Iš M. Z. ir R. G. žino, kad jiems buvo patikėtas darbas su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kas jiems tai patikėjo, nežino ir nesidomėjo. Dirbo tiesioginį savo darbą.

Liudytoja V. J. parodė, kad nuo 2002 metų spalio iki 2007 m. dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“ žaliavų skyriuje. Jai vyriausioji buhalterė atnešdavo užpajamuoti sąskaitas. 2006 metais sąskaitas atnešdavo M. Z. ar R. G.. Pradžioje sąskaitas pajamuodavo E. T., po to ji. Ji tik įvesdavo sąskaitą faktūrą į kompiuterinę apskaitą, dėl apmokėjimo nieko nerašydavo, tik registruodavo. Būdavo atnešamos sąskaitos iš kitų įmonių. Paslaugų sąskaitas išrašydavo ir siųsdavo įmonėms paštu. Sąskaitose būdavo didelės sumos. Tik tarp buhalterių būdavo pokalbis, kad sąskaitos didelės, susirinkimuose tai nebuvo aptarinėjama. Nepamena, ar buvo pasirašytos sąskaitos. Vyr. buhalterės parašų taip pat nebūdavo. Sąskaitos būdavo iš trijų, gal keturių lapų. Kas jose būdavo parašyta, nepamena. Nekontroliuodavo, kas išrašydavo sąskaitą faktūrą, tai ne jos darbas. Neturėjo jokio valdiško telefono. Atsiskaityti grynais pinigais galėjo įmonės kasoje. Nemano, kad buvo kliūtis žmonėms ten patekti.

Liudytojas A. G. parodė, kad nuo 1996 metų dirba „(duomenys neskelbtini)“ gamybos direktoriumi. Buvo atsakingas už gamybą. Turėjo tris telefonus: vienas – tarnybinis, du telefono numeriai privatiems reikalams. Telefonų numerių neprisimena. Telefonus paėmė per įmonę. Už ryšio paslaugas mokėdavo grynais pinigais, kiek pamena, M. Z.. Tačiau visko nepamena, nes tai buvo seniai. Kaip vyko lėšų apiforminimas buhalterijoje, nepamena. Mano, kad trys jo naudojami telefono numeriai buvo registruoti AB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Jo limitas buvo didelis, jam mokėti nereikėjo, sumokėdavo įmonė, jis tuo nesirūpindavo. Kitais telefono numeriais naudojosi jo mama ir žmona. Už privačius numerius mokėdavo. Nepamena, ar jam išduodavo kvitus. Kaip tie pinigai buvo apskaitomi įmonės buhalterijoje, nežino. Telefono numerius persirašė savo iniciatyva, kai pasikeitė įmonės vadovybė, metų nežino. Ruošėsi palikti įmonę, todėl telefono numerius persirašė. Gali būti, kad persirašė 2007 metų kovo mėnesį. Jam buvo pasiūlyta paimti telefono numerius šeimos nariams. Kas pasiūlė, nepamena. M. Z. buvo atsakingas už ryšius su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Mano, bet negarantuoja, kad SIM kortelę gavo iš M. Z.. Mano, kad esant daug telefonų abonentų, reiktų mokėti mažiau. Jis ne įmonės akcininkas, o samdomas darbuotojas. Telefonai buvo per smulkūs dalykai aptarinėti susirinkimo metu. Nesidomėjo, iš kokių lėšų apmokamos telefonų sąskaitos.

Liudytoja E. T. parodė, kad dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere nuo 2003 metų iki šiol. Kai gaudavo sąskaitas, užpajamuodavo, jas reikėjo suderinti su pirkėjais. Ji nebuvo įpareigota tikrinti abonentų. Sąskaita buvo keli lapai ir priedai, kuriuos atiduodavo skyriui. Už AB „(duomenys neskelbtini)“ telefonus apmokėdavo pagal sąskaitas. Bendra suma buvo nurodyta sąskaitoje. Tikrindavo bendrąją sumą suderinę su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nežino, kaip buvo renkami pinigai už telefono pokalbius iš asmenų, kurie nepriklausė įmonei. Gautas sąskaitas atnešdavo sekretorė, vyr. buhalterė, kartais pati pasiimdavo iš sekretorės. Sąskaitą atiduodavo į pardavimų skyrių. Buvo įsakymas R. G. vesti analitinę apskaitą, M. Z. – ryšiai, suderinti su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonėms buvo perparduodamos paslaugos. Iš įmonių gaudavo pinigus. Nežino, kiek buvo SIM kortelių. Įsakymais buvo nustatyti darbuotojams limitai. Būdavo iššifruojamos įmonės, asmenų pavardės nebuvo iššifruojamos. Sąskaitų priedų jie neanalizuodavo. Iš R. G. gaudavo iššifruotą numerį, kodą, įmonės pavadinimą. Gal M. Z. nieko jai neatnešdavo, nebent kai R. G. nebūdavo. Sąskaitas išsiųsdavo įmonėms. Apmokėjimą kontroliavo. Visos įmonės apmokėdavo pavedimais. Buvo viena kita įmonė įsiskolinusi, o kuri, nepamena. Pas ją patekdavo sąskaitos faktūros su priedais, bet jų neimdavo, pasilikdavo sąskaitą, o priedus atiduodavo R. G. arba M. Z.. R. G. yra dariusi analizę, žiūrėjo pagal išlaidas. Sąskaitas suvesdavo buhalterijoje. Įsakymų rengimą įmonėje dėl buhalterinės apskaitos klausimų organizuodavo vyriausiasis tvarkytojas. Gavę sąskaitą iš karto atiduodavo priedus. Pasiimdavo R. G. ir M. Z.. SIM kortelės buvo apskaitytos įmonėje, pagrindinėje sąskaitoje. Menkaverčius traukė į sąnaudas. Nepamena, kaip AB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitė SIM korteles, pamena tik telefonus. 1 Lt – menkavertis turtas ir traukdavo juos į sąnaudas. Negali tvirtinti, ar reikėjo sudaryti sutartis su fiziniais asmenimis dėl SIM kortelių. Negirdėjo, kad skųstųsi M. Z. ar R. G. dėl pinigų rinkimo. Nebuvo problemų patekti į įmonės kasą. Nežino, ar M. Z. ir R. G. rinko grynus pinigus. Imant grynus pinigus, reikėtų išrašyti kasos pajamų orderį, kvitą forma Nr. 10.

Liudytoja V. R. parodė, kad dirbo buhaltere įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ nuo 1997 metų balandžio mėnesio, vyr. buhaltere buvo paskirta nuo 1997 m. birželio mėnesio iki 2009-12-02. Buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pagal tarptautinius standartus. Kiekvienais metais finansinę atskaitomybę audituodavo auditoriai, buvo atliekamos dokumentinės revizijos. 2002 metais buvo pasirašyta įmonės sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sutartį pasirašė generalinis direktorius. Buhalterijoje tos sutarties neturėjo, jiems nedavė. Pagal tą sutartį buvo labai daug abonentinių numerių. Kai ji paklausė generalinio direktoriaus, kodėl tiek daug numerių, nes įmonei buvo sunki finansinė padėtis, jis pasakė, kad tokia sutartis įmonei ekonomiškai naudinga, kad įmonė gaus daug nuolaidų. Tačiau įmonė turėjo mokėti SIM kortelių abonementinį mokestį. Tada generaliniam direktoriui pateikė suvestinę už mėnesį, parašė, kiek yra laisvų kortelių. Tada generalinis direktorius jai pasakė, kad finansų direktoriaus pareigas atlieka jis pats, ir kad tas darbas yra pavestas M. Z. įsakymu. Po to buvo paruoštas įsakymas, kuriame pasisakė, kas ves analitinę apskaitą, tam, kad būtų galima apskaityti limitus. Tada atsirado įsakymas, kuriame buvo pavesta M. Z. bendrauti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ o R. G. vesti analitinę apskaitą. Tai buvo vykdoma daug metų. Kai iš FNTT atėjo raštas dėl papildomų duomenų, archyve rado keletą bylų, GSM paraiškų. Pagal paraiškas buvo aišku, kad į įmonę buvo pritraukinėjama naujų pašalinių asmenų. Paraiškos buvo pasirašytos eksporto vadovo M. Z.. Nė viena GSM paraiška nebuvo įmonėje užregistruota. Kai paskui išaiškėjo, tos paraiškos buvo saugomos M. Z. kabinete, išeidamas jis viską atidavė į archyvą. Buvo pervedami abonentai iš juridinių asmenų ir fizinių asmenų. Su pavaduotoja atkūrė visą analitinę sąskaitą. Rastos sutartys su įvairiomis bendrovėmis taip pat nebuvo registruotos įmonės žurnale, net nebuvo pateikta abonentų numerių. Tai buvo AB „(duomenys neskelbtini)“ sutartys su įmonėmis, kurioms buvo perparduodamos paslaugos. Kitos informacijos apie fizinius asmenis nebuvo. Gautas sąskaitas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ užpajamuodavo ir apmokėdavo iš įmonės sąskaitos. Apie surinktus pinigus iš fizinių asmenų nieko nebuvo žinoma. Viskas buvo aptarta smulkiai, kas kiek turi įnešti pinigų į kasą arba į banką, ir visiems žmonėms buvo išduodami pinigų priėmimo kvitai, forma Nr. 10. Viskas buvo aptarta smulkiai, kas turi įnešti ir per kiek laiko. O to, kad buvo organizuotas tas pinigų rinkimas, tai niekas nežinojo.

Taip pat parodė, kad būdavo tokia tvarka, kad bendrovė perpardavė paslaugas. Pasiimdavo sąskaitas faktūras, kurios buvo iš kelių lapų, kituose lapuose buvo nurodyti telefonų numeriai. Priedus pasiimdavo R. G., ji iš tų lapų nustatydavo limitus turinčių asmenų sąrašą, įmonės darbuotojų sąrašą ir pateikdavo buhalterijai pažymą, kurioje nurodydavo įmonės pavadinimus, sumas, pagal kurias buhalterija išrašydavo sąskaitas ir parduodavo paslaugas. Tai buvo pažyma. Tos įmonės atsiskaitydavo AB „(duomenys neskelbtini)“. Pas sekretorę ant stalo buvo darbuotojų telefono numeriai. Sąrašą, kurie viršydavo limitus, pateikdavo padalinių vadovui, kuris peržiūrėdavo ir analizuodavo. Viršijusiems būdavo išskaičiuojama iš atlyginimo. Jei būdavo suderinta ir parašas, personalo skyrius paruošdavo įsakymą kam „išlaikyti“ iš atlyginimo, buhalterė „išlaikydavo“ iš atlyginimo. M. Z. buvo labai platūs įgaliojimai suteikti. R. G. buvo įsakymu pavesta vesti analitinę apskaitą. Ji pati rengė tą įsakymą dėl R. G., o M. Z. buvo pavesta kontroliuoti abonentus. Įsakymo turinio nepamena. Buvo kalba su direktoriumi dėl laisvų numerių. Direktorius pasakė, kad tą darbą kontroliuoja M. Z.. Jie pradėjo ruošti suvestines, kad matytų sąnaudų judėjimą. Kartą direktorius jos paklausė, kam reikia, kad pateikia jam tokias suvestines, tai jai pasakė, kad matytų sąnaudų judėjimą. Ryšio sąnaudos buvo labai didelės. Buvo samdomi konsultantai nustatyti, kaip sumažinti sąnaudas. Kai reikėjo apmokėti jų sąskaitas, direktorius pasakė neapmokėti, nes jie nepasakė to, ko jis nežinojo. Viena sąskaita buvo 6 tūkstančiai litų, nuėjo pas direktorių, pasirodo, buvo L. D. prakalbėta. Direktorius jai pasakė nelįsti ne į savo reikalus. Nuo 2002 metų pateikdavo visos įmonės sąnaudų suvestinę. Dėl ryšio sąnaudų suvestinėje nurodydavo sąskaitos sumą. Sąskaita buvo išrašyta AB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir buvo laisvų kortelių. Analizę vedė R. G.. Nežino, ar kas nors naudojosi laisvomis kortelėmis. Tik atsisakant abonentų buvo galima taupyti, nes įmonei jie buvo nereikalingi. Abonentų buvo pusantro tūkstančio. Abonentai keitėsi. Ant kai kurių GSM paraiškų buvo M. Z. ranka rašytos pastabos, kam tie numeriai atiduoti. Aiškinosi, kam priklauso abonentai, kai jai iškėlė kaltinimus. Įmonės darbuotojų limitus turėjo kontroliuoti M. Z.. Analitinės apskaitos nereglamentuoja įstatymai, tai priklauso nuo įmonės vadovo noro. Su direktoriumi aiškinosi dėl per didelės sąskaitos. Jai nepasakė, paskui netyčia rado. FNTT pasakė, kad tas konkretus numeris priklauso L. D.. Direktoriaus klausė, kam priklauso konkretus numeris, jis neatsakė. Gavo atsakymą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteikia informacijos, kas naudojosi numeriais. Konsultavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pasitarimai buvo pas generalinį direktorių, jam buvo konstatuota, tačiau direktorius pasakydavo, kad reikės pasikalbėti su M. Z.. Dar buvo pasamdyta UAB „S. ir partneriai“ konsultuoti. Generalinis ją su ataskaita nesupažindino. Buvo neapmokėta jų sąskaitų. Pasitarimo metu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir A. S. pasakė dėl per didelių ryšių sąskaitų. Po to vyko sąskaitų mažėjimas, nes mažėjo abonentų. Jai pagal pareigas nereikėjo reguliuoti abonentų. Nežinojo, kad nedirbantiems įmonėje asmenims buvo dalijamos SIM kortelės. M. Z. niekada jai nebuvo perdavęs pinigų už pokalbius, kad buvo renkami pinigai. Klausė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų, ar rastos GSM paraiškos atitinka sąskaitas faktūras. Sakė, kad išduodant SIM kortelę turi būti išrašyta ir sąskaita faktūra. Kai R. T. dirbo generalinio direktorius pavaduotoju, sakė, kad netvirtintų tokių dokumentų. Pagal kiekvieną GSM paraišką turėjo būti išrašomos sąskaitos faktūros. Buhalterijoje jų nematė. Visų abonentų numerių sąrašas buvo surašytas iš eilės, ir tų žmonių, kurie dirba įmonėje, ir nedirbančių įmonėje asmenų. Visko sukontroliuoti neįmanoma. Už sąskaitas apmokėdavo iš AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos. Viskas, kas būdavo sąskaitoje faktūroje, be PVM „keliavo“ į šeštą klasę, o į ketvirtą klasę yra atskirai mokėtinas PVM, kitoje pusėje visa bendra mokėtina suma UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sumokant sąskaitas už visus abonentus įmonė turėjo nuostolių, nes mokėdavo mokestį už nenaudojamas korteles. Buvo didelis sąrašas – iš 20–30 lapų. Pagal tą sąrašą turėjo kontroliuoti M. Z., o analizę vesti – R. G.. O ji vedė pagal įsakymą. Apie tai, kad įmonė prisiėmė kontroliuoti svetimus numerius, niekas neinformavo. Prieduose nebuvo įrašyta įmonės pavadinimo. Prie sutarčių nerado perdavimo aktų, kokie numeriai buvo pridėti. Ne visuose susirinkimuose dalyvaudavo, pas direktorių dalyvaudavo retai, o gamybiniuose beveik niekada. Pusę metų įmonėje nedirbo, nes jai buvo diagnozuota onkologinė liga. Su M. Z. ir R. G. nebuvo kalbėję apie naudojimasi SIM kortelėmis. Su R. G. kalbėjosi, kai vyko ikiteisminis tyrimas, bet ji sakė, kad gaudavo nurodymus iš M. Z. ir nieko nežinojo. Bandė atkurti duomenis, bet „ant viršaus“ buvo rašoma, tai atkurti nieko nebebuvo galima. Nebuvo rasta abonentų sąrašo. Jei yra menkavertis turtas, jis įrašomas į įmonės sąnaudas. Ko negavo, neužpajamavo. Nežinojo, kad buvo GSM klientų prašymai. Pradėjus ikiteisminį tyrimą sužinojo, kad buvo fizinių asmenų prašymai sudaryti sutartis dėl naudojimosi arba pateikti sąrašus. Nežino, kad tokių sutarčių buvo. Sutartyje buvo punktas, kad įmonė neturi teisės perparduoti kitoms įmonėms. SIM kortelių buhalterinė apskaita išsiskiria savo verte. Įmonei buvo patvirtinta apskaitos politika ir buvo įsakymu patvirtinta, nuo kokios vertės turtas apskaitomas kaip ilgalaikis turtas ir nuo kokios vertės pripažįstamos sąnaudos. Kadangi jų vertė 1 Lt, jos nepakliūna nė į vieną grupę. Jei būtų kortelės gautos pagal sąskaitas faktūras, viskas būtų nurašoma į sąnaudas. Analitinės apskaitos dokumentai buvo išsaugoti įmonėje, yra pateikti byloje. Buvo laisvos kortelės. Joms buvo keičiami planai. Skirtumas susidarydavo dėl laisvų kortelių. Tai gali paaiškinti M. Z.. Klausė, kodėl susidaro skirtumas. Dėl to ir buvo sudarinėjami visi sąnaudų straipsniai. Sąnaudų suma eidavo bendra, sąnaudoje įrašyta suma be PVM. Visa sąskaita faktūra buvo išrašyta AB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonė į apskaitas traukia pagal tą, ką gauna pagal sąskaitas. Įmonėje gauta vienintelė sąskaita faktūra, ir ta suma be PVM iš karto „keliauja“ į įmonės sąnaudas. Kitoje pusėje – skola UAB „(duomenys neskelbtini)“. Išrašomos sąskaitos „ėjo per pardavimus“, kur paskui buvo koreguojama darant deklaraciją, buvo „išlaikyta“ iš atlyginimo, o visa kita ėjo į įmonės sąnaudas. Galėjo įtraukti į sąnaudas tas sumas. Kas sąskaitą faktūrą pasirašydavo, nepamena. Buvo tokia tvarka, kad sąskaita pakliūdavo pas sekretorę, ji atiduodavo generaliniam direktoriui, iš jo – sekretoriatui, tada jie paimdavo „po parašu“. Iš sekretorės gaudavo sąskaitą faktūrą. Iki 2003 metų nebuvo reglamentuota sąskaitų paėmimo tvarka, po to buvo įvesta tvarka, kad visos sąskaitos turi būti registruotos. Konkrečiai dokumentų „judėjimas“ buvo reglamentuotas 2006 metais vidaus tvarkos taisyklėse, kuriose parašyta, kad neregistruotos sąskaitos faktūros ir kiti dokumentai laikomi įmonėje negautais. Jei pas sekretorę būdavo registruota sąskaita faktūra, iš sekretorės paimdavo, pasirašydavo ir nešdavo buhalterijai. Jau 2002 metais kilo klausimas dėl SIM kortelių skaičiaus, kai direktoriui buvo pasakyta, kad yra daug laisvų kortelių, jis sakė, kad įmonei jos reikalingos ir, kad įmonei tai ekonomiškai naudinga, bei kad tai ne jos reikalas. Nebendravo nei su direktoriumi, nei su M. Z., kad tas korteles reikia panaudoti kitiems tikslams. Apie tai, kad sudarytos sutartys su juridiniais asmenimis ir perduota dalis kortelių, sužinojo 2009 metų pradžioje. Už ryšio paslaugas pažymas atnešdavo R. G., pagal tas pažymas buvo nurodytas įmonės pavadinimas, adresas, rekvizitai, telefonų numeriai, sumos, ir pagal tai buhalterė išrašydavo sąskaitas. Tų sutarčių jie nematė. Kiekvienas padalinys atlieka savo funkcijas. Buhalterijai pardavimo tarnyba sutarčių nedavė, nors jie prašė. Žodžiu, ne raštu prašė. Raštu nesikreipė, tik suvedinėjo sąnaudų suvestines, nes jai buvo pasakyta nesikišti ne į savo reikalus. Kai 2002 metais kreipėsi į direktorių, žinojo, kad tas telefono numeris yra L. D.. Prieš jai išeinant iš darbo V. D. jai užrašė tuos telefono numerius. 2002 metais L. D. buvo Maskvoje, operavosi akis. Nežino, kad įmonė negalėjo mokėti mažiau nei trisdešimt tūkstančių litų. Buhalterija tokios sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo. Nebuvo susipažinusi su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga. Ji pati turėjo 4 SIM korteles, buvo sudariusi sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nežino, ar jos giminaičiai turėjo SIM kortelių. Mano, kad neaiškumai buhalterijoje prasidėjo nuo R. D. išėjimo iš generalinio direktoriaus pareigų ir kai pradėjo dirbti R. B.. Jis jai atnešė sąrašą su abonentų numeriais. Visi abonentai balandžio ir gegužės mėnesį buvo išjungti. Po to M. Z. padavė pareiškimą išeiti iš darbo. Deja, jai direktorius R. D. pasakė, kad direktoriaus pareigas atlieka jis pats, ir kad tai ne jos reikalas. Ją išmetė iš darbo, kai atėjo vadovauti V. D.. Pasakė, kad nenori nemalonumų, nes jai buvo pareikšti įtarimai, ir kad nori su ja atsisveikinti. Žadėjo jai sumokėti šalių susitarimu trijų mėnesių išeitinę išmoką ir apgavo, sumokėjo tik dviejų mėnesių. Jaučia nuoskaudą dėl atleidimo. Juos laikė labai sąžiningais ir tvarkingais žmonėmis, jie labai palaikė ją morališkai, o po to apdergė iš visų pusių. M. Z. už savo artimuosius nebuvo nešusi pinigų sąskaitų apmokėti. Visos sąnaudos buvo grupuojamos į vieną grupę, „(duomenys neskelbtini)“ analizavo visas grupes. Nuo 2004 metų pradėjo gauti kreditines sąskaitas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir per visą laikotarpį tų kreditinių sąskaitų buvo už vienuolika tūkstančių litų, mažino ryšio sąnaudas. Kai sąskaita mažėjo, tai ir sąnaudos mažėjo. Viską kontroliavo generalinis direktorius. Auditas nepaminėjo, kad sąskaitos per didelės, tik vieną kartą paklausė, kiek jie gauna telefono aparatų. Po to pasižiūrėjo sąskaitas, kad telefonų aparatų buvo nedaug, sakė, kad tada sąskaita tinkama. Sąskaita išrašoma tik tada, kai yra įvykusi ūkinė operacija. Viskas kas buvo įmonės paimta, laikoma, kaip įvykusi įmonės operacija ir visa tai buvo fiksuojama sąskaitoje. Konstatuoja, kad įvyko ūkinė operacija, nes įmonėje buvo išrašyta sąskaita faktūra. Įmonėje buvo įsakymas, kuriame yra išvardyti asmenys, kurie turėjo teisę gauti iš kasos pinigų priėmimo kvitus. M. Z. ir kiti buvo supažindinti, kaip ką turi daryti, visi buvo supažindinti su kasos taisyklėmis. R. G. buvo pavestas tik eksporto dokumentų pasirašymas, ji neturėjo įgaliojimų rinkti grynųjų pinigų, išrašyti kvitų. Tai galėjo vadybininkai, M. Z., vairuotojai ir kiti, nurodyti sąrašuose.

