Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ernestos Montvidienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį (dėl statybos rangos sutarties ir kitų dokumentų suklastojimo) – 30 MGL dydžio (1129,80 EUR) bauda,

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl akcininkų sąrašų suklastojimo) – 30 MGL dydžio (1129,80 EUR) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinus apėmimu ir dalinio sudėjimo būdu, A. Š. paskirta subendrinta bausmė – 100 MGL dydžio (3766 EUR) bauda, įpareigojant ją sumokėti per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį patenkintas ir iš A. Š. priteista 4257,41 EUR valstybės biudžetui žalai atlyginti.

Daiktiniai įrodymai: dvi kompaktinės plokštelės prie atsakymų iš bankų paliktos saugoti byloje; UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

A. Š. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, 2010 m. sausį, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, turėdamas tikslą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ išvengti mokėtino PVM, suklastojo 2009-10-28 statybų rangos sutartį Nr. 09-10-28 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB “ (duomenys neskelbtini)”, 2009-12-22 sąskaitą - faktūrą MIS Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-12-15 darbų atlikimo aktą prie 2009-10-28 sutarties, įrašydamas į šiuos dokumentus žinomai melagingas žinias apie nebūtą sandorį, t. y. apie UAB „(duomenys neskelbtini)” atliktus patalpų ardymo ir statybinio laužo išvežimo darbus už 84 700 Lt, o iš tikrųjų šių darbų nepirkdamas, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, suklastojo tikrą dokumentą – tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku suklastojo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini) 2010-01-11, nurodant, kad į įmonės kasą akcininkė R. Š. įneša 30 400 Lt, taip suklastojo tikrą dokumentą ir panaudojo įtraukiant jį į įmonės apskaitą, siekdamas fiktyviai padidinti įmonės kasos likutį ir siekdamas sudaryti tariamo sandorio realumą, jis suklastojo 2010-01-11 UAB „(duomenys neskelbtini)” kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydamas į jį žinomai melagingas žinias apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kasos išmokėjo 84 700 Lt, suklastotus dokumentus pateikdamas įtraukimui į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir tokiu būdu jis suklastojo tikrus dokumentus ir šiuos suklastotus dokumentus panaudojo.

Be to, jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, siekdamas išvengti turtinės prievolės – t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)” mokėtino pridėtinės vertės mokesčio valstybės biudžetui, įrašė į deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie pelną ir jo panaudojimą ir pateikė ją valstybės įgaliotai institucijai, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą 2009-12-22 PVM sąskaitą faktūrą/Invoice (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) už 70 000,00 Lt + PVM 14 700,00 Lt, iš viso už 84 700,00 Lt, kurioje įforminta neįvykusi ūkinė operacija, pateikė įtraukimui į savo įmonės apskaitą, to pasėkoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ susimažino 2009 m. gruodžio mėnesio mokėtiną PVM mokestį į valstybės biudžetą 14 700,00 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje elektroniniu būdu (duomenys neskelbtini) AVMI 2010-03-03 PVM deklaracijoje forma FR0600 už 2009 m. gruodžio mėn. neteisingai deklaravo įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM, t.y., į 2009 m. gruodžio mėn. deklaracijos 25 eil. „įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė 14 700,00 Lt (paslaugų pirkimo PVM) bei į deklaracijos 35 eil. „atskaitomas PVM“ įrašė minėtą sumą 14 700,00 Lt ir tokiu būdu padidino grąžintiną iš biudžeto PVM 14 700,00 Lt ir į valstybės biudžetą nesumokėjo pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr. IX-751) 3 straipsnio 1 punkto nuostatas 14 700,00 Lt, tuo padarydamas turtinę žalą.

