Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1982-01-25, Kretingoje, LR pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

N. K., a.k(duomenys neskelbtini) gimęs 1980-03-23, Kretingoje, LR pilietis, turintis vidurinįjį išsilavinimą, dirbantis pagal verslo liudijimą, vedęs, gyvenantis (Duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinami pagal BK 272 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. ir N. K. žvejojo uždraustu laiku, uždraustoje vietoje, draudžiamais įrankiais ir būdais ir padarė didelės žalos gyvūnijai.

Kretingos rajone, Rubulių kaime, Minijos upės ichtiologinio draustinio teritorijoje, laikotarpiu nuo 2014-03-13 21:00 val. iki 2014-03-14 01:00 val., bendrai veikdami A. D. ir N. K., pažeisdami 2013 m. sausio 4 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-14 patvirtintų Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 10.1. punktą, numatantį, jog draudžiama „žvejoti naudojant elektros energiją, nuodingąsias ar sprogstamąsias medžiagas, šaunamuosius ar pneumatinius ginklus (išskyrus povandeninės žūklės šautuvus), akvalangus bei kitus autonominius kvėpavimo prietaisus, žvejoti duriamuoju, užkabinamuoju (kai žuvis sugaunama kabliuku ar kabliu už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą), smogiamuoju būdu ar naudojant ne mėgėjų žvejybos įrankius (toliau – draudžiami žvejybos būdai)“, 11.2. punktą numatantį, jog draudžiama žvejoti „draudžiamais žvejybos įrankiais ar būdais“ ir 12.4.1 punktą numatantį, jog draudžiama žvejoti nurodytais laikotarpiais „lydekas nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 d.“, neturėdami teisės ten būti ir veikti, neteisėtai ir draudžiamais žvejybos įrankiais - statomais tinklais ir uždraustu laiku žvejoti lydekas, žvejojo Minijos upėje. 2014-03-13 nuo 21:00 val. iki 2014-03-14 01:00 val. A. D. ir N. K. draudžiamojoje žvejoti teritorijoje – Minijos ichtiologinio draustinio teritorijoje, esančioje Minijos upėje, vykdė neteisėtą žvejybą, t.y., naudodami 7 vnt., bendrai 210 m. ilgio, statomus tinklus, žalios spalvos guminę pripučiamą valtį ir šių įrankių bei priemonių pagalba neteisėtai sugavo 11 kg kuojų, 12 kg ešerių, 15 vnt. lydekų, 4 vnt. šapalų, 3 vnt. karšių ir 44 vnt. žiobrių ir žuvis maišuose nunešė prie automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tokiu būdu A. D. ir N. K., veikdami bendrininkų grupėje, neteisėtai naikindami laukinės gyvūnijos išteklius padarė didelę 60190,47 Lt žalą gyvūnijai.

Šiais savo veiksmais A. D. ir N. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 272 str. 1 d.

A. D. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies. Jis paaiškino, kad pripažįsta, kad kartu su N. K. nurodytą dieną, nurodytu laiku, nurodytoje vietoje tinklais žvejojo žuvis. 2014 m. kovo 13 d. apie 20.00 val. jo sugyventinei D. E. priklausančiu automobiliu VW GOLF valst.Nr. (duomenys neskelbtini) tikslu pagauti žuvies kartu su N. K. nuvažiavo į Kretingos rajone, Rubulių kaime esančią Minijos upę žvejoti su tinklais. Nuvažiavę prie upės, iš automobilio bagažinės išsiėmė tinklus ir guminę pripučiamą valtį, kuriuos nusinešė prie upės. Pripūtė valtį, nuleido į upę, nuplaukę toliau nuo kranto, pastatė į vandenį vieną šalia kito septynis tinklus. Po to, su N. K. plaukiojo Minijos upe ir tikrino tinklus. Žvejojo 3-4 valandas. Kai pamatė, kad tinkluose yra žuvų, pradėjo juos traukti iš upės ir dėti į plastikinius maišus ir kibirą. Žuvų tinkluose buvo įvairių rūšių: lydekos, šapalai, žiobriai, karšiai, kuojos, ešeriai. Iš viso buvo apie 50-60 kg žuvies. Prisikrovę sužvejotų žuvų maišus ir plastikinį indą nunešė į netoliese paliktą automobilį. Kai, sugrįžę, parsinešė ir guminę valtį, prie jų priėjo uniformuoti vyriškiai, kurie, kaip jis suprato - aplinkos apsaugos inspektoriai. Jis pradėjo bėgti, tik užkliuvo, nukrito ir buvo sulaikytas. Vėliau aplinkos apsaugos inspektoriai jų su N. K. akivaizdoje suskaičiavo žuvis, išmatavo tinklus, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kurį jis pasirašė. Nesutinka su žalos skaičiavimu, nes aplinkos apsaugos inspektoriai jų nesustabdė pradžioje neteisėtai pradedant žvejoti ir todėl didelė žala atsirado dėl aplinkos apsaugos inspektorių kaltės.

