Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

A. B. 2023 m. kovo 17 d., apie 20 val. 48 min., vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o konkrečiai – alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810 Nr. ARFM-0392“ nustatytas 2,33 promilių neblaivumas, iki kol (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas policijos pareigūnų.

Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Kaltinamasis A. B. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2023 m. kovo 17 d. nuvažiavo į kaimą (duomenys neskelbtini), ten išgėrė 0,5 l talpos butelį degtinės su draugu, baigė gerti prieš 20 val. ir nusprendė grįžti į (duomenys neskelbtini), vairavo jis. Juos sustabdė policija, du kartus atliko jo neblaivumo patikrą, jam buvo nustatytas neblaivumas, su alkotesterio rodmenimis sutinka. Iš jo buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas, bet paskui jį grąžino, o automobilį paėmė. Vairavo, nes jautėsi gerai, mano, kad jo vairavimas buvo tvarkingas ir kodėl jį sustabdė, nežino. Iki (duomenys neskelbtini) važiavo apie 20 km. Mano, kad jo judesiai buvo koordinuoti, ėjo tiesia linija, gal ir mėtį į šonus, nežino, kodėl, jokių sveikatos sutrikimų neturi. Automobilis, kurį vairavo, priklauso ja, jį pirko už 2 200 Eur. Šiuo metu dirba darbininku, teisė vairuoti jam reikalinga retkarčiais, kaip ir automobilis. Jo pajamos yra apie 800–900 Eur į mėnesį. Jei teismas skirtų baudą, ją galėtų sumokėti dalimis. Supranta, kad dėl šios veikos padarymo galimas automobilio konfiskavimas, apgailestauja, suklydo. 2013 m. jau buvo netekęs teisės vairuoti už greičio viršijimą ir vairavimą neblaiviam. Tąkart labai skubėjo į darbą. Buvo nubaustas administracine tvarka. Nemano, kad turi priklausomybę nuo alkoholio, jį vartoja nedažnai, gal kartą į mėnesį. Teisę vairuoti turi nuo 1990 m., įgijęs B ir C kategorijas.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Liudytojas D. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiuoju patruliu. 2023 m. kovo 17 d. dirbo kartu su vyresniuoju tyrėju M. V., kai patruliuojant nustatytame maršrute apie 20 val. 44 min., iš Kauno AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), pavojingai manevruoja kelyje, važiuoja kraštais, stabdo viduryje kelio, pranešė asmuo, važiuojantis iš paskos. Ieškodami automobilio, apie 20 val. 48 min., adresu (duomenys neskelbtini) g. ties namu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pastebėjo minimą automobilį ir jį sustabdė, automobilis iškart sustojo. Priėjus prie automobilio vairuotojo, šis negalėjo atidaryti automobilio lango ar durelių dėl to jie patys atidarė duris, iš automobilio salono iškart pasklido stiprus alkoholio kvapas, automobilyje buvo du vyriškiai, kurie atrodė esantys neblaivūs. Bendraujant su vairuotoju, kuris kaip vėliau pagal jo pateiktus dokumentus buvo A. B., jam iš burnos sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, dėl to pasiteiravo, ar vartojo alkoholinius gėrimus ir prieš kiek laiko, šis jiems atsakė, kad alkoholinių gėrimų nevartojo. Vairuotojas noriai vykdė jų teisėtus reikalavimus, nesipriešino. Atsižvelgiant į išvardytas aplinkybes, vairuotojo buvo paprašyta užgesinti automobilio variklį, jo raktelius atiduoti jiems ir pasitikrinti blaivumą. Raktelius A. B. atidavė šalia sėdėjusiam kitam vyriškiui, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo A. K.. Patikrinus A. B. blaivumą alkoholio matavimo prietaisu „Dragger Alcotest 6810“, Nr. ARFM 0392, patikros sertifikato Nr. 1751899 pirmu pūtimu, atliktu 20 val. 51 min., jam nustatytas 2,45 promilių neblaivumas, o antru, atliktu 21 val. 10 min., nustatytas 2,33 promilių neblaivumas (b. l. 38–41).