Be to, jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, organizavo, kad buhalterinė apskaita būtų tvarkoma apgaulingai, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, 13 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ir apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, tai yra: UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių darbų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatlikus ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų sumos 84 700,00 Lt negavus, jis pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ į bendrovės 2009 m. gruodžio mėn. ir 2010 m. sausio mėn. apskaitą įrašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įformintus dokumentus: 2009-12-22 sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) už 84 700,00 Lt ir 2010-01-11 kasos pajamų orderio kvitą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) už 84 700,00 Lt, kuriais įformintos neįvykusios operacijos apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus patalpų ardymo darbus ir apmokėjimą, tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX – 574) 6 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurioje nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurių rekvizitai nurodyti minėto įstatymo 13-me straipsnyje. Dėl tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymo 2010-01-11 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir šio dokumento įrašymo į buhalterinę apskaitą, negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. sausio mėn. turto. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įformintų ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. gruodžio mėn. ir 2010 m. sausio mėn. apskaitą įrašytų dokumentų: 2009-12-22 sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) už 84 700,00 Lt ir 2010-01-11 kasos pajamų orderio kvito serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) už 84 700,00 Lt, kuriais įformintos neįvykusios operacijos, negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. spalio – gruodžio ir 2010 m. sausio mėn. turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, jis pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus, t. y. veikiant kartu su A. T., tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad A. T. neįgyja ir neįgis UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), akcijų, nurodė A. T. pasirašyti 2012-11-30 ir 2012-08-10 akcininkų sąrašus, pagal kuriuos A. T., žinodamas, kad neįgyja ir neįgis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, pasirašė melagingai patvirtindamas žinomai netikrus duomenis apie tai, kad jis už 10 000 Lt įsigijo 100 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, taip pagamino netikrus dokumentus ir šiuos duomenis pateikiant VĮ Registrų centro (duomenys neskelbtini) filialui, adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo netikrus dokumentus.

Mano, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų sąrašų suklastojimo, nes šio nusikaltimo nepadarė. Pripažįsta, kad A. T. akcijų nepirko, VĮ „Registrų centras“ pateikti akcininkų sąrašai neatspindėjo tikrosios akcininkų sudėties, tačiau A. T. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku buvo labai trumpą laiką, realiai jokių veiksmų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu neatliko, todėl A. T. nurodymas akcininkų sąrašuose jokių teisinių pasekmių nesukėlė. Be to, byloje nenustatyta, kokią žalą valstybei ir visuomenei padarė šių akcininkų sąrašų surašymas ir pateikimas „Registrų centrui“. Dėl to mano, kad jo veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties, nes jei dokumente įrašyti tikrovės ne visai atitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra laikoma pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu ir dėl to neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal suformuotą teismų praktiką, nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas). BPK 20 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia byloje esančias aplinkybes, ir, tik remdamasis patikimais bylos duomenimis, teismas gali padaryti teisingas ir pagrįstas išvadas dėl nusikaltimo požymių ir nusikaltimą padariusių asmenų. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie yra patikimi, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą. Teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, išanalizavus tokių duomenų gavimo tvarką, patikrinus baudžiamojo proceso įstatyme nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais bei prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet ir jų visetą, ir tai leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (2007-06-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ,,Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga“). Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl A. Š. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje. Be to, iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas nepažeidė nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų, nuosprendyje nurodė visus būtinus duomenis, kurie privalo būti nurodyti įžanginėje, aprašomojoje bei rezoliucinėje dalyse. Taigi, skundžiamas nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus. Taip pat nuosprendyje teismas išdėstė nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes, pateikė įrodymų vertinimo motyvus ir, remdamasis visuma byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, padarė išvadas dėl A. Š. kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, taip pat teismas nurodė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atlikta įrodymų analize, pateiktomis išsamiai motyvuotomis išvadomis, todėl dėl jų plačiau nepasisako. Nors nuteistasis skunde teigia, kad apylinkės teismas nesiėmė visų BPK numatytų priemonių byloje esantiems prieštaravimams pašalinti, tačiau apeliantas skunde nedetalizavo byloje esančių prieštaravimų. Be to, iš teisiamojo posėdžio protokolų matyti, kad nei nuteistasis, nei jo gynėja adv. E. Povilaitienė prašymų papildyti byloje įrodymų tyrimą nepateikė.

Apeliantas teigia, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl akcininkų sąrašų suklastojimo.