N. K. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies. Jis paaiškino, kad kartu su A. D. nurodytą dieną, nurodytu laiku, nurodytoje vietoje tinklais žvejojo žuvis. Jis teismo posėdžio metu parodė, kad 2014 m. kovo 13 d. apie 20.00 val. kartu su A. D., A. D. vairuojamu jo sugyventinei priklausančiu automobiliu VW GOLF valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į Kretingos rajone, Rubulių kaime esančią Minijos upės senvagę žvejoti žuvį tinklais. Nuvažiavę, iš automobilio bagažinės išėmė tinklus ir guminę valtį, pripūtė valtį, nuleido į vandenį ir nuplaukę toliau nuo kranto, vienas šalia kito pastatė septynis tinklus. Po to, kartu su A. D. plaukiojo upe ir tikrino tinklus. Kai pamatė, kad tinkluose yra žuvų tinklus ištraukė iš upės, sudėjo į plastikinius maišus ir plastikinį indą. Žuvų tinkluose buvo daug ir įvairių rūšių-lydekos, šapalai, žiobriai, karšiai, kuojos, ešeriai. Prisidėję maišus ir į plastikinį indą žuvų, juos nunešė prie automobilio, grįžo ir paėmė valtį. Kai jiedu vėl sugrįžo prie automobilio, prie jų priėjo aplinkos apsaugos inspektoriai. A. D. pradėjo bėgti, o jis liko stovėti prie automobilio, tačiau abu buvo aplinkosaugininkų sulaikyti. Judviejų akivaizdoje buvo suskaičiuota kiek, kokios žuvies buvo pagauta bei išmatuoti tinklai ir surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Visiškai nesutinka su žalos skaičiavimu, nes aplinkos apsaugos inspektoriai tyčia leido jiems žvejoti, jų nesustabdė pradedant žvejoti, nepaleido gyvų žuvų, todėl didelė žala atsirado dėl aplinkos apsaugos inspektorių kaltės.

Kaltinamieji savo kaltę pripažino iš dalies, o juos ginanti advokatė paprašė teismo kaltinamuosius išteisinti, nes jie nepadarė nusikaltimo. Advokatė nurodė, kad aplinkos apsaugos darbuotojai neatliko jiems tiesiogiai nustatytų pareigų, tai yra, kad jie turi imtis priemonių užkirsti kelią aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimams. Aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė grindžiama prevencijos principu, siekimu išvengti neigiamo poveikio aplinkai. Aplinkos apsaugos inspektoriai stebėjo N. K. ir A. D. apie 4 valandas, savo neveikimu skatino asmenis nusikalsti, turint tikslą su asmeniu susidoroti, patraukiant jį baudžiamojon atsakomybėn. N. K. ir A. D. buvo kurstomi padaryti nusikalstamą veiką. Šio nusikaltimo objektyvusis veikos požymis yra padarinių buvimas ir šiuo atveju didelė žala kilo ne tik dėl kaltinamųjų veikos, bet to, kad pareigūnai neatliko savo tiesioginių funkcijų. Kaltinamųjų gynėja konstatavo, kad nesant objektyviojo nusikalstamos veikos požymio, kaltinamųjų N. K. ir A. D. veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties, kaltinamųjų veika įrodinėjama neleistinais būdais surinkus įrodymus, tai yra juos dirbtinai „sukonstravus“ ir pareigūnams savo neveikimu paskatinus tokios žalos atsiradimą.

