Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Pranešėja R.Valentinienė Teisėjas V.VainiusBaudž. byla Nr. 1A–239-106/2007Procesinio sprendimo kategorija 2.1.12.2.3. (S)

2007 m. birželio 7 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo UAB „SPG“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007-03-14 nuosprendžio, kuriuo V. J. (V. J. ), gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 5 d., 144 str. ir nuteistas:

pagal BK 281 str. 5 d. - laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams;

pagal BK 144 str. - laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė trejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėti vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Iš V. J. priteista 4000 Lt neturtinės žalos A. R. .

Iš civilinio atsakovo UAB „SPG“ priteista 20000 Lt neturtinės žalos R. S. ir 7000 Lt I. S. .

Iš V. J. priteista 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti R. S. .

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. nuteistas už tai, kad jis 2006-04-07, apie 18.40 val., kelyje Kryžkalnis–Rietavas-Vėžaičiai, 67 km 450 m, Klaipėdos rajone, Kapstatų kaimo ribose, vairuodamas vilkiką „MAN“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „PACTON“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), pakrautą lentomis, pažeidė Kelių eismo taisyklių 51; 53; 164; 172; 269.1; 269.2; 269.3 ir 269.4 str. punktų reikalavimus, t.y. elgdamasis neatsargiai, nevažiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, neatsižvelgė į krovinio ir transporto priemonės ypatumus, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė transporto priemonės, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su automobiliu „RENAULT“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) vairuojamu R. S. , bei kliudė dviratininką A. R. . Eismo įvykio metu buvo sužaloti: dviratininkas A. R. , kuris Gargždų ligoninėje mirė, automobilio „RENAULT“ vairuotojas R. S. , keleiviai A. ir K. S. , kuriems padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai, taip pat I. S. , kuriai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Vairuotojas V. J. iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Be to, V. J. nuteistas už tai, kad jis 2006-04-07, apie 18.40 val., kelyje Kryžkalnis–Rietavas-Vėžaičiai, 67 km 450 m, Klaipėdos rajone, Kapstatų kaimo ribose, vairuodamas vilkiką „MAN“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „PACTON“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), pakrautą lentomis, pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir padaręs eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas dviratininkas A. R. , kuris tą pačią dieną Gargždų ligoninėje 20.45 val. mirė, ir buvo sužaloti R. S. , A. ir K. S. bei I. S. , sukėlė pavojų nukentėjusiesiems asmenims, jiems nepagelbėjo, kai grėsė pavojus žmonių gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jiems pagalbą.

Apeliaciniame skunde civilinio atsakovo atstovas K. V. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio ir nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo iš civilinio atsakovo UAB „SPG“ panaikinti.

Apeliantas nurodo, kad skundžiama nuosprendžio dalis dėl civilinio atsakovo UAB „SPG“ laikytina neteisėta bei naikintina. Bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė, kad kaltinamasis įvykdė nusikalstamą veiką darbo metu vairuodamas autotransporto priemonę, priklausančią UAB „SPG“. Dėl ko UAB „SPG“, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojui, atsirado civilinė atsakomybė atlyginti nuostolius, atsiradusius autoįvykio metu. Tačiau teismas nevertino byloje esančių įrodymų (draudimo poliuso), iš kurių matyti, kad UAB „SPG“ transporto priemonę, kuri dalyvavo avarijoje, buvo apdraudusi draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu. Ši aplinkybė turi esminės reikšmės, nustatant tinkamą atsakovą civiliniame ieškinyje. Teigia, kad draudimo sutarties ir draudžiamuosius santykius reglamentuojančių įstatyminių nuostatų esmė yra ta, kad įvykus draudžiamajam įvykiui civilinę atsakomybę perima draudimo kompanija. Jai ir atsiranda prievolė visiškai atlyginti tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą. Iš byloje esančio draudimo poliuso matyti, kad AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutartimi buvo įsipareigojęs draudžiamojo įvykio atveju atlyginti: iki 500 000 eurų žalą asmeniui ir iki 100 000 eurų žalą turtui. AB „Lietuvos draudimas“ byloje buvo pripažinta civiliniu atsakovu, jai buvo pareikštas ieškinys dėl 50 000 litų žalos atlyginimo. Teismas nuosprendyje nenurodė jokių motyvų, kodėl AB „Lietuvos draudimas“, turėdamas sutartinę ir įstatyminę prievolę atlyginti žalą už „SPG“, buvo atleistas nuo tokios atsakomybės. Todėl manytina, kad teismas šiuo atveju galėjo pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d. nuostatą, kurioje numatyta, kad įstatymui, teismui ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Iš nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio taip ir neaišku, kodėl teismas konstatavęs visiško žalos atlyginimo būtinumą (CK 6.250 str.) atsakovą - AB „Lietuvos draudimas“ - atleido nuo prievolės atlyginti žalą visiškai. Toks teismo elgesys prieštarauja teisiniams teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.