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Tikro dokumento suklastojimas suprantamas kaip dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas. Dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina, arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Dokumentai klastojami įrašant melagingą informaciją, padirbant parašą ar antspaudą, pašalinant tikro dokumento teksto dalį, perklijuojant nuotrauką ir pan. Tikro dokumento suklastojimas yra ne tik tada, kai kaltininkas neteisėtai pakeičia autentiško dokumento formą ir (ar) turinį, tokiais neteisėtais veiksmais įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją ir siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą, bet ir tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą. Be to, šio nusikaltimo dalykas yra dokumentai – rašytiniai aktai, įtvirtinantys juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Teismų praktikoje dokumentu laikomas bet koks rašytinis aktas, kuriuo asmuo liudija faktą, turintį teisinę reikšmę.

Apeliantas pripažįsta, kad VĮ Registrų centrui jo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų sąrašai neatspindėjo tikrosios įmonės akcininkų sudėties, tačiau teigia, kad žala niekam nebuvo padaryta, todėl jo veika nesiekė tokio pavojingumo, kad būtų už tai baudžiamas.

A. Š. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos iš tikrųjų buvo parduotos A. T., jis trumpai buvo akcininku, nors pinigai už akcijas nebuvo sumokėti. Iš 2012-08-10, 2012-10-31 ir 2012-11-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų sąrašų matyti, kad atitinkamais laikotarpiais akcininkais buvo A. T., A. T. ir R. Š. (1 t. 185–187 b. l.). Taip pat iš bylos matyti, kad A. T., kaip akcininkas bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius pasirašė ne tik akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, bet ir visuotinio akcininkų susirinkimo protokolus, įmonės įstatus ir jų pakeitimus, pažymą apie įmonės mokumą, prašymus registruoti juridinį asmenį registre, pranešimą apie įmonės įstatinio kapitalo didinimą, akcininkų sąrašus. Nors tokie A. T. pasirašyti dokumentai rodo, kad A. T., kaip įmonės akcininkas ir direktorius, dalyvavo įmonės valdyme, priėmė sprendimus, tačiau pats A. T. paneigė dalyvavęs įmonės veikloje, o tik pasirašinėjęs A. Š. jam paduotus dokumentus. A. T. parodė, kad jam A. Š. pasiūlė dirbti jo įmonėje vairuotoju, tačiau kol jis (t. y. A. T.) gaus reikalingos kategorijos teises, pabūti įmonės direktoriumi ir persirašyti dalį įmonės akcijų, su tokiu A. Š. pasiūlymu jis sutiko. A. T. taip pat nurodė, kad jis realiai jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų nepirko, pinigų už akcijas perkant nemokėjo, nes pinigų neturėjo, kad A. Š. prašymu sutiko pasirašyti akcijų pardavimo sutartį bei A. Š. nurodymu Registrų centre pasirašė akcininkų sąrašus, kuriuose kaip akcininkus nurodė ne tik save patį, bet ir savo brolį, kad jokių sutarčių neruošė, įmonės veikloje nedalyvavo, jos nevaldė, tik pasirašinėjo kur reikėjo, pateikdavo įmonės buhalterei pasirašytus dokumentus, kad visur pinigus mokėjo A. Š., kad prasidėjus kvietimas į teisėsaugos instituciją, akcijas persirašė atgal. Tokius parodymus A. T. davė apklausiamas ne tik liudytoju, bet ir įtariamuoju (2 t. 129–132, 133–135 b. l., 1 t. 34–36, 37–39 b. l.). Be to, iš bylos matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2013-10-15 nutartimi patvirtino Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro 2013-10-10 nutarimą, kuriuo A. T. už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (1 t. 37–39 b. l.). Dėl to netikėti A. T. parodymais, jog jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų realiai nepirko, pinigų nemokėjo ir už parduotas akcijas pinigų negavo, o tik pasirašė A. Š. pateiktuose dokumentuose, nėra pagrindo. Be to, pats apeliantas pripažino, kad pinigai už įmonės akcijų pirkimą – pardavimą A. T. nebuvo mokami, kad A. T. realiai jokių veiksmų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu neatliko. Įvertinus visumą paminėtų įrodymų daroma išvada, kad VĮ Registrų centrui pateiktuose akcininkų sąrašuose yra nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkus. Nors A. T. nurodymas akcininkų sąrašuose jokios realios žalos nepadarė, tačiau toks tikrovės neatitinkančių duomenų nurodymas dokumente ir jo pateikimas sukūrė tam tikras teises ir pareigas bei įrodo teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo faktą. Be to, BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo veikos padarymo momento (šiuo atveju akcininkų sąrašų pateikimo VĮ Registrų centrui) ir padarinių (žalos) atsiradimas nebūtinas. Atsižvelgiant į tai, kad VĮ Registrų centrui pateiktuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų sąrašuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad apeliantas pripažino pagaminęs šiuos dokumentus ir juos pateikęs, teisėjų kolegija pripažįsta, kad A. Š. veikoje yra visi BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto tyčinio nusikaltimo požymiai, todėl jis pagrįstai nuteistas už tai, kad pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo pateikdamas VĮ Registrų centrui.

