- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-12-08
- Bylos Nr.
- N-756-1808-06
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius, Vaida Urmonaitė (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Vaidos Urmonaitės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal M. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 16 d. nutarties M. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2006 m. kovo 5 d. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Varėnos rajono aplinkos apsaugos agentūra (toliau – ir Institucija) M. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2006 m. kovo 5 d. apie 11 val. medžiojo svetimuose, medžiotojų klubo ,,Varčia“ medžioklės plotuose ir neturėjo galiojančio medžioklės lapo. Jo veika kvalifikuota pagal ATPK 85 straipsnio 2 dalį.
Varėnos rajono agentūros 2006 m. kovo 10 d. nutarimu M. B. nubaustas 750 litų bauda už tai, kad jis 2006 m. kovo 5 d. apie 11 -12 val., kartu su broliu V. B. važinėjo sniego motociklu po medžiotojų būrelio „Varčia“ medžioklės plotus su savimi turėdamas medžioklinį graižtvinį šautuvą ir medžiojo. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos gamtos apsaugos įstatymo 9 straipsnio reikalavimus ir Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 18.1, 18.2, 60.2, 60.3, 60.6 punktų reikalavimus, ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 85 straipsnio 2 dalyje.
Šalies argumentai
M. B. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti nutarimą, nes teisės pažeidimo nepadarė. Skunde paaiškino, kad jis yra medžiotojas. Minėtą dieną, atvykęs į tėvų sodybą Varėnos rajone, kartu su draugu K. B. išvyko pasivažinėti sniego motociklu po laukus. Motociklą vairavo K. B., medžioklinio šautuvo jie neturėjo. Važiuojant keliu, juos užblokavo automobilis ir iš jo iššokę nepažįstami asmenys grasino pistoletu. Pareiškėjas su draugu apsisuko ir nuvažiavo į tėvų sodybą. Po kiek laiko atvyko gamtos apsaugos pareigūnai bei tie patys vyrai ir apkaltino pareiškėją neteisėtu medžiojimu. Administracinio teisės pažeidimo protokolą gamtos apsaugos pareigūnas sakė surašysiąs dėl neleistino pasivažinėjimo sniego motociklu. Pareiškėjas teigė pasirašęs nesurašytą protokolą.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2006 m. birželio 16 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad pažeidimo faktą įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, liudytojų R. R., A. V. parodymais. Remdamasis ATPK 85 straipsnio 2 dalimi, teismas padarė išvadą, kad vertinant asmens veiksmus pagal šią teisės normą, reikia nustatyti dvi aplinkybes, t. y. kad asmuo medžiojo ir tai darė neturėdamas galiojančio medžioklės lapo. Teismas nurodė, kad Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų 2000 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 258, IX skyrius numato su medžiokle susijusią draudžiamą veiklą, t. y. būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu šautuvu, medžioti svetimuose medžioklės plotuose ir kitą draudžiamą veiklą. Taip pat remdamasis Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 9 punktu, teismas konstatavo, kad surinkti faktiniai duomenys leidžia teigti, kad pareiškėjas medžiojo. Aplinkybę, kad pareiškėjas su kitu asmeniu važinėjo po svetimus medžioklės plotus, turėdamas rankose medžioklinį šautuvą, neįdėtą į dėklą, teismas laikė medžiojimu. Remdamasis Taisyklių 18.2 ir 19 punktais, teismas nurodė, kad pareiškėjas neturėjo būtino dokumento – medžioklės lapo.
III.