Bylos nagrinėjimo metu iš proceso dalyvių paaiškinimų tapo žinoma, kad Vilniaus apygardos teismas 2006 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-924-39/2006 kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar 2001-06-14 Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr. IX-378 2004 m. kovo 5 d. redakcijos (įstatymo Nr. IX-2041 11 str. l d.) nuostatos, įtvirtinančios, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 500 000 eurų dėl žalos atlyginimo asmeniui (tarp jų 500 eurų dėl neturtinės žalos padarymo), dalis, kurioje nustatytas maksimalus 500 eurų neturtinės žalos dydis, atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. l d. ir konstitucinį teisinės valstybės principą. Civilinio atsakovo UAB „SPG“ atstovas prašė teismo atsižvelgti ir įvertinti minėtą aplinkybę, sprendžiant civilinio ieškinio klausimą, tačiau teismas nevertino ir nuosprendyje nepasisakė dėl šių posėdyje ištirtų įrodymų.

Apeliantas tvirtina, kad apylinkės teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė aplinkybių ir nevertino byloje esančių jas patvirtinančių įrodymų, iš kurių matyti, kad tinkamas atsakovas yra būtent AB „Lietuvos draudimas", o ne UAB „SPG“ Toks teismo aplinkybių vertinimas šiurkščiai pažeidžia Civilinio proceso kodekso bei Civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės klausimą bei žalos atlyginimo procesą. BPK 113 str. numato, kad sprendžiant civilinio ieškinio klausimą baudžiamojoje byloje vadovaujamasi baudžiamo proceso nuostatomis, o jeigu jų neužtenka, taikomos civilinės teisės normos. Civilinės teisės ir civilinio proceso normos taikytinos nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje tais atvejais, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Taigi apylinkės teismas, nagrinėdamas civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, turėjo vadovautis civilinės teisės įstatyminėmis nuostatomis, reglamentuojančiomis atsakomybės atsiradimą ir jos pagrindus, draudžiamuosius santykius, atsakovo tinkamumo klausimą. Teismas ne tik tinkamai nenustatė esminių faktinių bylos aplinkybių, susijusių su civiliniu ieškiniu, bet ir netinkamai taikė materialiosios teisės normas, dėl to neteisingai išsprendė civilinio ieškinio dalį dėl civilinio atsakovo UAB „SPG“. Teismas, priimdamas nuosprendį, yra saistomas įrodymų, kurie pagrindžia ieškinio dydį ir jo pagrįstumą (BPK 115 str.). Neturtinės žalos dydis taip pat turi būti įrodytas. R. S. posėdžio metu paaiškino, kad 20 000 Lt neturtinės žalos jis reikalauja, kadangi mano, kad tiek reikia visiškam jo sveikatos sugrąžinimui. Ši nurodyta aplinkybė atitinka Draudimo įstatyme žalos asmeniui aiškinamus požymius. Būtent minėtame įstatyme nurodoma, kad žala asmeniui - tai žala asmens sveikatai. Nustatęs tokias aplinkybes teismas nuosprendyje turėjo pasisakyti dėl bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų ir atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ pareigos atlyginti asmeniui visą žalą, tačiau to neatliko. Apeliantas tvirtina, kad teismas turėjo pareigą ne tik teisingai išspręsti civilinio ieškinio klausimą, bet ir užtikrinti teisingumo įvykdymą baudžiamojoje byloje. Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos 6 str. numato asmens teisę į teisingą teismą. Šią nuostatą teismas pažeidė, kadangi neužtikrino teisingo bylos nagrinėjimo ir priėmė nuosprendį, kurio dalis dėl civilinio ieškinio laikytina neteisėta.

Atsikirtime į apeliacinį skundą nukentėjusiųjų R. S. , A. S., K. S. , I. S. atstovas advokatas Gediminas Lukauskas nurodo, kad apeliacinis skundas atmestinas, o Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007-03-14 nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo iš civilinio atsakovo UAB „SPG“ paliktina nepakeista. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007-03-14 nuosprendis dėl neturtinės žalos priteisimo iš civilinio atsakovo UAB „SPG“ yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas teisingai, atsižvelgdamas į nukentėjusiesiems nusikalstama veika padarytus sužalojimus, jų sveikatos būklę, patirtus dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, taip pat atsižvelgdamas į padarytų nusikalstamų veikų kaltinamojo kaltės formą - viena veika padaryta neatsargi, kita tyčinė, iš dalies tenkino ieškinio reikalavimusTaip pat teismas neturtinės žalos priteisimą nukentėjusiesiems grindė atsižvelgdamas į tai, kad už kaltinamojo padarytą žalą atsakingas darbdavys, kurio neveikimas iš dalies turėjo įtakos eismo įvykio kilimui - transporto priemonei nebuvo atlikta techninė apžiūra. Teigia, kad civilinio atsakovo UAB „SPG“ apeliaciniame skunde dėstomi argumentai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad „iš bylos medžiagos matyti, kad AB „Lietuvos draudimas“ byloje buvo pripažintas civiliniu atsakovu, jai buvo pareikštas 50 000 litų žalos atlyginimo“ yra tiesos neatitinkantis argumentas. Iš ieškinio, pareikšto nukentėjusiųjų - civilinių ieškovų Sireikų, matyti, kad atsakovais dėl 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo patraukti civilinis atsakovas UAB „SPG“ ir kaltinamasis V. J. . Apelianto skunde dėstomos prielaidos dėl teismo priimto nuosprendžio neatitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms nepagrįstos, nes, kaip minėta, teismas bylos aplinkybes ištyrė visiškai, visapusiškai ir objektyviai ir tai įvertinęs priėmė apkaltinamąjį nuosprendį kaltinamajam bei teisėtai ir pagrįstai nusprendė dėl nusikaltimais padarytos neturtinės žalos priteisimo.