Liudytoja R. G. parodė, kad dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2000 metų. Įsakymu buvo paskirta vesti analitinę apskaitą. Gaudavo sąskaitą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, žinojo dirbančiųjų numerius, limitus, darė sąrašą, kai buvo viršyti limitai. Tvarkė tik atsiskaitymą už pokalbius. Sąskaitą jai perduodavo sekretorė, nors gerai nepamena. Sąrašuose buvo nurodyti telefono numeriai ir sumos. Teisingus davė byloje parodymus. Iš nedirbančiųjų žmonių surinkdavo pinigus, jie niekur nepasirašydavo. Užrašydavo lapelyje, kiek kas sumokėjo. Lapelį su pinigais dėdavo į dėžutę. Gal kokį kartą buvo skambinusi žmogui, kad ateitų sumokėti. Gautus pinigus visada atiduodavo M. Z., kuris jai sakė, kad ateis žmonės sumokėti. Ji nieko jo neklausė. Analitinės apskaitos vedimą suprato taip, kad turi vesti limitą viršijusių asmenų sąrašą. Daug buvo tokių, kurių nežinojo, ar jie dirbantys įmonėje, ar ne. Ateidavo sumokėti ir dirbantys, ir nedirbantys. Kartais dirbantys sumokėdavo už nedirbančius. Atėjusieji sumokėti pasakydavo, už kokį numerį sumokės. M. Z. jai liepė rinkti pinigus. Lapelyje parašydavo sumokėtą sumą, telefono numerį, įdėdavo lapelį su pinigais į dėžutę, kuri buvo seife. M. Z. taip pat rinko pinigus. Neišrašydavo dokumento, kad paėmė pinigus. Nebuvo tai aptarta įmonėje. Galutinės apskaitos, ataskaitos ji nevedė. Tuos pinigus paimdavo M. Z.. Kur jis dėdavo pinigus, negali pasakyti, kažkur nešė, gal į kasą. Yra sakęs, kad pas generalinį direktorių eina. Ne kasdien eidavo, gal kas savaitę. Pinigus nešdavo ne su dėžute, pasiimdavo „papkę“, yra ėjęs su lagaminu. Buvo davusi SIM kortelių asmenims, nedirbantiems įmonėje. M. Z. sakydavo duoti. M. Z. yra sakęs, kad generalinis direktorius sakė duoti SIM korteles. Rašydavosi ne vardą, pavardę, o abonento numerį. Vedė mėnesinę apskaitą. Darydavo ataskaitą tame pačiame faile, nes duomenys kito. Nebuvo nurodymo išsaugoti pirminių duomenų. Kartais pažymėdavo asmens vardą, pavardę kompiuterio faile. Labai dažnai keisdavosi telefono numeriai. Perduodamuose administracijai sąrašuose galėjo būti ir svetimų asmenų. Atskirai darbuotojų ir svetimų asmenų sąrašų nebuvo. M. Z. buvo jos viršininkas, todėl vykdė jo nurodymus. Mano, kad visi žinojo, kad ji renka grynus pinigus, todėl nieko apie tai neinformavo. Jai generalinis direktorius nieko nėra tiesiogiai nurodęs, nebuvo su juo kalbėjusi. M. Z. yra sakęs, kad neša pinigus generaliniam direktoriui.

Apklausta ikiteiminio tyrimo metu R. G. parodė, kad ji dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2000-06-01. Remiantis 2000-07-31 d. gen. direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), ji vedė mobiliųjų telefonų apskaitą, t. y. kontroliavo pokalbių limitus. Limitai nebuvo taikomi bendrovės administracijos darbuotojams. Atskiro dirbančių asmenų, kuriems limitai nesuteikti, sąrašo nebuvo. Jai buvo pateiktas sąrašas telefonų numerių bei pavardžių su tiems asmenims nustatytais limitais. Gavusi bendrą UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, ji sutikrindavo, ar šie asmenys neviršijo nustatytos sumos. Asmenų, viršijusių nustatytus limitus, sąrašą perduodavo į personalo skyrių, nurodydama darbuotojo vardą, pavardę limito dydį, faktiškai mokėtiną sumą ir skirtumą. Personalo skyrius paruošdavo įsakymą, kuris vėliau buvo perduodamas vykdyti buhalterijai. Jei limitai buvo viršyti, ryšium su darbo pareigų atlikimu, skirtumas nebuvo išskaičiuojamas. Dalis numerių buvo perduota naudotis įvairioms įmonėms, kurioms AB „(duomenys neskelbtini)“ išrašydavo PVM sąskaitas faktūras už pokalbius. Gavusi bendrą UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą už mėnesį, išrinkdavo kiekvienai įmonei priklausančius numerius ir prakalbėtas sumas. Šiuos lapus pateikdavo buhalterijai, kuri pagal juos išrašydavo PVM sąskaitas faktūras. Vesdama apskaitą, pastebėjo, kad administracijai priskirta kelios dešimtys numerių, kuriems nenustatyti limitai. Tikslaus skaičiaus nurodyti negali, tokių numerių galėjo būti nuo 20 iki 50. Būdavo atvejų, kai M. Z. jai nurodydavo, kad nuo R. D. atėjusiam žmogui reikės duoti naują SIM kortelę. Perdavusi SIM kortelę, programoje atžymėdavo, kad telefono numeris perduotas administracijai. Jei SIM kortelę perduodavo M. Z., ji jokios informacijos negaudavo. Tik gavusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, pamatydavo, kad atsirado naujas numeris arba dingo anksčiau buvęs numeris. Numeriai, kurių priklausomybės nežinojo, į atskirą apskaitą įtraukiami nebuvo, nes to niekas nereikalavo. Žmonės, kurie naudojosi AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiais numeriais, patys ateidavo į jų kabinetą ir susimokėdavo, nurodydami už kokį numerį mokės. Pinigus rinko M. Z., kai jo nebūdavo – ji. Gavę pinigus, sumą ir mokėjusios asmens pavardę arba apmokomo telefono numerį užrašydavo ant lapuko ir kartu su pinigais įdėdavo į dėžutę. Pinigus iš dėžutės išimdavo ir skaičiuodavo tik M. Z.. Ar M. Z. vedė sumokėtų pinigų apskaitą, nežino. Jis pats nuspręsdavo, kada jau reikia išnešti pinigus. M. Z. paimdavo pinigus ir pasakydavo, kad išeina pas generalinį direktorių. Tokio atvejo, kad M. Z. būtų pasakęs, kad išneša pinigus atiduoti vyr. buhalterei V. R., neatsimena. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsineštus dokumentus, tame tarpe GSM abonentų prašymus, M. Z. susegdavo į atskirą segtuvą, kurį laikė savo darbo vietoje. Ji nežinojo, kad buhalterija nebuvo informuota apie turimus GSM abonentų prašymus, pagal kuriuos gautos SIM kortelės. Dėl naujų telefonų aparatų ir kitos įrangos su nuolaida įsigijimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nieko paaiškinti negali. Matė, kad kartais M. Z. parnešdavo maišelį su mobiliais telefonais, kurį paskui išnešdavo. Kur ir kam juos perduodavo, nežino, tik M. Z. sakė, jog generalinis „suvalgo visas nuolaidas“. Kaip suprato, už nuolaidas gaunamus telefonus užprašydavo ir pasiimdavo generalinis direktorius. Kam ir kaip buvo perduodamos sąskaitos faktūros su nuolaida gautiems telefonams, nesidomėjo, kabinete jų nematė (2 t. 69–71 b. l., 5 t. 13–15 b. l., 15 t. 53–55 b. l.).

Liudytoja J. B. parodė, kad turėjo SIM kortelę darbo reikalams. R. G. jai pateikdavo patvirtintą formą darbuotojų, kurie viršydavo limitus. Sąraše buvo vardas, pavardė, telefono numeris, bendra suma ir viršijanti limitą suma. Limitai keitėsi. Kai limitus viršydavo, parašydavo įsakymą išskaičiuoti iš atlyginimo. Nežino, kad buvo tokių abonentų, kurie darbovietėje nedirbo. Jai taip pat buvo nustatytas limitas. Sąraše jai buvo pateikti duomenys tik tų, kurie būdavo tame sąraše.

Liudytojas A. S. parodė, kad dirbo 2005 metais su R. D.. Dirbo UAB „S. ir partneriai“ steigėju ir vadovu. Derino darbus, apmokėti pinigų trūkdavo. Pradėjo daryti finansinį modelį, žiūrėti, kur galima suaktyvinti gamybos veiklą. Dirbo, nes kas samdo, tam ir dirbi. Jų užsakymo tikslas buvo surasti vietas, kur galėtų sumažinti sąnaudas, nurodyti, kur įmonė gali sutaupyti. Finansinių įsipareigojimų restruktūrizavimas reiškia, kad jų įmonė turėjo susitarti su banku įmonei palankiomis sąlygomis paskirstyti skolas. 2005 metų pradžioje su R. D. įmone sudarė nurodytą sutartį. Įmonė dirbo nuostolingai. Jie tai matė iš pelno-nuostolių ataskaitų. Tyrė nuo 2004 metų. Nepamena, kokiose srityse įmonė dirbo nuostolingai. Jei įmonė dirbo nuostolingai, tikrinant visas eilutes pradėdavo „karpyti“. Jie neaudituoja ir negali tvirtinti, kad ryšio sąnaudos buvo per didelės. Labiausiai buvo atkreiptas dėmesys į logistiką, į pardavimus, savikainą. Patarė įmonei, kad ir ryšio išlaidos per didelės, kad toje srityje taip pat galima sutaupyti. Buvo suformuota komanda, vyko susirinkimai, visi kalbėdavo, kurioje srityje galima sutaupyti. Pateikė pasiūlymus, kur galima sutaupyti. Išlaidas analizavo kiek įmanoma detaliau. Paruošė bankui ir užbaigė tyrimą per tris–keturis mėnesius. Prašė, kad apmokėtų, bet neapmokėjo apie trisdešimt tūkstančių litų. Nebuvo tinkamai įforminti dokumentai, nebuvo surašyti darbų pridavimo aktai. Pasirašė, kad niekas niekam neskolingas. Elektroniniu paštu siuntė ataskaitą. Negalėjo būti, kad negautų, nereiškė jiems pretenzijų, kad negavo. Pirminiai darbai buvo. Pirmo mėnesio ir antro mėnesio pradžioje apmokėjimą gavo. Dėl ryšio paslaugų, sąlygų tikrinimo su niekuo nesitarė, sutarčių netikrino ir ataskaitų neteikė. Ryšio paslaugos, tai buvo „mizerna“ eilutė. Jei klausė ar galima sumažinti išlaidas, tai sakė, kad galima. Kiek pamena, tai buvo ir ryšio sąnaudos, kurias buvo galima sumažinti. Pateikė visą medžiagą į bylą. Jei yra byloje parašyta, tai viskas taip ir buvo. Palaiko byloje duotus parodymus. Kai neatsiskaitė, buvo nuoskauda, po to skolas suderino, todėl jokių pretenzijų neturi.

Liudytojas A. J. parodė, kad nedirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Tapo įmonės abonentu, nes M. Z. davė SIM kortelę. Nesiūlė M. Z. įsigyti SIM kortelės, iš kalbos tai išėjo ir jis pats paprašė. Pasiėmė SIM kortelę, nes buvo pigiau. Reikėjo atvykti į įmonę susimokėti. Nepamena, ar duodavo apmokėjimo kvitą, pradžioje siūlydavo, bet sakė, kad jam nereikia. Būdavo sąrašas, data ir parašas. Perrašė kortelę savo vardu. Kai atvyko sumokėti, kiek pamena, tai R. G. jam pasakė, kad turi persirašyti savo vardu arba grąžinti.