Teismas kritiškai vertina tiek kaltinamųjų dalinį prisipažinimą teismo posėdžio metu, tiek juos atstovaujančios advokatės ginamąją kalbą, kuria paprašė A. D. ir N. K. išteisinti.

Įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Teismas vertina, kad A. D. ir N. K. padarė jiems inkriminuojamą nusikaltimą, kuriam iš anksto ruošėsi -A. D. sugyventinės automobilio paėmimas, tinklų pasiruošimas, tikslinis važiavimas prie Minijos upės, kaip jie patys nurodė, todėl, kad esą buvo girdėję, kad ten yra žuvies. Nors abu yra žvejai mėgėjai ir ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad žiną, kad Minijos upė yra draustinis, teismo posėdžio metu aiškino, nežinoję, kad ten draustinis. Abu kaltinamieji teismo posėdžio metu patvirtino, kad žiną, kad neleistina žvejoti tinklais, tačiau tam iš anksto ruošėsi- su savimi iš namų atsivežė tinklus. Kaip abu žvejai mėgėjai turėjo gerai žinoti, kad nurodytu laiku lydekų žvejoti negalima, kaip pripažino ikiteisminio tyrimo metu ir iš dalies teismo posėdžio metu. Teismo posėdžio metu abu kaltinamieji aiškino neketinę pagauti tiek daug žuvies, tačiau jų ketinimų mastą aiškiai ir neginčijamai parodo žvejyba tinklais ir net ne vienu, o iš karto septyniais. Jų žvejybos mastą apsprendžia ir žvejybos trukmė 4 valandos, paros metas – vakaras, naktis, patys kaltinamieji nurodė, kad jie ne kartą metė, tikrino tinklus. Teismas vertina, kad žvejybos didelį mastą apsprendžia ir tai, kad kaltinamieji radę, kad yra sugavę labai daug žuvies, jos nepaleidinėjo iš karto, ten pat upėje, nors teismo posėdžio metu N. K. priekaištavo, kad esą aplinkosaugininkai nepaleidinėjo žuvies, kuri jau buvo ištraukta, indais ir įrankiais parnešta iki automobilio, po to buvo skaičiuojama, matuojama, rūšiuojama. Teismas laiko, kad kaltinamieji ir juos ginanti advokatė neteisingai suvokia nusikalstamos veikos prevenciją, nusikalstamos veikos kurstymą, aplinkosaugos tikslus. Negalima nusikaltimų prevenciją suprasti siauriai, kaip pavienio veiksmo nutraukimą, kai nusikaltimą sudaro veiksmų visetas, akivaizdi tyčia, pasirengimas, vykdymo būdas ir tik galiausiai rezultatas. Tiesiog naivu teigti, kad aplinkosaugininkai kurstė daryti nusikaltimą ir nusikaltimas buvo padarytas dėl gamtosaugininkų kaltės, kai patys A. D. ir N. K. nutarė žvejoti draustinyje, neleistinu laiku, neleistinais būdais, iš namų atsivežė didelį kiekį tinklų ir užmetinėjo juos ir tikrino keletą valandų. Nė vieno iš šių veiksmų neįtakojo gamtosaugininkai. Sugautos žuvies kiekis yra A. D. ir N. K. tyčinių nusikalstamų veiksmų pasekmė. Jie savanoriškai neatsisakė nusikalstamos veikos, ją nutraukdami anksčiau, ar paleisdami dalį žuvų, kaltinamieji realiai nesigaili nusikaltę. Kaltinamųjų pozicija yra grubus, siekimas bet kokiu būdu išvengti atsakomybės, žalos atlyginimo, kai nusikaltimo padarymas aiškus ir surinkti visi tai patvirtinantys įrodymai. Aplinkos apsaugos įstatymo 2 straipsnis nurodo, kad Šis įstatymas reguliuoja visuomeninius santykius aplinkosaugos srityje, nustato pagrindines juridinių bei fizinių asmenų teises ir pareigas išsaugant Lietuvos Respublikai būdingą biologinę įvairovę, ekologines sistemas bei kraštovaizdį, užtikrinant sveiką ir švarią aplinką, racionalų gamtos išteklių naudojimą Lietuvos Respublikoje, jos teritoriniuose vandenyse, kontinentiniame šelfe ir ekonominėje zonoje.

