Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialui, Valstybės įmonei Turto bankas, Irenai B. B. ir I. Z. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas nepagrįstas ir netenkintinas.

Pareiškėjos atstovė paaiškino, kad 1994 m. lapkričio 24 d. pareiškėja A. V. buto savininkės S. P. anūkui I. Z. paskolino 1800 litų. Paskola turėjo būti grąžinta iki 1995 m. vasario 24 d. Kadangi I. Z. skolos negrąžino, jis susitarė su savo močiute, kad už negrąžintą skolą A. V. perleis močiutės butą, esantį (duomenys neskelbtini). Skolos padengimo tikslu I. Z. susitarė su A. V., kad sudarys buto pirkimo-pardavimo sandorį. I. Z. užsakė nekilnojamojo turto registre pažymą, reikalingą buto perleidimo sandorio patvirtinimui pas notarą, jis turėjo įgaliojimą, kuriuo S. P. įgaliojo jį tvarkyti ir perleisti jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tačiau I. Z. buto perleidimo sandorio neatvyko sudaryti, (duomenys neskelbtini) buto savininkė S. P. mirė, todėl buto perleidimo sandorio nebebuvo galima įteisinti. Nors sandoris nebuvo notariškai patvirtintas, tačiau butas buvo perduotas A. V.. Ji nuo 1995 metų butą ėmė valdyti kaip savą, naudojosi juo, jame apgyvendino savo mamą A. T., A. V. mokėjo visus mokesčius, susijusius su šiuo butu, – už elektros energiją, komunalinius patarnavimus. Niekas iš S. P. įpėdinių nesikreipė dėl šio buto paveldėjimo, kas rodo, kad jie pripažįsta, kad butas priklauso A. V.. Pareiškėja daugiau kaip dešimt metų valdo butą, esantį (duomenys neskelbtini), yra visos sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos CK 4.68-4.71 straipsniuose, kitokiu būdu pareiškėja neturi galimybės įteisinti buto įgijimo, todėl prašo nustatyti faktą, kad pareiškėja minėtą butą įgijo įgyjamosios senaties būdu. Kadangi S. P. mirusi, todėl nelaikoma, kad butas registruotas kito asmens vardu, Lietuvos Respublikos CK 4.69 straipsnio 3 dalyje numatytas draudimas šiuo atveju netaikomas.

Pareiškėja pateikė notariškai patvirtintą 1994 m. lapkričio 24 d. sutartį, iš kurios matyti, kad ji paskolino I. Z. 1800 litų. Iš Inventorizavimo biuro 1995 m. balandžio 5 d. išduoto pažymėjimo, buto, esančio (duomenys neskelbtini), inventorinės bylos, sudarytos 1992 m. rugpjūčio 14 d., 2015 m. gruodžio 30 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis priklauso S. P.. Iš įrašų šiuose dokumentuose matyti, kad S. P. butą įsigijo Lietuvos Respublikos 1991-05-28 Butų privatizavimo įstatymo pagrindu, 1992 m. rugsėjo 28 d. buto pirkimo-pardavimo sutartimi, 1995 m. balandžio 5 d. buvo išduotas pažymėjimas pardavimo sandorio sudarymui, tačiau įrašų apie buto perleidimo sandorį viešame registre nėra. Iš mirties liudijimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) buto savininkė S. P. mirė. Iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiguvos seniūnijos pažymos matyti, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo 1995 metų iki mirties gyveno A. T.. Iš geriamo vandens tiekimo sutarties, UAB „Kelmės vanduo“ pažymos, AB LESTO pažymos matyti, kad už vandenį ir elektros energiją, tiekiamus į butą, esantį (duomenys neskelbtini), mokėjo A. V., tačiau mokėjimo laikotarpio šie dokumentai neatspindi.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki terminų, nustatytų CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, suėjimo, ir prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį taikomas tik esant šių sąlygų visetui: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu; 2) yra visos CK 4.68 - 4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Taigi, Lietuvos Respublikos CK yra įtvirtintas imperatyvus draudimas įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybę į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus (CK 4.69 str. 3 d.). Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas negali būti aiškinamas kitaip, kaip draudimas įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisę į daiktą. Iš pareiškėjos pateikto nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), viešame nekilnojamojo turto registre įregistruotas S. P. vardu. Nuosavybės teisė paveldima. Savininko (šiuo atveju S. P.) mirtis nepaneigia nuosavybės teisių į daiktą, nepanaikina įrašų viešame registre. Nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą įregistravimas viešame registre suteikia teisę mirusio savininko įpėdiniams įstatymo nustatyta tvarka kreiptis atitinkamai į notarų biurą ar teismą dėl mirusios palikėjos turto paveldėjimo. Lietuvos Respublikos CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas negali būti aiškinamas kitaip, kaip draudimas įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisę į daiktą. Kadangi egzistuoja sąlyga, draudžianti pripažinti, jog nuosavybę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), pareiškėja įgijo įgyjamąja senatimi, todėl jos pareiškimas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 4.69 straipsnio 3 dalimi, CPK 533 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos A. V. pareiškimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.