Liudytojas R. Š. parodė, kad dirbo ir dirba AB „(duomenys neskelbtini)“. Turi AB „(duomenys neskelbtini)“ tarnybinį telefoną ir asmeninį. Iš viso turi tris telefono numerius. Už paslaugas mokėdavo eksporto skyriuje M. Z. arba R. G.. Niekur nepasirašydavo mokėdamas. Kvito negaudavo. Suklydo, keturias SIM korteles turėjo, buvo paėmęs žmonai ir tėvams. Sutarčių nebuvo sudarytų. Tuos numerius persirašė savo vardu apie 2007 metus, nes pasakė, kad įmonės vardu nebegalima naudotis. Nepamena, kas jam davė SIM korteles. Ne vienu metu pasiėmė SIM korteles. Išsiimant korteles, nepamena, su kuo tarėsi dėl sumokėjimo.

Liudytojas K. M. parodė, kad teisingi jo parodymai byloje. Dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2001 metų, su pertraukomis. Turėjo du tarnybinius telefono numerius, už telefonus mokėjo įmonė, ir dar du numerius turėjo šeimos nariams. R. G. mokėjo mokesčius arba M. Z.. Žinojo, kad reikia mokėti, ir kas mėnesį atėjęs sumokėdavo. Kartais pasiimdavo kvitą, kai sumokėdavo, pasirašydavo sumokėjęs. Iš M. Z. gavo visas SIM korteles. Apmokėjimą už telefono korteles derino su V. D.. Už telefoninius pokalbius pinigus atiduodavo M. Z. arba R. G.. Visus tuos numerius jau yra persirašęs savo vardu.

Liudytoja M. P. parodė, kad nedirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, jos brolis A. B. dirba. Tris korteles paėmė. Mokesčius mokėdavo pirmame aukšte įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, moteriškei, vardu Regina. Pirmą kartą atėjusi pasakė, kada reikia ateiti apmokėti. Kur turi mokėti, jai pasakė brolis. Kvitą duodavo, nepamena, ar spaudą uždėdavo. Gali būti, kad vėliau paėmė daugiau SIM kortelių, o gal tik norėjo paimti. Pirma geriau prisiminė savo parodymus, nei dabar. Būdavo sąrašai, nepamena, koks dokumentas buvo pateikiamas sumokant. Keletą metų naudojosi tokia paslauga. Žinojo, kad moteris, kuriai mokėjo mokesčius, dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Pasinaudojo galimybe kalbėti su šeimos nariais nemokamai.

Liudytojas V. P. parodė, kad nedirba AB „(duomenys neskelbtini)“. Vieno vakarėlio metu iš aplinkos žmonės pasiūlė, kas gerai nepamena, gali būti, kad M. ar D.. Buvo telefono numeris (duomenys neskelbtini). Numerį pasiliko ir dabar. 1301 numeriu sužinodavo, kiek turi mokėti. Gali būti, kad buvo paėmęs kelis telefono numerius, po to atsisakė, o minėtą numerį priregistravo savo vardu. Nebemoka AB „(duomenys neskelbtini)“ už telefono numerį. Gali būti, kad vienu metu buvo turėjęs kelias SIM korteles savo vardu. M. gerai nepažinojo ir pavardės nežino, lyg iš „Z“ raidės prasideda jo pavardė. SIM korteles jam jis perdavė gatvėje. Tvarkingai mokėjo už SIM korteles. M. sumokėdavo už pokalbius ten, kur susitardavo susitikti. Nepamena, ar įmonėje mokėdavo, gal ir buvo koks kartas, kad įmonėje susitikdavo. Visada tam pačiam žmogui mokėdavo pinigus už pokalbius. Nepamena, ar pasirašydavo sąraše apmokėdamas.

Liudytojas V. Š. parodė, kad nedirbo AB „(duomenys neskelbtini)“. Turėjo SIM kortelę. Pasiūlė kažkas iš pažįstamų, kas – nepamena. Telefono numerį turi iki šiol. Turėjo mokėti įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Pinigus priimdavo tai vyras, tai moteris, jų nepažinojo. Pasirašydavo mokėdamas. Vardų nežinojo, gal tyrėjas sakė vardus žmonių, kuriems sumokėdavo. Pasakydavo sumą ir pokalbius. Jam nereikėdavo kvitų, neprašydavo. Ne jo vardu buvo registruotas numeris. Jei mokėdavo pinigus, pasirašydavo, koks tai buvo dokumentas, nepamena.

Liudytojas G. Ž. parodė, kad nedirbo AB „(duomenys neskelbtini)“. Turėjo SIM kortelę. Nepamena, kas pasiūlė. SIM kortelę gavo iš draugų. Pinigus už pokalbius perduodavo V. P., jis nunešdavo. Nebūdavo įspėjimų, kad nesumokėjo. Nepamena, kodėl savo vardu perrašė telefono numerį. Gal raginimas atėjo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nežino, kodėl per V. P. mokėdavo pinigus. Gal jo iniciatyva pasiėmė SIM korteles. Pats asmeniškai nė karto AB „(duomenys neskelbtini)“ nemokėjo. Nepamena tiksliai, ar iš V. P. SIM kortelę gavo.

Liudytojas V. S. parodė, kad nedirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Turėjo SIM kortelę. Gavo tą numerį įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, gali būti, kad davė M.. Sužinojo per pažįstamus, nes pigiau buvo. Kiekvieno mėnesio pabaigoje ateidavo į įmonę ir pasirašydavo knygoje. Kas būdavo įmonėje, tam ir sumokėdavo pinigus už pokalbius. Nepamena, kokie tai buvo žmonės. Nepažinojo žmonių, kuriems mokėdavo, būdavo ir vyras, ir moteris. Knygoje būdavo jo pavardė, nurodyta suma, už kurią prakalbėta, kvito neišduodavo. Gal būtų davę kvitą, jei būtų prašęs. Negaudavo pretenzijų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl apmokėjimo. Daug laiko praėjo, nepamena žmogaus, vardu M.. Gal kelis kartus yra jį matęs, jo nepažįsta. Įmonėje jam padavė įdėtą į voką SIM kortelę, gal vyras, gal moteris. Kabinetas buvo kairėje pusėje. Nesiūlė kitur mokėti. Nesidomėjo, kodėl kvito neduoda. Pasirašydavo knygoje, kad sumokėjo. Dabar to numerio nebeturi.

Liudytojas S. J. parodė, kad teisingus parodymus davė byloje. Dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“, dabar nebedirba. Kiek pamena, jo sesuo pasakė, kad galima gauti SIM kortelę. Nežino, ar ji dirbo toje įmonėje. Nepamena, kiek turėjo SIM kortelių ir kas jam davė SIM kortelę. Telefono numeriu (duomenys neskelbtini) dabar tebesinaudoja. Persirašė savo vardu, nepamena, kas pasakė, kad turi persirašyti, gal iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešė. Nepamena, kaip mokėdavo už pokalbius. Palaiko duotus parodymus byloje. Atsiskaitydavo už telefoną AB „(duomenys neskelbtini)“, jam parodydavo, kiek turi sumokėti. Pats sumokėdavo už pokalbius įmonės patalpose. Mokėdavo M. arba R., pavardžių nežino. Nepamena, ar kas duodavo pasirašyti ir duodavo kvitą, gal neprašydavo. Laiku susimokėdavo, pranešimų, kad nesumokėta, nebūdavo.

Liudytojas R. J. parodė, kad nedirbo AB „(duomenys neskelbtini)“. Kaimynas D. buvo įmonės darbuotojas ir pasiūlė SIM kortelę, o kas ją davė, nepamena. Perregistravo numerį savo vardu 2007 metų kovo mėnesį. Įmonėje jam pasiūlė perregistruoti. Kas, nepamena, ar vaikinas, ar mergina. AB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitydavo už paslaugas. Pinigus sumokėdavo M. arba R., tam, kas būdavo kabinete. Pinigus perduodavo dažniau Reginai. Pasirašydavo lape prie savo pavardės. Kvito negaudavo ir nepamena, ar duodavo kvitą. Būdavo kažkas baltame lape atspausdinta. Neturi ką pateikti teismui. Niekada neima kvitų.

Liudytoja V. D. parodė, kad buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu, jos parodymai yra teisingi. Nuo 1993 iki 2007 metų dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“ ir dirba dabar nuo 2009 metų. Naudojosi įmonės SIM kortelėmis. Už pokalbius apmokėdavo įmonė, nes yra įmonės darbuotoja. Buvo davusi vieną SIM kortelę draugei V. V.. Turėjo gerą, labai pigų pokalbių planą. Buvo galimybė kortelę perduoti kitam žmogui, ji pati mokėjo už tuos pokalbius. Nežino, kiek buvo įmonėje laisvų kortelių. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmone buvo tokia sutartis, kad įmonė įpareigota už tam tikras nuolaidas išnaudoti tam tikrą kiekį kortelių. Nežino, kas nusprendė duoti korteles nedirbantiems įmonėje. Iš M. Z. žinojo, kad galima korteles duoti draugei. M. Z. buvo įmonės darbuotojas, jis dirbo su UAB „(duomenys neskelbtini)“. V. V. už pokalbius sumokėdavo jai, o ji pinigus perduodavo M. Z.. Jam M. Z. pasakydavo, kiek turi sumokėti. Neprašė išduoti kvito, žinojo, kad yra sąrašai, kuriuose viskas buvo pažymima, kad sumokėta. Šiuo metu dirba bendrovės generaline direktore. Buvo gavusi iš ikiteisminio tyrimo įstaigos paklausimą dėl civilinio ieškinio ir buvo atsakiusi į tą klausimą. Jai nepateikė jokios kitos medžiagos, kad galėtų kelti civilinį ieškinį. Vis dar iki šiol laukia atsakymo. Nėra gavusi iš prokuratūros jokių specialistų išvadų, kurių prašė, kad jai pateiktų. Kai keitėsi valdymo organai, ji išėjo iš darbo, nebeplanavo vaikščioti į įmonę, nešti ten atsiskaitymą ir pasakė V. V., kad susitvarkytų savo abonementą kitaip, kaip jai priimtina. Buvo „popieriniai“ sąrašai. Mano, kad juose buvo pasirašoma, smulkiau detalių nepamena. Buvo mačiusi tuos sąrašus, pasitikrindavo sumas, pažiūrėdavo, kiek reikia mokėti. M. Z. turėjo tuos sąrašus. Kabinete sėdėjo du darbuotojai – M. Z. ir R. G.. Kaip supranta, rinkdami lėšas, jie vienas kitą pavaduodavo. Dažniausiai ji ateidavo, kai būdavo M. Z., gal dėl to, kad jis paragindavo atsiskaityti. V. V. pinigus perduodavo jai, o ji tuos pinigus perduodavo M. Z. Ne kas dieną susitikdavo, gal ilgiau nesutikdavo ir neatsikaitydavo, bet kai jis paragindavo, atsiskaitydavo.

Liudytojas M. K. parodė, kad jo giminaitis, kuris jau yra miręs, L. L. jam pasiūlė SIM korteles. Už pokalbius atvykdavęs sumokėdavo kabinete esančiai moteriškei. Sumokėdavo arba L. L., arba jis pats. L. L. dirbo (duomenys neskelbtini) geležinkelyje, prie AB „(duomenys neskelbtini)“. Jam L. L. pasakė, kur ir kada sumokėti pinigus. Išduodavo kvituką, kad apmokėta, uždėtas antspaudas ant lapelio. Porą metų naudojosi SIM kortelėmis. Iš viso buvo paimtos trys ar keturios kortelės. Jo vardu buvo viena kortelė, o kitos kortelės buvo L. L. vardu. Atsiskaitydavo ir už savo, ir už jo, po to jis jam grąžindavo pinigus. Kiek reikia mokėti, pasakydavo, kai atvažiuodavo. Dažniausiai mokėdavo moteriai. Yra buvę, kad pinigus už telefonus paimdavo ir vyras, jų vardų nežino. Gali būti, kad moters vardas buvo R., o vyruko vardas buvo M.. Nepamena, kuris iš judviejų pasakė, kad būtų gerai sudaryti sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su salėje sėdinčiu žmogumi – R. D. jam neteko bendrauti, nei dėl telefonų, nei dėl kitų reikalų.

Liudytojas P. K. parodė, kad nedirbo AB „(duomenys neskelbtini)“. Jo draugas telefono kortelę pasiūlė, sakė, kad jo giminaitis ten dirba, sakė įstoti, nes pigiau bus. Bet ilgai nesinaudojo, nes jam buvo brangu. Pinigus sumokėdavo daugiausia jo draugas. Kelis kartus ir jis pats yra mokėjęs. K. Š. jį prikalbino kortelę paimti, dabar jis jau miręs. Moteriai mokėjo už telefoną, pavardės nežino. Nepamena kokiais metais persirašė į UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Liudytojas A. Z. parodė, kad dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“ apie 10 metų. Kol dirbo vairuotoju, įmonė jam buvo davusi SIM kortelę, kurios numeris buvo (duomenys neskelbtini). Tas pats ir dabar yra. Kol dirbo vairuotoju, apmokėdavo įmonė. Nebuvo mokėjęs grynaisiais pinigais. Kitą SIM kortelę paėmė žmonai. Nepamena, kas pasiūlė kortelę. Pamena, kad marketingo skyriuje, gali būti, kad M. Z. arba R. G.. Jiems mokėdavo už pakalbius. Kokias sumas mokėjo, nepamena. Neturi jokių kvitų dėl apmokėjimo. Dabar jo telefono numeris nepriklauso įmonei, persirašė savo vardu.

Liudytojas D. D. parodė, kad dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Naudojosi įmonės vardu gautomis telefono kortelėmis. Turėjo 3 numerius. Vienas buvo darbinis, kiti – asmeniniam naudojimui. Už vieną mokėjo įmonė, už kitus du – mokėjo jis pats. SIM korteles jam davė eksporto vadovas M. Z.. Jam sumokėdavo už pokalbius, keletą kartų pinigus buvo palikęs R. G.. Sąskaitą buvo galima atsispausdinti iš savitarnos kortelių internetu. Už du telefonus atsiskaitydavo. Tris numerius persirašė savo vardu, naudojasi jais iki šiol.

Liudytoja V. S. parodė, kad nebuvo dirbusi AB „(duomenys neskelbtini)“. Turėjo įmonės dvi SIM korteles. Jai pasiūlė atsitiktinai, svetimi žmonės. Jie sakė, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ galima įsigyti SIM korteles. Jai buvo paaiškinta, kur ir kaip turėjo sumokėti. Sumokėdavo ji pati arba jos vyras. Ateidavo ir kabinete sumokėdavo M. arba R., tam, kuris būdavo kabinete. Atėjusi sužinodavo, kiek turi mokėti, būdavo sąrašas, kiek reikia mokėti, atšviesdavo paprastą lapą A4 formato, parašydavo jos numerį, uždėdavo antspaudą. Jei prašydavo, duodavo tą lapą, kad sumokėjo. Vėliau persirašė telefono numerius savo vardu, nes pranešė kad turi persirašyti. Kas informavo, nepamena.

Liudytoja L. M. parodė, kad turėjo SIM kortelę savo vardu ir už pokalbius sumokėdavo AB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose. Negaudavo jokio lapo, kad apmokėjo. Brolis taip pat AB „(duomenys neskelbtini)“ kortele naudojosi, jis nėra dirbęs AB „(duomenys neskelbtini)“. Apmokėdavo savo sąskaitą ir savo brolio sąskaitą. Kai sumokėdavo pinigus, atžymėdavo lape. Nebūdavo jokio spaudo lape, kad apmokėjo. Kas mėnesį atsisiųsdavo žinutę, kiek turi mokėti. Niekas nesakė, kad nemokėtų pas juos, nesakė eiti kur kitur mokėti.

Liudytoja O. R. parodė, kad 2002 įsidarbino AB „(duomenys neskelbtini)“, dirbo iki 2005 metų. Turėjo vieną SIM kortelę, kaip darbuotoja. Dar vieną numerį turėjo dukrai paėmusi, iš viso turėjo du numerius. Jos pokalbius apmokėdavo AB „(duomenys neskelbtini)“ pagal nustatytus limitus. Už kitą kortelę išskaičiuodavo iš atlyginimo. Už kitą SIM kortelę atsiskaitydavo grynais pinigais darbuotojui M. Z., jis tada buvo atsakingas. Iš jo sužinodavo, kiek turi mokėti, arba atsisiųsdavo žinutes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pasirašydavo sąraše, kad sumokėdavo, buvo įrašytas vardas, pavardė ir telefono numeris. Seniai persirašė asmeninį telefono numerį. Kai išėjo iš darbo, atsisakė dukros telefono numerio.

Liudytoja J. J. parodė, kad ji niekada nedirbo AB „(duomenys neskelbtini)“, giminaitis dirbo vairuotoju, jis ir pasiūlė paimti jai kortelę. Jis atsiskaitydavo už kortelę. Sakė, kad buhalterijoje sumoka. Niekada nebuvo gavusi dokumento už apmokėjimą. Pasitikėjo ir neprašė, kad atvežtų kvitą.