Apeliaciniu skundu M. B. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Varėnos rajono agentūros nutarimą ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Be skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytų aplinkybių, apeliantas nurodo, kad ATPK 85 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta dispozicija – „Medžiojimas be reikiamo leidimo arba uždraustu laiku, arba uždraustose vietose, arba uždraustų medžioti gyvūnų, arba uždraustais įrankiais ar būdais, arba medžioklės taisyklių pažeidimas, kuriuo padaryta žalos gyvūnijai“. Apeliantas teigia, kad nei jis, nei kartu su juo buvęs K. B., nemedžiojo ir nepažeidė jokių taisyklių, kuo būtų padaryta žalos gyvūnijai. Nei protokole, nei skundžiamame nutarime nenurodyta jokių graižtvinį šautuvą identifikuojančių duomenų. Remdamasis ATPK 260 straipsniu, apeliantas nurodo, kad protokole šių duomenų nenurodžius, nutarimą surašiusio subjekto teiginiai apie medžioklinį graižtvinį šautuvą yra nepagrįsti, niekiniai, nepatvirtinti jokiais įrodymais. Taip pat buvo pažeistas ATPK 284 straipsnis, kadangi pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, nenustatė pažeidimo priemonių. Teismas nepagrįstai rėmėsi tik suinteresuotų asmenų parodymais, o atmetė apelianto teiginius. Be to, buvo pažeista ATPK 263 straipsnio 3 dalis, kadangi protokolas buvo surašytas pareigūno darbovietėje, o M. B. pateiktas tik tuščias nuobaudą paskyrusios institucijos protokolo blankas. Tą posėdžio metu pripažino ir pats institucijos atstovas. Be to, pats institucijos atstovas pripažino, kad įvykio vietoje kartu su M. B. buvo ne procesiniuose dokumentuose minimas jo brolis V. B., o liudytojas K. B. Remdamasis ATPK 268 straipsnio 4 dalimi, apeliantas nurodo, kad neužfiksavus ir neidentifikavus ginklo, nėra teisinės galimybės traukti jį atsakomybėn pagal ATPK 85 straipsnio 2 dalį, kurios vienas iš privalomos sudėties elementų yra ginklas. Be to, pats institucijos atstovas nematė, kaip M. B. su K. B. važinėjosi sniego motociklu, o rėmėsi tik šališkais liudytojų parodymais.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Institucija paaiškina, kad nuo administracinio teisės pažeidimo užfiksavimo pradžios, protokolo surašymo, pareiškėjas stengiasi išvengti atsakomybės už padarytą administracinį teisės pažeidimą, t. y. atsisakė rašyti paaiškinimą protokolo surašymo metu, nors liudytojų parodymais remiantis, pareiškėjas žodžiu pripažino medžiojęs lapes. Be to, pareiškėjas klaidina teismą savo paaiškinimais, kurie neatitinka tos dienos įvykių ir prieštarauja liudytojų parodymams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
M. B. Institucijos 2006 m. kovo 10 d. nutarimu nubaustas pagal ATPK 85 straipsnio 2 dalį už Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio ir Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 18, 18.1, 18.2, 60.2, 60.3, 60.6 punktų reikalavimų pažeidimus. Kaltinimo esme nurodyta tai, kad M. B. 2006 m. kovo 5 d. 11-12 val. kartu su broliu V. B. važinėjo sniego motociklu po medžiotojų būrelio ,,Varčia“ medžioklės plotus su savimi turėdami graižtvinį šautuvą ir medžiojo.
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 9 straipsnyje (2001 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. IX-677 redakcija) įtvirtinta piliečių, visuomeninių organizacijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų pareiga saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų ,,Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės) 18.1 ir 18. 2 punktuose nurodyta, kad medžioklės metu privaloma turėti medžiotojo bilietą, su žyma, įrašyta ne daugiau kaip prieš vienerius metus, apie duomenų medžiotojų sąvadui pateikimą, galiojantį medžioklės lapą. Šių taisyklių 60.2, 60.3 ir 60.6 punktuose įtvirtintas draudimas būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu šautuvu, kitais medžioklės įrankiais, medžiokliniais paukščiais ar palaidais šunimis, ar medžioklės produkcija vienam arba keliems turintiems teisę medžioti asmenims be būtinų ar teisingai užpildytų medžioklės dokumentų; medžioti svetimuose medžioklės plotuose, išskyrus atvejį, kai sužeistas medžiojamasis gyvūnas persekiojamas pagal Taisyklių 26.15 punkto reikalavimus; medžioti be medžioklės vadovo, kai medžioklėje dalyvauja daugiau nei vienas medžiotojas.
M. B. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuotas kaltinimas dėl galiojančio medžioklės lapo neturėjimo ir medžiojimo svetimuose medžioklės plotuose 2006 m. kovo 5 d. apie 11 val. Jo veika kvalifikuota pagal ATPK 85 straipsnio 2 dalį, jokio kito teisės akto pažeidimas nenurodytas.