2023 m. kovo 17 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyr. tyrėjo D. J. tarnybiniame pranešime Dėl neblaivaus vairuotojo užfiksuotos įvykio aplinkybės, kad 2023 m. kovo 17 d., dirbant su vyresn. tyrėju M. V., apie 20 val. 44 min. iš Kauno apskr. VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad šiuo metu automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stabdo viduryje kelio, važiuoja kraštais, kirto ištisinę, pranešėja važiuoja iš paskos. Vykdant automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paiešką, šis buvo pastebėtas ties adresu (duomenys neskelbtini). 20 val. 48 min. panaudojus mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius bei garsinį signalą automobilis buvo sustabdytas. Priėjus prie automobilio vairuotojo pusės durelių, automobilio vairuotojas negalėjo atidaryti savo durų lango, todėl buvo atidarytos automobilio durys. Atidarius automobilio duris, iš automobilio salono sklido stiprus alkoholio kvapas, paklausus vairuotojo, ar šis šiandien vartojo alkoholinius gėrimus, šis atsakė, kad ne. Vairuotojui buvo liepta užgesinti transporto priemonės variklį ir paduoti užvedimo raktelį mums, tačiau šis, užgesinęs transporto priemonę, minėtą užvedimo raktelį perdavė šalia jo sėdėjusiam keleiviui. Automobilio vairuotojo pareikalavus, kad šis išliptų iš transporto priemones ir eitų prie tarnybinės transporto priemonės, šis sutiko. Priėjus prie tarnybinės transporto priemonės, automobilio vairuotojui alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0392, patikros sertifikato Nr. 1751899 buvo patikrintas neblaivumo laipsnis. 20 val. 51 min. vairuotojui buvo nustatytas 2,45 prom. neblaivumo laipsnis. Todėl jis buvo įsodintas į tarnybinės transporto priemonės sulaikymo patalpą. Paklausus vairuotojo, ar šis prie savęs turi asmens dokumentą, šis nurodė, kad ne, o asmens dokumentas yra jo piniginėje, kuri yra automobilyje. Nuėjus paimti jo piniginės, ji buvo įdėta į juodos spalvos krepšį, kuris buvo padėtas ant automobilio galinės sėdynės. Minėtas juodos spalvos krepšys buvo perduotas vairuotojui ir šis iš jo išėmė vairuotojo pažymėjimą bei pateikė jį mums, taip buvo nustatyta, kad vairuotojas yra A. B. gim. (duomenys neskelbtini). Kolega M. V. bendravo su automobilio keleiviu, kuris buvo agresyvus, garsiai keikėsi, trukdė dirbti, todėl per radijo ryšio priemonę buvo paprašyta laisvų kolegų, kad jie atvyktų ir padėtų. Prie įvykio prisijungė ekipažas K1902, kurio pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, bendraudami su keleiviu nustatė, kad jis yra A. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. 21 val. 10 min. vairuotojui A. B. alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 2,33 prom. neblaivumo laipsnis. UAB „AUGENAS“ nutransportavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į automobilių saugojimo aikštelę, esančią adresu Technikos g. 18A, Kaunas (b. l. 8–10).

2023 m. kovo 17 d. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta, tai yra (duomenys neskelbtini) g. kelio važiuojamoji dalis, kurios dešinėje pusėje matomas stovintis pilkos spalvos lengvasis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 5 durų. Automobilyje esančioje daiktadėžėje užfiksuotas transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris supakuotas į voką Nr. 1. Automobilio užvedimo spynelėje įkištas automobilio užvedimo raktelis. Automobilyje esantys daiktai nufotografuoti. Po apžiūros paimtas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šio automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir užvedimo raktelis (b. l. 11–30).

VĮ „Regitra“ išraše iš duomenų bazės nurodyta, jog automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra A. B., gim. (duomenys neskelbtini) m. (b. l. 47).