Liudytojas J. P. parodė, kad nuo 1998 metų dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“. Apie 10 metų dirbo. Naudojosi keturiomis SIM kortelėmis, penktą vėlai pasiėmė. SIM korteles paėmė seserims, broliams, nes buvo pigesni pokalbiai. Vėliau persirašė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir giminaičius visus perrašė. Jam korteles pasiūlė M. Z.. Už pokalbius mokėjo grynaisiais M. Z. arba R. G.. Duodavo lapą, kai apmokėdavo ir uždėdavo antspaudą, kad apmokėta.

Liudytojas A. T. parodė, kad dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“ ir turėjo SIM kortelę. Jam ją pasiūlė M. Z.. Už pokalbius mokėjo M. Z. arba R. G.. Būdavo lapas, kuriame buvo parašytas telefono numeris, parašydavo, kad apmokėdavo. Kiek pamena, nesiūlė kitur mokėti. Turėjo ir kitą SIM kortelę asmeniniam naudojimui, kurią laikė namuose, naudojosi namuose visi. Persirašė savo vardu apie 2006 metus. Pats nusprendė persirašyti, nes buvo kalbos, kad reikia persirašyti.

Liudytoja D. U. parodė, kad dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“. Naudojosi įmonei priklausančia SIM kortele. Ją jai pasiūlė įmonė. Atsiskaitydavo už pokalbius įmonėje pirmame aukšte, tam kas būdavo kabinete – M. Z. arba R. G.. Būdavo lape parašyta, kiek reikia mokėti. Nepamena, ar išduodavo kvitą. Apmokėjimo lapas likdavo. Už vieną telefoną – darbovietė apmokėdavo, už kitą – pati mokėjo. Nesiūlė mokėti kitur. Mano, kad jie pinigus patys nešdavo į kasą.

Liudytoja J. Š. parodė, kad dirba AB „(duomenys neskelbtini)“. Nepamena, kas jai pasiūlė SIM kortelę. M. Z. tuos reikalus tvarkė. Už pokalbius mokėdavo jam kabinete. Lape uždėdavo spaudą, kad sumokėjo.

Liudytoja R. L. parodė, kad dirba AB „(duomenys neskelbtini)“. Pasiėmė įmonės SIM kortelę, kaip įmonėje dirbanti darbuotoja. Pati už ją mokėjo grynais pinigais. Dirba pardavėja, tai pinigus perduodavo kartu su buhalterine ataskaita vadybininkui M. B., kad perduotų M. Z.. Parveždavo lapą, jame buvo parašyta suma ir parašyta, kad apmokėta. Nepamena, ar buvo jame antspaudas. Persirašė savo vardu, nes jai pasiūlė tinkamą planą.

Liudytojas V. N. parodė, kad nedirbo AB „(duomenys neskelbtini)“. Pažįstami pasakė, kad ten pigesni pokalbiai. Nuėjo į kabinetą ir gavo kortelę. Pinigus už pokalbius mokėjo kabinete pirmame aukšte, kas būdavo, tam sumokėdavo. Niekur kitur mokėti nesiūlė. Kiek pamena, niekur nepasirašydavo. Nepažinojo tų žmonių, kuriems mokėjo, buvo arba moteris, arba vyras. Buvo trys, ar keturi žmonės, tai kuris paimdavo, tam sumokėdavo. Savo vardu persirašė seniai.

Liudytoja R. U. parodė, kad nedirbo AB „(duomenys neskelbtini)“. Dukra dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“. Kada ir kiek gavo SIM kortelių, neprisimena. Žinojo, kad kortelės priklauso AB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo paėmusi kortelę dukrai. Atsiųsdavo žinutę, kiek reikia mokėti. Pinigus mokėjo AB „(duomenys neskelbtini)“ M. Z. arba R. G.. Negaudavo dokumento, kad apmokėdavo. Niekur nepasirašydavo.

Liudytoja J. Z. parodė, kad nedribo įmonėje. Vyras M. Z. dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“, jis atnešė SIM korteles. 3 SIM korteles turėjo ir nesidomėjo, iš kur yra kortelės. Nepamena, kiek kortelių iš viso turėjo. Nežino, kokia tvarka atsiskaitydavo už korteles. Ikiteisminio tyrimo metu teisingus davė parodymus. Mano, kad vyras sumokėdavo už pokalbius, jos nieko neklausė. Vyras buvo už eksportą atsakingas. Nežinojo, kas įmonėje atsakingas už ryšio paslaugas. Mažai ką pasakojo vyras.

Liudytojas K. O. parodė, kad dirba AB „(duomenys neskelbtini)“. Turėjo dvi įmonės SIM korteles. Pasiūlė, nes buvo pigūs pokalbiai. Dabar jau yra persirašęs savo vardu. Mokėjo už pokalbius M. Z.. Lapelį duodavo, kuriame buvo parašyta suma ir sumokėdavo. Kažkur pasirašyti reikėdavo. Nesiūlė kitur mokėti pinigų, nieko nesakė.

Liudytojas Z. B. parodė, kad dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“, turėjo telefoną. Žentas taip pat dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“. Paklausdavo, ar sumokėta už pokalbius, sakydavo, kad viskas gerai. Žentas tvarkė reikalus dėl telefono. Nežino iš kur žentas gavo telefono numerius. Tą patį telefono numerį ir dabar turi. Niekam neapmokėdavo už pokalbius, buvęs žentas M. Z. sakė, kad atsikaitydavo, bet kvitų nenešdavo.

Liudytojas A. Z. parodė, kad turėjo SIM kortelę, ją gavo iš sūnaus. M. Z. yra jo sūnus. Vieną kortelę turėjo. Telefono numerių neprisimena. Nieko neklausė sūnaus, kieno vardu registruotos kortelės. Nemokėjo už pokalbius. Sūnus mokėjo už pokalbius. Nedirbo AB „(duomenys neskelbtini)“. Nekalbėjo su sūnumi, kokio pobūdžio darbą jis dirba.

Liudytojas M. K. parodė, kad dirba AB „(duomenys neskelbtini)“. Turėjo įmonės SIM korteles. Jo telefono numeris – (duomenys neskelbtini). SIM kortelę davė M. Z.. Už pokalbius mokėjo AB „(duomenys neskelbtini)“ eksporto skyriuje M. Z., o jei jo nebūdavo – R. G.. Kiekvieną kartą duodavo kvitą. Kvitus pateikė tyrimui. Iki šiol naudojasi tuo telefono numeriu. Dabar už pokalbius moka žmona. Perregistravo telefono numerius savo vardu. Liko kortelė AB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, įmonė suteikė limitą.

Liudytoja V. V. parodė, kad telefono numerį pasiūlė V. D.. Bendrovė turėjo nuolaidų. Už pokalbius sumokėdavo V. D., su ja bendrauja 30 metų, pasitikėjo ja, buvo tikra, kad tuos pinigus ji įneš į kasą. Kvitus ji siūlė, bet jai jų nereikėjo. Persirašė telefono numerį savo vardu, nes pasakė, kad tomis nuolaidomis naudotis nebegalima.

Liudytojas M. S. parodė, kad turėjo AB „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortelę. Tos įmonės tuo metu nežinojo, dabar jau žino. Dirbo „(duomenys neskelbtini)“, jam pasiūlė pigiau. Pinigus už telefono pokalbius paduodavo L..

Liudytojas J. B. parodė, kad yra parapijos klebonas. Slaugė sergantį tėvelį, jam atjungė telefoną, nes laiku nesumokėjo. Sutiko Rėkyvoje žmogų, kuris jam pasiūlė AB „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortelę. Sakė, kad ta kortelė buvo jo draugo, kad apmokėti už pokalbius reikės AB „(duomenys neskelbtini)“. Porą metų naudojosi ta SIM kortele, po to sakė persiregistruoti. Jo telefono numeris yra (duomenys neskelbtini). Kiek reikia mokėti, sužinodavo nusiuntęs SMS į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pinigus už pokalbius paduodavo grynais R., nes jam sakė, kad mokėtų R., niekas nesakė, kad mokėtų į kasą. R. pažymėdavo, kad sumokėjo, atrodo, kad uždėdavo spaudą, jog apmokėta, nepamena, ar duodavo lapą, kad sumokėjo.

Liudytoja J. K. parodė, kad dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2006 metų, buvo pardavėja. Turėjo telefono numerį ir iki šiol turi. SIM kortelę davė M. Z.. Buvo toks planas, kad tarp darbuotojų galėjo kalbėti nemokamai, o su kitais darbuotojais – pagal planą. Jam tai buvo patogu. M. Z. paklausė apie apmokėjimą, jis sakė, kad galima ir jam paduoti pinigus. Už pokalbius sumokėdavo M. Z. kabinete, parodydavo sąskaitą, sumokėdavo, pasirašydavo, gaudavo kvitą, kad sumokėjo. Namuose turi išduotą kvitą, kad sumokėjo. Buvo parašyta „Apmokėta“. Nesiūlė niekur kitur mokėti. Kiek pamena, kelias SIM korteles turėjo, atsiskaitydavo taip pat. Nepamena, iš kur sužinojo apie SIM korteles, gal M. Z. sakė. Po to persirašė į UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Liudytojas G. S. parodė, kad turėjo telefoną. Pažįstamas E. N. pasakė, kad galima gauti AB „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortelę, tada mokės mažiau. Mokėdavo AB „(duomenys neskelbtini)“ M. Z.. Kvito neduodavo, niekur nepasirašydavo. Neklausė ir niekas nesiūlė mokėti kitur ar kitu būdu. Persirašė savo vardu, nes tarifai visur sumažėjo. Dabar turi kitą telefono numerį.

Liudytojas A. J. parodė, kad turėjo SIM kortelę iš marketingo skyriaus, pasiūlė R., pavardės nežino, ji dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ nuo 1999 metų. Dabar nebedirba, išėjo prieš trejus ar ketverius metus. Telefoną kada pasiūlė, nepamena. Telefono numeris yra ir dabar (duomenys neskelbtini). Mėnesio pabaigoje nueidavo į AB „(duomenys neskelbtini)“ ir sumokėdavo pagal esantį sąrašą už netarnybinį telefoną. Sumokėdavo R., būdavo lapas, kuriame pasirašydavo. Kvito negaudavo. Už tarnybinį telefoną nemokėdavo. Neklausė, kodėl turi mokėti M. Z. arba Reginai. Nesakė kitur mokėti.

Liudytoja A. D. parodė, kad iki šiol dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Turi dvi SIM korteles, vieną sau, o kitą paėmė tėvui. SIM korteles davė arba M. Z., arba R. G., iš to skyriaus. Už paslaugas sumokėdavo ten pat, dažniau R. G.. Nepamena, ar sutartys buvo sudarytos. Atspausdindavo lapą su telefono numeriais, kiek reikia mokėti, duodavo lapą, kad sumokėtų. Ji visada pasiimdavo kvitą. Nepamena, ar siūlė mokėti kitur. Visada R. G. mokėdavo. Nepamena, ar būdavo parašai.

Liudytojas G. G. parodė, kad turėjo telefoną, gautą per AB „(duomenys neskelbtini)“. Tai buvo laikai, kai gaudavo SIM korteles pigiau. Telefono numeris ir dabar tas pats – (duomenys neskelbtini). Už pokalbius sumokėdavo pinigus žmogui, neprisimena, ar duodavo kvitą, jam tai nerūpėjo. Nepamena, kodėl telefono numerį perregistravo savo vardu. Jam nesvarbu buvo, iš kokios įmonės pasiūlė telefono numerį. Nebuvo dirbęs AB „(duomenys neskelbtini)“.

Liudytojas V. Š. parodė, kad dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“, prieš 8 metus išėjo iš darbo. Jie, kaip AB „(duomenys neskelbtini)“ dukterinė įmonė, gaudavo dalį SIM kortelių. Gavę sąskaitą iš AB „(duomenys neskelbtini)“, apmokėdavo. Turėjo dvi SIM korteles. Davė SIM korteles A. Ž. ir I. Š.. Jie nebuvo AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Už pokalbius atsiskaitydavo tiesiogiai M. Z.. Pinigus perduodavo M. Z. grynais arba pavedimu į kortelę. Darydavo pavedimus į kortelę, nes retai lankydavosi AB „(duomenys neskelbtini)“. Kiek reikia mokėti, sužinodavo, kai atsiųsdavo SMS arba išklotinę į AB „(duomenys neskelbtini)“. A. Ž. ir I. Š. pinigus paduodavo jam, o jis atiduodavo M. Z.. I. Š. išėjo, o A. Ž. perrašė. Dabar A. Ž. dirba užsienyje. Niekas nesakė pinigus įnešti į kasą. Neprašė išduoti kvito. Nesiūlė M. Z. pasirašyti. Pats vedė užrašus, kiek turi mokėti.

Papildomai apklausta liudytoja V. R. parodė, kad pagal buhalterinės apskaitos įstatymą reikalaujama, kad įmonės darbuotojai, tvarkantys apskaitą, veda dokumentus, rašo registrus, jie ir pasirašo, jie ir yra atsakingi už įrašų teisėtumą. Kiek buvo gauta sąskaitų už SIM korteles, visos jos buvo užpajamuotos. Pagal tą sąrašą nė vienos sąskaitos į buhalteriją nepakliuvo. Pati buvo nuvažiavusi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ paklausti, ar jie išrašo sąskaitas. Jai paaiškino, kad jei AB „(duomenys neskelbtini)“ alus yra prekė, tai pas juos SIM kortelė taip pat yra prekė. Kiekvienai kortelei išrašoma sąskaita faktūra, kuri yra pagrindas jas nusirašyti kaip atsargas, o įmonei užsipajamuoti kaip prekę. Į įmonę tos sąskaitos faktūros nepateko, o kodėl, nežino. Už tai atsakingais buvo paskirti M. Z. ir R. G.. Jų klausė, kai ateina sąrašai, kodėl nėra pavardžių, man atsakė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ negali pateikti. Tuo įsitikino pati. Raštu buvo kreiptasi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gavo raštu atsakymą, kad vadovaujantis kažkokiomis RTR direktyvomis tokia informacija yra nesuteikiama. Tokius įgaliojimus, įgaliojančius M. Z. atlikti visus juridinius ir finansinius veiksmus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ryšių tinklu, pamatė tik byloje. Už įgaliojimų apskaitą buvo atsakinga sekretorė. Paslaugų teikimo sutarčių kopijos patekdavo pas ją, bet dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo nei vienos į buhalteriją pakliuvusios. Tos sutartys buvo saugomos pardavimų tarnyboje pas M. Z.. Jas atnešė pats M. Z.. Nebuvo numatyta, kad pasirašant sutartis buhalterija dalyvauja. Apie pinigų rinkimą ir mokėjimą nebuvo jokios kalbos, nebuvo net aptarta. Turėjo vieną tarnybinį telefoną, o kitus keturis telefono numerius, sudarė sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, mokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ per banką. Nežinojo, kad M. Z. su R. G. renka pinigus. Gerai neprisimena, nuo kada turėjo savo keturis telefono numerius, gal nuo 2004 metų pabaigos ar 2005 metų pradžios. Buhalterija mokėdavo pagal pateiktas sąskaitas faktūras, ruošė pavedimą, generalinis direktorius vizuodavo, ji pati nešdavau į banką. Sąskaitoje faktūroje būdavo parašyta, kiek turi mokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Metų gale su jais pasirašo suderinimo aktus. Suderinimo aktuose visos sumos atitiko. Sąskaita faktūra buvo užpajamuota buhalterijoje, ją užpajamavo buhalteriai, kurie vedė apskaitą. R. G. buvo pateikusi buhalterijai vedamą analizę perparduotų paslaugų, kita dalis buvo pačių darbuotojų, kita dalis būdavo, kad gaudavo įsakymus, kuriuos darbuotojai viršydavo. R. G. pasiimdavo priedus nuo sąskaitos. Į buhalteriją ateina sąskaita faktūra, kurioje nurodyta, kiek įmonei suteikta paslaugų. Prie sąskaitos faktūros yra priedai pagal SIM korteles. R. G. su M. Z. buvo pavesta vesti tų kortelių apskaitą. Jie pagal tas SIM korteles, pagal turėtas sutartis atiduodavo sąrašą, kur surašydavo įmones, abonentų numerių sumas. Vadovaudamasi tuo sąrašu buhalterija išrašydavo perpardavimo paslaugų sąskaitas faktūras. Kita dalis – įmonės darbuotojai, kurie turėjo telefono numerius, ir buvo padaryti limitai, kuriuos reikėjo vesti, jei limitą viršijo. Tuos, kurie viršydavo limitus, R. G. vesdavo. Pagal tuos limitus atiduodavo personalo skyriui, suderindavo padalinių vadovams. Iš kur mums, buhalterijai, žinoti, kurie nedirba įmonėje? Tai buvo laisvos kortelės. Kai gavo perparduotų paslaugų sutartis, prie tų sutarčių net nebuvo pridėta abonentų SIM kortelių perdavimo sąrašo. Pakėlus bet kurią sutartį, niekur nėra priedo. Pavyzdžiui, kokia tai metalo įmonė, kokiais numeriais naudojasi, žinojo tik jie. R. G. įsakymu buvo pavesta vesti analizę dėl darbuotojų, dėl perparduodamų paslaugų, kiek išlaikyta iš atlyginimo, kiek įmonės darbuotojams, kita priskirdavo administracijai. Kai suskirstydavo, kam priklauso, ji parašydavo pažymą. Nežino, kaip sumokėdavo įmonės darbuotojai, kurių telefono numeriai buvo netarnybiniai, tai tvarkė M. Z. ir R. G.. Vėluodavo atsiskaityti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nes trūko apyvartinių lėšų. Būdavo pasakyta, kad yra laisvos kortelės, o įmonės vadovas pasirašydamas sutartis pats sprendžia, ar jam naudinga pasirašyti tas sutartis. SIM kortelių sąskaitas, kurias gaudavo, iš karto įrašydavo į sąnaudas, nes buvo menkavertis turtas. Buvo vedama tų kortelių analizė. Vedė R. G.. Yra byloje pridėti analitiniai dokumentai. Medžiagų apskaitos buhalterija surašo ir paskirsto į sąnaudas. Kaip išsiaiškinti, ar realiai tos sąnaudos yra patirtos, jei nėra sąrašų, jokios apskaitos? Visą sumą ir dėdavo į sąnaudas. Nesiaiškino, ar realiai tos sąnaudos įmonėje patirtos, nes nebuvo kaip išsiaiškinti. Prašė M. Z., kad pateiktų sąrašą. Prašė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad pateiktų sąrašus, atsakė, kad negali UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti vadovaujantis kažkokiomis direktyvomis. M. Z. turėjo visus SIM kortelių sąrašus, visą informaciją. Negali teigti, kad jis melavo, kad neturi sąrašų. Sutarčių nematė. Pavardės buvo gautos tik tyrimo metu, ir tik tos, kurios persiregistravo į asmeninius numerius. Nebuvo sutarčių, jas pamatė prieš išeidama iš darbo, kai buvo užregistruotos. Nuo 2009 metų nebedirba AB „(duomenys neskelbtini)“. Atsiskaitymas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasikeitė nuo 2007 metų balandžio mėnesio, kai direktorius išėjo iš darbo. SIM korteles, kurias gavo pagal sąskaitas, nurašydavo. Nekilo mintis vesti jų specifinį registrą. Patikrinimas buvo inicijuotas atėjus naujai valdžiai. Auditas pažeidimų nenustatė. Auditas būna atliekamas baigiantis metams. Apskaitos politika buvo parengta vadovaujantis Kapitonovo metodiniais nurodymais, ji pati parengė. Apskaitos politika atitiko teisės aktų reikalavimus, tik sakė, kad buvo per plati, galėjo būti trumpesnė. Neturėjo būti dar daugiau detalizuota. Kreditinių sąskaitų buvo daug ir 2003, 2004, 2005, 2006 metais, jų iš viso buvo virš dviejų šimtų su viršumi tūkstančių. Jie paprasčiausia turėjo mažiau mokėti. Buvo pateiktas M. Z. nuolaidų sąrašas kompiuterio, technikos, jei tie dokumentai būtų pateikti, jų buvo nedaug, vertėjų buvo maža ir pagal sąskaitas nurašė į sąnaudas kaip menkavertį turtą. Jei būtų rinkos vertė, pagal verslo standartus būtų galima pritaikyti dotaciją arba subsidiją. Jei taiko, tai turto klasėje parodo rinkos vertę, o nuosavybės pusėje parodo subsidiją. Per tris metus amortizuojasi, vadinasi, turto klasę turėtų amortizuoti ir atitinkamai mažinti subsidiją. Per trejus metus jos dingsta. Finansine prasme tai neturi jokios įtakos. Tik matosi, kad didesnis yra turtas ir didesni įsipareigojimai. Per trejus metus jos amortizuojasi, bet į sąnaudas neina. Dabar, kai tas turtas nebuvo perduotas, nepasakytų, kad bendrovė patyrė žalą. Kokia čia žala? Įtakos turi tik pačiame balanse, o finansinėje apskaitoje – ne. Jei būtu apskaitę ir pardavę už rinkos kainą, tuomet įmonė būtų turėjusi pelną. Tada nuostoliai atsiranda. Jos atžvilgiu kitose bylose nebuvo atliekami jokie ikiteisminiai tyrimai.

