Utenos apylinkės teismo sprendimas

2017-08-30 · Civilinė byla Nr. 2YT-1168-786/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-08-30
Bylos Nr.
2YT-1168-786/2017
Teisminio proceso Nr.
2-14-3-00890-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vitalija Ragauskienė
Pareiškėjas
R. S.
Suinteresuotas asmuo
V. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-1168-786/2017Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00890-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2; 3.2.3.8; 3.4; 3.4.5; 3.4.5.2. (S)
ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 30 d.Anykščiai
Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Vitalija Ragauskienė,sekretoriaujant Nijolei Kriauzienei,dalyvaujant pareiškėjui R. S.,suinteresuotam asmeniui V. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. S. pareiškimą suinteresuotam asmeniui V. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas paaiškino, kad 1999 m. gruodžio 26 d. mirė jo tėvas A. S., gim. (duomenys neskelbtini) m. Po tėvo mirties liko turtas: valstybinis žemės sklypas bei jame esantis gyvenamasis namas su priestatu ir ūkio pastatais, esantys (duomenys neskelbtini) bei turtinės teisės – atkuriamos nuosavybės teisės į žemę. Po tėvo mirties, per įstatymo nustatytą laiką, nei pareiškėjas, nei jo sesuo – suinteresuotas asmuo – nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau pareiškėjas palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą kaip savo. Po tėvo mirties pareiškėjas prižiūrėjo namus ir kitus pastatus, juos remontavo, dirbo žemę, perėmė tėvo turėtus kilnojamuosius daiktus. Kadangi motina E. S. buvo senyvo amžiaus, 2004 m. vasarą pareiškėjas nuolatinai apsigyveno minėtuose namuose. 2007 – 2008 m. kapitaliai remontavo visą namą – apšiltino, keitė stogą, langus bei atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad palikimą, atsiradusį po tėvo mirties, priėmė. 2016 m. liepos 5 d. mirė pareiškėjo motina E. S.. Mano, jog tokiu būdu jis palikimą priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti, tačiau į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir taip praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notarus dėl palikimo priėmimo po savo tėvo mirties. Todėl pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą, atsiradusį po jo tėvo A. S. mirties 1999 m. gruodžio 26 d., pradėdamas jį faktiškai valdyti. Atsisako reikalavimo, kad pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į tuo pačius pastatus – gyvenamąjį namą su ūkio pastatais, esančius (duomenys neskelbtini).

Suinteresuotas asmuo V. M. prašė pareiškimą tenkinti, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo brolis R. S. palikimą po savo tėvo mirties. Brolis ten gyvena, dirba, remontuoja namus. Ji dėl to pretenzijų neturi, tėvų palikimo atsisakė 2016 m. pas notarus patvirtintu pareiškimu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Kadangi faktų nustatymas sukuria teisines pasekmes ir kita tvarka pareiškėjas negali įgyvendinti savo teisių paveldėti, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

Bylos medžiaga, pareiškėjo, suinteresuoto asmens paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, jog 1999 m. gruodžio 26 d. mirė pareiškėjo tėvas A. S., gim. (duomenys neskelbtini) m. (b. l. 11). Po tėvo mirties liko turtas: valstybinis žemės sklypas bei jame esantis gyvenamasis namas su priestatu ir ūkio pastatais, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-33) bei turtinės teisės – atkuriamos nuosavybės teisės į žemę. Po tėvo mirties, per įstatymo nustatytą laiką, nei pareiškėjas, nei jo sesuo – suinteresuotas asmuo – nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau pareiškėjas palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą kaip savo. Po tėvo mirties pareiškėjas prižiūrėjo namus ir kitus pastatus, juos remontavo, dirbo žemę, perėmė tėvo turėtus kilnojamuosius daiktus. Kadangi motina E. S. buvo senyvo amžiaus, 2004 m. vasarą pareiškėjas nuolatinai apsigyveno minėtuose namuose. 2007 – 2008 m. kapitaliai remontavo visą namą – apšiltino, keitė stogą, langus bei atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad palikimą, atsiradusį po tėvo mirties, priėmė. 2016 m. liepos 5 d. mirė pareiškėjo motina E. S. (b. l. 12). Mano, jog tokiu būdu jis palikimą priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti, tačiau į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir taip praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notarus dėl palikimo priėmimo po savo tėvo mirties. Pareiškėjas atsisakė reikalavimo dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi.

Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais įrodymais, kadangi pareiškėjo, suinteresuoto asmens paaiškinimai, liudytojų parodymai nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje. Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjo pareiškimas, laikytinas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys, CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Konstatuotina, jog pareiškėjas priėmė palikimą po tėvo mirties pradėjęs faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą jam nebuvo išduotas (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kadangi pareiškėjo prašomą nustatyti faktą patvirtino tiek apklausti liudytojai, tiek ir kiti byloje esantys įrodymai, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 185, 259, 263-265, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo tėvo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 1999 m. gruodžio 26 d., priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vitalija Ragauskienė