Apeliantas taip pat teigia, kad jis nepagrįstai nuteistas ir už kitus jam inkriminuotus nusikaltimus.

A. Š. parodė, kad pagal statybos rangos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos rangos darbai buvo atlikti, jie buvo įforminti darbų atlikimo aktais, už atliktus darbus buvo sumokėta, išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, kasos pajamų bei išlaidų orderiai, kad valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje deklaracijoje įrašyti teisingi duomenys, nevengė mokėti pridėtinės vertės mokesčio, šis mokestis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo grąžintas teisėtai ir žala valstybės biudžetui nebuvo padaryta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma apgaulingai, į apskaitą įtraukti tikrus ūkinius įvykius atspindintys duomenys. Tačiau tokius A. Š. teiginius paneigia liudytojo T. S. parodymai, jog jis buvo tik fiktyvus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir akcininkas, nors jokių šios bendrovės akcijų neįsigijo, įmonė veiklos nevykdė, jis tik pasirašydavo A. Š. jam pateiktus dokumentus, į juos nesigilindamas ir nesuprasdamas. Taip pat T. S. parodė, kad jis jokių pinigų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavo ir jų niekam nemokėjo, pats jokių dokumentų nesurašė, A. Š. nepažinojo ir su juo nebendravo. Tokius parodymus T. S. davė ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Nors T. S. iš pradžių neigė pasirašęs sutartį dėl rangos darbų su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau vėlesnėje apklausoje nurodė, kad jis tik pasirašydavo A. Š. jam pateiktus dokumentus, į juos nesigilindamas ir nesuprasdamas. Toks T. S. parodymų neatitikimas neduoda pagrindo manyti, kad liudytojo parodymai iš esmės yra neteisingi, nes T. S. visada tvirtino, kad jis buvo fiktyvus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, kad jokios veiklos įmonė nevykdė. Be to, įsiteisėjęs Šiaulių apylinkės teismo 2014-07-04 nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-09 nutartis byloje Nr. 2K-312-222/2015) patvirtina, kad T. S. buvo fiktyvus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir akcininkas, o realiai visą laiką įmonę valdė J. D. ir A. Š.. Liudytojas A. Š. pripažino, kad jis tvarkė visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalus, susijusius su statybos rangos darbais UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, visuma paminėtų aplinkybių rodo, kad liudytojo T. S. parodymai yra nuoseklūs ir netikėti jais nėra pagrindo, todėl pagrįstai apylinkės teismas šio liudytojo parodymais grindė A. Š. kaltę. Nepagrįstas apelianto skundo argumentas, kad T. S. yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, siekdamas pats išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų – 84 700 Lt pasisavinimo, kadangi liudytojas vienodai aiškino UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų įsigijimo aplinkybes. Be to, Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro 2013-12-03 nutarimu (1 t. 17–20 b. l.) ikiteisminis tyrimas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 84 700 Lt pasisavinimo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių. Šis prokuroro nutarimas yra galiojantis, nepanaikintas.