Vedė suvestinę, kad per didelės sąnaudos. Sąrašai buvo vedami tik tų darbuotojų, kuriems buvo nustatyti limitai, kitų darbuotojų telefono sąrašų nebuvo. Jie už laisvus numerius taip pat turėjo mokėti abonentinius mokesčius. Sąraše buvo nurodytas telefono numeris ir suma. Pažymoje buvo tik sumos, numerių nebuvo. Priedus atiduodavo, sąskaitas nešdavo į buhalteriją. Neanalizavo prieduose telefono numerių. Matė sąnaudas pagal sąrašus. Teikė direktoriui analizes. Nedetalizavo, kokiais mėnesiais buvo per didelės sąnaudos. Direktorius sakydavo, kad pasikalbės su M. Z.. Visą analizę vedė R. G.. Kiek telefono numerių priskirta administracijai, matėsi pagal sąrašus. Buvo padariusi skaičiavimą, nunešusi direktoriui, atsakė, kad finansus valdo jis. Įmonės vadovas sprendžia, ar naudinga jam turėti tiek daug telefono numerių. Jie buvo informuoti, kad gautos laisvos kortelės. Nežino, ar direktorius žinojo, kad jis prisiėmė kontroliuoti ir laisvas korteles. Neruošė limitų įsakymų, jas ruošė personalo skyrius. Priedus surašydavo kadrų inspektorė. Jei ji pati rašė įsakymus, juos ir pasirašė. Parengė darbuotojų pareiginius nuostatus. Sau pareiginių nuostatų nerengė ir mano, kad neturėjo rengti. Jai pareiginių nuostatų nebuvo. Kai pradėjo dirbti, jai niekas nieko neperdavė. Tik su sandėlininkais buvo sudaromos dėl materialinės atsakomybės sutartys. Nežino, kodėl su M. Z. buvo sudaryta tokia sutartis, gal dėl to, kad jis rinko pinigus pagal kvitus. Kvitai buvo tikrinami kiekvienais metais. Sąrašus dėl materialinės atsakomybės ji pati ir padarė.

Byloje pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos faktūros dėl AB „(duomenys neskelbtini)“ vardu paimtiems telefono numeriams suteiktų ryšio paslaugų apmokėjimą už 2006-2007 metus (1 t. 8–91 b. l.).

AB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdžio 2007-03-23 protokolas Nr. 2 patvirtina, kad posėdžio metu buvo svarstytas klausimas dėl generalinio direktoriaus atsistatydinimo, buvo nuspręsta patenkinti R. D. prašymą ir atleisti jį iš generalinio direktoriaus pareigų šalių susitarimu (1 t. 107–109 b. l.).

Sodros duomenys patvirtina, kad R. D. atleistas iš generalinio direktoriaus pareigų ir jo darbo AB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpį (15 t. 147 b. l.).

2007-04-06 valdybos posėdžio protokolas patvirtina, kad nuo 2007-04-06 AB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi išrinktas R. B. (1 t. 105–106 b. l.).

AB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. D. 1998-01-25 paslaugų tiekimo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 1999-03-30 papildoma sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad klientas – AB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo užtikrinti, kad visais abonentais, kuriems yra taikomos sutartyje nustatytos mokėjimo salygos, naudosis tik kliento darbuotojai. Taip pat klientas įspareigojo pateikti kliento darbuotuojų, kurie naudosis šioje sutartyje nurodytomis paslaugomis, sąrašą, nurodant vardus, pavardes ir kitus duomenis, taip pat neparduoti, nenuomoti, nesuteikti panaudos teise ar bet kokiu būdu neperduoti SIM kortelių, kurioms taikomos šioje sutartyje nustatytos sąlygos, tretiesiems asmenims, nuosavybės, nuomos, panaudos teisėmis (1 t. 126–129 b. l.).

2000-07-31 AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus R. D. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl limito nustatymo“ tikslu sumažinti pokalbių mobiliais telefonais sąnaudas R. G. buvo pavesta vesti mob. telefonų analitinę apskaitą, kontroliuoti limitų panaudojimą ir informuoti buchalteriją apie limitų pažeidimus (1 t. 130 b. l., 8 t. 169 b. l.).

2005-12-30 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pokalbių mobiliaisiais telefonais sąnaudų mažinimo“ nustayti personalūs limitai, įrašant į sąrašą 101 asmenį, kurie parašias patvirtino sutikimą, kad nustatyta limitą viršijantį pinigų suma būtų išskaičiuota iš pareiginio atlyginimo (1 t. 131–135 b. l.).

2006-01-04 įgaliojimas Nr. 4 ir 2007-01-03 įgaliojimas Nr. 2007/6 patvirtina, kad M. Z. įgaliotas pasirašyti visas sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pastoviai užsakyti ir gauti detalias ataskaitas, užsakyti ir gauti visų bendrovei priklausančių abonentų pokalbių išklotines (detalias ataskaitas), pasirašyti visus šių pavedimų vykdymui reikalingus dokumentus bei atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiais pavedimais (1 t. 136–137 b. l., 2 t. 117 b. l.).

Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos informacijos matyti, kad įmonė nuo 2006-02-24 iki 2007-07-31 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ lengvatinėmis sąlygomis gavo telefono aparatus ir kitus įrenginius. Nurodyta, kad sąskaitas faktūras pasirašydavo generalinis direktorius R. D. ir įgaliotasis asmuo M. Z., tačiau nenurodyta, kas pasirašė po 2007-03-23 R. D. atleidus iš darbo (1 t. 151–198 b. l.).

2007-11-06 Dokumentų apžiūros protokolu specialistė konstatvo, kad po 2007-04-06 gautos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos faktūros yra apskaitytos AB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registruose (2 t. 3–4 b. l.).

Darbo sutartis patrvirtina, kad nuo 1998-07-01 M. Z. priimtas į darbą į AB „(duomenys neskelbtini)“ marketingo direktoriaus pavaduotoju, nuo 2000-05-01 pardavimo eksporto vadovu (2 t. 6 b. l.).

1997-10-01 M. Z. pasirašė visiškos materialinės atsakomybės sutartį (2 t. 7 b. l.).

2002-12-12 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl apskaitos dokumentų pasirašymo“ patvirtina, kad M. Z. turi teisę surašyti ir pasirašyti apskaitos dokumentus, t. y. produkcijos tiekimo, reklaminio inventoriaus nuomos, paslaugų tiekimo sutartis, o dokumentus, susijusius su muitinės procedūrų atlikimu – tik pasirašyti (2 t. 8–10 b. l.).

Pagal AB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą gautos PVM saskaitos faktūros patvirtina, kad nuo 2006-01-03 iki 2007-04-06 M. Z. AB „(duomenys neskelbtini)“ vardu gavo mobiliuosius telefonus ir kitus irenginius (2 t. 11–66 b. l.).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad 2006-2007 metais M. Z. AB „(duomenys neskelbtini)“ vardu gavo mobiliuosius telefonus, kompiuterius ir kitus įrenginius, taip pat, kad už jas yra apmokėta (2 t. 74–114 b. l.).

2006-02-14 Susitarimas liudija, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ isipareigojo suteikti AB „(duomenys neskelbtini)“ nuolaidas, įsigijant įrangą už 150 000 Lt, papildomoms paslaugoms už 110 000 Lt, įskaitant PVM (2 t. 116 b. l.).

2007-03-01, 2007-05-02, 2007-04-06, 2007-03-28, 2007-03-01, 2007-03-26 pagal AB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą, pasirašyta įmonės įgalioto atstovo M. Z. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešama, kad įmonė sutinka perrašyti abonentus į privačius mokėjimo planus, į UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), sąskaitą, į UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini) sąskaitą, taip pat nurodoma, kad šie abonentai AB „(duomenys neskelbtini)“ skolų neturi ir nurodomi mobiliujų telefonų numeriai. Prie prašymų pridedami GSM abonentų prašymai (2 t. 118, 120, 130, 133, 137, 147, 162–181, 4 t. 125, 1–179 b. l.).

GSM abonento pareiškimų originalai 137 egz., 146 lapai patvirtina, kad 2001, 2002–2004 metais pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kaip abonento įgaliotas atstovas AB „(duomenys neskelbtini)“ eksporto vadovas M. Z. pasirašė susitarimus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl naujų abonentų. Dauguma dokumentų M. Z. parašas patvirtintas ne sutartims skirtu antspaudu, o muitinės dokumentams (6 t. 2–148 b. l.).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-01-08 raštu Nr. 2400-59 pateiktu 2005-02-07 Susitarimu dėl įrangos/paslaugų teikimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį AB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugomis ne mažiau kaip už 30 000 Lt per mėn. bei bendrovei buvo apribota galimybė mažinti abonentų skaičių (7 t. 72–74 b. l.).

AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus 2001-01-05, 2002-01-05, 2003-01-02, 2005-01-03, 2006-01-04, 2007-01-03 įgaliojimai liudija, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioja eksporto vadovą M. Z. pasirašyti sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl paslaugų teikimo, atlikti visus juridinius ir finansinius veiksmus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ryšio tinklų, gauti detalias ataskaitas ir atlikti kitus nurodytus veiksmus (7 t. 66–71 b. l.).

2005-02-07 ir 2006-02-14 M. Z. pasirašyti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ susitarimai dėl paslaugų teikimo pagal Ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) numatyta, kad klientas – AB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja šio susitarimo pasirašymo dieną nemažinti turimų abonentų skaičiaus (452 abonentai) daugiau nei 30 procentų ir (347 abonentai) daugiau nei 47 abonentais (7 t. 72–74 b. l.).

Iš mobiliųjų telefonų sąrašų matyti telefonų pajungimo ir atjungimo laikas ir naųjų savininkų sąrašas (7 t. 1–3 b. l.).

Sąskaitų ir įmokų dydžių sąrašas patvirtina įmokų laiką pagal abonentus (7 t. 4–65 b. l.).

PVM sąskaitų faktūrų kopijos patvirtina, kad įmonės įgaliotas atstovas nuo 2006-01-03 iki 2007-04-06 pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ mobiliuojų telefonų bei įrangos (7 t. 75–113 b. l.).

2008-05-26 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas liudija, kad liudytoju apklaustas M. K., kuris naudojosi telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė kvitus, liudijančius apie eksporto skyriaus darbuotojams R. G. ar M. Z. sumokėtus mokesčius už telefono paslaugas (8 vnt.), kurie kaip daiktiniai įrodymai apžiurėti ir prijungti prie bylos (8 t. 80–81, 82 b. l.).

Iš pažymos matyti, kad M. Z. gavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitas faktūras telefono aparatus ir kitą įrangą, kurie bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ neįrašyti į apskaitą nuo 2006-01-01 iki 2008-04-17 (8 t. 179 b. l.).

AB „(duomenys neskelbtini)“ raštas 2008-05-30 Nr. 948, patvirtina, kad bendrovė negali nustatyti, kada ir kam buvo perduotos naudotis konkrečios SIM kortelės, Eksporto skyriuje įvairiems asmenims buvo perduodamos SIM kortelės ir renkami gryni pinigai buhalterijoje buvo neįforminti (8 t. 88 b. l.).

2002-04-08, 2004-04-09, 2006-07-26, (duomenys neskelbtini) apskrities mokesčių inspekcijos patikrinimo aktais nustatyta, kad Bendrovės buhalterinė apskaita tvarkoma, vadovaujantis 1992 m. birželio 18 d. Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr. 1-2656 ir 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. 1X–574 nuostaomis ir buhalterinei apskaitai tvarkyti naudoja kompjuterinę įrangą. AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius 2003 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl metinės inventarizacijos“ įsakė atlikti bendrovės turto metines inventarizacijas (10 t. 99–109 b. l.).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB „(duomenys neskelbtini)“ finansinio audito ataskaitoje už 2005 metus nurodyta, kad audito metu nenustatyta reikšmingų trūkumų, kurie turi įtakos bendrovės 2005-12-31 finansinės atskaitomybės rodiklių tikrumui. Bendrovės buhalterinės apskaitos duomenys pateikti metinėje atskaitomybėje, patvirtinti turto bei isipareigojimų inventarizacijos dokumentuose (11 t. 155–160 b. l.).

2008-12-02 Dokumentų pateikimo protokolu V. R. pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“ darbo tvarkos taisykles, taip pat 1998-01-26 generalinio direktoriaus R. D. patvirtintą atsakingų asmenų, kuriems suteikta teisė surinkti iš pirkėjų grynus pinigus pareigybinė instrukcija ir pinigų surinkimo taisykles su priedais Nr. 1 ir 2 , įsakymą 2001-08-31 Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teisės pasirašyti apskaitos dokumentus ir surinkti pinigus iš pirkėjų“ su priedais Nr 1 ir 2, kuriuose trečiuoju numeriu įrašytas M. Z.. Taip pat pateikė 2001-08-24 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl griežtos apskaitos blankų panaudojimo kontrolės“; 2002-08-09 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sutarčių bendrovėje laikymo ir saugojimo“; 2001-05-31 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl specialių apskaitos blankų naudojimo“; 2006-09-15 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl materialaus ir nematerialaus turto įsigijimo savikainos minimalios vertės nustatymo“; tarpusavio atsiskaitymo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ suderinimo aktus, dokumentų registracijos žurnalo išrašus (12 t. 26–103 b. l.).

1999-04-13 generalinio direktoriaus R. D. pasirašytame įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad siekiant laiku parengti atskaitomybės dokumentus, pagal mokesčių nustatytus terminus įsakyta visiems bendrovės padaliniams, tarnybų vadovams, sandėlių ūkio vedejams, atskaitingiems asmenims, atskiriems darbuotojams, pasibaigus menesiui, per 3 darbo dienas pateikti kokybiškus, tvarkingus, teisingai įformintus pirminius ataskaitinius duomenis (12 t. 56 b. l.).