Liudytojo V. M. parodymais teismo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad jis, būdamas, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininku, turėdamas informacijos, kad 2014 kovo 13 d. Minijos upėje ties Kartena gali būti vykdomas žvejybos brakonieriavimas, organizavo reidą. Kartu su Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiuoju specialistu A. Ž., vyresniuoju specialistu V. K., inspektoriais H. Č. ir A. J., apie 20 val. atvyko Kretingos rajono, Rubulių kaimą, prie Minijos upės. H. Č. pasiliko saugoti automobilį, o jis su kitais dalyviais nuėjo prie upės. Apie 21.00 val. prie Minijos senvagės apie 30 m atstumu termovizoriaus pagalba pastebėjo automobilį „VW Golf“ valst.Nr.(duomenys neskelbtini) o Minijos senvagėje - du asmenis, plaukiančius gumine pripučiama valtimi. Įtarus, kad vykdoma neteisėta žvejyba, jie nutarė palaukti, kol minėti asmenys išlips į krantą. Apie 01.00 val. termovizoriaus pagalba jis pamatė nuo upės link automobilio einantį asmenį, kuris nešėsi du plastikinius maišelius. Padėjęs maišelius prie automobilio, nuėjo atgal link upės. Maišuose buvo dar gyva žuvis, kuri kartas nuo karto maišelyje sujudėdavo. Po kelių minučių, nešdamas du maišus nuo upės link automobilio, atėjo tas pats asmuo. Vėl padėjęs maišus, grįžo atgal prie upės. Po kelių minučių pasirodė du asmenys, nešini dideliu maišu. Kai asmenys priėję prie automobilio, atidarė bagažinę, nutarė juos sulaikyti. Vienas asmuo, juos pamatęs, ėmė bėgti, tačiau netrukus pargriuvo ir buvo sulaikytas. Paaiškėjo, kad bėgęs asmuo buvo A. D., kitas – N. K.. Tada jis paskambino H. Č., kad atvažiuotų į įvykio vietą. Jis filmavo visas aplinkybes, aiškinosi pažeidėjų asmenybes, o kiti skaičiavo žuvis, matavo tinklus, kurie buvo 5 vnt. 55 mm akytumo ir po 30 m ilgio ir 2 vnt. 40 mm akytumo irgi po 30 m. ilgio. Po skaičiavimo, matavimo pažeidėjams surašė administracinio teisės pažeidimo protokolus. Paimtus pažeidimo padarymo įrankius ir priemones (tinklus, žuvį ir valtį) sukrovė į tarnybinį automobilį ir parvežė į tarnybinį garažą, esantį Žalgirio 11a, Klaipėdoje.

Liudytojo H. Č. parodymais teismo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad 2014 kovo 13 d. Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko nurodymu vakare buvo organizuotas reidas Minijos upėje ties Kartena, nes buvo gauta informacija, kad gali būti vykdoma brakonieriška žvejyba. Kartu su viršininku V. M., specialistais A. Ž., inspektoriais V. K., A. J. apie 20.00 val. atvyko į Rubulių kaimą. Jis pasiliko saugoti automobilį, o kiti nuėjo prie upės. Apie 01.00 val. jam paskambino V. M. ir pasakė atvažiuoti prie Minijos senvagės. Jis nuvažiavęs pamatė kolegas ir du nepažįstamus asmenis. Prie automobilio buvo sudėti maišai, matėsi žuvis. Tada jis suprato, kad buvo sulaikyti pažeidėjai. V. M. filmavo visas aplinkybes, aiškinosi pažeidėjų asmenybes, o jis, A. Ž., V. K. ir A. J. skaičiavo žuvį, matavo tinklus. V. M. pažeidėjams surašė administracinio teisės pažeidimo protokolus. Paimtus pažeidimo padarymo įrankius ir priemones: tinklus, žuvį ir valtį jie sukrovė į tarnybinį automobilį ir parvežė į tarnybinį garažą.

