Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-10-03 · Civilinė byla Nr. e2-36199-734/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-10-03
Bylos Nr.
e2-36199-734/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-29480-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimonda Vansevičienė
Ieškovas
ADB „Gjensidige“
Atsakovas
A. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-36199-734/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-29480-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.6.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 3 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Raimonda Vansevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovui A. B. dėl išmokėtų sumų grąžinimo.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 646,25 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, jog 2016 m. lapkričio 17 d. atsakovas , neturėdamas teisės vairuoti, tačiau vairuodamas automobilį Saab, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, kuriuo metu apgadino automobilį T. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savanoriškuoju transporto priemonių draudimu draustą AB „Lietuvos draudimas“. AB „Lietuvos draudimas“ atlygino nukentėjusiam automobiliui padarytą žalą ir pareiškė pretenziją ADB „Gjensidige“, kuris eismo įvykio metu buvo apdraudęs automobilio Saab, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinę atsakomybę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Ieškovas patenkino AB „Lietuvos draudimas“ pretenziją, atlygindamas eismo įvykio metu padarytą žalą ir išmokėjo 646,25 Eur draudimo išmoką.

Atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 122 straipsnio nustatyta tvarka. Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 17 d. atsakovas, neturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį Saab, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sukėlė eismo įvykį, kuriuo metu apgadino automobilį T. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savanoriškuoju transporto priemonių draudimu draustą AB „Lietuvos draudimas“. Nustatyta, kad AB „Lietuvos draudimas“ atlygino nukentėjusiam automobiliui padarytą žalą ir pareiškė pretenziją ieškovui“, kuris eismo įvykio metu buvo apdraudęs automobilio Saab, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinę atsakomybę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Ieškovas patenkino AB „Lietuvos draudimas“ pretenziją, atlygindamas eismo įvykio metu padarytą žalą ir išmokėjo 646,25 Eur draudimo išmoką.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.1015 str. nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Ieškovui padarytą žalą, atsakovas neatlygino.

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 1 p. numato, jog draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jei jis padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę.

Civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, kai viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Reikalavimą atlyginti žalą pareiškusi šalis turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį taip neteisėtų veiksmų ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Ieškovui siekiant žalos, atsiradusios dėl trečiajam asmeniui priklausančio turto sugadinimo, yra būtina nustatyti už žalos atsiradimą atsakingą subjektą. Atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas remiantis CK 6.266 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jei neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. CK 6.266 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, kuris viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas neturėdamas teisės vairuoti vairavo automobilį Saab, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sukėlė eismo įvykį, kuriuo metu apgadino automobilį T. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apdraustą civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, nes nesant jos apskritai nekyla civilinė atsakomybė. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.). Asmuo turi įrodyti, jog žala realiai egzistuoja. Asmeniui neįrodžius kito asmens neteisėtų veiksmų, jis neturi teisės į žalos atlyginimą. Asmens pareiga įrodyti žalą (nuostolius) reiškia, jog jis turi pateikti įrodymus, patvirtinančius žalos dydį. Nustatant faktinį ryšį yra tikrinama ar žala būtų atsiradusi, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.248 straipsnio 3 dalis numato, jog asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek tokiomis sąlygomis buvo būtina. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, pagrindžiančių jo nekaltumą, nors tokią galimybę turėjo. Taigi, ieškovui įrodžius atsiradusios žalos dydį, atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir priežastinį ryšį tarp jų, atsakovo kaltę, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti, todėl ieškinys tenkintinas, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 646,25 Eur žalos atlyginimo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (646,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-08-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.), todėl iš atsakovo priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur dydžio žyminis mokestis.

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3,00 Eur, todėl nepriteistinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262, 279, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovo ADB „Gjensidige“, į. k. 110057869, naudai iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 646,25 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (646,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-08-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Raimonda Vansevičienė