2001-05-31 gamybos direktoriaus A. G. įsakymu nuo 2001-06-01 AB „(duomenys neskelbtini)“ tarnyboms įsakyta vadovautis specialių apskaitos blankų naudojimo tvarka pagal priedą „Dėl specialių apskaitos dokumentų blankų naudojimo“. Su įsakymu susipažino M. Z. ir R. G. (12 t. 59–61 b. l.).

AB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkės V. R. pagal 2001-05-31 direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) paruoštas ir pasirašytas priedas „Dėl specialių apskaitos dokumentų blankų naudojimo“ nustato specialių apskaitos dokumentų naudojimo tvarką ir įpareigoja atsakingus asmenis, įmonės darbuotojus pildyti apskaitos dokumentus laikantis nustatytos tvarkos, taip pat nurodo, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ tarnybos savo darbe vadovaujasi specialiu apskaitos blankų naudojimo tvarka, supažindina su ja savo kuruojamus padalinius, kontroliuoja ir atsako už dokumentų įforminimo teisėtumą ir teisingumą. Su nustatyta tvarka personalo skyrius padalinių vadovus supažindina pasirašytinai ir įteikia specialių apskaitos dokumentų naudojimo tvarkos kopijas (12 t. 60–61 b. l.).

2001-04-21 direktoriaus R. D. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsižvelgiant į audito rekomendacijas nurodyta sustiprinti materialinių vertybių išrašymo iš bendrovės sandėlio kontrolė. Su įsakymu supažindintas taip pat M. Z. ir R. G. (12 t. 71–79 b. l.).

2008-12-05 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas liudija, kad V. R. pateikė 2003, 2004, 2005, 2006, 2007 ir 2008 metų auditų išvadų kopijas, kopijas 18 lapų iš gaunamų ir įteikiamų registracijos žurnalo, kuriose pažymėtas M. Z., kaip vykdytojo, parašas už gautus dokumentus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (12 t. 82–108 b. l.); taip pat nurodyta, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė atskaitomybė parengta pagal Europos Sąjungos patvirtintus Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (12 t. 84 b. l.); 2003 metais finansinė atskaitomybė vedama laikantis bendrųjų apskaitos principų ir Lietuvos Respublikos įstatymų bei finasinė atskaitomybė teisingai atspindi įmonės finansinę būklę 2003 metais (12 t. 88 b. l.); finansinė atskaitomybė visais reikšmingais atvėjais teisingai atspindi bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2004-12-31 finansinę būklę, 2004 metų veiklos rezultatus bei pinigų srautus ir yra parengta pagal Lietuvos verslo apskaitos standartus (12 t. 87 b. l.); finansinė atskaitomybė visais reikšmingais atvėjais teisingai atspindi bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2005-12-31 finansinę būklę (12 t. 86 b. l.); finansinė atskaitomybė visais reikšmingais atvejais teisingai atspindi bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2006-12-31 finansinę būklę, jos veiklos rezultatus ir pinigų srautus už pasibaigusius metus pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus. 2006 metų metiniame pranešime nepastebėjo jokių reikšmingų neatitikimų lyginant su audituota finansine atskaitomybe (12 t. 85 b. l.); 2003-04-11 audito išvada nustatė, kad finansinėse ataskaitose pateikta teisinga finansinė informacija visais materialiais aspektais. AB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė atskaitomybė 2002 m. gruodžio 31 d. atitinka bendrai priimtus buhalterinės apskaitos vedimo principus (12 t. 89 b. l.).

2008-12-09 įmonės generalinis direktorius P. S. pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“ įstatus – 8 lapai, kuriuose nurodytas bendrovės tikslas siekti pelno, efektyviai ir produktyviai vystant komercinę-ūkinę veiklą, ir apibrėžti vadovo įgaliojimai, taip pat 2002-07-29 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) (12 t. 157–164 b. l.).

2002-07-29 generalinio direktoriaus R. D. pasirašytame įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad iki 2002-08-30 bendrovės vadovaujantis personalas privalo paruošti savo ir pavaldžių darbuotojų pareiginius nuostatus. Pareiginiai nuostatai turi būti kokybiški ir išsamūs, smulkiai atspindėti kiekvieno darbuotojo atliekamas konkrečias pareigas, teises, atsakomybę, numatyti bendrus reikalavimus. Darbuotojams iki 2002-08-30 nepateikusiems generaliniam direktoriui tvirtinti pareiginių nuostatų, bus skiriamos drausminės nuobaudos. Visų bendrovės dirbančiųjų pareiginių nuostatų originalai privalo būti saugomi personalo skyriuje. Su įsakymu nurodyta supažindinti vadovaujantį personalą pasirašytinai (12 t. 165–166 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. 5-4/56 nurodyta, kad tyrimo metu pagal bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras laikotarpiu nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2008 m. sausio 1 d. užduotyje nurodytiems abonentams buvo suteikta paslaugų iš viso už 791 629,10 Lt, iš kurių (1-6 priedai):

2002 metais – 98 819,81 Lt;2003 metais – 142 315,00 Lt;2004 metais – 161 468,43 Lt;2005 metais – 173256,57 Lt;2006 metais – 170 691,28 Lt;2007 metais – 45 078,01 Lt.

Tiriamuoju laikotarpiu pagal bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus ir pagal bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. gegužės 30 d. raštą Nr. 948, pateiktą (duomenys neskelbtini) miesto VPK Kriminalinės policijos NTT Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriui, nustatyti kada ir kokiam konkrečiai asmeniui buvo perduotos SIM kortelės su atitinkamu telefono numeriu nebuvo galima. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – bendrovė „(duomenys neskelbtini)“) pateiktą informaciją bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu registruotos SIM kortelės, kurių telefonų numeriai nurodyti žemiau, buvo pajungti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir atjungti nurodytomis datomis bei perrašyti abonentų numeriai fiziniams asmenims ir ūkio subjektams (nurodyta specialisto išvadoje lentelėje). Tyrimo metu nustatyta, kad SIM kortelė, kurios telefono Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo pajungta bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu, nustatyti kas naudojosi ir kieno vardu buvo pajungta, nebuvo galima.

Pagal bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus R. D. 2000 m. liepos 31 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pavesta deklarantei R. G. vesti mobiliųjų telefonų analitinę apskaitą, kontroliuoti vyr. vadybininkų, vadybininkų, vairuotojų limitų panaudojimą, informuoti buhalteriją apie limitų pažeidimus (7 priedas). Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2002 m. sausio 5 d., 2003 m. sausio 2 d., 2005 m. sausio 5 d., 2006 m. sausio 4 d. ir 2007 m. sausio 3 d. įgaliojimus atitinkamai Nr. (neįrašytas), Nr. 4, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 2007/6 įgaliojo eksporto vadovą M. Z. atlikti visus juridinius ir finansinius veiksmus, susijusius su bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ryšio tinklu, taip pat gauti detalias ataskaitas, o nuo 2006 m. sausio 4 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. pirkti telefonus lengvatinėmis sąlygomis, įsigyti naujus abonentus, atlikti perrašymus. Minėti įgaliojimai pasirašyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus R. D. (7 t. 66–67, 69–71 b.l.). Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus R. D. 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyti dirbantiesiems pokalbių mobiliaisiais telefonais limitai (1 t. 131–135 b.l). Pagal bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus nustatyta, kad bendrovėje nebuvo nustatytos tvarkos dėl įvairiems asmenims perduodamų SIM kortelių (kurių numeriai nurodyti aukščiau) registravimo, pinigų rinkimo ir jų perdavimo į bendrovės buhalteriją ar kasą. Tiriamuoju laikotarpiu pagal bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kasos operacijų pirminius kasos dokumentus ir kasos knygas nebuvo užfiksuota grynų pinigų įnešimas iš fizinių asmenų už pokalbius mobiliaisiais telefonais (kurių numeriai nurodyti aukščiau).

Tyrimui atlikti buvo pateikti liudytojų apklausos protokolai, pagal kuriuos liudytojai (kurie persirašė bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu įsigytas SIM kortelių telefonų numerius savo vardu) parodė nuo kada įsigijo SIM kortelę ir kaip atsiskaitė už suteiktas paslaugas (8 priedas). Dalis liudytojų parodė, kad kiekvieną mėnesį už suteiktas paslaugas sumokėjo grynais pinigais M. Z. arba R. G., kad būdavo išduodami atsiskaitymo lapeliai, kuriuose įrašyta suma ir data bei uždėtas antspaudas „Apmokėta“. Tyrimui atlikti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterija nepateikė eksporto skyriaus pateiktų lapų, patvirtinančių pinigų sumokėjimą. Pagal bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus nustatyta, kad bendrovės apskaitoje nebuvo užfiksuotos suteiktų paslaugų už telefoninius pokalbius ūkinės operacijos apskaitos dokumentais ir įrašytos į buhalterinę apskaitą.

Pagal liudytojų apklausos protokolus nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gegužės 9 d. fiziniai asmenys už suteiktas paslaugas atsiskaitė grynais pinigais, tačiau bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje nebuvo užfiksuotos suteiktų paslaugų už telefoninius pokalbius ūkinės ir finansinės operacijos apskaitos dokumentais ir įrašytos į buhalterinę apskaitą. Pagal bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą informaciją 2007 m. kovo mėnesio pabaigoje didžioji dalis SIM kortelių telefonų numerių buvo perrašyta fizinių asmenų ir ūkio subjektų vardais (paskutinis abonentas perrašytas 2007 m. gegužės 9 d.), už ryšio paslaugas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ buvo atsiskaityta iki 2007 m. gegužės mėnesio, o atsiskaitymo tvarka laikotarpiu nuo 2007 m. sausio mėnesio iki 2007 m. gegužės mėnesio nesiskyrė nuo tvarkos, kuri buvo iki 2007 m. sausio mėnesio.

Pagal bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas ryšio paslaugas, kuriuose nurodytos sumos pagal kiekvieną telefonų numerį, tiriamuoju laikotarpiu nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. buvo suteikta ryšio paslaugų iš viso už 4 560 175,19 Lt (suma su PVM), iš kurių (1-6 priedai): 2002 metais – 954 065,95 Lt; 2003 metais – 1 414 650,73 Lt; 2004 metais – 875 601,45 Lt; 2005 metais – 573 341,83 Lt; 2006 metais – 474 392,62 Lt; 2007 metais – 268 122,61 Lt.

Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje pagal bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras gautas paslaugas įrašė į ryšio paslaugų sąnaudas, iš kurių pagal liudytojų apklausos protokolus laikotarpiu nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gegužės 9 d. surinktos sumos iš fizinių asmenų už suteiktas paslaugas, iš viso 336 961,28 Lt, iš kurių (9 priedas):

2002 metais - 21 392,30 Lt;

2003 metais - 47 401,99 Lt;

2004 metais - 66 080,25 Lt;

2005 metais - 85 688,44 Lt;

2006 metais - 92 932,98 Lt;

2007 metais - 23 465,32 Lt.

Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje nebuvo užfiksuotos suteiktų paslaugų už telefoninius pokalbius ūkinės ir finansinės operacijos apskaitos dokumentais ir įrašytos į buhalterinę apskaitą. Laikotarpiu nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d. bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ neįrašė į buhalterinę apskaitą duomenų apie gautas pajamas iš viso 58 300,25 Lt, iš kurių 2002 metais – 18 129,06 Lt (21 392,30 – 3 263,24) ir 2003 metais – 40 171,19 Lt (47 401,99 – 7 230,80). Laikotarpiu nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gegužės 9 d. bendrovė neįrašė į buhalterinę apskaitą ir nesumažino ryšio paslaugų sąnaudų iš viso už 227 260,18 Lt, iš kurių:

2004 metais – 56 000,22 Lt (66 080,25 – 10 080,03);

2005 metais – 72 617,33 Lt (85 688,44 – 13 071,11);

2006 metais – 78 756,77 Lt (92 932,98 – 14 176,21);

2007 metais – 19 885,86 Lt (23 465,32 – 3 579,46).

Priedo Nr. 9 lentelėje pagal kiekvieną SIM kortelės telefono numerį nurodyti duomenys apie gautas įplaukas pagal metus. Pripažinus laikotarpiu nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gegužės 9 d. bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ mobiliojo GSM ryšio paslaugas fiziniams asmenims už 336 961,28 Lt, neįformintų apskaitos dokumentais ir neįrašytų į buhalterinę apskaitą, paslaugų tiekimu už atlygį, bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ eksporto skyriaus vadovui M. Z. ir deklarantei R. G. nepateikus bendrovės buhalterijai duomenų apie suteiktas ryšio paslaugas fiziniams asmenims, bendrovės generalinis direktorius R. D. ir vyriausioji finansininkė V. R. nevykdė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 12 straipsnio 1 dalies nuostatų, nurodančių, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, 12 straipsnio 4 dalies nuostatų, nurodančių, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to kai yra galimybė tai padaryti, ir 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, nurodančių, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Jeigu pagal liudytojų apklausos protokolus fiziniai asmenys sumokėjo bendrovei už suteiktas ryšio paslaugas, tai bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gegužės 9 d. patyrė finansinių nuostolių iš viso 336 961,28 Lt (58 300,25 Lt – neapskaitytos gautos pajamos, 227 260,18 Lt – neįrašytos į apskaitą gautos pinigų sumos ir nesumažintos ryšio paslaugų sąnaudos ir 51 400,85 Lt – nedeklaruotas ir nesumokėtas pardavimo PVM). Dėl apskaitos dokumentais neįformintų ir į buhalterinę apskaitą neįrašytų suteiktų ryšio paslaugų už 336 961,28 Lt (suma su PVM) tyrimo metu iš dalies negalima nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gegužės 9 d.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – bendrovė „(duomenys neskelbtini)“) informacijos kontrolės specialistė B. D. 2008 m. sausio 8 d. raštu Nr.2400-59 (6 t. 1 b.l..) pateikė 39 PVM sąskaitų faktūrų kopijas (7 t. 75–113 b.l.), kurios surašytos 10 priede. PVM sąskaitose faktūrose „prekes gavau“, pasirašė bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ eksporto vadovas M. Z.. Taip eksporto vadovas M. Z. iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ gavo telefono aparatų ir kitos įrangos: 2006 metais: 75 telefono aparatus, 10 ausinukų Bluetooth, 3 kroviklius, vieną duomenų perdavimo kortą, vieną anteną, vieną kortelę 2 GB, kurių pardavimo kaina už 65 031,33 Lt, minus nuolaida – 64 958,48 Lt, mokėti - 76,25 Lt, PVM - 13,76 Lt, ir iš viso sumokėjo grynais pinigais – 90,01 Lt; 2007 metais: 29 telefono aparatus, 2 ausinukus Bluetooth, vieną kroviklį, vieną bateriją, vieną duomenų perdavimo kortą, vieną kortelę 1GB, kurių pardavimo kaina už 28 007,64 Lt, minus nuolaida – 27 977,96 Lt, mokėti – 29,65 Lt, PVM – 5,35 Lt, ir iš viso sumokėjo grynais pinigais – 35,00 Lt;

iš viso 104 telefono aparatus, 12 ausinukų Bluetooth, 4 kroviklius, 2 duomenų perdavimo kortas, vieną bateriją, vieną anteną, vieną kortelę 2GB, vieną kortelę 1GB, kurių pardavimo kaina už 93038,97 Lt, minus nuolaida – 92 936,44 Lt, mokėti – 105,90 Lt, PVM – 19,11 Lt, ir iš viso sumokėjo grynais pinigais – 125,01 Lt (10 priedas).

Tyrimo metu patikrinus iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ gautų PVM sąskaitų faktūrų registravimą apskaitos registre – „Pinigų mokėjimo žurnalas“ nustatyta, kad prekės pagal sąskaitas surašytas 10 priede į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtrauktos nebuvo.

Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pateiktose PVM sąskaitų faktūrų kopijose, kurios surašytos 10 priede, (7 t.75–113 b.l.) yra spaudas „pinigai gauti“, kasos aparato čekio numeris ir pinigų sumokėjimo data. Patikrinus bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kasos operacijų, atsiskaitomųjų sąskaitų bankuose pirminius dokumentus, įmonės eksporto vadovo M. Z. bei kitų atsiskaitytinų asmenų avansines apyskaitas, bendrovės apskaitos registrą „Pinigų mokėjimo žurnalas“, nustatyta, kad už 10 priede surašytas PVM sąskaitas faktūras apmokėta grynais pinigais ir mokėjimo pavedimais iš tiriamosios įmonės lėšų nebuvo.