Liudytojo A. Ž. parodymais teismo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad LR aplinkos apsaugos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcija 2014 kovo 13 d. organizavo reidą pagal gautą informaciją, kad Minijos upėje ties Kartena gali būti vykdomas žvejybos brakonieriavimas. Kartu su viršininku V. M., kitais inspektoriais V. K., H. Č., A. J. apie 20.00 val. atvyko į Rubulių kaimą. H. Č. pasiliko saugoti automobilį, o jie (kiti keturi) nuėjo prie upės. Apie 21.00 val., prie Minijos senvagės, apie 30 m nuo upės V. M. termovizoriaus pagalba pastebėjo automobilį „VW Golf“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) o Minijos senvagėje buvo pastebėti du asmenys, plaukiojantys gumine pripučiama valtimi. Įtarę brakonieriavimą, jie nutarė palaukti, kol minėti asmenys išlips į krantą. Naktis buvo be vėjo, šviesi ir buvo galima įžiūrėti siluetus. Apie 01.00 val. jie išgirdo traškesį ir pamatė nuo upės link automobilio einantį asmenį, kuris priėjo prie automobilio ir vėl nuėjo prie upės. Jie girdėjo, kaip prie automobilio traškėjo plastikinis maišelis ir suprato, kad tai plastikiniame maišelyje buvo dar gyva žuvis, kuri maišelyje sujudėdavo. Po kelių minučių, nuo upės link automobilio vėl atėjo asmuo, kuris grįžo atgal prie upės. Po kelių minučių pasirodė du asmenys. Kai asmenys priėjo prie automobilio, atidarė bagažinę, buvo nutarta juos sulaikyti. Vienas asmuo, pamatęs juos, puolė bėgti, tačiau, pabėgęs 50 m. parkrito. Abu buvo sulaikyti-bėgęs asmuo buvo A. D., kitas – N. K.. Telefonu pakviestas atvažiavo H. Č.. V. M. filmavo visas aplinkybes, aiškinosi pažeidėjų asmenybes, o jie kiti skaičiavo žuvį, matavo tinklus. V. M. pažeidėjams surašė administracinio teisės pažeidimo protokolus. Paimtus pažeidimo padarymo įrankius ir priemones: tinklus, žuvį ir valtį jie sukrovė į tarnybinį automobilį ir parvežė į tarnybinį garažą.

