Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui R. B. dėl padarytos žalos gamtai atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas iš atsakovo R. B. priteisti 109,52 Eur padarytą žalą gamtai ir 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – 2018 m. birželio 28 d. Administracinio nusižengimo protokolo, 2018 m. liepos 30 d. Nutarimo administracinio nusižengimo byloje, 2018 m. gegužės 8 d. Gamtai padarytos žalos paskaičiavimo, 2018 m. gegužės 9 d. Pretenzijos dėl padarytos žalos aplinkai ir (ar) kitų nuostolių atlyginimo, 2018 m. balandžio 31 d. tarnybinio pranešimo, 2018 m. balandžio 30 d. išdegintos sausos žolės ploto apmatavimo akto, 2018 m. gegužės 4 d. Patikrinimo akto, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Joniškio rajono agentūros (toliau –aplinkos apsaugos departamentas) 2018 m. balandžio 30 d. Pavedimo atlikti patikrinimą, 2018 m. spalio 9 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo, nustatyta, kad 2018 m. balandžio 30 d. atsakovas R. B. privačioje žemėje (duomenys neskelbtini), degino nenupjautą ir nesugrėbtą sausą žolę bei jos negesino, kol neatvažiavo aplinkos apsaugos departamento inspektorius; išdegintos sausos žolės plotas – 119 m²; atsakovas R. B. 2018 m. liepos 30 d. nutarimu nubaustas už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 286 straipsnio 1 dalyje, padarymą, jam paskirta 40 Eur bauda, kurios atsakovas neginčijo ir nesumokėjo; atsakovas, degindamas nenupjautą ir nesugrėbtą žolę, padarė 109,52 Eur žalą aplinkai, kuri paskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 patvirtintos Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos 29 punktu ((100 Eur + (0,08 x 119 m²) = 109,52 Eur); atsakovui 2018 m. gegužės 9 d. pasirašytinai įteikti Gamtai padarytos žalos paskaičiavimas ir Pretenzija dėl padarytos žalos aplinkai ir (ar) kitų nuostolių, tačiau atsakovas žalos aplinkai iki šiol geranoriškai neatlygino.

Tarp šalių atsirado deliktiniai teisiniai santykiai. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalis). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnis nustato, kad piliečiai, visuomeninės organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. To paties įstatymo 32 straipsnyje nustatyta, kad fiziniai asmenys, neteisėtais veiksmais padarę žalos aplinkai, privalo atlyginti visus nuostolius. Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad atsakovas, draudžiamu būdu degindamas nenupjautą ir nesurinktą (nesugrėbtą) žolę, pažeidė Aplinkos apsaugos reikalavimų lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 269 (toliau – Reikalavimai), 3 punktą, kuriame nurodyta, kad draudžiama deginti ražienas, taip pat nenupjautą ir nesurinktą (nesugrėbtą) žolę, nendres, javus ir kitas žemės ūkio kultūras, taip pat nenupjautus ar nenukirstus sumedėjusius augalus, išskyrus laukinių augalų deginimo atvejus, numatytus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka patvirtintuose gamtotvarkos planuose. Pagal Reikalavimų 15 punktą žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, kurių žemėje nesilaikoma šių reikalavimų, taip pat kiti asmenys, nesilaikantys šių reikalavimų, baudžiami Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka ir įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti aplinkai padarytą žalą. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos aplinkai yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta atsakovo kaltais veiksmais. Jis padarytos žalos neatlygino, todėl žala iš atsakovo priteistina (CK 6.249 straipsnis, 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263, 6.281 straipsniai).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovui taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas įstatymo nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Patenkinus ieškinį, 8,00 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 425 straipsnio 3 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 424 – 428 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą per Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos:

- 109,52 Eur (vieną šimtą devynis eurus 52 ct) padarytą žalą gamtai;

- 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 109,52 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. kovo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Išaiškinti atsakovui, jog priteistas sumas jis turi sumokėti į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, įstaigos kodas 304766622, sąskaitą Nr. LT19 4010 0510 0425 0885, Luminor Bank, AB, banko kodas 40100.

Priteisti iš atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 8,00 Eur (aštuonis eurus 00 ct) žyminio mokesčio, kuris mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Atsakovas per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos privalo įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus.

Jeigu per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Preliminarus teismo sprendimas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.