- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-22
- Bylos Nr.
- 2S-1214-622/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00051-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audrius Saulėnas
- Atsakovas
- K. G.
- Ieškovas
- UAB „Augma“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Audrius Saulėnas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo K. G. prekybos įmonės atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013-05-08 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Augma“ ieškinį atsakovui K. G. prekybos įmonei dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 38 577,95 Lt skolą, 9 922,89 Lt delspinigius, 7,51 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2013-02-04 preliminariu sprendimu ieškinį tenkino.
Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2013-05-08 sprendimu pakeitė Palangos miesto apylinkės teismo 2013-02-04 preliminarų sprendimą ir ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovo 38 577,95 Lt skolą, 7 922,89 Lt delspinigius, 7,51 procentų dydžio metines palūkanas už 46 500,84 Lt sumą nuo bylos iškėlimo (2013-02-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 138 Lt bylinėjimosi išlaidas, kitą ieškinio dalį atmetė.
Šalies argumentai
Atsakovas 2013-04-25 pateikė teismui prašymus, kuriais prašė Klaipėdos apygardos teismo nustatyti Palangos miesto apylinkės teismui terminą procesiniam veiksmui atlikti – priimti nutartį dėl atsakovo 2013-04-18 priešieškinio priėmimo; panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2013-02-04 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. 2013-05-07 atsakovas pateikė prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir sustabdyti bylos nagrinėjimą, nes Kretingos rajono apylinkės teisme tarp tų pačių šalių nagrinėjamas ginčas dėl 2003-07-11 prekių pardavimo – pirkimo sutarties Nr. 116 5.6 punkto pripažinimo negaliojančiu ir delspinigių dydžio nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2013-05-08 nutartimi atsakovo prašymus atmetė. Teismas nurodė, jog atsakovo prašomas atlikti procesinis veiksmas – priešieškinio priėmimas buvo išspręstas 2013-04-18 teismo posėdyje protokoline teismo nutartimi. Atsakovo prašomos panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2013-02-04 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės šioje byloje nebegalioja nuo 2013-02-18, nes ieškovas per 14 dienų terminą nesikreipė į antstolį dėl atsakovo turto suradimo. Atsakovo prašymą dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo ir bylos sustabdymo atmetė kaip nepagrįstą bei pažymėjo, kad 2013-05-08 priimtas ir paskelbtas galutinis sprendimas, atsakovas, nesutikdamas su priimtu sprendimu, turi procesinę teisę įstatymo nustatyta tvarka jį skųsti aukštesnės instancijos teismui.
Šalies argumentai
Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2013-05-08 nutartį. Nurodo, kad teismas priimdamas nutartį buvo šališkas ir neobjektyvus, sąmoningai nenagrinėjo pateiktų prašymų, o juos išnagrinėjo po 2013-05-08 sprendimo priėmimo ir juo remdamasis atmetė pateiktus prašymus, nors teismo 2013-05-08 sprendimas dar neįsiteisėjo. Teismas nagrinėdamas prašymą dėl termino procesiniam veiksmui atlikti nustatymo viršijo savo kompetenciją, nes tokį prašymą turėjo nagrinėti apeliacinės instancijos teismas. Teismas pats įvertino savo atliktus procesinius veiksmus bei nepagrįstai nurodė, kad priešieškinio priėmimo klausimas neturi būti išspręstas nutartimi. Palangos miesto apylinkės teismo 2013-02-04 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra įsiteisėjusi, galiojanti, todėl teismas privalėjo ją panaikinti. Teismui iki sprendimo priėmimo buvo pateiktas prašymas dėl bylos atnaujinimo iš esmės, tačiau teismas šio prašymo nesprendė, o jį išsprendė tik po 2013-05-08 sprendimo paskelbimo. Taip pat teismas neišsprendė prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo ir jį atmetė be jokio pagrindo ir motyvų.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2013-05-08 nutarties, kuria teismas atmetė atsakovo 2013-04-25 ir 2013-05-07 pateiktus prašymus, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas viršijo savo kompetenciją, nes prašymą, kad Klaipėdos apygardos teismas nustatytų pirmosios instancijos teismui terminą procesiniam veiksmui atlikti – priimti teismo nutartį, kuria būtų išspręstas priešieškinio priėmimo klausimas, turėjo nagrinėti apeliacinės instancijos teismas, o pirmosios instancijos teismas.
Dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę reikšti prašymus (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Pareikštus prašymus teismo posėdžio pirmininkas privalo apsvarstyti ir priimti atitinkamus sprendimus (CPK 160, 245 straipsniai). CPK 72 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismas laiku neatlieka procesinių veiksmų, kuriuos pagal CPK nuostatas privalo atlikti, šių veiksmų atlikimu suinteresuotas proceso dalyvis turi teisę kreiptis į apeliacinės instancijos teismą su prašymu nustatyti terminą tokiems procesiniams veiksmams atlikti. Taigi, apeliacinės instancijos teismas nustato terminą procesiniams veiksmas atlikti esant dviem sąlygoms: 1) pirmosios instancijos teismas laiku neatlieka procesinių veiksmų, 2) neatlieka procesinių veiksmų, kuriuos pagal civilinio proceso kodeksą privalo atlikti. Šis prašymas pateikiamas per bylą nagrinėjantį teismą. Jeigu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos teismas, dėl kurio neatliktų procesinių veiksmų yra pateiktas prašymas, atlieka atitinkamus procesinius veiksmus, laikoma, kad proceso dalyvis atsisakė pateikto prašymo. Priešingu atveju šis prašymas per septynias darbo dienas nuo jo gavimo persiunčiamas apeliacinės instancijos teismui.
Bylos duomenimis, atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą, kuriuo prašė Klaipėdos apygardos teismo nustatyti terminą pirmosios instancijos teismui, procesiniam veiksmui atlikti – priešieškinio priėmimo klausimą išspręsti priimant nutartį. CPK 290 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas atskirais klausimais, kuriais byla neišsprendžiama iš esmės, priima nutartis. Teismo posėdžio metu teismas turi teisę priimti rašytines arba žodines nutartis. Žodinė nutartis įrašoma į teismo posėdžio protokolą. Rašytinė nutartis priimama sprendimų priėmimo kambaryje ir surašoma kaip atskiras procesinis dokumentas. Teismo nutartis turi būti rašytinė, jeigu pagal CPK ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu (CPK 290 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 143 straipsnio 3 dalį priešieškinis pareiškiamas pagal CPK nustatytas taisykles ieškiniui pareikšti. Teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama. Iš 2013-04-18 teismo posėdžio protokolo matyti, kad atsakovas teismo posėdžio metu pateikė priešieškinį. Teismas, priešieškinio priėmimo klausimą, išsprendė teismo posėdžio metu, t. y. nenustatęs įstatyme numatytų pagrindų priešieškinį priimti, žodine nutartimi atsisakė jį priimti ir žodinę nutartį įrašė į teismo posėdžio protokolą. Kadangi teismo nutartis atsisakyti priimti priešieškinį atskiruoju skundu neskundžiama, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priešieškinio priėmimo klausimą išsprendė žodine nutartimi (CPK 143 straipsnio 3 dalis, 290 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, civilinio proceso teisės normų, spręsdamas priešieškinio priėmimo klausimą, nepažeidė. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo priešieškinio priėmimo klausimą buvo išsprendęs, t. y. atsakovo prašomą atlikti procesinį veiksmą buvo atlikęs, todėl teismui nebuvo teisinio pagrindo atsakovo prašymą persiųsti nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 72 straipsnio 3 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2013-02-04 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dar galioja, todėl teismas nepagrįstai atmetė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Pagal CPK 146 straipsnio 6 dalį, kai taikomos laikinosios apsaugos priemonės susijusios su turtu, išsamūs turto duomenys nutartyje gali būti nenurodomi, jeigu areštuojamas turto registre neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas. Šiais atvejais asmuo, kurio prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo turi kreiptis į antstolį. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos. Tokiu būdu apsaugomi atsakovo interesai, leidžiant jam disponuoti turtu, nes laikinąsias apsaugos priemones taikyti prašiusi šalis savo procesinės teisės neįgyvendino laiku. Taigi įsiteisėjusi ir nepanaikinta teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebetenka teisinės reikšmės, nes laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas pasibaigia pagal įstatymą. Nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės taikytos atsakovo nekilnojamam ir/ar kilnojamam turtui, o jo nesant ar esant nepakankamai ir piniginėms lėšoms bei turtinėms teisėms, neviršijant 48500,84 Lt sumos. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu nebuvo žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas, todėl skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas ieškovui nurodė dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo kreiptis į jo pasirinktą antstolį. Ieškovas per nustatytą 14 dienų terminą nesikreipė į antstolį ir antstoliui nepateikus Turto arešto aktų registrui areštuoto turto duomenų patikslinimo, ir pasibaigus įstatyme nustatytam terminui, su turtu susijusios laikinosios apsaugos priemonės pagal CPK nustoja galioti savaime dėl įstatymo nustatyto termino pasibaigimo nuo 2013-02-18. Dėl to atsakovui nebuvo pagrindo kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, o pirmosios instancijos teismas negali panaikinti to, ko nėra.