Prokuroras, nuteistasis ir jo gynėjas, nukentėjusysis ir jo atstovas, AB „Lietuvos draudimas“ atstovas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. . Buvo sužalota visa nukentėjusiųjų šeima, taip pat ir nepilnamečiai vaikai, sudaužytas automobilis, o vairuotojas, sukėlęs autoįvykį, ne tik kad nesuteikė sužalotiesiems jokios pagalbos, bet ir iš įvykio vietos pasišalino. Pirmosios instancijos teismas teisingai atsižvelgė į nusikalstamos veikos pasekmes nukentėjusiesiems, teisingai nustatė padarytos neturtinės žalos dydį ir jį mažinti nėra pagrindo. Apeliantas neteisingai teigia, kad neturtinė žala nepagrįstai yra priteista iš civilinio atsakovo UAB „SPG“, o ne iš AB „Lietuvos draudimas“. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad įvykus draudžiamajam įvykiui civilinę atsakomybę perima draudimo kompanija, todėl jai ir atsiranda prievolė iki galo atlyginti tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo 2001-06-14 įstatymo 11 str. 1 d. numatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 500 eurų ( 1726 Lt) dėl neturtinės žalos padarymo) bei 100 000 eurų dėl žalos turtui. Vienu eismo įvykiu laikomas įvykis, įvykęs dėl tos pačios priežasties, nepaisant to, kad dėl tokio eismo įvykio gali būti pareikštos kelių nukentėjusių trečiųjų asmenų pretenzijos (minimo įstatymo 11 str. 2 d.). Atitinkamai darytina išvada, kad įstatymas įtvirtina ribotą civilinę atsakomybę įvykus draudžiamajam įvykiui.

Byloje yra duomenų, kad AB „Lietuvos draudimas“ dėl nuteistojo padarytos veikos sumokėjo nukentėjusiajai A. R. 2053,38 Lt, iš kurių 1726,40 Lt dėl neturtinės žalos (t. 1, b. l. 115, t. 2, b. l. 110, 146).

Apeliantas teisingai nurodo, kad esant draudžiamajam įvykiui draudikas įsipareigoja atlyginti padarytą žalą, tačiau apeliantas nepagrįstai teigia, kad draudikas prisiima visą civilinę atsakomybę. Anksčiau minėtas įstatymas numato, kad draudikas, sudarydamas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį su draudėju, įsipareigoja ne dėl visos atsakomybės, o dėl įstatymo reglamentuojamo dydžio. Šiuo atveju toks maksimalus dydis dėl neturtinės žalos yra 500 eurų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ši draudiko sumokėta maksimali neturtinė žala nėra ginčijama, taip pat apeliantas pripažįsta, kad nuteistasis padarė nusikaltimą darbo metu vairuodamas autotransporto priemonę, priklausančią UAB „SPG“ ir dėl to UAB „SPG“, kaip padidėjusio pavojaus šaltinio valdytojui, atsirado civilinė atsakomybė atlyginti nuostolius, kilusius autoįvykio metu, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad nepagrįstai neturtinė žala priteista ne iš AB „Lietuvos draudimas“, o iš civilinio atsakovo UAB „SPG“, atmestinas.

Taip pat pažymėtina, kad apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai, kad apylinkės teismas galėjo pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d. nuostatą, kad pažeidė Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos 6 str., kadangi neužtikrino teisingo bylos nagrinėjimo, atmestini, nes deklaratyvūs. Apeliantas nenurodo jokių duomenų, kodėl, jo nuomone, buvo pažeistas teisingumo vykdymo ar asmenų lygybės įstatymui principai. Minėti apeliacinio skundo teiginiai, kurių pagrindu apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nėra pagrindu abejoti apylinkės teismo priimtu galutiniu sprendimu šioje byloje ir daryti išvadą, kad buvo pažeisti minėti principai.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-924-39/2006 kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar 2001-06-14 Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr. IX-378 2004 m. kovo 5 d. redakcijos (įstatymo Nr. IX-2041 11 str. l d.) nuostatos, įtvirtinančios, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 500 000 eurų dėl žalos atlyginimo asmeniui (tarp jų 500 eurų dėl neturtinės žalos padarymo), dalis, kurioje nustatytas maksimalus 500 eurų neturtinės žalos dydis, atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. l d. ir konstitucinį teisinės valstybės principą. Byla neišnagrinėta, todėl nėra pagrindo teigti, kad minėta įstatymo nuostata prieštarauja Konstitucijai.

Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apelianto apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

civilinio atsakovo UAB „SPG“ apeliacinį skundą atmesti.