Nors liudytojas A. Š. patvirtino, kad dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, organizavo patalpų ardymo, betono laužo išvežimo darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), šios bendrovės vardu samdė asmenis, dirbančius pagal verslo liudijimus, kad T. S. sumokėjo pinigus už darbus, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių tokius liudytojo parodymus. Be to, būtina pažymėti, kad liudytojas A. Š. yra apelianto tėvas, o liudytojo teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo jų šeimos įmonė, todėl liudytojas A. Š. yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo ir pagrįstai apylinkės teismas šio liudytojo parodymus vertino kaip siekį padėti A. Š. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Liudytojas R. V. parodė, kad jis dėl griovimo darbų objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikimo tarėsi su A. Š., žinojo, jog darbus atliks A. Š. sūnaus įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, dokumentus pasirašyti jam atveždavo A. Š., kad už atliktus darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ per vieną kartą visą sutartą sumą. Taigi liudytojo R. V. parodymai patvirtina tik faktą, kad griovimo drabai objekte buvo atlikti, tačiau nepatvirtina, kad šiuos darbus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Taip pat byloje nėra objektyvių duomenų, kurie įrodytų, jog nuteistasis liudytojui T. S. realiai dalimis sumokėjo statybos rangos sutartyje nurodytą pinigų sumą, nes T. S. paneigė gavęs iš A. Š. pinigus, o tik pasirašė jam A. Š. pateiktuose pasirašyti dokumentuose, be to, pinigų mokėjimas dalimis nebuvo įformintas nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, juo labiau, kad nėra duomenų, patvirtinančių, jog buvo sumokėta realiai darbus atlikusiems asmenims. Pastebėtina, kad nuteistasis skirtingai nurodė pinigų mokėjimo aplinkybes – iš pradžių teigė, jog pinigus mokėjo T. S. matant A. Š. ir J. D., kitą kartą – jog pinigus mokėjo tiek T. S., tiek J. D. (2 t. 168 b. l.), nors žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, priklausiusi L. D., t. y. J. D. sūnui, jau buvo parduota. Be to, A. Š. teigė, kad pinigus, atsiskaityti su T. S. jis skolinosi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkės R. Š., tačiau skolinimosi faktą nuo statybos rangos sutarties pasirašymo iki 2009-12-15 (darbų atlikimo akto surašymo) patvirtinančių duomenų byloje nėra. Nors liudytoja R. Š. teisme patvirtino per kelis kartus savo sūnui A. Š. paskolinusi iš viso 30 400 Lt, tačiau iš bylos matyti, kad 2009-2010 metais R. Š. pati turėjo finansinių įsipareigojimų AB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t. 94–95 b. l.), užrašų, kurie patvirtintų, kada liudytoja skolino atitinkamas pinigų sumas sūnui A. Š. taip pat nebuvo pateiktos, be to, kaip nurodė pats nuteistasis, 2010-01-11 buvo išrašytas tik kasos pajamų orderis 30 400 Lt sumai, bet ne į įmonės kasą įnešti pinigai. Taigi, nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog R. Š. skolino pinigus A. Š. ar UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Visuma paminėtų aplinkybių rodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių darbų pagal statybos rangos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko ir pinigai tuometiniam UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui T. S. nebuvo sumokėti, todėl pagrįstai apylinkės teismas pripažino, kad 2009-10-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos rangos sutartyje Nr. 09-10-28, 2009-12-22 PVM sąskaitoje-faktūroje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-12-15 darbų atlikimo akte prie 2009-10-28 sutarties yra įrašytos žinomai melagingos žinios apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus patalpų ardymo ir statybinio laužo išvežimo darbus už 84 700 Lt, kadangi tokie darbai nebuvo atlikti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokių darbų nepirko, o 2010-01-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) įrašytos žinomai melagingos žinios apie 84 700 Lt išmokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes tokie pinigai nebuvo išmokėti. Taip pat apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog 2010-01-11 kasos pajamų orderyje (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad R. Š. įneša į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą 30 400 Lt, yra nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys ir, kad šis kasos pajamų orderis buvo panaudotas padidinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos likutį ir patvirtinti tariamo sandorio su UAB „(duomenys neskelbtini)“ realumą. Dėl to A. Š. pagrįstai nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už minėtų dokumentų klastojimą.