Liudytojas Vadim K. H. parodymais teismo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad 2014 kovo 13 d. Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko nurodymu vakare buvo organizuotas reidas Minijos upėje ties Kartena, nes buvo gauta informacija, kad gali būti vykdoma brakonieriška žvejyba. Kartu su viršininku V. M., specialistais A. Ž., H. Č., neetatiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi A. J. apie 20.00 val. atvyko į Rubulių kaimą. H. Č. pasiliko saugoti automobilį, o jie kiti keturi nuėjo prie upės. Apie 21.00 val., prie Minijos senvagės V. M. termovizoriaus pagalba pastebėjo apie 30 metrų atstumu nuo upės automobilį „VW Golf“ valst.Nr.(duomenys neskelbtini) Minijos senvagėje buvo pastebėti du asmenys, plaukiojantys gumine pripučiama valtimi. Naktis buvo be vėjo, šviesi ir buvo galima įžiūrėti siluetus. Įtarę, kad vykdoma neteisėta žvejyba, jie nutarė palaukti, kol minėti asmenys išlips į krantą. Apie 01.00 val., jie išgirdo iš guminės valties staigų oro išleidimo garsą ir suprato, kad asmenys, plaukioję upėje, išlipo į krantą. Tuomet išgirdo traškesį ir pamatė nuo upės link automobilio einantį asmenį, kuris priėjo prie automobilio ir vėl nuėjo prie upės. Jie girdėjo, kaip prie automobilio traškėjo plastikinis maišelis ir suprato, kad tai plastikiniame maišelyje buvo dar gyva žuvis, kuri kartas nuo karto maišelyje sujudėdavo. Po kelių minučių nuo upės link automobilio vėl atėjo asmuo, kuris grįžo atgal prie upės. Po kelių minučių pasirodė du asmenys. Kai asmenys priėjo prie automobilio, atidarė bagažinę, buvo nutarta juos sulaikyti. Vienas asmuo, pamatęs juos, ėmė bėgti, tačiau, pargriuvo ir buvo sulaikytas. Paaiškėjo, kad bėgęs asmuo buvo A. D., kitas – N. K.. Paskambinus telefonu, atvažiavo H. Č.. V. M. filmavo visas aplinkybes, aiškinosi pažeidėjų asmenybes, o jie- A. Ž., A. J. ir H. Č. suskaičiavo žuviį, pamatavo tinklus. V. M. pažeidėjams surašė administracinio teisės pažeidimo protokolus. Paimtus pažeidimo padarymo įrankius ir priemones: tinklus, žuvį ir valtį jie sukrovė į tarnybinį automobilį ir parvežė į tarnybinį garažą.

Daiktiniais įrodymais - tinklais, valtimi, filmuota medžiaga, kuri įrašyta „Acme“ CD-R kompaktiniame diske (10 fotonuotraukų failai ir 7 video failai), kurioje yra duomenys, kaip prisistato A. D. ir N. K., bei kaip surūšiuojama ir suskaičiuojamos pagautos žuvys (b.l. 28-37).

A. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, atsakomybę sunkinančia aplinkybe laiko tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe.

N. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe laiko tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe.

Skirdamas bausmę, teismas laikosi baudžiamojo kodekso nuostatų ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijas, kaltininkų A. D. ir N. K. asmenybes, lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

A. D. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. Jie baudžiamąjį nusikaltimą padarė pirmą kartą, neteistas, tačiau ne kartą baustas už administracinius teisės pažeidimus. A. D. nedirba. Nurodė, kad gyveną iš itin mažų pajamų, nes esą Lietuvoje nerandą tinkamų, gerai apmokamų darbų. Su sugyventine augina mažamečius vaikus. Aplinkos apsauga Lietuvos Respublikoje ne tik visos valstybės, bet ir kiekvieno jos gyventojo rūpestis ir pareiga. Kaltinamasis savo nusikalstamais savanaudiškais veiksmais ne tik pažeidė įstatymą, bet ir nuskriaudė valstybę ir kitus jos gyventojus. Nors jis akivaizdžiai nusikalto, buvo sulaikytas nusikaltimo padarymo vietoje su nusikaltimo įrankiais, savo kaltės pilnai nepripažino, nesutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, kada skirtiną bausmę galima mažinti trečdaliu. Kaip neturintį pastovių darbų ir pajamų, jį nebūtų tikslinga bausti pinigine bauda, ar laisvės apribojimu, jis nebaustinas ir laisvės atėmimu, nes pirmiau neteistas. Teismas pripažįsta, kad prokuroras pasiūlė tinkamą bausmę- areštą, taip realiausiai bus pasiekti bausmės tikslai, vertinant, kad taip jis bus ne tik nubaustas, bet bus apribotos galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrintas teisingumo principas, bausmė paveiks nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (BK 41 str., 49 str.).