Apeliantas teigia, kad teismui iki sprendimo priėmimo buvo pateiktas prašymas dėl bylos atnaujinimo iš esmės ir jos sustabdymo, tačiau teismas prašymą išsprendė tik po 2013-05-08 sprendimo paskelbimo.
Pagrindinė teismo pareiga, vykdant teisingumą, išspręsti tarp šalių kilusį ginčą iš esmės. Teismui manant, jog tam tikrų duomenų nepakanka ir reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, teismas turi teisę atnaujinti bylos nagrinėjimą (CPK 256 straipsnis). Po baigiamųjų kalbų teismas išeina į sprendimų priėmimo kambarį priimti sprendimo ar atitinkamos nutarties byloje arba neišeidamas į sprendimų priėmimo kambarį nutaria, kada bus priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas (CPK 257 straipsnis). Išėjęs į sprendimo priėmimo kambarį, teismas daugiau jokių procesinių veiksmų byloje neatlieka ir tuo metu privalo priimti sprendimą arba vieną iš nutarčių, t. y. nutartį atidėti sprendimo priėmimą ir paskelbimą, baigti bylą nepriėmus sprendimo (ją nutraukti ar ieškinį palikti nenagrinėtą, taip pat atnaujinti bylos nagrinėjimą, jeigu pripažįsta, kad reikia nustatyti naujas bylai reikšmingas aplinkybes arba ištirti naujus įrodymus (CPK 258 straipsnio 1 dalis). CPK įtvirtinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai reikalauja, kad dalyvaujantys byloje asmenys sąžiningai naudotųsi ir nepiktnaudžiautų jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismas išnagrinėjęs bylą iš esmės, nusprendė sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėti 2013-05-08. Po bylos išnagrinėjimo iš esmės ir teismui išėjus į sprendimų priėmimo kambarį priimti sprendimą, atsakovas 2013-05-07 pateikė teismui prašymą dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo ir bylos sustabdymo. Taigi, bylai jau esant išnagrinėtai teismo posėdyje iš esmės, t. y. ištyrus dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus ir kitus įrodymus, ir teismui sprendimų priėmimo kambaryje nenustačius pagrindų atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui nebuvo teisinio pagrindo tenkinti atsakovo prašymą dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo bei stabdyti jau išnagrinėtą bylą.
Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį buvo šališkas ir neobjektyvus. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius argumentus kaip nepagrįstus. Įstatymas suteikia teisę dalyvaujantiems byloje asmenims pareikšti nušalinimą teisėjui, jeigu jo dalyvavimas nagrinėjant bylą gali būti kliūtimi dalyvaujantiems byloje asmenims realizuoti teisę į tinkamą procesą (CPK 65, 66, 68, 71 straipsniai). Bylos duomenimis atsakovas nušalinimo teise nepasinaudojo. Atskirajame skunde nenurodė aplinkybių, kurios būtų buvusios pagrindu bylą pirmąja instancija nagrinėjusiam teisėjui įstatymo pagrindu privalomai nusišalinti ar aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl bylą pirmąja instancija nagrinėjusio teisėjo šališkumo. Vien ta aplinkybė, jog atsakovo netenkina teismo atlikti procesiniai veiksmai ir priimtas procesinis sprendimas, nesudaro pagrindo abejoti teisėjo nešališkumu.
Vadovaujantis tuo kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2013-05-08 nutartį palikti nepakeistą.