- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-03-30
- Bylos Nr.
- 1-1185-932/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36302-2016-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Kaltinamasis
- A. M.
- Nukentėjusysis
- I. L.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012-04-03 nuosprendžiu A. M., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, jam susitaikius su nukentėjusiąja I. L. ir baudžiamoji byla nutraukta. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 3 dalimi ir 71 straipsniu, A. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL dydžio įmoka (650 Lt, kas atitinka 188,25 Eur) į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-16 baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jam paskirta laisvės apribojimo bausmė 1 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, minėta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. M. paskirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent jis, 2016 m. rugpjūčio 1 d., apie 17.45 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia trenkė ranka savo sugyventinei I. L. į galvą ir veidą ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. Šiais veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
Kaltinamasis A. M. pripažino savo kaltę, parodė gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje kartu su savo sugyventine I. L. (nuomoja vieną kambarį), kartu gyvena apie 5 metus, turi bendrą vaiką (sūnų N.), jam 7 mėnesiai. Kartu su jais gyvena I. L. dukra A., jai 7 metai. 2016-08-01, naktį, sugrįžo iš Stokholmo, ten buvo pailsėti, o ryte ar dieną, tiksliai neatsimena, nuvažiavo kartu su I. į Karoliniškes pas bendrus draugus. Pas draugus vartojo alkoholį, kiek išgėrė, neatsimena, tačiau, matyt, nemažai. Po kiek laiko I. išvažiavo namo, o jis pasiliko toliau su draugais. Kas vyko toliau, neatsimena. Jam dažniausiai taip būna, kad prisigėręs nieko neatsimena, o po to klausia I., kaip ir kas buvo. Galbūt smurtas jų šeimoje ir kartojasi jau ne pirmą kartą, tačiau nieko pasakyti negali, kadangi dėl alkoholio nieko neatsimena. Atrodo, I. sakė, kad buvo atvažiavęs namo, po to vėl kažkur nuvažiavo (b. l. 24). Apklaustas papildomai A. M. nurodė, kad nusikalstamo sveikos padarymo metu abu su I. L. buvo girti. Būnant neblaiviems, tarp jų dažnai kyla įvairūs konfliktai. Tą dieną, t. y. 2016-08-01, jis trenkė sugyventinei vieną kartą delnu per žandą, kad ši apsiramintų, kadangi išgėrusi pastaroji būna konfliktiška. Sukelti jai fizinio skausmo nenorėjo, norėjo tik apraminti. Dėl savo veiksmų labai gailisi, daugiau tai nepasikartos (b. l. 25).
Nukentėjusioji I. L. apklausos metu parodė gyvenanti (duomenys neskelbtini) kartu su savo sugyventiniu A. M. Kartu su jais gyvena jų bendras sūnus N., ir jos dukra nuo kito vyro. A. prieš ją smurtauja jau ne pirmą kartą. 2016-08-01 jie kartu su A. buvo svečiuose pas bendrus draugus, kur vartojo alkoholį. Su A. pradėjo pyktis dėl buitinių dalykų, ji nutarė nekonfliktuoti, susiruošė ir išvažiavo namo, o A. M. liko pas draugus. Po kiek laiko, t. y. jau vakare, apie 17-18 val., pasirodė A., jis buvo labai girtas, pradėjo kažką aiškinti ir po to ranka sudavė jai porą kartų į galvos ir veido sritį, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Tada nutarė iškviesti policijos pareigūnus, bet A. M. pabėgo. Dėl sugyventinio veiksmų į medikus nesikreipė (b. l. 15 ).
Liudytojas A. T. apklausos metu parodė, kad 2016-08-01, apie 17.15 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu M. B., iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos neblaivus vyras namuose triukšmauja. Nuvykus minėtu adresu, juos pasitiko pranešėja I. L., kuri paaiškino, kad jos sugyventinis trenkė jai į kaktą, greičiausiai jis buvo girtas (pranešėja taip pat buvo neblaivi). Pareigūnas nuėjo pas kaimynus paklausti, ar šie prižiūrės vaikus (jų buvo du). Daugiau detalių neatsimena, pasiūlius pranešėjai iškviesti greitąją pagalba, pranešėja atsisakė, smurto požymių ant pranešėjos kūno nesimatė (b. l. 18).
Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos vyr. patrulio A. T. 2016-08-01 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog nuvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), 17.15 val., pranešėja I. L. nurodė, kad ją sumušė sugyventinis A. M.. Pasak pranešėjos, sugyventinis namo grįžo neblaivus, buvo agresyvus, nuolat ją muša. Nurodė, kad jai buvo suduoti du smūgiai – į kaktą ir lūpą. Namuose, kuriuose buvo smurtauta, auga du mažamečiai vaikai – N. M. ir A. L. (b. l. 3-5).
I. L. 2016-08-01 pareiškime nurodyta, jog sugyventinis A. M. 2016-08-01, apie 17.15 val., be aiškios priežasties pradėjo ją mušti, ranka trenkė į veidą.
2017-02-07 garso įrašo į BPC apžiūros protokole užfiksuota garso įrašo perklausa. Įrašas prasideda vyriškio rėkimu, rusiškais keiksmažodžiais. Į BPC skambina moteris, kuri prisistato kaip I. L., ir prašo pagalbos dėl sugyventinio smurto (b. l. 19).
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. M. sukėlė fizinį skausmą savo sugyventinei I. L., su kuria turi bendrą vaiką, kartu gyvena ir veda bendrą ūkį. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, nurodė, jog būdamas neblaivus trenkė sugyventinei vieną kartą delnu per žandą. Minėtais duomenimis nustatyta, kad A. M. savo artimajam šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamojo A. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kaltinamojo A. M. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors teismui nepateikti dokumentai, patvirtinantys kaltinamojo girtumą, tačiau pats kaltinamasis pripažino buvęs stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, alkoholį vartojęs visą dieną, ką patvirtino ir nukentėjusioji. Atsižvelgiant į tai, yra pilnas pagrindas pripažinti kaltinamajam nurodytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę.
Teismas, skirdamas A. M. bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes. Padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, kaltinamasis anksčiau teistas (b. l. 32), administracine baustas (b. l. 33-40), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra (b. l. 27, 28).
Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. A. M. sutinka tiek su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, tiek su prokuroro siūloma bausme bei jos dydžiu (b. l. 45).
Atsižvelgiant į A. M. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes bei į tai, jog jis anksčiau neteistas, A. M. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatytinas artimas galimam skirti šios bausmės rūšies vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis). Kartu su minėta bausme kaltinamajam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šį nurodymą įvykdyti per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Taip pat atsižvelgiant į tai, kas A. M. sutinka gydytis nuo alkoholizmo, nusikalstamas veikas daro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pastarasis įpareigotinas gydytis nuo alkoholizmo (b. l. 46). Prokurorės siūlomas įpareigojimas - visą bausmės laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios, yra perteklinis, kadangi tokia pareiga nuteistajam savaime kyla iš laisvės apribojimo bausmės.
A. M. kardomosios priemonės paskirtos nebuvo.
Kompaktinis diskas su garso įrašu paliktinas saugoti kartu su baudžiamąja byla.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir A. M. paskirti 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 4 punktu, įpareigoti A. M. gydytis nuo alkoholizmo bei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, įpareigoti A. M. dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).
Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.
2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.