Pagal Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr.IX-751: 4 straipsnį „Prekių tiekimas“ 1 punktą – prekių tiekimu laikomas prekių perdavimas kitam asmeniui, kai pagal sandorio sąlygas šis asmuo arba trečioji šalis įgyja teisę disponuoti tomis prekėmis kaip jų savininkas; 79 straipsnį „Prekių tiekimo arba paslaugų teikimo įforminimas PVM sąskaita-faktūra“ 1 punktą - įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą apmokestinamasis asmuo privalo įforminti PVM sąskaita-faktūra arba užtikrinti, kad įvykusį prekių tiekimą ar paslaugų teikimą jo vardu įformintų šių prekių ar paslaugų pirkėjas arba trečiasis asmuo ir 2 punktą - PVM sąskaita faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas; 78 straipsnį „Apskaita ir dokumentų saugojimas“ 1 punktą - apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM ir 7 punktą - apmokestinamieji asmenys privalo užtikrinti, kad jų (ar jų vardu pirkėjų ar trečiosios šalies) išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, taip pat jų gautos PVM sąskaitos-faktūros būtų saugomos šiame straipsnyje nustatyta tvarka. PVM sąskaitos-faktūros, kuriomis įformintas prekių tiekimas ar paslaugų teikimas šalies teritorijoje, taip pat Lietuvos Respublikoje įsikūrusių apmokestinamųjų asmenų gautos PVM sąskaitos-faktūros privalo būti saugomos 10 metų nuo jų išrašymo. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 2 straipsnį 18 punktą asmens turtas – tai materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės, kurias valdo ir naudoja ir (arba) kuriomis disponuoja ūkio subjektas ir kurias naudojant tikimasi gauti ekonominės naudos. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ išrašė PVM sąskaitas faktūras bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ir pardavė mobiliuosius telefonus bei kitą įrangą sutartyje numatytomis sąlygomis. Išrašytose PVM sąskaitose faktūrose pasirašė, kad „prekes gavau“ AB „(duomenys neskelbtini)“ eksporto vadovas M. Z. ir sumokėjo grynais pinigais. Pagal aukščiau išvardintų įstatymų nuostatas PVM sąskaitose faktūrose išvardintas turtas buvo AB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė.

Pagal tyrimui pateiktą apskaitos politiką, bendrovėje trumpalaikis turtas pajamuojamas vadovaujantis 9-uoju verslo apskaitos standarto „Atsargos“ III skyriaus 4 punkto nuostatomis: „Registruojant atsargas apskaitoje, jos įvertinamos įsigijimo savikaina, o sudarant finansinę atskaitomybę – įsigijimo (pasigaminimo) savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų yra mažesnė“. Aukščiau minėto verslo apskaitos standarto IV skyriaus 5 punktas nurodo, kad „atsargų įsigijimo savikainą sudaro pirkimo kaina, pakoreguota atlikto pirktų atsargų nukainojimo ir gautų nuolaidų sumomis“, todėl bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje 10 priede išvardintų telefonų ir įrangos įsigijimas buhalterinėje apskaitoje turėjo būti apskaitytas iš pirkimo kainos atėmus gautas nuolaidas ir nukainojimus. Tyrimo metu nustatyta, kad 10 priede išvardintų PVM sąskaitų faktūrų bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ į buhalterinę apskaitą neįrašė ir neapskaitė prekių, kurių vertė: 2006 metais - 76,25 Lt, 2007 metais - 29,65 Lt, iš viso - 105,90 Lt. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vyriausioji finansininkė V. R. 2007 m. lapkričio 28 d. liudytojo apklausos protokole parodė, kad „dalis sąskaitų nepateko į buhalteriją ir pagal tas PVM sąskaitas faktūras įsigytos prekės nebuvo gautos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, todėl nebuvo įtrauktos į apskaitą“ (2 t. 77 b.l.). Dėl to bendrovė nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatų – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 4 dalies nuostatų – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose ir į apskaitą neįtraukė ir apskaitos registruose neužregistravo 2006 metais telefonų ir kitos įrangos pirkimo operacijų – atsargų - už 76,25 Lt, pirkimo PVM – 13,76 Lt, iš viso – 90,01 Lt, 2007 metais atsargų už - 29,65 Lt, pirkimo PVM – 5,35 Lt, iš viso 35,00 Lt; – susijusių su turto, skolų dydžio ir struktūros pasikeitimu su bendrovės „(duomenys neskelbtini)“. Dėl apskaitos dokumentų neįrašymo į apskaitą nebuvo galima iš dalies nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2006-2007 metų turto ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Tyrimo metu pagal pirminius apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus nustatyta, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje užfiksuotos visos išlaidos, kurios buvo įformintos pirminiais apskaitos dokumentais. Pagal bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas PVM sąskaitas faktūras, kurios surašytos 10 priede, tyrimo metu nustatyta, kad sąskaitose faktūrose „prekes gavau“, pasirašė bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ eksporto vadovas M. Z.. Bendrovės vyriausioji finansininkė V. R. 2007 m. lapkričio 28 d. liudytojo apklausos protokole parodė, kad „dalis sąskaitų nepateko į buhalteriją ir pagal tas PVM sąskaitas faktūras įsigytos prekės nebuvo gautos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, todėl nebuvo įtrauktos į apskaitą“ (2 t. 77 b.l.). Tyrimo metu patikrinus iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ gautų PVM sąskaitų faktūrų registravimą apskaitos registre – „Pinigų mokėjimo žurnalas“ nustatyta, kad prekės pagal sąskaitas surašytas 10 priede į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtrauktos nebuvo. Nustatyta, kad 10 priede išvardintų PVM sąskaitų faktūrų bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ į buhalterinę apskaitą neįrašė ir neapskaitė prekių, kurių vertė: 2006 metais - 76,25 Lt, 2007 metais - 29,65 Lt, iš viso - 105,90 Lt. Pagal liudytojų apklausos protokolus nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gegužės 9 d. fiziniai asmenys už suteiktas paslaugas atsiskaitė grynais pinigais iš viso 336 961,28 Lt (suma su PVM), iš kurių (9 priedas): 2002 metais 21 392,30 Lt; 2003 metais 47 401,99 Lt; 2004 metais 66 080,25 Lt; 2005 metais 85 688,44 Lt; 2006 metais 92 932,98 Lt; 2007 metais 23 465,32 Lt, tačiau bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje nebuvo užfiksuotos suteiktų paslaugų už telefoninius pokalbius ūkinės ir finansinės operacijos apskaitos dokumentais ir įrašytos į buhalterinę apskaitą. Pripažinus laikotarpiu nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gegužės 9 d. bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ mobiliojo GSM ryšio paslaugas fiziniams asmenims už 336 961,28 Lt (suma su PVM) paslaugų tiekimu už atlygį, neįformintų apskaitos dokumentais ir neįrašytų į buhalterinę apskaitą, bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė už laikotarpį nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2007 m. birželio 1 d. PVM deklaracijas, kuriuose įrašė neteisingus duomenis apie suteiktų už telefoninius pokalbius paslaugų ūkines operacijas, t. y. nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 51 400,00 Lt (3 263,00 + 7 231,00 + 10 080,00 + 13 071,00 + 14 176,00 + 3 579,00) pardavimo PVM, atitinkamais laikotarpiais (9 priedas). Pagal 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 punkto, 5 straipsnio 2 punkto, 14 straipsnio 2 punkto, 15 straipsnio 1 punkto ir 19 straipsnio 1 punkto nuostatas papildomai apskaičiuota sumokėti į valstybės biudžetą iš viso 51 400,00 Lt PVM. (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2008 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. (25.25-19.1)S-3860 pateikė bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2002–2006 metų metines pelno mokesčio deklaracijas, pateiktas atitinkamai 2003 m. rugsėjo 25 d., 2004 m. gegužės 13 d., 2007 m. balandžio 3 d., 2007 m. balandžio 7 d. ir 2007 m. rugpjūčio 16 d., patvirtintas kopijas. Metinėse pelno mokesčio deklaracijose už 2002-2003 metus įrašyti neteisingi duomenys apie gautų pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę, sumą, t.y. neįrašyti duomenys apie 2002-2003 metais gautas pajamas už suteiktas bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ mobiliojo GSM ryšio paslaugas fiziniams asmenims, iš viso 58 300,00 Lt, atitinkamai: 2002 metais 18 129,00 Lt (21 392,30-3 263,24); 2003 metais 40 171,00 Lt (47 401,99 – 7 230,80).

Pagal 2003 m. gruodžio 18 d. Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos nutarimu Nr.1 patvirtintų „10-asis verslo apskaitos standartas „Pardavimo pajamos“ 4 punktą – pajamomis laikomas tik įmonės ekonominės naudos padidėjimas, pajamomis nepripažįstamos trečiųjų asmenų vardu surinktos sumos, taip pat pridėtinės vertės mokestis, kadangi tai nėra įmonės gaunama ekonominė nauda ir šios sumos nedidina nuosavo kapitalo. Neatsižvelgiant į tai, kad PVM atžvilgiu nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ mobiliojo GSM ryšio paslaugas fiziniams asmenims už 207 374,00 Lt (suma be PVM) laikoma gautu atlygiu už suteiktas paslaugas, bendrovė, apskaičiuodama apmokestinamąjį pelną, tų sumų pajamoms nepriskiria, o turėjo sumažinti patirtas sąnaudas 207 374,00 Lt. Metinėse pelno mokesčio deklaracijose už 2004-2006 metus įrašyti neteisingi duomenys apie patirtas sąnaudas, t.y. padidintos suteiktų paslaugų sąnaudos iš viso 207 304,00 Lt, atitinkamai: 2004 metais 56 000,00 Lt (66 080,25 – 10 080,03); 2005 metais 72 617,00 Lt (85 688,44 – 13 071,11); 2006 metais 78 757,00 Lt (92 932,98 – 14 176,21).

Pagal 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies ir 11 straipsnio 1 dalies nuostatas papildomai nebuvo apskaičiuota pelno mokesčio suma, nes bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ 2002 metais dirbo pelningai, tačiau iš veiklos pelno buvo atskaityta praėjusių mokestinių laikotarpių nuostolių suma, o 2003-2006 metais – dirbo nuostolingai. Pripažinus laikotarpiu nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gegužės 9 d. bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ mobiliojo GSM ryšio paslaugas fiziniams asmenims už 336 961,28 Lt (suma su PVM) paslaugų tiekimu už atlygį, neįformintų apskaitos dokumentais ir neįrašytų į buhalterinę apskaitą, bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ eksporto skyriaus vadovui M. Z. ir deklarantei R. G. nepateikus bendrovės buhalterijai duomenų apie suteiktas ryšio paslaugas fiziniams asmenims, bendrovės generalinis direktorius R. D. ir vyriausioji finansininkė V. R. nevykdė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 12 straipsnio 1 dalies nuostatų, nurodančių, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, 12 straipsnio 4 dalies nuostatų, nurodančių, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to kai yra galimybė tai padaryti, ir 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, nurodančių, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Dėl apskaitos dokumentais neįformintų ir į buhalterinę apskaitą neįrašytų suteiktų ryšio paslaugų už 336 961,28 Lt (suma su PVM) tyrimo metu iš dalies negalima nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gegužės 9 d. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vyriausioji finansininkė V. R. 2007 m. lapkričio 28 d. liudytojo apklausos protokole parodė, kad „dalis sąskaitų nepateko į buhalteriją ir pagal tas PVM sąskaitas faktūras įsigytos prekės nebuvo gautos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, todėl nebuvo įtrauktos į apskaitą“ (2 t.77 b.l.). Dėl to bendrovė nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatų – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 4 dalies nuostatų – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose ir į apskaitą neįtraukė ir apskaitos registruose neužregistravo 2006 metais telefonų ir kitos įrangos pirkimo operacijų – atsargų - už 76,25 Lt, pirkimo PVM – 13,76 Lt, iš viso – 90,01 Lt, 2007 metais atsargų už - 29,65 Lt, pirkimo PVM – 5,35 Lt, iš viso 35,00 Lt; – susijusių su turto, skolų dydžio ir struktūros pasikeitimu su bendrovės „(duomenys neskelbtini)“. Dėl apskaitos dokumentų neįrašymo į apskaitą nebuvo galima iš dalies nustatyti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2006 - 2007 metų turto ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Tiriamuoju laikotarpiu bendrovės “(duomenys neskelbtini)” generaliniais direktoriais dirbo nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2007 m. balandžio 2 d. – R. D., nuo 2007 m. balandžio 2 d. iki 2007 m. balandžio 6 d. – laikinai einantis direktoriaus pareigas A. G., nuo 2007 m. balandžio 6 d. iki 2008 m. balandžio 17 d. – R. B.. Buhalterinę apskaitą bendrovėje tvarkė vyriausioji finansininkė V. R.. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 21 straipsnį už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą atsakingas ūkio subjekto vadovas, pagal minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalį nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2003 m. gruodžio 30 d. už buhalterinių įrašų teisingumą ir finansinės atskaitomybės pateikimą laiku ir nuo 2003 m. gruodžio 30 d. iki 2008 m. balandžio 17 d. (2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr.IX-1914 redakcija) už buhalterinių įrašų teisingumą atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) (9 t. 44-69 b. l. ).

Papildomoje specialisto išvadoje Nr. 5-1/63 nurodyta, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkė V. R. pagal 2008-12-02 daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, papildomai pateikė bendrovės dokumentus, t.y. atskaitingų asmenų, kuriems suteikta teisė surinkti iš pirkėjų grynus pinigus pareigybinė instrukcija ir pinigų surinkimo taisyklės (patvirtinta 1998-01-26), kuriose nurodyta, kad „asmenys pagal sąrašą (priedas Nr.1) privalo dirbti griežtai vykdydami darbo su vertybėmis, darbo apsaugos ir saugumo technikos, vidaus darbo tvarkos taisykles, kasos operacijų vykdymo taisykles ir pareigybinę instrukciją. Visi asmenys, kuriems suteikta teisė gauti pinigų gavimo kvitus f.10 ir surinkti pinigus iš pirkėjų materialiai atsako už jiems patikėtus parvežti iš pirkėjų grynus pinigus ir tą pačią dieną įnešti į „(duomenys neskelbtini)“ kasą (litus) arba į (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) skyriaus valiutinę kasą gautą valiutą“. Be to taisyklėse numatyta, kad asmenys, kuriems suteikta teisė (pagal sąrašą) rinkti iš pirkėjų pinigus, AB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje gauna f.10 kvitus ir pasirašo griežtos apskaitos žurnale apie kvitų gavimą. Pridavę pinigus į kasą gauna kasos pajamų orderio šaknelę ir pasirašo atsiskaitymo už griežtos apskaitos blankus žurnale. Neatsiskaičius už prieš operaciją gautus griežtos atskaitomybės blankus, tame skaičiuje ir forma Nr.10 kvitus, sekantys neišduodami. Šių taisyklių priede Nr. 1 M. Z. įrašytas 1 numeriu, ties pavarde yra parašas (17 priedas). Šių taisyklių 3.5 punkte numatyta, kad visi atskaitingi asmenys visiškai materialiai atsako už priimtų pinigų saugumą ir savalaikį jų pristatymą į AB „(duomenys neskelbtini)“ kasą. Tačiau AB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtintose taisyklėse nenumatyta, kas atsako už šių taisyklių reikalavimų vykdymo kontrolę. Pareigybinę instrukciją ir pinigų surinkimo taisykles parengė vyr. buhalterė V. R., patvirtino generalinis direktorius R. D.. AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus R. D. 2001-08-31 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teisės pasirašyti apskaitos dokumentus ir surinkti pinigus iš pirkėjų“ buvo suteikta teisė bendrovės darbuotojams nuo 2001-09-01 pasirašyti apskaitos dokumentus: 1. PVM sąskaitas faktūras ir krovinio gabenimo važtaraščius (pridėtas sąrašas darbuotojų, kuriame 3 numeriu įrašytas M. Z., ties pavarde yra parašas); 2.Bendrovės kasoje imti kvitus f.10 ir surinkti pinigus iš pirkėjų (pridėtas sąrašas darbuotojų, kuriame 3 numeriu įrašytas M. Z., ties pavarde yra parašas). Šiam tyrimui pateiktos AB „(duomenys neskelbtini)“ „Griežtos ir specialios apskaitos dokumentų blankų gavimo ir išdavimo apskaitos knygos“ nuo 2001-01-31 iki 2003-02-04 ir „Pinigų priėmimo ir/ar išmokėjimo kvitų blankų apskaitos knygos“ už 2003-2008 m. kopijos. Šiose knygose nėra įrašų, kad M. Z. ir R. G. 2001-2007 metais gavo pinigų priėmimo kvitus (forma 10). Tarp AB „(duomenys neskelbtini)“ papildomai pateiktų dokumentų nėra patvirtinančių pinigų už ryšio paslaugas įnešimo į kasą. AB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkė V. R. papildomai pateikė dokumentus, reglamentuojančius darbo tvarką, teisę pasirašyti dokumentus, išrašyti PVM sąskaitas faktūras ir kitus dokumentus. 1999-04-13 generalinio direktoriaus R. D. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl ataskaitinių duomenų pateikimo“ įrašyta: „visiems bendrovėms padaliniams, tarnybų vadovams, sandėlių ūkio vedėjams, atskaitingiems asmenims, atskiriems darbuotojams, pasibaigus mėnesiui, per 3 darbo dienas turi pateikti kokybiškus, tvarkingus, teisingai įformintus pirminius ataskaitinius dokumentus“. Tačiau šiame įsakyme nenurodyta kam reikia pristatyti dokumentus ir kas atsakingas už šių reikalavimų kontrolę. 2002-08-09 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sutarčių bendrovėje laikymo ir saugojimo“ 1 p. numatyta: „pardavimų tarnybą laikyti atsakinga už tinkamą registravimą, laikymą ir saugojimą šių sutarčių ir jų priedų: produkcijos tiekimo, reklaminio inventoriaus ir patalpų nuomos, taros supirkimo, paslaugų tiekimo bei pirkimo“. Tačiau tyrimui nepateikti įsakymai ar kiti dokumentai, kuriais būtų apibrėžta atsakomybė už mobiliųjų telefonų ir SIM kortelių perdavimo naudojimui tvarka, kad buvo pavesta perparduoti mobiliojo ryšio paslaugas tretiems asmenims, su bendrove nesusijusiems asmenims, nėra įsakymais numatyta kas atsakingas už kontrolę. Tyrimui vyr. finansininkės V. R. papildomai pateikti dokumentai patvirtino, kad bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ įsakymais buvo numatyta teisė pasirašyti apskaitos dokumentus ir surinkti pinigus iš pirkėjų, tačiau šiuose įsakymuose nenurodyta, kas atsakingas už šios tvarkos kontrolę. Tyrimui nepateikti AB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai patvirtinantys SIM kortelių perdavimo naudojimui tretiems asmenims tvarka ir kas atsakingas už SIM kortelių apskaitą, nepateikti SIM kortelių pajamavimo ir nurašymo dokumentai. Tyrimui papildomai pateikta Šiaulių apskrities VMI patikrinimo medžiaga. Tačiau Šiaulių apskrities VMI medžiagoje nėra duomenų, kad patikrinimo metu buvo atliktas ryšių paslaugų sąnaudų patikrinimas. Be to Šiaulių apskrities VMI tik 2004-04-09 patikrinimo akte nurodyta, kad buvo tikrintas juridinių asmenų pelno mokestis, kitais atvejais buvo tikrinti kiti mokesčiai. Analogiškai audito išvadose nėra duomenų apie ryšių paslaugų patikrinimą. Todėl daroma išvada, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkės V. R. papildomai pateikti dokumentai ir iš (duomenys neskelbtini) VMI gauta medžiaga neturi įtakos 2008-09-05 specialisto išvadoje Nr. 5-4/56 nustatytų pažeidimų apimties ir dydžio vertinimui.