2023 m. kovo 17 d. neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad A. B. alkoholio kiekio matuokliu „Dragger Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0392, patikros sertifikato Nr. 1751899, 20 val. 51 min., nustatytas 2,45 promilių neblaivumas, o antrojo patikrinimo metu 21 val. 10 min., jam buvo nustatytas 2,33 promilių neblaivumas (b. l. 55–57).

VŠĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“ kaina be PVM yra 1951,30 Eur, su PVM 2 470,00 Eur (b. l. 46).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

Kaltinamasis A. B. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo nuostatoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdami neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Šiuo atveju A. B. inkriminuota tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Pats kaltinamasis šios aplinkybės nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje neginčijo. Jis patvirtino, kad prieš įvykį, maždaug iki 20.00 val., vartojo alkoholinius gėrimus atvykęs į kaimą (duomenys neskelbtini) dviese su draugu A. K.. Išgėrė dviese apie 0,5 l talpos butelį degtinės ir nusprendė važiuoti namo į (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis patvirtino, kad automobilį vairavo jis, juo nuvažiavo apie 20 km iki sustabdant policijos pareigūnams. Duomenų, kad transporto priemonę būtų vairavęs kitas asmuo, nei A. B., nenustatyta. Kaltinamojo vairavimo faktą patvirtina ir liudytojo policijos pareigūno D. J. apklausos ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotos aplinkybės, taip pat tarnybiniame pranešime jo nurodyta informacija. Iš šio tarnybinio pranešimo matyti, kad apie galimai neblaivų vairuotoją pareigūnus informavo paskui vykusio automobilio vairuotoja, nurodydama įtartino asmens manevravimo keliu faktą. Policijos pareigūnams sustabdžius pranešėjos nurodytą automobilį, jo vairuotojo, tai yra kaltinamojo, neblaivumas pasitvirtino.

Policijos pareigūnams patikrinus kaltinamąjį alkoholio kiekio matuokliu, jam buvo nustatytas didesnis kaip 1,51 prom. neblaivumas. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pirmojo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu atveju jam nustatytas 2,45 prom., o antruoju atveju – 2,33 prom. neblaivumas. Iš neblaivumo nustatymo akto, į iškvietimą reagavusio pareigūno D. J. parodymų matyti, kad kaltinamajam patikra buvo atliekama du kartus, tarp šių patikrinimų, stebint policijos pareigūnams, praėjus ilgesniam kaip 15 min. laiko tarpui. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog alkoholio kiekio matuokliu užfiksuotas kaltinamojo neblaivumas nustatytas objektyviai, jo neblaivumą patikrinant alkoholio matuokliu, turinčiu galiojantį jo patikros sertifikatą.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad transporto priemonė, kurios savininku ir valdytoju registruotas A. B. (ką patvirtina tiek VĮ „Regitra“ duomenys, tiek ir pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu), užfiksuota vietoje, kuri sutampa su pranešėjo nurodytu policijos pareigūnų iškvietimo adresu. Liudytojo D. J. parodymų turinys patvirtina, kad būtent asmuo, vardu A. B., buvo rastas sustabdytoje transporto priemonėje ir atidarius automobilio dureles (pats kaltinamasis nesugebėjo atidaryti nei durelių, nei lango), iš automobilio sklido alkoholio kvapas. Kaltinamasis neneigė jo apsvaigimo nustatymo fakto, taip pat aplinkybės, kad būtent jis vairavo transporto priemonę. Jo parodymai dėl esminių aplinkybių sutampa su minėto liudytojo parodymais, iš kurių matyti, kad kaltinamasis iš tiesų vairavo motorinę transporto priemonę ir netrukus po to jam buvo nustatytas neblaivumas, kuris viršijo ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė nesupratęs, jog jis negali vairuoti transporto priemonės dėl savo neblaivumo, nurodė, kad nesuvokė, jog jis vinguriuoja važiuodamas keliu. Vis dėlto, pagrindą spręsti, kad subjektyvusis inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymis – asmens kaltė šioje byloje yra nustatytas ir įrodytas, sudaro kiti byloje užfiksuoti įrodymai. Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo gautas pranešimas apie keliu įtartinai manevruojantį asmenį, tai yra jis stabdė viduryje kelio, važiavo kraštais, kirto ištisinę liniją. Kaip minėta, sustabdžius kaltinamąjį, nuo jo ne tik sklido stiprus alkoholio kvapas, tačiau jis taip pat negalėjo atidaryti automobilio durelių ir lango, pareigūnui teko automobilio dureles atidaryti pačiam. Kaip nurodė D. J., kaltinamojo kalba buvo nerišli. Įvertinus ir kaltinamajam nustatytą artimą sunkiam apsvaigimo laipsnį, daroma išvada, jog kaltinamasis turėjo ir galėjo suprasti tai, kad jis dėl savo neblaivumo negalėjo vairuoti padidinto pavojaus šaltinio, nepaisant po alkoholio vartojimo praėjusio laiko tarpo. Nesant jokios objektyvios būtinybės pasirinkęs tokį elgesio variantą, kuris neabejotinai sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, kaltinamasis veikė tyčia, ir tik laimingo atsitiktinumo dėka, šiuo atveju pavyko išvengti sunkių ar galimai negrįžtamų tokio kaltinamojo elgesio pasekmių.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad baudžiamojoje byloje nustatyti tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji būtinieji kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo požymiai. Byloje surinkti įrodymai patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, kad A. B. 2023 m. kovo 17 d., apie 20 val. 48 min., vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o konkrečiai – alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810 Nr. ARFM-0392“ nustatytas 2,33 promilių neblaivumas, iki kol (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Šie kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai ir atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

