- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-05-14
- Bylos Nr.
- A18.-2779-369/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02127-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Pažeidėjas
- M. K.
- Kategorijos
- 19.10Statutinių valstybės tarnautojų, karo policijos ar žvalgybos pareigūnų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymas (ANK 506 str.)
- 19.11Valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens, statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas (ANK 507-508 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas, teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam M. K., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), įtrauktam į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 506 straipsnio 4 dalį ir 508 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. K. 2019 m. balandžio 14 d. 22.47 val. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (kai nustatytas 2.00 promilių girtumo laipsnis) nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų ir juos įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. Taip M. K. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnyje.
Motyvuojamoji dalis
Pagal ANK 629 straipsnio 1 dalį administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad M. K. su protokolu, kuriame nurodyta, be kita ko, informacija apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, susipažino (b. l. 2), todėl jam apie tai pranešta tinkamai ir laiku. Iš M. K. negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Visa tai sudaro pagrindą administracinio nusižengimo bylą nagrinėti teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam M. K..
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiojo postinio Š. D. 2019 m. balandžio 15 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 10-ANR_P-31459-2019 matyti, kad jame nurodyta, be kita ko, M. K. inkriminuojamo administracinio nusižengimo esmė ir su tuo susiję duomenys, nusižengimo fakto liudininkai vyriausieji patruliai E. Č. ir P. L., taip pat M. K. išreikštas sutikimas su pažeidimu (b. l. 2).
Iš Policijos registruojamų įvykių registro duomenų matyti, kad patrulis V1757 į Vilniaus miesto 2-ąjį policijos komisariatą pristatė M. K., kuris nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų ir juos įžeidinėjo (b. l. 3).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-os kuopos 5-ojo būrio vyriausiojo patrulio P. L. 2019 m. balandžio 14 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. balandžio 14 d. 22.47 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu E. Č., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo jie gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjas girdi kaip kambariokai – sugyventinis ir sugyventinė konfliktuoja, dėl ko kilo konfliktas, neaišku, minėjo, kad vyras yra neblaivus, rėkia ant moters. Atvykus minėtu adresu ir pasibeldus į buto Nr. (duomenys neskelbtini) duris, šias atidarė D. B., kuris paaiškino, kad jo kambariokas M. K. yra labai agresyvus, konfliktuoja su savo sugyventine G. K., galimai ją sumušė. Užėjus į butą jie pamatė stipriai išsigandusią ir apsiverkusią G. K. bei agresyviai nusiteikusį vyrą, kuris sėdėjo ant lovos. Moteris iš karto pasakė, kad jie būtų atsargūs, nes jos sugyventinis M. K. su savimi turi peilį. Pareikalavus ištraukti rankas iš kišenės, M. K. ištraukė peilį ir šį laikė rankoje, į teisėtą reikalavimą padėti peilį ant žemės nereagavo, buvo labai agresyvus, juos keikė necenzūriniais žodžiais „eikit n...“, sėdėjo sugniaužęs kumštį. M. K. buvo įspėtas, kad policijos pareigūnų reikalavimų nevykdydamas jam užtrauks atsakomybę, taip pat, kad, jeigu nepaklus jų teisėtiems reikalavimams, bus panaudota fizinė prievarta. M. K. į perspėjimus nereagavo. Vėliau panaudojus kovinių imtynių veiksmus iš M. K. buvo atimtas peilis ir jis buvo paguldytas ant žemės. Sulaikymo metu M. K. aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, stangrino rankas, bandė neleisti uždėti antrankių. Uždėjus antrankius ir sulaikius M. K. toliau buvo agresyvus, juos keikė necenzūriniais žodžiais „mentai p..., g..., jums p...“, į įspėjimus ir reikalavimus nusiraminti nereagavo. M. K. buvo sulaikytas apie 23.20 val., o į Vilniaus miesto 2-ąjį policijos komisariatą pristatytas apie 23.40 val. (b. l. 4).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-os kuopos 5-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. Č. 2019 m. balandžio 14 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad jame užfiksuotos iš esmės analogiškos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-os kuopos 5-ojo būrio vyriausiojo patrulio P. L. 2019 m. balandžio 14 d. tarnybiniame pranešime išdėstytoms aplinkybės (b. l. 5).
Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2019 m. balandžio 14 d. 23.42 val. M. K. buvo nustatytas 2.00 promilių girtumo laipsnis (b. l. 10).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo D. V. 2019 m. balandžio 19 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas pramoninės gamybos buitinės paskirties peilis (b. l. 14-15).
M. K. administracinių nusižengimų kvalifikavimo motyvai ir išvados
ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus, tuo tarpu ANK 508 straipsnyje – už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo M. K. kaltė 2019 m. balandžio 14 d. 22.47 val. (duomenys neskelbtini) būnant neblaiviu (kai nustatytas 2.00 promilių girtumo laipsnis) nevykdžius policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų ir juos įžeidinėjus necenzūriniais žodžiais, t. y. padarius jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.