N. K. baudžiamąjį nusikaltimą padarė pirmą kartą, neteistas, tačiau ne kartą baustas už administracinius teisės pažeidimus. N. K. dirba pagal verslo liudijimą. Jis nurodė gyvenąs iš itin mažų pajamų, nes esą nerandą tinkamų, gerai apmokamų darbų. Augina mažamečius vaikus. N. K. nurodė kartkartėmis netgi gaunąs valstybės paramą. Aplinkos apsauga Lietuvos Respublikoje ne tik visos valstybės, bet ir kiekvieno jos gyventojo rūpestis ir pareiga. Kaltinamasis, kurį remia valstybė, savo nusikalstamais savanaudiškais veiksmais ne tik pažeidė įstatymą, bet ir nuskriaudė valstybę ir kitus jos gyventojus. Nors jis akivaizdžiai nusikalto, buvo sulaikytas nusikaltimo padarymo vietoje su nusikaltimo įrankiais, savo kaltės pilnai nepripažino, nesutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, kada skirtiną bausmę galima mažinti trečdaliu. Kaip turintį nepastovias ir nedideles pajamas jį nebūtų tikslinga bausti pinigine bauda, ar laisvės apribojimu, jis nebaustinas ir laisvės atėmimu, nes pirmiau neteistas. Teismas pripažįsta, kad prokuroras pasiūlė tinkamą bausmę- areštą, taip realiausiai bus pasiekti bausmės tikslai, vertinant, kad taip N. K. bus ne tik nubaustas, bet bus apribotos galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrintas teisingumo principas, bausmė paveiks nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (BK 41 str., 49 str.).

LR aplinkos apsaugos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas pareiškė civilinį ieškinį - 60190,47 Lt (b.l. 22-23). Aplinkos apsaugos įstatymo 33 str. 1 d. 2 p. nurodo, kad Aplinkos ministerijos pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinius, kai padaryta žalos valstybės interesams. CK 6.263 str. 1 d. nurodo, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų žalos. Žala yra teisingai suskaičiuota, vadovaujantis LR aplinkos ministro įsakymais apie žalos, padarytos ichtiologiniame draustinyje, skaičiavimo metodika. Kaltinamieji iš dalies pripažindami kaltę, kaltinamųjų gynėja-advokatė prašydama kaltinamuosius išteisinti, kartu paprašė sumažinti priteistinos žalos dydį, atsižvelgiant į kaltinamųjų sunkią materialinę padėtį. Teismas nevertino, kad kaltinamųjų materialinė padėtis yra sunki, nes kaltinamieji patys pasirinko savo išsilavinimą, profesijas, gyvenimo ir pajamų šaltinių būdus. CK 6.282 str. 3 d. nurodo, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusios asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaroma tyčia. Teismas nustatė, kad A. D. ir N. K. nusikaltimą ir nusikaltimu žalą padarė tyčia, todėl priteistinas žalos atlyginimo dydis nemažintinas ir, remiantis 6.279 str., solidariai priteistinas iš A. D. ir N. K..

Daiktiniai įrodymai (valtis, tinklai), saugomi Klaipėdos m., Žalgirio g.11a, konfiskuotini ir sunaikintini.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301-307 str. teismas

Rezoliucinė dalis

n usprendė:

A. D., a.k(duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal BK 272 str. 1 d. ir nuteisti 60 parų arešto.

N. K., a.k(duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal BK 272 str. 1 d. ir nuteisti 60 parų arešto.

Kardomąsias priemones rašytinius pasižadėjimus neišvykti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, pakeisti į suėmimą. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus nuo nuteistųjų A. D. ir N. K. suėmimo dienų.

Priteisti solidariai iš A. D., a.k(duomenys neskelbtini) ir N. K., a.k(duomenys neskelbtini) žalos atlyginimą 60190,47 Lt, priteistą sumą sumokant į Lietuvos Respublikos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento sąskaitą Nr.LT19 40100423 0009 0036, esančią banke DnB Klaipėdos skyriuje, banko kodas 40100.

Konfiskuoti ir sunaikinti valtį, tinklus, saugomus Klaipėdos m., Žalgirio g.11a.

Nuosprendį per 20 dienų galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą padavus per šį teismą.