Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2011 m. rugsėjo 12 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus.

2011 m. rugsėjo 13 d. nutartimi Klaipėdos apygardos administracinis teismas pakartotinai nustatė terminą trūkumams šalinti.

2011 m. rugsėjo 5 d. nutartimi Klaipėdos apygardos administracinis teismas nutarė laikyti pareiškėjo skundą nepaduotu, nutarčiai įsiteisėjus, jam grąžinti skundą su priedais, taip pat nutarė grąžinti ir sumokėtą žyminį mokestį.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas atmestinas.

Byloje ginčijama nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu nepašalinus nustatytų trūkumų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundu reiškiamus reikalavimus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjui du kartus nustatė terminus patikslinti skundą, kadangi turėjo atsisakyti skundą priimti kaip nepriskirtiną tam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

ABTĮ 16 straipsnio 2 dalyje inter alia numatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu.

Pirminiu skundu pareiškėjas pareiškė du materialinius reikalavimus: 1) panaikinti 2011 m. liepos 14 d. Pagėgių policijos komisariato sprendimą Nr. 58-29-8-1766; 2) įpareigoti Pagėgių policijos komisariatą iš naujo išnagrinėti jo 2011 m. birželio 11 d. ir 2011 m. liepos 1 d. skundus.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2011 m. birželio 11 d. Pagėgių policijos komisariatui padavė prašymą, kuriame prašė išaiškinti, kas nušienavo jo pievą ir imtis priemonių savivaliautojui sudrausminti (b. l. 9). 2011 m. liepos 1 d. pareiškėjas vėl kreipėsi su prašymu į Pagėgių policijos komisariatą ir pašė jį informuoti, kas nušienavo jo nuomojamą žemės sklypą, ar toks poelgis teisėtas (b. l. 10).

2011 m. liepos 14 d. Pagėgių policijos komisariato raštu Nr. 85-29-S-1766 pareiškėjas informuotas, kad jo 2011 m. birželio 11 d. ir 2011 m. liepos 1 d. pareiškimų tyrimas yra baigtas, nesant A. V. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ar nusikaltimo padarymo sudėties; išaiškino, kad dėl nuosavybės nustatymo pagrįstumo jis turi teisę civiline tvarka kreiptis į teismą (b. l. 8).

Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į ikiteisminį tyrimą atliekančias institucijas su pareiškimu dėl savo teisių pažeidimo, de facto prašydamas atlikti tyrimą. Iš Pagėgių policijos komisariato rašto turinio galima daryti išvadą, kad buvo atsisakyta iškelti administracinę bei baudžiamąją bylą – nurodyta, kad tyrimas yra baigtas, nesant A. V. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ar nusikaltimo padarymo sudėties. Visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad šiuo atveju buvo atliekama specialiųjų teisės aktų reglamentuojama asmens pareiškimo apie administracinį teisės pažeidimą ar nusikalstamą veiką nagrinėjimo procedūra.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 250 straipsnio 1 punkte numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Įvertinus faktines bylos aplinkybes bei ATPK bei BPK nuostatas, laikytina, jog ginčijamas Pagėgių policijos komisariato raštas buvo priimtas baudžiamojo ir administracinių teisės pažeidimų proceso tvarka, todėl pareiškėjui su juo nesutinkant, toks aktas turėtų būti skundžiamas ATPK arba BKP nustatyta tvarka (BPK 168 str. 4 d., o ATPK 292 str.). Pasirinkti, kokia tvarka, nustatyta ATPK ar BPK, skųsti Pagėgių policijos komisariato atsisakymą, turi pareiškėjas. Manydamas, kad turėjo būti pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatytos veikos padarymo, pareiškėjas skundą turi paduoti BPK 168 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka – apylinkės prokurorui, o manydamas, kad turėjo būti pradėta administracinio teisės pažeidimo teisena – skundas turi būti paduotas apylinkės teismui per Pagėgių policijos komisariatą (ATPK 292 str.). Teikdamas skundus pareiškėjas turi teisę prašyti atnaujinti skundo padavimo terminą.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas ir priėmė neteisėtą nutartį, kuri keistina, nurodant, kad pareiškėjo skundą atsisakoma priimi ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu – byla nepriskirtina tam teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 5 d. nutarties dalį, kuria buvo nutarta atsisakyti priimti pareiškėjo skundą panaikinti ir priimti naują nutartį – atsisakyti priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtiną šiam teismui.

Nutartis neskundžiama.