ATPK 85 straipsnio (2005 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. X-382 redakcija, įsigaliojusi 2005 m. lapkričio 19 d.) 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už medžiojimą be galiojančio medžioklės lapo. Šio įstatymo redakcija galiojo apeliantui inkriminuoto pažeidimo padarymo metu, taigi ji ir turi būti taikoma (ATPK 8 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas ATPK 85 straipsnio 2 dalies dispoziciją, konstatavo, kad byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog M. B. medžiojo ir neturėjo galiojančio medžioklės lapo. Administracinio teisės pažeidimo protokole apeliantui buvo inkriminuotas kaltinimas dėl medžiojimo svetimuose medžioklės plotuose ir dėl medžiojimo be galiojančio medžioklės lapo, tačiau dėl antrosios veikos Institucija savo nutarime nepasisakė ir jį nubaudė už kitą veiką nei apeliantui buvo suformuluota administracinio teisės pažeidimo protokole, tuo išplėsdama protokole suformuluoto kaltinimo ribas. Pirmosios instancijos teismas M. B. pripažino kaltu ne tik dėl medžiojimo be galiojančio medžioklės lapo, bet ir dėl medžiojimo svetimuose medžioklės plotuose, bet pažeisdamas ATPK 286 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nenurodė ATPK straipsnio ir jo dalies, numatančių atsakomybę už antrąjį pažeidimą.
Taisyklių 19 punkte nurodyta, kad medžioklės lapas – tai dokumentas, kuriuo medžioklės plotų naudotojas leidžia jame nurodytam medžiotojui medžioti arba medžioklės vadovui organizuoti medžioklę nurodytuose medžioklės plotuose nurodytu laikotarpiu. Įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje apibrėžta tokia medžiotojo sąvoka: ,,medžiotojas – fizinis asmuo, turintis Lietuvos Respublikoje išduotą medžiotojo bilietą arba užsienio šalyse išduotą analogišką dokumentą, pripažįstamą Lietuvos Respublikoje“. Taigi, šių teisės normų analizės pagrindu darytina išvada, jog medžioklės lapas gali būti išduodamas tik asmeniui, turinčiam medžiotojo bilietą ar kitą atitinkamą dokumentą. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog M. B. turi teisės aktų nustatyta tvarka išduotą medžiotojo bilietą, t. y., kad jis yra medžiotojas. Nesant tokių duomenų, negalima spręsti ar jo veikoje apskritai gali būti ATPK 85 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Šiuos įrodymus būtina surinkti ir tinkamai įvertinti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyse ne kartą yra išaiškinęs administracinio teisės pažeidimo protokolo reikšmę: tai procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Būtent administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. ATPK 260 straipsnio 1 dalis įpareigoja instituciją (pareigūną) protokole nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo esmę, t. y. administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visumą. ATPK 284 straipsnio 2 dalis suteikia galimybę administracinę bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui) pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą, tačiau ši teisės norma nesudaro galimybės organui (pareigūnui), nagrinėjančiam bylą, savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, ar pripažinti jį kaltu padarius pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas konkretus ATPK straipsnis ar jo dalis neatitinka administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio ar bylos aplinkybių, ir tai kliudo teismui nagrinėti bylą, turi vertinti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra su esminiais trūkumais, ir turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai trūkumams pašalinti. Kiekvienas konkretus atvejis yra individualus, tad teismas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į tos bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar protokolo trūkumai kliudo nagrinėti bylą teisme, t. y., ar jie gali būti pašalinti ATPK 284 straipsnio 2 dalies pagrindu, ar tik institucijai surašant naują administracinio teisės pažeidimo protokolą. Paprastai protokolo trūkumais, kliudančiais bylą nagrinėti teisme, turi būti pripažįstami tokie atvejai, kai teismui priėmus nutarimą (nutartį), asmens veika būtų kvalifikuojama nurodant naujas, nei nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, esmines faktines veikos aplinkybes ar naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius (Vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/2006).
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, skundžiama nutartis naikinama, byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
M. B. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. birželio 16 d. nutartį panaikinti, grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.