Nustačius, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal statybos rangos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų realiai neatliko ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų sumos 84 700,00 Lt negavo, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos rangos darbų nepirko, A. Š. nepagrįstai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytą 2009-12-11 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 84 700 Lt sumai, nes šiuo dokumentu yra įforminta neįvykusi ūkinė operacija. Iš 2010-03-03 pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos už 2009-12-01 – 2009-12-31 laikotarpį matyti, kad mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM yra – 18 583 Lt (2 tomas, 48 lapas). Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos rangos drabų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai nepirko, VMI pateiktoje PVM deklaracijoje forma FR0600 už 2009 m. gruodžio mėnesį neteisingai buvo deklaruota įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM suma. Įvertinus paminėtas aplinkybes bei atsižvelgus į tai, kad pagal minėtą sandorį į valstybės biudžetą mokėtina PVM suma buvo 14 700,00 Lt, akivaizdu, kad A. Š., suprasdamas, jog deklaracijoje pateikiami duomenys yra neteisingi, nepagrįstai padidino grąžinama iš valstybės biudžeto pridėtinės vertės mokesčio sumą 14 700 Lt. Taigi, A. Š. apgaule valstybės biudžetui padarė 14 700,00 Lt žalą. Dėl to A. Š. pagrįstai nuteistas padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat pagrįstai A. Š. nuteistas ir už apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymą, nes nustačius, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal statybos rangos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų realiai neatliko ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų sumos 84 700,00 Lt negavo, A. Š. nepagrįstai pateikė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. gruodžio mėn. ir 2010 m. sausio mėn. apskaitą įrašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įformintus dokumentus: 2009-12-22 sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) už 84 700,00 Lt ir 2010-01-11 kasos pajamų orderio kvitą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) už 84 700,00 Lt, bei 2010-01-11 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais dokumentais buvo įformintos neįvykusios operacijos apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus patalpų ardymo darbus ir apmokėjimą. Taip apeliantas pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6, 12 straipsnių nuostatas, nes dėl tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymo 2010-01-11 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir šio dokumento įrašymo į buhalterinę apskaitą, negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. sausio mėn. turto, o dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įformintų ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. gruodžio mėn. ir 2010 m. sausio mėn. apskaitą įrašytų dokumentų: 2009-12-22 sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) už 84 700,00 Lt ir 2010-01-11 kasos pajamų orderio kvito serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) už 84 700,00 Lt, kuriais įformintos neįvykusios operacijos, negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. spalio – gruodžio ir 2010 m. sausio mėn. turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tai patvirtina ir byloje esančios specialisto išvados Nr. 5-4/57 bei specialistės I. Sinušienės paaiškinimai.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad visuma byloje esančių ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų patvirtina A. Š. kaltę padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, todėl skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, teismo padarytos išvados dėl nuteistojo kaltės yra motyvuotos, nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nuosprendį ir A. Š. išteisinti.

Taip pat teisėjų kolegija nenustatė, kad nuteistajam paskirta bausmė yra neteisinga, nes pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, pagrįstai A. Š. paskyrė su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą, jos dydį nustatydamas mažesnį nei už nesunkų nusikaltimą skiriamos baudos vidurkis (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Taip pat apylinkės teismas nepažeidė ir BK 63 straipsnio nuostatų. Taigi, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė. Be to, apeliantas skunde neginčija jam paskirtos bausmės. Pagrįstai apylinkės teismas tenkino (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį ir iš A. Š. priteisė 4257,41 EUR (14 700 Lt) valstybės biudžetui padarytai žalai atlyginti dėl nepagrįstai padidino grąžinamos iš valstybės biudžeto pridėtinės vertės mokesčio sumos.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nuosprendžio.