Kaltinamajam R. D. pareikštame kaltinime pagal BK 184 str. 2 d. nurodyta, kad R. D., turėdamas administracinius įgalinimus veikti įmonės vardu ir atstovauti jos interesams, pilnai disponuodamas įmonės piniginėmis lėšomis ir kitomis materialinėmis vertybėmis, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą; nepaisydamas bendrovės intereso, neatsižvelgdamas į blogą įmonės finansinę būklę – 2003 metais patirtą 1,47 mln. Lt nuostolį, 2003-2006 m. laikotarpyje kiekvienais metais patirtą virš 4 mln. Lt nuostolį, asmeniškai patvirtinęs AB „(duomenys neskelbtini)“ Apskaitos politiką, kurioje numatyta, kad sąnaudos AB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje pripažįstamos, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, bei pasirašęs AB „(duomenys neskelbtini)“ vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2001-04-03 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2002-02-15 sutartį „Dėl (duomenys neskelbtini) mokėjimo plano suteikimo“, pagal kurias bendrovė įsipareigojo be UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutikimo neperduoti telefono aparato ar SIM kortelės disponavimo ar kitokių teisių tretiems asmenims“, veikdamas priešingai bendrovės interesams, suvokdamas, kad įmonei priklausantis turtas bus naudojamas ne bendrovės naudai, 2002-2007 metų laikotarpiu nurodė pavaldiems asmenims AB „(duomenys neskelbtini)“ vardu gautas SIM korteles su bendrovei priskirtais telefonų numeriais perduoti naudojimui įmonėje nedirbusiems ir su jos veikla nesusijusiems asmenims. Vykdant šį nurodymą, laikotarpiu nuo 2002-01-01 iki 2007-04-30 tretiesiems asmenims, nesudarius sutarčių dėl ryšio paslaugų teikimo, nenustačius terminų ir pinigų sumokėjimo už telefoninius pokalbius tvarkos, nevedant asmenų, kuriems perduotos SIM kortelės, registro ir net neturint šių asmenų sąrašo, vykdantis jo nurodymą pavaldūs darbuotojai perdavė 145 vnt. AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių SIM kortelių su telefonų numeriais, už kurių ryšio paslaugas AB „(duomenys neskelbtini)“ 2002-2007 metų laikotarpyje be jokio pagrindo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 786 668,83 Lt. Tai yra kaltinamajam pareikštame kaltinime dėl turto iššvaistymo konkrečiai nesuformuluotas nusikalstamos veikos dalykas ir tai duoda pagrindą abėjonems vertinant įrodymus kaltinimui palankių aspektu.

Analizuojant kaltinamajam pareikšto kaltinimo faktinės aplinkybes pastebimas akivaizdus esminių faktinių aplinkybių prieštaravimas. Taip kaltinime nurodyta, kad kaltinamasis „nepaisydamas bendrovės intereso, neatsižvelgdamas į blogą įmonės finansinę būklę – 2003 metais patirtą 1,47 mln. Lt nuostolį, 2003-2006 m. laikotarpyje kiekvienais metais patirtą virš 4 mln. Lt nuostolį „pasirašė AB „(duomenys neskelbtini)“ vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau bylos duomenimis nustatyta ir tai nurodyta kaltinime, kad sutartis pasirašyta 2001-04-03, todėl teismui lieka tik konstatuoti visišką nepagristumą kaltinimo dalyje, jog kaltinamasis neatsižvelgdamas į blogą įmonės finansinę būklę – 2003 metais patirtą nuostolį, 2003-2006 m. laikotarpyje kiekvienais metais patirtą nuostolį, sutartį pasirašė 2001-04-03. Be to specialisto išvadomis ir kitais duomenimis byloje nustatyta, kad 2002 metais įmonė dirbo pelningai, nors sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta dar 2001 metų pirmojoje pusėje. Akivaizdu, kad sutarties pasirašymas nepadarė neigiamos įtakos įmonės finansinei būsenai, o kaip tik priešingai, įmonė daugiau nei pusantrų metų po sutarties pasirašymo dirbo pelningai ir todėl nepagrįstas yra kaltinimo nurodymas į tai, kad kaltinamojo veiksmai buvo akivaizdžiai nuostolingi ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi. Priešingai, bendrovėje buvo siekiama sumažinti mobiliojo ryšio paslaugų išlaidas. Ir šios išlaidos mažėjo. Tai patvirtino ir liudytoja apklausta vyr. finansininkė V. R., tai nurodoma ir specialisto išvadose: 2002 – 954.065,95 Lt; 2003 – 1.414.650,73 Lt; 2004 – 875.601,45 Lt; 2005 – 573.341,83; 2006 – 474.392,62 Lt; 2007 – 268.122,61 Lt. (9 t. 44–69, 51, b. l., 13 t. 37–58, 46 b. l.). Specialistų išvadose atvaizduoti duomenys akivaizdžiai rodo, kad nežiūrint į abonentų didėjimą apmokėjimai už ryšio paslaugas 2007 metais lyginant su 2002 metais sumažėjo beveik keturis kartus.

Bylos nagrinėjimo metu liudytojais apklausti dalis asmenų iš byloje minimų 145, kuriems buvo perduota naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB „(duomenys neskelbtini)“ perduoti abonentai, nurodė iš esmės vienodas aplinkybes – abonentus gavo šeimos narių ar pažįstamų, dirbusių AB „(duomenys neskelbtini)“, dėka, kas mėnesį sąskaitas apmokėdavo grynais M. Z. arba R. G., o liudytojas V. Š. parodė, jog už mobiliojo ryšio paslaugas pinigus yra pervedinėjęs į M. Z. asmeninę banko sąskaitą. Kadangi teismui pateikta tik nedidelė dalis nustatytų liudytojų iš 145 abonentų, kurie ir buvo apklausti teisme, tai išlieka abejonė dėl finansinių santykių ir atskaitomybės su kitais nenustatytais abonentais ir ši abejonė taip pat traktuojama kaltinamojo naudai.

Pastebėtina, kad 2001-04-03 kaltinamojo pasirašytoje su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartyje nurodyta, kad klientas – AB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo (5.2 p.) be AB „(duomenys neskelbtini)“ sutikimo neperduoti telefono aparato ar SIM kortelės disponavimo ar kitokių teisių tretiesiems asmenims (2 t. 115 b. l.). Tai patvirtina bylos duomenimis nustatyta faktą, kad kaltinamsis tinkamai organizavo pasirašytos sutarties vykdymą ir priešingai nei nurodyta kaltinime nenurodė pavaldiems darbuotojams AB „(duomenys neskelbtini)“ vardu gautas SIM korteles su bendrovei priskirtais telefonų numeriais perduoti naudojimui įmonėje nedirbusiems ir su jos veikla nesusijusiems asmenims. Nustatyta, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus 2001-01-05, 2002-01-05, 2003-01-02, 2005-01-03, 2006-01-04, 2007-01-03 įgaliojimais AB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojo eksporto vadovą M. Z. pasirašyti sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl paslaugų teikimo, atlikti visus juridinius ir finansinius veiksmus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ryšio tinklų, gauti detalias ataskaitas ir atlikti kitus nurodytus veiksmus (7 t. 66–71 b. l.). GSM abonento pareiškimų originalai 137 egz., 146 lapai patvirtina, kad 2001, 2002–2004 metais pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kaip abonento įgaliotas atstovas AB „(duomenys neskelbtini)“ eksporto vadovas M. Z. pasirašė susitarimus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl naujų abonentų. Dauguma dokumentų M. Z. parašas patvirtintas ne sutartims, o muitinės dokumentams skirtu antspaudu (6 t. 2–148 b. l.). Akivaizdu, kad įmonės direktorius negali būti apkaltintas tokių netinkamu dokumento apiforminimu.

2005-02-07 M. Z., kaip AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, taip pat pasirašė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ susitarimą dėl įrangos/paslaugų teikimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį AB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugomis ne mažiau kaip už 30 000 Lt per mėn. bei bendrovei buvo apribota galimybė mažinti abonentų skaičių (7 t. 72–73 b. l.). 2005-02-07 ir 2006-02-14 M. Z. pasirašyti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ susitarimai dėl paslaugų teikimo pagal Ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) numato, kad klientas – AB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja šio susitarimo pasirašymo dieną nemažinti turimų abonentų skaičiaus (452 abonentai) daugiau nei 30 procentų ir (347 abonentai) daugiau nei 47 abonentais (7 t. 72–74 b. l.). Iš mobiliųjų telefonų sarašų matyti telefonų pajungimo ir atjungimo laikas ir naųjų savininkų sąrašas (7 t. 1–3 b. l.). Sąskaitų ir įmokų dydžių sąrašas patvirtina įmokų laiką pagal abonentus (7 t. 4–65 b. l.). PVM sąskaitų-faktūrų kopijos patvirtina, kad įmonės įgaliotas atstovas M. Z. nuo 2006-01-03 iki 2007-04-06 pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ mobiliųjų telefonų bei įrangos (7 t. 75–113 b. l.). Iš pažymos matyti, kad M. Z. gavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitas faktūras telefono aparatus ir kitą įrangą, kurie bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ neįrašyti į apskaitą nuo 2006-01-01 iki 2008-04-17 (8 t. 179 b. l.). AB „(duomenys neskelbtini)“ raštas 2008-05-30 Nr. 948, patvirtina, kad bendrovė negali nustatyti, kada ir kam buvo perduotos naudotis konkrečios SIM kortelės, Eksporto skyriuje įvairiems asmenims buvo perduodamos SIM kortelės ir renkami gryni pinigai buhalterijoje neiįforminti (8 t. 88 b. l.).

1998-01-26 generalinio direktoriaus R. D. patvirtinta atsakingų asmenų, kuriems suteikta teisė surinkti iš pirkėjų grynus pinigus, pareigybinė instrukcija ir pinigų surinkimo taisyklės su priedais Nr. 1 ir 2 (12 t. 40–44 b. l.). 2001-08-31 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teisės pasirašyti apskaitos dokumentus ir surinkti pinigus iš pirkėjų“, su priedais Nr. 1 ir 2, kuriose trečiuoju numeriu įrašytas M. Z., nustato, kad nurodyti darbuotojai turi teisę bendrovės kasoje imti kvitus f.10 ir surinkti pinigus iš pirkėjų (12 t. 45–55 b. l.). 2001-08-24 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl griežtos apskaitos blankų panaudojimo kontrolės“, 2002-08-09 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sutarčių bendrovėje laikymo ir saugojimo“, 2001-05-31 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl specialių apskaitos blankų naudojimo“; 2006-09-15 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl materialaus ir nematerialaus turto įsigijimo savikainos minimalios vertės nustatymo“, tarpusavio atsiskaitymo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ suderinimo aktai, dokumentų registracijos žurnalo išrašai (12 t. 26–103 b. l.) patvirtina tinkamą įmonės veiklos ir apskaitos organizavimą.

Nustatyta, kad 2002-12-12 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl apskaitos dokumentų pasirašymo“ patvirtino sąrašą asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti, ir tik pasirašyti apskaitos dokumentus ir nurodė, kad už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašė asmenys. Su įsakymu susipažino įgalioti asmenys M. Z. ir R. G. (13 t. 78–85 b. l.). 1999-04-13 generalinio direktoriaus R. D. pasirašytame įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad siekiant laiku parengti atskaitomybės dokumentus, pagal mokesčių nustatytus terminus įsakyta visiems bendrovės padaliniams, tarnybų vadovams, sandėlių ūkio vedejams, atskaitingiems asmenims, atskiriems darbuotojams, pasibaigus menesiui, per 3 darbo dienas pateikti kokybiškus, tvarkingus, teisingai įformintus pirminius ataskaitinius duomenis (12 t. 56 b. l.). 2001-05-31 gamybos direktoriaus A. G. įsakymu nuo 2001-06-01 AB „(duomenys neskelbtini)“ tarnyboms įsakyta vadovautis specialių apskaitos blankų naudojimo tvarka pagal priedą „Dėl specialių apskaitos dokumentų blankų naudojimo“. Su įsakymu susipažino įgalioti asmenys M. Z. ir R. G. (12 t. 59–61 b. l.). AB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkės V. R. pagal 2001-05-31 direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) paruoštas ir pasirašytas priedas „Dėl specialių apskaitos dokumentų blankų naudojimo“ nustato specialių apskaitos dokumentų naudojimo tvarką ir įpareigoja atsakingus asmenis, įmonės darbuotojus pildyti apskaitos dokumentus laikantis nustatytos tvarkos, taip pat nurodo, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ tarnybos savo darbe vadovaujasi specialiu apskaitos blankų naudojimo tvarka, supažindina su ja savo kuruojamus padalinius, kontroliuoja ir atsako už dokumentų įforminimo teisėtumą ir teisingumą. Su nustatyta tvarka personalo skyrius padalinių vadovus supažindina pasirašytinai ir įteikia specialių apskaitos dokumentų naudojimo tvarkos kopijas (12 t. 60–61 b. l.). AB „(duomenys neskelbtini)“ gen. direktoriaus R. D. 2000-07-31 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl limito nustatymo“ buvo nustatyti limitai nuo 100 Lt iki 150 Lt pokalbiams mobiliais telefonais, įskaitant į limito sumą ir abonementinį mokestį, bendrovės darbuotojams pagal sąrašą. Tuo pačiu įsakymu deklarantei R. G. pavesta vesti mobiliųjų telefonų analitinę apskaitą, kontroliuoti vyr. vadybininkų, vadybininkų, vairuotojų limitų panaudojimą, informuoti buhalteriją apie limitų pažeidimus.

2001-04-21 direktoriaus R. D. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į audito rekomendacijas, nurodyta sustiprinti materialinių vertybių išrašymo iš bendrovės sandelio kontrolę. Su įsakymu supažindintas taip pat M. Z. ir R. G. (12 t. 71–79 b. l.).

2008-05-26 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas liudija, kad liudytojų apklaustas M. K., kuris naudojosi telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė liudijančius apie eksporto skyriaus darbuotojams R. G. ar M. Z. sumokėtus mokesčius už telefono paslaugas kvitus (8 vnt.), kurie kaip daiktiniai įrodymai apžiūrėti ir prijungti prie bylos (8 t. 80–81, 82 b. l.).

Pagal Lietuvos Respublikos 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 str. 1 d. nuostatą „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, o pagal 4 dalies reikalavimą „Apskaitos registrai gali būti rašomi ranka arba techninėmis priemonėmis. Apskaitos duomenis kompiuterinėse laikmenose galima saugoti tik tuo atveju, kai yra atspausdinti apskaitos registrai. Pasibaigus finansiniams metams, apskaitos registrai susiuvami (įrišami), jų lapai sunumeruojami, paskutiniame lape nurodomas lapų skaičius“. AB „(duomenys neskelbtini)“ pažeisdama Įstatymo reikalavimus neatspausdino SIM kortelių registracijos apskaitos registrų už 2002-2007 metus. Dėl to pagal AB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą negalima nustatyti kam 2002-2007 metais buvo perduotos naudojimui SIM kortelės su atitinkamu telefono numeriu. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad M. Z. buvo suteikta teisė atlikti visus veiksmus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ryšio tinklu, teisė pasirašyti PVM sąskaitas faktūras, bendrovės kasoje imti kvitus f.10 ir surinkti pinigus iš pirkėjų. Tačiau pagal AB „(duomenys neskelbtini)“ papildomai pateiktus dokumentus nustatyta, kad M. Z. pinigų priėmimo kvitų f.10 iš buhalterijos nebuvo gavęs, o galiausiai net išsinešė duomenis kartu su kompjuteriu.