III. Dėl skirtinos bausmės ir kitų klausimų

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą (BK 11 straipsnis), į jų pavojingumo visuomenei laipsnį, į asmens nusikalstamų veiksmų pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

Kaltinamasis A. B., veikdamas tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis baudžiamojon atsakomybėn yra traukiamas pirmą kartą, baustas administracine tvarka, be kita ko, už šiurkštų pažeidimą – transporto priemonės vairavimą, neturint tam teisės, kai tokia netgi nebuvo įgyta. Jo teisei priešingą elgesį galimai sąlygojo turima priklausomybė nuo alkoholio (byloje pateikti duomenys apie tai, kad A. B. nustatyta diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį. Abstinencijos būklė su delyru). Jis stokoja kritikos tiek savo gebėjimui nevartoti alkoholio, tiek ir savo veiksmams šio įvykio metu. Būdamas stipriai neblaivus (kaip minėta, nustatytas artimas sunkiam neblaivumo laipsnis), kaltinamasis teigė nesuvokęs savo elgesio neigiamų pasekmių, netgi nesusimąstęs apie tai, kad galbūt jam nereikėtų vairuoti automobilio. Vyko ilgą atstumą, kartu veždamas ir kitą asmenį. Toks kaltinamojo elgesys vertintinas kaip neatsakingas ir itin aplaidus, juolab kad kaltinamasis, jo paties teigimu, jau buvo baustas ir administracine tvarka už vairavimą apsvaigus 2013 m., taigi neabejotinai suvokė tokio elgesio pasekmes. Vis dėlto, teigiamai vertintina tai, kad kaltinamasis yra dirbantis, turi sukūręs šeimą, teisiamojo posėdžio metu išreiškė neigiamą požiūrį į įvykdytą nusikalstamą veiką. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad bausmės tikslai kaltinamajam gali būti įgyvendinti už nusikalstamos veikos padarymą jam paskyrus bausmę, kuri būtų nesusijusi su terminuotu laisvės atėmimu, bei jo neizoliavus nuo visuomenės.

