- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-11-14
- Bylos Nr.
- A15.-2027-1007/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00869-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Domeikienė
- Pažeidėjas
- L. B.
- Nukentėjusysis
- D. M.
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 16.9.7.2Kiti klausimai susiję su nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą nulėmusiais Kelių eismo taisyklių pažeidimais
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
- 21.9.11Nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje paskelbimas (ANK 637 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 2 dalį traukiamas L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, neteistas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. B. 2019 m. spalio 8 d. 7.40 val., (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, Šiauliuose, vairuodamas automobilį Audi A2, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio ir nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, todėl kliudė bei sužalojo per pėsčiųjų perėją ėjusį mažametį D. M., dėl ko jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 30 punktus, tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 2 dalyje.
Teismo posėdžio metu L. B. savo kaltę pripažino visiškai, dėl padaryto administracinio nusižengimo gailėjosi. Nurodė, jog važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės, kirto (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, persirikiavo į antrą eismo juostą, važiavo apie 50 km/h greičiu, matomumas buvo geras, priekyje automobilių nebuvo, todėl artėdamas prie pėsčiųjų perėjos nelėtino greičio. Šalia, pirmąja eismo juosta, važiavo automobilis. Įvažiavęs į pėsčiųjų perėją, pro vairuotojo pusės priekinį langą pamatė į pėsčiųjų perėją įžengusį vaiką, smūgio nepajuto, bet suprato, kad galėjo jį kliudyti, pradėjo automobilį stabdyti, sustojo po apytiksliai 5 metrų. Išlipęs pamatė vaiką, kuris buvo pėsčiųjų perėjos salelėje, klūpėjo. Pirmąja eismo juosta važiavusi moteris po eismo įvykio jam sakė, kad vaikas bėgo per perėją. Tačiau jis pripažįsta, kad galėjo būti nepakankamai atidus ir vaiko nepastebėti, pamatyti jam galėjo trukdyti automobilio statramstis. Artėdamas prie pėsčiųjų perėjos stebėjo ir kitos krypties eismo juostą, kuria vaikas turėjo eiti per pėsčiųjų perėją, tačiau jo nematė. Po eismo įvykio automobilį patraukė į šalikėlę, supranta, jog negalėjo jo judinti.
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji ir nepilnamečio nukentėjusiojo D. M. atstovė pagal įstatymą motina G. M. nurodė, jog jos sūnus yra pirmokas ir jau kuris laikas šiuo keliu ir per šią pėsčiųjų perėją eina į mokyklą vienas. Ji yra jį stebėjusi ir buvo įsitikinusi, jog jis moka saugiai eiti per perėją. Įvykio rytą buvo darbe, kai gavo pranešimą apie eismo įvykį. Jai sūnus papasakojo visiškai kitas aplinkybes, nei jai buvo papasakota policijoje. Po eismo įvykio vaikas jai pasakojo, kad galėjo nepastebėti, lyg kaltino save, buvo sutrikęs, tačiau jai pasakė, kad jį pertrenkė moteris. Ji jo neklausė, ar jis bėgo per pėsčiųjų perėją. Nurodė, jog įprastai jis per pėsčiųjų perėją eina ramiai ir į ją žengia tik įsitikinęs, kad nėra atvažiuojančių automobilių. Mano, kad jis nelabai susigaudė, kas įvyko. Sūnus patyrė ne tik fizinius sužalojimus, bet ir emocinę traumą. Šiuo metu jaučiasi gerai ir ji vairuotojui pretenzijų neturi.
Motyvuojamoji dalis
ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlusį Kelių eismo taisyklių pažeidimą.
KET 9 punkte numatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. 30 punkte – jog artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.