Pirmiausia pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas M. K. administracinio nusižengimo protokole išreiškė sutikimą su jame išdėstyta pažeidimo esme, iš kurios matyti, kad jis įvykio metu būdamas neblaivus nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų ir juos įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais (b. l. 2). Tokia M. K. pozicija atitinka kitų įrodymų turinį. Štai į įvykio vietą atvykusių vyriausiųjų patrulių P. L. ir E. Č. tarnybinių pranešimų sugretinimas rodo, jog M. K. įvykio metu nereagavo į policijos pareigūnų reikalavimą rankoje laikomą peilį padėti ant žemės, juos keikė necenzūriniais žodžiais „eikit n...“, vengė sulaikymo stangrindamas rankas, bandydamas neleisti uždėti antrankių, o sulaikytas policijos pareigūnus keikė necenzūriniais žodžiais „mentai p..., g..., jums p...“, į jų reikalavimus nusiraminti nereagavo (b. l. 4, 5). Tai atsispindi ir Policijos registruojamų įvykių registro duomenyse (b. l. 3). Vertinant vyriausiųjų patrulių P. L. ir E. Č. M. K. pareikštų reikalavimų rankoje laikomą peilį padėti ant žemės, nesipriešinti sulaikymui ir nežeminti jų garbės ir orumo teisėtumą pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – ir Policijos įstatymo) 5 straipsnio 1 dalyje policijos uždaviniams priskiriami, be kita ko, asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimas (2 punktas), nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas (5 punktas). Pastarajam uždaviniui atitinkama policijos funkcija apibrėžta šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Pagal Policijos įstatymo 21 straipsnį įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, visiems fiziniams ir juridiniams asmenims privalomi tik įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai, ir tik tokių (teisėtų ir pagrįstų) reikalavimų nesilaikymas užtraukia įstatymuose numatytą atsakomybę. Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti. Šiuo atveju policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko pagal gautą pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir rado stipriai išsigandusią bei apsiverkusią G. K. ir agresyviai nusiteikusį M. K., kuris rankoje laikė iš kišenės ištrauktą peilį, taip kėlė pavojų įvykio vietoje buvusių asmenų saugumui. Todėl policijos pareigūnai, įgyvendindami policijai priskirtą asmens saugumo užtikrinimo uždavinį, turėjo teisę M. K. reikalauti rankoje laikomą peilį padėti ant žemės. Be to, įvykio aplinkybės policijos pareigūnams M. K. leido įtarti fizinio skausmo sukėlimu savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui ar nežymiu pastarojo sveikatos sutrikdymu – nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu, todėl policijos pareigūnai turėjo teisę jį sulaikyti ir pristatyti į policijos tarnybines patalpas įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti, atitinkamai, reikalauti nesipriešinti sulaikymui. Tuo tarpu policijos pareigūnų reikalavimas nežeminti jų garbės ir orumo yra savaime teisėtas, kadangi priešingas elgesys užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 508 straipsnį. Tačiau M. K. tokių policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdė. Taip pat nekyla abejonių, kad necenzūriniais žodžiais „eikit n..., mentai p..., g..., jums p...“ M. K. pažemino statutinių valstybės tarnautojų P. L. ir E. Č. garbę ir orumą. Pagaliau, tai, jog įvykio metu M. K. buvo neblaivus, objektyviai pagrindžia alkotesterio kvito rodmenys, atskleidžiantys, kad netrukus po įvykio jam buvo nustatytas 2.00 promilių girtumo laipsnis (b. l. 10).
Apibendrinant konstatuotina, jog pirmiau aptartų, teismo posėdyje ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog M. K. veikos administracinio nusižengimo protokole teisingai kvalifikuotos pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį ir 508 straipsnį.
Dėl M. K. skirtinų administracinių nuobaudų
ANK 506 straipsnio 4 dalies ir 508 straipsnio sankcijose numatyta vienintelė administracinė nuobauda – bauda nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.
Teismas, M. K. skirdamas administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį – padaryti du administraciniai nusižengimai, susiję su valdymo tvarka, ne tik nevykdžius policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, bet ir necenzūriniais žodžiais pažeminus jų garbę ir orumą; pažeidėjo kaltės formą ir rūšį – tiesioginė tyčia, kuri susiformavo spontaniškai; taip pat įvertina pažeidėjo asmenybę apibūdinančius duomenis – jauno amžiaus, dirbantis (b. l. 2), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teistas, per pastaruosius vienerius metus du kartus baustas administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (b. l. 11-12). M. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tuo tarpu jo atsakomybę sunkina tai, kad administracinį nusižengimą padarė neblaivus, kas turėjo tam įtakos (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas konstatuoja, jog M. K. už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnyje, padarymą skirtinos administracinės nuobaudos – baudos, kurių dydis nustatytinas nežymiai viršijantis šių straipsnių sankcijos vidurkį. Kadangi M. K. vienu metu padarytos veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis ANK straipsnius, galutinė nuobauda jam skirtina pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
M. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje, ir jam skirti vieno šimto dvidešimties eurų (120 Eur) dydžio baudą.
M. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnyje, ir jam skirti vieno šimto dvidešimties eurų (120 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas administracines nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir M. K. skirti galutinę vieno šimto dvidešimties eurų (120 Eur) dydžio baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19099885410.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.