Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo prašymą patvirtinti taikos sutartį civilinėje byloje pagal A. ieškinį atsakovams B., C. ir D. dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo nesudaryta, dalies dovanojimo sutarties pripažinimo niekine ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Teisme 2019 m. gruodžio 5 d. gautas prašymas patvirtinti taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl taikos sutarties patvirtinimo

3. Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Rašytinės šalių taikos sutarties tekstas pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas dėl taikos sutarties įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Prieš tvirtindamas šalių taikos sutartį, teismas išaiškina šalims šių procesinių veiksmų pasekmes, o tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą. Šioje nutartyje turi būti nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos. CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.

4. Teismui pateiktoje taikos sutartyje, kurią pasirašė ieškovas, jo sutuoktinė ir atsakovai, šalys patvirtina, kad joms yra išaiškintos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės. Šalims taip pat žinoma ir suprantama, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra vykdytinas dokumentas.

5. Teismas, įvertinęs šalių pateiktos taikos sutarties sąlygas, sprendžia, kad ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Kadangi šalys yra susipažinusios su taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo pasekmėmis, teismui pateikta taikos sutartis patvirtinama ir civilinė byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 5 punktas).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

6. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 30 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotos 60 620 vienetų UAB (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė – (duomenys neskelbtini)) paprastosios vardinės akcijos, priklausančios D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)), uždraudžiant šias akcijas bet kokiu būdu perleisti, įkeisti ar kitaip jas apsunkinti. Atsižvelgiant į šalių taikos sutartyje pareikštą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CPK 149 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

7. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m liepos 30 d. nutartimi ieškovui buvo atidėta pareiga sumokėti 1 380 Eur žyminį mokestį iki sprendimo priėmimo (CPK 84 straipsnis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2019 m. liepos 15 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. 221 ieškovas sumokėjo 200 Eur žyminio mokesčio.

8. CPK 87 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Taikos sutarties 2.5 punkte ieškovas prašo grąžinti jam 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio, todėl teismas sprendžia, kad ieškovas sutinka, kad jis turėtų padengti 25 proc. pagal įstatymus priklausančio mokėti žyminio mokesčio. Kadangi kreipdamasis į teismą ieškovas sumokėjo tik dalį pagal įstatymą mokėtino žyminio mokesčio (200 iš 1 580), iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 195 Eur suma (1 580 – 1 580 x 0,75 – 200).

9. Pažymėtina, kad taikos sutarties 2.5 punkto nuostata, kad teismo išlaidas, patirtas ir susijusias su Civilinės bylos nagrinėjimu, jeigu tokių būtų, šalys įsipareigoja į valstybės biudžetą atlyginti po lygiai, nagrinėjamu atveju netaikoma, nes joje kalbama apie teismo išlaidas, o ne žyminį mokestį.

10. Kadangi taikos sutartimi šalys neprašo atlyginti advokato išlaidų byloje, šių išlaidų teismas neskirsto.

Dėl bylos medžiagos neviešumo

11. Tiek ieškovas, tiek atsakovai prašo bylos medžiagą pripažinti nevieša.

12. CPK 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visa išnagrinėtos civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus medžiagą tų bylų, kurios buvo išnagrinėtos uždarame teismo posėdyje, yra vieša ir su ja susipažinti gali ir byloje nedalyvavę asmenys. CPK 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis.

13. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčas nagrinėjamoje byloje vyko tarp fizinių asmenų. Byloje yra surinkti privataus pobūdžio fizinių asmenų duomenys (apie sveikatą, gyvenamąją vietą, turtinę padėtį, kt.), duomenys apie artimų šeimos narių (tėvų ir vaikų) santykius, jų sudarytus tarpusavio ir kitus sandorius, taip pat komercinę vertę turinti informacija apie atitinkamas bendroves. Teismui pateikta tvirtinti taikos sutartimi yra nustatomos tam tikros su nepilnamečiu vaiku susijusios teisės ir pareigos.

14. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad šalys nagrinėjamą ginčą išsprendė taikiai ir teismas šioje byloje ginčo iš esmės nesprendė, dėl šalių teisių ir pareigų tiesiogiai nepasisakė. Sudarydamos taikos sutartį šalys, be kita ko, susitarė, kad taikos sutartis, informacija, esanti taikos sutartyje ar su ja susijusi, dokumentai ir korespondencija, susijusi su taikos sutartimi, laikoma konfidencialia ir negali būti atskleista tretiesiems asmenims, išskyrus atvejus, kai toks atskleidimas yra privalomas pagal teisės aktus arba būtinas, siekiant šaliai tinkamai įvykdyti įsipareigojimus pagal taikos sutartį, taip pat, išskyrus taikos sutarties pateikimo tvirtinti teismui atvejį. Vadinasi, bylos šalys – fiziniai asmenys – siekė privatumo, komercinės paslapties apsaugos ir nuosavybės slaptumo. Be to, sudarydamos taikos sutartį, šalys realizavo joms įstatymais suteiktą teisę nusistatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat ir konfidencialumo įsipareigojimą. Nors toks šalių susitarimas ir jų pozicija dėl bylos medžiagos neviešumo teismo nesaisto, tačiau į šią aplinkybę teismas turi atsižvelgti, siekdamas nepaneigti asmenų teisės į privataus gyvenimo gerbimą, asmens duomenų apsaugos principų, taip pat teisės laisvai, kiek neprieštarauja įstatymams, disponuoti joms priklausančiomis materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis (dispozityvumo principas).

15. Teismas pažymi, kad šalių sutaikinimas yra vienas iš civilinio proceso tikslų. Dėl šios priežasties teismas neturėtų imtis tokių priemonių, kurios atgrasytų arba neskatintų šalių taikiai spręsti ginčo. Tačiau jei šalims (fiziniams asmenims) prašant, kad jų ginčo, kurį jos išsprendė taikiai, medžiaga būtų nevieša, teismas tokį prašymą atmestų, nesant pakankamai svarių argumentų, galėtų susiklostyti situacija, kad šalys nebūtų skatinamos taikiai tartis. Teismo manymu, ši aplinkybė taip pat yra reikšminga sprendžiant dėl šalių pateikto prašymo.

16. Atsižvelgdamas į visumą anksčiau paminėtų aplinkybių, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamų argumentų atmesti bylos šalių bendro prašymo bylos medžiagą pripažinti nevieša. Prašymas tenkintinas ir bylos medžiaga pripažįstama nevieša.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 140, 149, 152 straipsniais, teismas

nutaria:

Patvirtinti ieškovo A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ieškovas), kartu su sutuoktine E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ieškovo sutuoktinė), kurie kartu įgyvendina nepilnamečio sūnaus F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ieškovo sūnus), teises bei jį atstovauja pagal įstatymą, ir atsakovo B. (toliau – ir Atsakovas 1), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakovės D. (toliau – ir Atsakovas 2), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakovės C. (toliau – ir Atsakovas 3), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 2019 m. gruodžio 2 d. sudarytą taikos sutartį šiomis sąlygomis:

Civilinę bylą pagal ieškovo A. ieškinį nutraukti.

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (60 620 vienetų UAB (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė – (duomenys neskelbtini)) paprastųjų vardinių akcijų, priklausančių D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)), areštą).

Priteisti iš ieškovo A. į valstybės biudžetą 195 Eur žyminio mokesčio. Ši valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Įsiteisėjusią nutartį perduoti Turto arešto aktų registrui.

Bylos medžiagą pripažinti nevieša.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.