Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs J. A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. A. S. 2016 m. spalio 18 d., apie 08:00 val., Muitinės g. 45, Vilniuje, vairuodamas automobilį CITROEN C5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pravažiuodamas stovintį automobilį BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino abu automobilius. Taip J. A. S. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 126 punkto reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Be to, jis iš eismo įvykio vietos pasitraukė, tuo pažeisdamas KET 220 punkto reikalavimus. Taip J. A. S. padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Šios faktinės aplinkybės nustatytos remiantis byloje esančiais rašytiniais dokumentais, t. y. policijos pareigūno A. T. 2016 m. spalio 18 d. tarnybiniu pranešimu, išrašu iš Policijos registruojamų įvykių registro, eismo įvykio vietos schema, papildomais duomenimis apie eismo įvykį, M. J., R. I. 2016 m. spalio 18 d. paaiškinimais, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2016 m. spalio 27 d. transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolu eismo įvykio byloje Nr. AV2-4055/1279 ir fotolentelėmis, kur užfiksuota automobilių CITROEN C5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra, kurios metu nustatyta, kad apgadinimai ant automobilio BMW 320 galėjo atsirasti po kontakto su automobiliu CITROEN C5, bei paties J. A. S. paaiškinimu, duotu teismo posėdžio metu. Jis nurodė, kad ryte važiavo į darbą ir iš Muitinės g. išvažiuojant į Savanorių pr. įvažinėjo prieš eismą mašina, ir jis, matyt, pasidavė dešiniau, kad su ta mašina nesusidurti, bet nepastebėjo, kad būtų kliudęs tą mašiną. Pasisuko, pasižiūrėjo, niekas nesignalizavo, neišlipo, nepasižiūrėjo. Jis, aišku, galėjo pavažiuoti ir sustoti toliau, kur yra vietos, bet kažkaip pasimaišė protas ir nuvažiavo, nors žinojo, kad jeigu ką nors padarė, tai neišvengs atsakomybės. Jo automobilis draustas. Darbe atvažiavęs apžiūrėjo savo automobilį, matė viršutinį įbrėžimą. Apžiūrėjo savo automobilį, nes susigaudė, kad kažkas įvyko. Neginčija jam pareikštų kaltinimų, negali niekaip pateisinti savo elgesio. Nors J. A. S. savo paaiškinimuose nurodė, kad nepastebėjo, jog būtų kliudęs kitą mašiną, tačiau kartu jis nurodė, kad prasilenkęs su kita mašina, jis pristabdė, pasižiūrėjo, suprato, kad kažkas įvyko, tačiau vis tiek nuvažiavo, savo kaltę pripažįsta. Be to, kaip matyti iš fotolentelių, automobiliams padaryti aiškiai matomi apgadinimai ir esant tokiems automobilių apgadinimams, jų pobūdžiui, kontaktas tarp automobilių tikrai turėjo būti juntamas. Aukščiau paminėti byloje surinkti faktiniai duomenys sutampa tarpusavyje, papildo vienas kitą, tad teismas jais remiasi ir sprendžia, kad yra nustatyti visi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų sudėties elementai.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracines nuobaudas bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į nustatytas, ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1, 10 punktuose numatytas, atsakomybę lengvinančias aplinkybes – J. A. S. nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų, taip pat pažeidimus jis padarė sulaukęs 65 metų amžiaus, į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia ir į padarytų pažeidimų pobūdį, jų keliamą grėsmę visuomenės ir eismo saugumui (padaryti du pažeidimai, žymios žalos nepadaryta), į tai, kad byloje nėra duomenų, jog J. A. S. vairavo automobilį būdamas neblaivus. Atsižvelgiama ir į padarytos žalos dydį, į tai, kad J. A. S. nevengė atsakomybės, nesislėpė, apgadinimų pėdsakų neslėpė, savo kaltę iš esmės pripažino. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius J. A. S. – anksčiau kelis kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tačiau paskutinį kartą 2014 metais, skirtas baudas yra sumokėjęs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra 72 metų amžiaus, dirba. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir LR KT) baigiamuosiuose aktuose ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (LR KT 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 ir kt. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) taip pat yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartis Nr. 2AT-4-2011). Teismas, įvertinęs visumą aplinkybių, reikšmingų skiriamos nuobaudos individualizavimui, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais sprendžia, kad šiuo atveju J. A. S. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį skirtina minimali šio straipsnio sankcijoje numatyta bauda, o pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, taikant ATPK 30¹ straipsnį, skirtina mažesnė bauda nei sankcijoje numatyta minimali be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes duotu atveju ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis. Remiantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos bendrintinos apėmimo būdu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

J. A. S. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus bei jam paskirti:

pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 28 € (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, – 100 € (vieno šimto eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę administracinę nuobaudą skirti 100 € (vieno šimto eurų) baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) - 16062786583, ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.