BK 281¹ straipsnyje numatytos trys alternatyvios bausmių rūšys, tai yra bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienų metų. Taigi iš esmės vienintelė bausmės rūšis, kuri nėra susijusi su terminuotu laisvės atėmimu, baudžiamojo įstatymo sankcijoje nurodoma bauda. Kaltinamasis yra dirbantis asmuo, gauna legalias pajamas, kurios į mėnesį sudaro 800–900 Eur. Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus aplinkybę, kad kaltinamasis yra teisiamas pirmą kartą (BK 55 straipsnis), nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai negalėtų būti pasiekti jam paskyrus švelniausios rūšies bausmę – baudą, kurios dydis, remiantis BK 47 straipsnio nuostatomis, nustatytinas artimas už nesunkų nusikaltimą galimam skirti minimaliam dydžiui.

Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis jam suteikta specialiąja teise vairuoti transporto priemones, įvertinus jau aptartas kaltinamąjį bei jo veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, taip pat jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaujantis BK 67 straipsniu, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones. Įvertinus tai, kad kaltinamasis yra teisiamas pirmą kartą, nuo 1990 m. įgijęs specialią teisę vairuoti ir dvi kategotijas (B ir C), tačiau jau vieną kartą jam buvo atimta teisė vairuoti administraciniame procese, jis administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kaltinamajam šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatytinas artimesnis minimaliam BK 68 straipsnyje nurodytam dydžiui – 2 metams.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje (b. l. 102), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ „Regitra“.

- transporto priemonės ­– automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas, saugomas baudžiamojoje byloje (b. l. 102), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas šio automobilio konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.

- BK 94 straipsnyje nurodyta, kad BK 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas. BK 72 straipsnyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis transporto priemone, be kurios objektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai negalėtų būti realizuojami, automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), šiuo atveju pripažįstamas nusikaltimo darymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Šiuo atveju, transporto priemonė yra registruota kaltinamojo vardu, automobiliu naudojosi jis, o tiek paties kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu nurodyta, tiek ir VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta šio automobilio kaina, reikšmingai nesiskiria. Įvertinus A. B. inkriminuoto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, tai, jog jis dėl neblaivumo laipsnio pavojingai manevravo kelyje, todėl būtina užtikrinti, kad minėta priemone nebūtų pasinaudojama darant naujas nusikalstamas veikas, šiuo atveju transporto priemonė – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotina. Šios baudžiamojo poveikio priemonės pritaikymas, įvertinus jau aptartas aplinkybes, transporto priemonės vertę, nelaikytinas neproporcingu ir neadekvačiu tiek kaltinamojo asmenybei, tiek ir jo veikos pavojingumą apibūdinančioms bylos aplinkybėms.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, prokuroro nutarimu pritaikytas automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdžius įsiteisėjusio nuosprendžio dalį dėl turto (automobilio) konfiskavimo, panaikintinas.

Byloje yra pateikta Valstybės garantuojamo teisinės pagalbos tarnybos pažyma (2023 m. kovo 28 d. Nr. APD-2023-05452), kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos pirmosios instancijos teisme įgyvendinant kaltinamojo A. B. teisę į gynybą sudaro 76,67 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti A. B. gynėją numatė BPK 51 straipsnio 1 dalis, tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms, taip pat įvertinus tai, kad kaltinamajam skiriama finansinio pobūdžio bausmė, be to, konfiskuojamas jo paties nuosavybės teise valdomas turtas, taip pat įvertinus kaltinamojo finansinę padėtį, teismas sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 51 (penkiasdešimt vieno) MGL, tai yra 2 550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. B. sumažintą bausmę – 34 (trisdešimt keturių) MGL, tai yra 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“. Savanoriškai sumokėjus baudą, banko kvitas turi būti pateiktas teismo raštinės tarnautojui. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dviem) metams, šios poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2023 m. kovo 22 d.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BK 72 straipsniu, transporto priemonę – lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) (su užvedimo raktu), perduotą saugoti UAB „Augenas“ automobilių aikštelėje, adresu Technikos g. 18A, Kaunas (b. l. 42–45), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos darymo priemonę.

A. B. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, pritaikytą automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdžius įsiteisėjusio nuosprendžio dalį dėl turto (automobilio) konfiskavimo, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje (b. l. 102), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“;

- automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje (b. l. 102), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti šio automobilio konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš A. B. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.