L. B. kaltė, be jo visiško prisipažinimo, įrodyta ir bylos rašytine medžiaga: administracinio nusižengimo protokolu, kuriame nurodytos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2); eismo įvykio vietos planu (b. l. 5); Šiaulių AVPK pareigūnės vyr. patrulės Ž. U. 2019 m. spalio 9 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2019 m. spalio 8 d., 7.53 val. atvykus į įvykio vietą, pareigūnus pasitiko AUDI automobilio vairuotojas L. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad apie 7.40 val. vairavo automobilį AUDI A2, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo antra eismo juosta (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g. Privažiavus (duomenys neskelbtini) ‑ (duomenys neskelbtini) g. sankryžą, pėsčiųjų perėjoje žmonių nebuvo, įvažiavus į perėją, iš kairės pusės išbėgo vaikas, kurį vairuotojas pastebėjo per priekinį kairės pusės stiklą. Vairuotojas iš karto pradėjo stabdyti ir sustojo keli metrai už perėjos. Smūgio ar susidūrimo su berniuku vairuotojas nejuto, mano, kad jis tik atsirėmė į automobilio šoną. Po įvykio vaikas nuvirto ant žemės, vairuotojas iš karto išlipo iš automobilio ir priėjo prie vaiko, bei paskambino bendruoju pagalbos telefonu (b. l. 9); specialisto išvada Nr. G 1445/2019(04), kurioje nurodyta, jog D. M. nustatytas odos nubrozdinimas dešinio kelio sąnario srityje, padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu ir/ar paviršiumi. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje 2019 m. spalio 8 d. nustatytas kairio kelio sąnario sumušimas sužalojimu nevertinamas, kadangi diagnozė pagrįsta subjektyvia skausmine simptomatika bei sąvoka „sumušimas“ neteikia realios informacijos apie sužalojimų pobūdį (pvz., odos nubrozdinimas, poodinė kraujosruva ir pan.). D. M. nustatytas sužalojimas padarytas prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę 2019 m. spalio 8 d., galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis.
Šių įrodymų visuma nustatyta, kad L. B. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris sukėlė nežymų kito asmens sveikatos sutrikdymą ir tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 2 dalyje, todėl baustinas administracine tvarka. Teismo vertinimu L. B. artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepastebėjęs į jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje žengiančio mažamečio D. M., jo nepraleido, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu D. M. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Pažymėtina, kad nuo 2018 m. lapkričio 1 d. įstatymų leidėjai griežtino vairuotojų pareigas pėstiesiems pakeičiant KET 30 punktą ir jame numatant, jog artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį.
Administracinės nuobaudos paskirtis yra ne tik nubausti nusižengimą padariusį asmenį, bet ir atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų (ANK 22 straipsnis). Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį. Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei į ANK 35 ir 36 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
L. B. administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 2 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis administracinį nusižengimą padarė mažamečiui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Atsižvelgiant į bendrąsias administracinių nuobaudų skyrimo taisykles, pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, taip pat pažeidėjo asmenybę – anksčiau administracine tvarka nebaustas, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko matyti, jog neteistas, dirbantis, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, kaltininkui už nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 2 dalyje, skirtina straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas artimas sankcijoje numatytam baudos vidurkiui.
ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki dvejų metų.
Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turėtų būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas, kai ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką, nenumatytas privalomas šios specialiosios teisės atėmimas. Tokiais atvejais administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija ar teismas turi vadovautis ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtimi, taip pat administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimo pagrindais (ANK 32 straipsnis). Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Sprendžiant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
L. B. yra jauno amžiaus, anksčiau administracine tvarka nebaustas, neteistas, dirba. Byloje nenustatyta faktinių aplinkybių, jog pažeidėjas piktybiškai ir sistemingai nepaisytų saugaus eismo keliuose reikalavimų, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, jog administracinės nuobaudos paskirtis pažeidėjui bus įgyvendinta neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teismo vertinimu, L. B. paskirta bauda, jos dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam baudos vidurkiui, yra proporcinga ir pakankama, kad būtų pasiekti administracinių nuobaudų tikslai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 614, 635–637, 646, 675 straipsniais,
nutaria:
L. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.
Išaiškinti L. B., jog baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 1001.
– nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK 19107333973), o jo nesant – baudos paskyrimo dokumento numerį (A15.-2027-1007/2019) (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje);
– įmokos kodą – 1001;
– gavėją – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752.
Nustatytu terminu nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimo nuorašą per tris dienas išsiųsti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, nukentėjusiajai ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriui.
Šis nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, per bet kuriuos nutarimą priėmusio Šiaulių apylinkės teismo rūmus.